Civilinė byla Nr. 3K-3-128/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei ir santuokinio turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. B. ieškiniu prašė teismo: a) nutraukti ieškovės ir atsakovo A. B. 1978 m. sausio 13 d. santuoką dėl atsakovo kaltės ir palikti ieškovei santuokinę pavardę; b) priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 227 500 Lt piniginę santuokinio turto dalies kompensaciją.
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra dėl įstatyme įvardytų kriterijų, pagal kuriuos laikoma, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, taikymo, dėl neturtinės žalos iš kalto sutuoktinio priteisimo ir vieno sutuoktinio nesusijusių su šeimos poreikiais prievolių priskyrimo asmeninėms šio sutuoktinio prievolėms, kurios nedaro įtakos dalijamam sutuoktinių turto kiekiui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės R. B. ieškinys tenkintas iš dalies. Sprendimu teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų šalių kaltės, paliko ieškovei santuokinę pavardę – B., priteisė ieškovei iš atsakovo 43 050 Lt piniginę turto dalies kompensaciją, ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, likusią ieškinio dalį atmetė. Sprendimu taip pat priteista ieškovei iš atsakovo 3974 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės priteista valstybei 4689 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteista 1291,50 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad 1978 m. sausio 13 d. šalys sudarė santuoką, kurioje gimė du vaikai, sprendimo priėmimo metu jie yra pilnamečiai. Abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl santuokos iširimo. Ieškovė teigė, tačiau neįrodė atsakovo neištikimybės fakto. Atsakovas ir liudytoja D. M. pripažino tik draugiškus, bet ne artimus ryšius. Artimų ryšių neįrodo kiti bylos įrodymų duomenys. Šalių duktė E. B. nurodė, kad abu tėvai yra nedėmesingi vienas kitam ir nesąžiningi. Po šalių susistumdymo galėjo atsirasti ieškovės sužalojimai, nustatyti specialisto išvadoje (T. 1, b. l. 144). Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, nes nebuvo lojalūs ir pagarbūs vienas kitam. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas nurodė, kad pagal CPK 383 straipsnį draudžiama ieškinyje dėl santuokos nutraukimo kelti reikalavimus, neišvardytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje, dėl to ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šalys pasidalijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą taikos sutartimis, teismo patvirtintomis 2005 m. liepos 12 d., 2005 m. spalio 12 d. ir 2006 m. vasario 21 d. nutartimis. Teismas sprendė dėl nepadalytų piniginių lėšų ir nurodė, kad atsakovui 2004 m. rugsėjo 30 d. nutraukus AB FMĮ ,,Finasta“ sutartį dėl vertybinių popierių buvo išmokėta 385 423,25 Lt. 2004 m. rugsėjo 22 d. pardavus AB ,,SEB Vilniaus bankas“ laikytus vertybinius popierius į atsakovo sąskaitą pervesta 261 000 Lt. Atsakovas nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 1 d. gavo 60 000 Lt grąžintą skolą iš R. V. ir 108 000 Lt darbo užmokesčio, iš viso nurodytu laikotarpiu atsakovo pajamos sudarė 814 423,25 Lt. 2004 m. rugsėjo 24 d. po 100 000 Lt pervedė vaikams. Teismas pripažino teisėtai sudarytomis atsakovo pateiktas paprastos rašytinės formos paskolos sutartis, sudarytas 1993 - 1994 m., kuriomis jis iš fizinių asmenų pasiskolino 410 000 Lt, gautas lėšas deklaravo, visas skolas atsakovas grąžino 2004 m. Atėmęs išlaidas šeimos reikmėms teismas apskaičiavo, kad šalims lieka po 43 050 Lt, ši likusi suma ir priteistina ieškovei kaip kompensacija (CK 3.98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovės R. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą. Nutartimi pripažinta, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo A. B. kaltės, ieškovei iš atsakovo turto dalies kompensacija padidinta iki 227 500 Lt, taip pat ieškovei iš atsakovo priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusi teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Nutartimi taip pat iš ieškovės valstybei priteista žyminio mokesčio suma sumažinta iki 1062,41 Lt, iš atsakovo valstybei priteista žyminio mokesčio suma padidinta iki 5487,59 Lt, taip pat papildant teismo sprendimą iš ieškovės ir atsakovo priteista po 2473,25 Lt žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovo ieškovei priteista 600 Lt už ekspertizę, iš atsakovo ieškovei priteista 5397,28 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir grąžinta ieškovei 751 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Nutartyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės. Tačiau atsakovo nuolatinis bendravimas su kita moterimi yra veiksmai, pažeidžiantys CK 3.27 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinio pareigas, dėl jų iširo šeima (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti interesų konflikto. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Byloje pateikta įrodymų, kad atsakovas dažnai bendravo su kita moterimi, tam teikė didesnę reikšmę nei bendravimui su sutuoktine ir taip supriešino asmeninius interesus su sutuoktinės interesais. Atsakovo santuokinių pareigų pažeidimą patvirtina jo elektroniniai laiškai kitai moteriai, Naujųjų metų sutikimas ne kartu su šeima ir šio klausimo nederinimas su ieškove, jos banko sąskaitos užblokavimas, apie tai jos neįspėjus – tai nesuderinama su tinkamu sutuoktinio elgesiu šeimoje. Kitų atsakovo veiksmų teisėjų kolegija nepripažino veiksmais, dėl kurių iširo šeima, nes jie atlikti iškėlus santuokos nutraukimo bylą, esant šalių konfliktui. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų pažeidusi savo sutuoktines pareigas, t. y. buvusi nelojali, nepagarbi atsakovui iki šeimos iširimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-580/2004). Dėl to nėra pagrindo pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija atsižvelgė į ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnis). Nutartyje taip pat pažymėta, kad atsakovas neįrodė, kad grąžindamas 410 000 Lt pagal paskolos sutartis atsakovas įvykdė solidariąsias sutuoktinių prievoles, nes ieškovė pagal šias sutartis neprisiėmė įsipareigojimų ir nežinojo apie jų sudarymą. Šie sandoriai sudaryti atsakovo asmeniniams poreikiams iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Dėl to nurodyta suma įtrauktina į šalims padalytiną turtą. 1993 – 1994 m. paskolas atsakovas deklaravo tik 2005 m. kovo 31 d. turto deklaracijoje, t. y. prasidėjus santuokos nutraukimo procesui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartį ir nustatyti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, dėl to neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą palikti nenagrinėtą, taip pat priteistą ieškovei iš atsakovo kompensaciją sumažinti iki 25 131 Lt, atitinkamai perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino neįrodytu atsakovo santuokinės neištikimybės fakto. Taikydamas CK 3.27 straipsnio reikalavimą dėl sutuoktinių abipusio lojalumo, pagarbos, kasatoriaus teigimu, teismas pažeidė lyčių lygybės principą, nes ieškovė inicijavo ištuoką, ignoravo sutuoktinį, atsisakydama vykti į atsakovo šventines sukaktuves, be to, atsakovas užtikrino šeimos materialinę gerovę. Atsakovas nepripažino, kad byloje pateikti elektroniniai laiškai yra jo rašyti, juose nėra išreikštos nepagarbos žmonai. Kasatoriaus teigimu, santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, dėl to reikalavimas priteisti neturtinę žalą ieškovei turėtų būti paliktas nenagrinėtas.
2. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl paskolos sutartims įvykdyti panaudotų lėšų priskyrimo asmeninėms atsakovo prievolėms, kasatoriaus nuomone, yra prieštaraujanti CK 3.89 straipsniui, kuriame sutuoktinio skolintos lėšos nenurodytos kaip asmeninė jo nuosavybė. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Paskolos sutartims sudaryti nereikėjo ieškovės sutikimo. Didinat ieškovės turto dalį atsakovo kreditoriams atiduotomis lėšomis, paimant šias iš atsakovo, būtų pažeista CK 3.117 straipsnio 1 dalis.
Atsiliepimu į atsakovo A. B. kasacinį skundą ieškovė R. B. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-140/2007, kurioje išaiškinta, kada pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Vilniaus apygardos teismo nutartyje atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo nustatyta pagal bylos įrodymus, nes atsakovas nebuvo lojalus sutuoktinei ir šeimai.
2. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra teisingas, atsižvelgiant į jos išgyvenimus, į santuokos trijų dešimtmečių trukmę, į sunkiai kurtą bendro gyvenimo gerovę.
3. Dėl kompensacijos dydžio atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai visas sutuoktinių turėtas lėšas priskyrė padalytinam turtui, nes atsakovas neįrodė, kad pasiskolintas lėšas panaudojo šeimos reikmėms (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 17 d. nutartyje (byla Nr. 3K-3-791/1999) pateiktus išaiškinimus, kad jeigu bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis šeimos konflikto laikotarpiu, vykstant ginčui dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, be antrojo sutuoktinio žinios atsiima indėlius, juos paslepia ar praranda, šie indėliai negali būti išbraukiami iš dalytino turto sąrašo. Ieškovė taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui priteisus jai iš atsakovo kompensaciją, visą sumą padovanojo dukteriai E. B., pridėdama Vilniaus miesto 35-ajame notarų biure patvirtintą 2007 m. lapkričio 7 d. pinigų dovanojimo sutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
1978 m. sausio 13 d. šalys sudarė santuoką, kurioje gimė du vaikai, santuokos nutraukimo metu jie yra pilnamečiai. Sutuoktiniai nuo 2003 m. spalio mėnesio netvarko bendro ūkio, nebepalaiko santuokinių ryšių. Abu sutuoktiniai kaltina vienas kitą dėl santuokos iširimo. Byloje teismai nustatė santuokos iširimo faktą ir skirtingai vertino šalių kaltės įrodymus: pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota vieno iš sutuoktinių – atsakovo - kaltė.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina kasacine tvarka apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu. Byloje nenustačius viešojo intereso, ji nagrinėjama neperžengiant kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą ribų (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo kriterijus, neturtinės žalos iš kalto sutuoktinio atlyginimą, ir pagal vieno iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų priskyrimą asmeninėms to sutuoktinio prievolėms. Nurodytus teisės klausimus sprendžia bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų konstatuojama sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), taigi sutuoktinio kaltė nustatoma pagal tai, ar jis padarė esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų, neįvardytų šio straipsnio 3 dalyje. Sutuoktinio kalte laikytinas jo nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, taip pat į sutuoktinių asmeninių santykių pobūdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).
Bylos įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas bendravimui su kita moterimi skyrė didesnį dėmesį nei sutuoktinei, taip supriešindamas asmeninius ir šeimos interesus. Šią išvadą padaręs teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, kaip to reikalaujama CPK 176 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnyje. CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Atsakovo elgesys jam nuolatos bendraujant su kita moterimi, be to, tokie atsakovo veiksmai, kaip ieškovės naudojamos banko kortelės užblokavimas tam nesant objektyvaus būtinumo ir be išankstinio ieškovės įspėjimo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai įvertinti kaip nesuderinami su tinkamu išvardytų sutuoktinio pareigų vykdymu.
Byloje nesant įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių - atsakovo - kaltės. Šios išvados pagrįstumo nenuginčija kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ieškovė inicijavo santuokos nutraukimo bylą ir ignoravo sutuoktinį, atsisakydama vykti į atsakovo šventines sukaktuves. Šie atsakovo nurodyti ieškovės veiksmai negali būti pripažįstami veiksmais, nulėmusiais santuokos iširimą, vien dėl to, kad jie atlikti vėliau nei faktiškai iširo šalių santuoka 2003 m. spalio mėnesį. Be to, atsakovo nurodytais ieškovės veiksmais nepagrindžiamas jos, kaip sutuoktinės, pareigų nevykdymas.
Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kasaciniame skunde ginčijama prievolė atlyginti neturtinę žalą, tačiau neginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija nurodo, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Neturtinės žalos atlyginimą apeliacinės instancijos teismas nutartyje apskaičiavo ir priteisė įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, priteisto atlyginimo dydis nėra per didelis.
Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad iš atsakovo sudarytų paskolos sutarčių kylančios prievolės nėra vien atsakovo asmeninės ir pagal šias sutartis gautos paskolos grąžintinos iš bendro sutuoktinių turto, teisėjų kolegija vadovaujasi CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Byloje atsakovui pateikus jo sudarytas ir įvykdytas paskolos sutartis nesant ieškovės sutikimo, aplinkybę, kad šios sutartys sudarytos šeimos interesais, t. y. kad paskolos gautos ir vėliau grąžintos siekiant bendrų šeimos poreikių tenkinimo, privalėjo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis). Tačiau nurodyta aplinkybė neįrodinėta ir nėra akivaizdi, priešingai, paskolos sutartyse neįvardyta, kuriems tikslams imamos paskolos. Byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad ieškovė pagal šias paskolos sutartis nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų ir nežinojo apie jų sudarymą, dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad pagal paskolos sutartis gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams. Atsakovui prisiimant prievoles savo asmeniniais, o ne šeimos interesais, ir neinformuojant apie tai sutuoktinės, nėra teisinio pagrindo priskirti tokių prievolių vykdymą iš bendro sutuoktinių turto. CK 3. 98 straipsnio 3 dalies pagrindu kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu. Dėl to atidalijant bendrą sutuoktinių turtą šių prievolių dydžiu mažinama jas prisiėmusiam sutuoktiniui tenkanti bendro turto dalis.
Išdėstytų motyvų pagrindu nenustatyta CPK 346 straipsnio pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius