Civilinė byla Nr. e2A-1311-324/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19329-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.8.11.1; 2.6.16.5; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 24  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. F. ir G. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Megrana“ ieškinį atsakovams J. F. ir G. F. dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, užstato grąžinimo ir netesybų (baudos) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Kaunas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Megrana“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pripažinti 2021 m. spalio 27 d. atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti iš atsakovų 1 500 Eur užstatą, 1 500 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. sausio 22 d. tarp šalių buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 1 (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria ieškovė 25 mėnesiams nuo 2020 m. kovo 2 d. išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos). Ieškovė po sutarties sudarymo ėmėsi veiksmų, kad tinkamai įrengtų ir pritaikytų patalpas savo komercinei veiklai vykdyti (nudažė sienas, įsigijo baldus ir kt.). Pirmąjį mėnesį po sutarties sudarymo ieškovė pastebėjo, kad patalpose nuolat sklinda nemalonus kvapas, susijęs su nutekamųjų vandenų vamzdyno (kanalizacijos) nuolatiniu užsikišimu. Ilgainiui paaiškėjo, kad nesant pakankamo pralaidumo į miesto kanalizavimo sistemas, visų aukščiau esančių butų nuotekos faktiškai patenka į nuomojamas patalpas pirmajame pastato aukšte ir per sanitarinius mazgus (klozetą) išsilieja ant grindų, taip gadindamos ne tik turimą inventorių, bet ir sudarydamos nepakenčiamas sąlygas dirbti, priimti klientus ir pan. Ieškovė ne kartą kreipėsi į avarines tarnybas, apmokėjo jų pateiktas sąskaitas už avarijos padarinių šalinimą, savo jėgomis bandė išspręsti problemą, patyrė išlaidų, susijusių su fekalijų valymu patalpose. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. ne mažiau kaip 6 kartus informavo/reiškė pretenzijas atsakovams prašydama imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą patalpų eksploatavimą. Kadangi atsakovai nesprendė problemos, nebendradarbiavo, ieškovė, nematydama galimybės toliau vykdyti savo veiklą patalpose, 2021 m. liepos 15 d. informavo atsakovus apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (nuo 2021 m. spalio 1 d.) ir išsikraustė iš patalpų. Atsakovai atsisakė gražinti ieškovės sumokėtą 1500 Eur užstatą, 2021 m. spalio 27 d. pranešdama, kad jį įskaito kaip baudos mokėjimą dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo. Kadangi grąžinant patalpas priėmimo-perdavimo metu pretenzijų dėl jų būklės nebuvo gauta, ieškovė įvykdė visas sutarties sąlygas bei atliko einamuosius mokėjimus, įsiskolinimų atsakovams neturi, sutartis nutraukta dėl atsakovų kaltės, šiems tenka pareiga gražinti 1 500 Eur užstatą bei sumokėti sutartines 1 500 Eur netesybas (baudą), iš viso 3 000 Eur.

3.       Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutarties nutraukimas prieš terminą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pagal Nuomos sutarties 7 punktą išskaičiavo sutarties 8.1 punkte numatytą 1 500 Eur baudą už priešlaikinį sutarties nutraukimą iš ieškovės sumokėto užstato. Ne atsakovai, o ieškovė pažeidė sutartį vienašališkai ją nutraukdama, o atsakovai dėl to patyrė nuostolių, kuriuos iš dalies kompensuoja bauda. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl patalpose nuolat sklindančio nemalonaus kvapo, nuolatinio kanalizacijos užsikimšimo, faktinio visų aukščiau esančių butų nuotekų patekimo į patalpas per klozetą yra neteisingos. Ieškovė apie nuotekų problemas yra pranešusi atsakovams, tačiau nei vienas iš tokių pranešimų nebuvo susijęs su patalpų trūkumu, o su avarijomis namo, kuriame yra patalpos, ar miesto nuotekų sistemose. Tokių avarijų negalima laikyti patalpų trūkumu, trukdančiu jomis naudotis, kadangi jos nėra nuolatinio pobūdžio, yra pašalinamos ir visada buvo operatyviai tvarkomos. Nėra aiški tokių avarijų kilmė. Ieškovės netinkamas naudojimasis nuotekų tinklais irgi galėjo būti tokių avarijų priežastimi. Ieškovei patalpos buvo perduotos 2020 m. kovo 2 d. Prieš ir po Nuomos sutarties sudarymo iki patalpų perdavimo ieškovė ne kartą lankėsi patalpose, vertino jų būklę, bendravo su ankstesniais nuomininkais, todėl ieškovės teiginiai, kad ankstesni nuomininkai susidūrė su ta pačia nuotekų problema ar dėl jos nutraukė patalpų nuomos sutartį, galėtų būti vertinami kaip žinojimas apie nuotekų problemą, jeigu tokia iš tiesų egzistuotų. Atsakovai ar kiti patalpų nuomininkai su nuotekų problemomis (ar kvapu) nebuvo anksčiau susidūrę, nesulaukė nusiskundimų iš ankstesnių patalpų nuomininkų. Po pirmo ieškovės pranešimo gavimo apie nuotekų problemą (2020 m. balandžio 2 d.) ieškovės prašymu ir atsakovų iniciatyva už patalpų ribų esančiame nuotekų stove (namo rūsyje) namo administratorius įrengė atbulinį kanalizacijos vožtuvą (2020 m. balandžio 30 d.), po to 9 mėnesius iš ieškovės nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Po antrojo ieškovės pranešimo (2021 m. sausio 25 d.) atsakovų reikalavimu ir namo administratoriui tarpininkaujant, greta esančiose kibininės-čeburekinės patalpose buvo įrengta riebalų gaudyklė, po to vėl 6 mėnesius nebuvo jokių nusiskundimų. Taip pat buvo atliktas nuotekų sistemos praplovimas nuo šulinio iki namo, po to avarijų patalpose iki šiol nebuvo. Dėl to ieškovės teiginiai, esą atsakovai visiškai nesprendė jos problemų ir nebendradarbiavo, yra nepagrįsti. Ieškovė nurodomų problemų – pastovaus kvapo, avarijų padarinių – nepagrindžia įrodymais, nors ne kartą buvo prašyta tokį faktą fiksuoti nuotraukomis ir kartu su namo administratoriumi surašyti aktą. Negalima daryti išvados, kad ieškovės įvardijami trūkumai (nuotekų tinklų avarijos) visiškai ar iš dalies kliudo jai naudoti patalpas pagal paskirtį ar patalpos pasidarė netinkamos naudoti. Visos įvykusios namo bendrojo naudojimo nuotekų tinkluose (kurios ieškovui nebuvo ir negalėjo būti išnuomotos) avarijos įvyko už išnuomoto daikto (patalpų) ribų ar net namo, kuriose yra patalpos, ribų ir kartu nuomotojo (atsakovų) atsakomybės ribų. Išnuomoto daikto nuotekų tinklų, priklausančių patalpoms, už kurių trūkumus atsakingas nuomotojas (atsakovai), veikla per visą nuomos laikotarpį nei karto nebuvo sutrikusi. Kadangi atsakovai nepažeidė sutarties vykdymo ir sutartis nutraukta ne dėl jų kaltės, nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino 2021 m. spalio 27 d. įskaitymą negaliojančiu. Priteisė iš atsakovų solidariai ieškovei 1 500 Eur užstatą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo netenkino. Priteisė iš atsakovų solidariai ieškovei 34 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės atsakovams solidariai 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės valstybei 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Priteisė iš atsakovų solidariai valstybei 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5.       Byloje nustatė, kad 2020 m. sausio 22 d. tarp šalių buvo sudaryta Patalpų nuomos sutartis Nr. 1, kuria atsakovai išnuomojo ieškovei jiems dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), prekybos ir administracinei veikai vykdyti, 2020 m. kovo 2 d. pasirašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas. UAB „Megrana“ direktorius elektroniniais laiškais pranešė atsakovui apie patalpų užliejimą kanalizacijos vandeniu 2020 m. balandžio 3 d., 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d. bei prašė imtis priemonių išspręsti problemą. Atsakovas J. F. atsakymuose į elektroninius laiškus nurodė, kad apie problemą nežinojo, ankstesni nuomininkai tuo nesiskundė, mano, kad reikia kreiptis į namo administratorių, klausė, kuo gali padėti, kreipėsi į namo administratorių. Vėlesniuose laiškuose reikalavo įrodymų, kad būta problemų dėl kanalizacijos, dėl kurių negali naudoti patalpų savo veiklai, nurodė, kad nesant įrodymų bus laikoma, jog nuomos sutartis nutraukta dėl nuomininko kaltės. UAB „Megrana“ nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio pagal sąskaitas faktūras sumokėjo UAB „Būsto valda“ už buto nuotekų sistemos avarijos lokalizavimą 87,58 Eur. Trečiasis asmuo 2020 m. balandžio mėnesį, 2020 m. liepos mėnesį, 2021 m. sausio mėnesį, 2021 m. liepos mėnesį, 2021 m. rugpjūčio mėnesį atliko šulinio, vamzdžio valymo darbus. Ieškovė 2021 m. liepos 15 d. raštu pranešė atsakovei, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. nutraukia patalpų nuomos sutartį, nes negali vykdyti normalios veiklos dėl fekalijomis užpilamų patalpų. 2021 m. rugsėjo 30 d. patalpų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad nuomotojai vidaus patalpų būklei pretenzijų neturi, grąžinti raktai, užfiksuoti vandens ir elektros skaitiklių duomenys, elektros ir santechnikos prietaisai veikia, susitarta dėl išorinės fasado sienos atstatymo į pradinę padėtį. Atsakovai 2021 m. spalio 27 d. informavo ieškovės vadovą, kad 1 500 Eur užstatą įskaito kaip baudą už vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą.

6.       Teismas nurodė, kad 2020 m. kovo 2 d. patalpų priėmimo-perdavimo akte nebuvo aptarti, užfiksuoti patalpų trūkumai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai kaip nuomotojai šalių sutarties sudarymo metu žinojo ar galėjo žinoti apie esamas kanalizacijos sistemos problemas. Ieškovės atstovo teiginys, kad jis greta esančioje kavinėje matė įrengtą specialų įrenginį, apsaugantį nuo nuotekų avarijų, ir iš to susidarė nuomonę apie ten dažnai vykusias avarijas, tėra prielaida, nepatvirtinta kitais objektyviais duomenimis. Ankstesnio nuomininko išsikėlimas iš patalpų savaime šios aplinkybės nepatvirtina. Atsakovas kategoriškai neigė, kad anksčiau patalpose vykdavo nuotekų avarijos. Taigi, atsakovai nuomos sutarties metu galimai nežinojo apie kanalizacijos sistemos trikdžius, tačiau atsižvelgiant į CK 6.485 straipsnio 1 dalies nuostatą, jiems išlieka pareiga atsakyti už jiems priklausančio daikto trūkumą. Ieškovės atstovui apžiūrint patalpą, tuo metu nejutus nemalonaus kvapo, nesant kitų akivaizdžiai matomų defektų, nebuvo objektyvaus pagrindo manyti galint būti kanalizacijos sistemos trūkumų, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus didelį ieškovės neatsargumą. Nevienkartiniai kanalizacijos sistemos sutrikimai nuomos sutarties termino metu pripažintini esminiu daikto trūkumu, dėl kurio nuomininkas iš dalies negali naudoti daikto pagal paskirtį. Negyvenamų patalpų paskirtis yra užtikrinti nuomininko gamybinės, administracinės, prekybinės ar kitos ūkinės veiklos tinkamą, nepertraukiamą vystymą. Byloje esančios nuotraukos neabejotinai patvirtina, jog fekalijos (o ne vanduo, kaip teigė atsakovas) buvo užliejusios patalpas, o tai savaime suponuoja nemalonaus kvapo tvyrojimą kurį laiką, įmonės darbo sutrikdymą, patalpų valymo, dezinfekavimo būtinybę. Po tokio fekalijų išsiliejimo vidutiniškai protingas žmogus suvokia, kad patalpose kurį laiką gali būti juntamas nemalonus kvapas ir tam nustatyti nebūtina kviesti antstolį, kad būtų parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kadangi patalpose lankydavosi UAB „Megrana“ klientai, suprantama, kad dėl sutrikusio įmonės darbo galėjo būti atšaukti susitikimai su klientais. Dėl kurį laiką tvyrančio nemalonaus kvapo klientų lankymasis patalpose gali turėti įtakos ir įmonės dalykinei reputacijai, o visą darbo dieną dirbti tokioje patalpoje yra nemalonu ir įmonės darbuotojams. Net jei nuotekų sistemos trikdžių atsiradimas ir buvimas sutapo tik su ieškovės naudojimosi atsakovų patalpomis laiku, o nei anksčiau, nei vėliau to nebuvo, trečiojo asmens atsiliepimu, nuotraukomis nustatyta, kad patalpų nuomos ieškovei metu penkis kartus užsikimšo ir išsiliejo kanalizacijos turinys į patalpą. To pakanka konstatuoti, kad nuomininkas iš dalies negalėjo naudotis patalpomis pagal jų paskirtį ir turėjo pagrindą reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

7.       Konstatavus, kad ieškovė iš dalies negalėjo naudotis nuomojama patalpa pagal paskirtį, todėl turėjo pagrindą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, teismas laikė, kad atsakovai nepagrįstai atliko įskaitymą, įskaitydami 1 500 Eur užstatą kaip baudą. Todėl įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu kaip atliktas nesant teisinio pagrindo ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteisiama 1 500 Eur užstato suma.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo dalį dėl 1500 Eur užstato, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-12-09) ik teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovų solidariai ieškovei ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.485 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ši norma gali būti taikoma esant pastoviam, o ne trumpalaikiam trūkumui. Minėta norma turėtų būti aiškinama lingvistiškai - trūkumas turėtų būti tęstinio pobūdžio, didesnio ar mažesnio pastovumo, intensyvumo ar pan., bet iš esmės jis turi nuolat įtakoti negalėjimą naudotis daiktu. Sistemiškai aiškinant, periodinis, nedažnas, pašalinamas ir ilgalaikių pasekmių nesukeliantis trūkumas neatitiktų bendrų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų. Pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį, nuomotojas atsako už daikto trūkumus, atsiradusius iki sutarties sudarymo, o ne vėliau. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad iki ieškovės naudojimosi patalpomis kanalizacijos avarijų nėra buvę, todėl minėtą normą taikė nepagrįstai.

1.2.                      Realiai patalpos buvo užlietos (kai jos turinys galėjo patekti į patalpas) tik du kartus, t. y., 2020 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. sausio 26 d. Šie du atsitiktiniai kanalizacijos sutrikimai negali būti vertinami kaip trukdantys visiškai ar iš dalies naudoti daiktą pagal paskirtį.

1.3.                      Teismas netinkamai vertino avarijų pasekmes ieškovei, nevertino ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad nuotekos faktiškai patenka į nuomojamas patalpas pirmajame pastato aukšte ir per sanitarinius mazgus (klozetą) išsilieja ant grindų, taip gadindamos ne tik turimą inventorių, bet ir sudarydamos nepakenčiamas sąlygas dirbti, priimti klientus ir pan. Tokiais teiginiais ieškovė iš esmės pripažino, kad neigiamos pasekmės darbo sąlygoms galėjo atsirasti tik kanalizacijos nuotekoms patekus (išsiliejus) į patalpas. Taigi, teismas kaip neigiamas pasekmes ieškovei galėjo vertinti tik tas avarijas (2), kai kanalizacijos turinys galėjo išsilieti į patalpas.

1.4.                      Teismo argumentas, kad patalpų nuomos ieškovei metu penkis kartus užsikimšo ir išsiliejo kanalizacijos turinys į patalpą, grindžiamas prielaida. Prielaidomis grindžiama ir tai, kad patekęs kanalizacijos turinys yra fekalijos. Tokią išvadą teismas padarė iš trečiojo asmens atsiliepimo, kad kanalizacija buvo užsikimšusi 5 kartus. Teismas padarė išvadą, kad kanalizacijos turinys išsiliejo į patalpas, tačiau užsikimšus kanalizacijai jos turinys į patalpas gali ir neišsilieti. Kanalizacijos turinys nebūtinai reiškia fekalijas. Tai patvirtina 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovo Ž. V. paaiškinimai, jog pašalinti kanalizacijos užsikimšimą be avarinės tarnybos iškvietimo neįmanoma (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas, 24 min.). Tai reiškia, kad kanalizacijos sutrikimų galėjo būti ne daugiau kaip penki. Ž. V. taip pat pripažino, jog avarinės iškvietimų metu 2020 m. liepos 20 d. ar 2021 m. rugpjūčio 13 d. patalpos užpiltos nebuvo (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas, 54-55 min.) ir kad ne kiekvienas avarinės iškvietimas reiškė patalpų užpylimą (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas, 56 min.).

1.5.                      Teismas nevertino pirmosios avarijos (2020 m. balandžio 2 d.) priežasties, kuri iš esmės liko nenustatyta, taip pat nevertino ieškovės kaltės, kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tuo metu ieškovė vykdė patalpų remontą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai buvo fekalijos. Teismas nevertino trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog tokios avarijos dažniausiai vyksta dėl gyventojų/naudotojų kaltės. Po šios avarijos ieškovės pageidavimu atsakovo J. F. iniciatyva namo administratorius 2020 m. balandžio 30 d. įrengė atbulinį vožtuvą bendrojo naudojimo nuotekų tinkle ir po šio avarinės tarnybos iškvietimo iš ieškovės 10 mėnesių jokių pranešimų, pretenzijų ar nusiskundimų dėl patalpų užpylimų, nuolatinio ar laikino fekalijų, kvapo negauta.

1.6.                      Teismas negalėjo atvejo, kuomet 2020 m. liepos 20 d. buvo antrą kartą kviesta avarinė tarnyba, vertinti kaip kanalizacijos turinio išsiliejimo į patalpas, kadangi nei šalių susirašinėjime, nei ieškovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, kad patalpos buvo užpiltos ar atsirado kanalizacijos kvapas, patalpos pasidarė netinkamos naudoti. Ieškovės atstovas pripažino, jog 2020 m. liepos 20 d. kviečiant avarinę tarnybą patalpos užpiltos nebuvo (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas, 54-55 min.).

1.7.                      Teismas nevertino būtinojo civilinės atsakomybės elemento -  priežastinio ryšio tarp išsinuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą egzistavimo, t. y., išsinuomoto daikto trūkumas turi lemti visišką ar dalinį negalėjimą juo naudotis. Teismas privalėjo patikrinti, ar ieškovės nurodytos aplinkybės neleido jai naudotis patalpomis ir todėl ji galėjo pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis CK 6.485 straipsnyje.

1.8.                      Teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog 2021 m. liepos 14 d., kai buvo ketvirtas avarinės iškvietimas, įvyko įrodytas patalpų užliejimas. Apie jį buvo pranešta tik kitą dieną 2022 m. liepos 15 d. vienašalio nuomos nutraukimo rašte, kuriame tvirtinama, jog 2021 m. liepos 14 d. septintą kartą buvo užpiltos patalpos. Tarp šalių liepos 14 ir 15 d. vyko intensyvus susirašinėjimas, kurio pradžioje apie patalpų užpylimą nebuvo užsiminta. Atsakovams nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog patalpos tą dieną buvo užlietos, atsirado kanalizacijos kvapas ir patalpos pasidarė netinkamos naudoti.  Ieškovė 2021 m. sausio 25 d. el. laiške atsakovams nurodė, kad yra priversta kviesti valymo įmonę, kuri išvalytų kanalizacijos turinį iš nuomojamų patalpų. Per parengiamąjį teismo posėdį ieškovės buvo paprašyta pateikti šias sąskaitas, bet toks įrodymas nebuvo pateiktas. Atsakovų nuomone, sąskaita nepateikta todėl, kad 2021 m. liepos 14 d. nebuvo priežasties valymui - patalpos užpiltos nebuvo.

1.9.                      2021 m. rugpjūčio 13 d., kai įvyko paskutinis penktas avarinės iškvietimas, kuris taip pat negalėjo pirmosios instancijos teismo būti pripažintas įrodytu patalpų užpylimu. Apie jį pranešimas gautas tik po trijų dienų )(2021 m. rugpjūčio 16 d.). Atsakovams paprašius pateikti įrodymus, gautas atsakymas „Galite kviesti ką norite patys, filmuoti ir fotografuoti kiek tik patinka. Aš nesu Jūsų asmeninis fotografas". Pakartotinai paprašius pateikti nuotraukas, ieškovė prisipažino, jog šį kartą patalpos užpiltos nebuvo. Remiantys tik namo vadybininko O. S. prielaida, jog dėl kitai organizacijai (AB Kauno vandenys) priklausančio kanalizacijos šulinio „gali būti, kad ateityje nusimato ir remonto darbai“ pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog iš atstovų susirašinėjimo matyti, jog numatytas problemos sprendimas ateityje. Byloje nėra duomenų, jog AB Kauno vandenys būtų atlikusi kokius nors remonto darbus.

1.10.                      Teismas nevertino ieškovės paaiškinimų nenuoseklumo ir patikimumo, todėl juos ištyrė neobjektyviai. Didelė dalis ieškovės nurodytų aplinkybių, t. y. iki nuomos santykių egzistavusios kanalizacijos problemos, nuolatinio kvapo buvimo, pastovaus kanalizacijos užsikimšimo ir jos turinio išsiliejimo į patalpas, atsakovų tariamo nebendradarbiavimo nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimų nenuoseklumą, abejotiną jų patikimumą, negalėjo avarijų pasekmių hiperbolizuoti, darydamas įrodymais nepagrįstas išvadas dėl ieškovės klientų lankymosi patalpose, sutrikusio ieškovės darbo, dalykinės reputacijos pablogėjimo, įmonės darbuotojų nepatogumų, patalpų valymo, dezinfekavimo ir pan.

1.11.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 1 punktą, nurodydamas, kad patalpų užliejimas fekalijomis suponuoja nemalonaus kvapo tvyrojimą kurį laiką, įmonės darbo sutrikdymą, patalpų valymo, dezinfekavimo būtinybę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, visiems žinomomis aplinkybėmis pripažįstami faktai, žinomi visiems vidutinio išprusimo žmonėms - tai dienų skaičius metuose, žinomos stichinės nelaimės, žymiausieji istoriniai įvykiai, švenčių dienos. Dėl to teismo nurodytos aplinkybės negali būti pripažinta visuotinai žinomomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, per 16 nuomos mėnesių iki pat vienašalio sutarties nutraukimo nei viename pranešime dėl kokio nors kvapo, tuo labiau „fekalijų" kvapo nuomininkas pretenzijų nereiškė, todėl minėtų išvadų teismas daryti negalėjo.

1.12.                      Nesutiktina su teismo išvadomis apie ieškovės patirtas išlaidas dėl avarijų. Sprendime padaryta skaičiavimo klaida, tvirtinant, jog ieškovė nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. birželio mėn. pagal sąskaitas faktūras sumokėjo UAB „Būsto valda" už buto nuotekų sistemos avarijos lokalizavimą 87,58 Eur, tačiau šią sumą sudarė bendra suma už visas komunalines paslaugas, įskaitant administravimą, teritorijos priežiūrą, laiptinių tvarkymą ir t.t. Už avarijų lokalizavimą sumokėta tik 14,14 Eur, avarinės tarnybos iškvietimų iš patalpų 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. birželio mėn. nebuvo, šių mėnesių sąskaitos yra už įvykusias avarijas pirmoje namo laiptinėje, taigi šios sąskaitos nesusijusios su (duomenys neskelbtini) patalpomis.

9.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Nors atsakovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008 dėl atsakomybės už nuomojamo daikto trūkumus ir jų įtaką galėjimui naudotis daiktu, tačiau tai daro visiškai selektyviai ir netinkamai bando pritaikyti ginčo situacijai.

2.2.                      Teismas nustatė kanalizacijos tinklų sutrikimo, avarinio remonto faktus, kuriuos iš dalies pripažįsta ir atsakovai. Tai, kad avarinės tarnybos į nuomos objektą buvo kviestos ne 10, o 5 kartus, kad ne visus kartus į patalpas (o tik 2) buvo faktiškai išsiliejusios fekalijos (taip teigia atsakovai), nemažina atsakovų atsakomybės ir ieškovų teisės reikšti pretenzijas dėl patalpų trūkumų bei negalėjimo jose vykdyti savo veiklą, nes kiekviena nuotekų sistemos avarija kėlė rizikas ir nepatogumus, susijusius su specialių tarnybų kvietimu į vietą, darbuotojų atitraukimu nuo tiesioginės darbinės veiklos, susirašinėjimus su atsakovais, ginčus, sąskaitų už avarijos padarinių šalinimą apmokėjimu ir pan.

2.3.                      Atsakovai neigia buvus tęstinio pobūdžio problemai, dviejų sutrikimų nevertina kaip trukdžiusių naudoti daiktą pagal paskirtį, o kliudymą tinkamai naudotis patalpomis bando aiškinti lingvistiškai, tačiau faktiškai susiklosčiusios aplinkybės patvirtina, kad kanalizacijos tinklų sutrikimai buvo ilgalaikiai ir tęsėsi faktiškai iki sutarties nutraukimo. Nors ir ne po visų kanalizacijos užsikimšimo atvejų jos turinys išsiliejo į patalpas, tačiau daugeliu atveju tai neįvyko dėl to, kad įmonės darbuotojai nedelsiant imdavosi veiksmų iškviesti avarines tarnybas bei mechaninėmis priemonėmis stabdė nuotekų išsipylimą per klozetą. Visais šiais atvejais kvapas patalpose tapdavo nepakenčiamas, o normali ieškovės ūkinė veikla būdavo sutrikdoma.

2.4.                      Atsakovai teigia, kad negali atsakyti už daikto trūkumus, kurie atsirado po sutarties sudarymo, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad nuomotojas atsako ir už daikto paslėptus trūkumus (atsakomybė be kaltės rizikos pagrindu). Akivaizdu, kad kanalizacijos tinklų būklės iki sutarties sudarymo nei nuomotojas, nei nuomininkas netikrino. Tačiau tokių tinklų gedimai objektyviai neatsirado tuojau pat po nuomos sutarties sudarymo, jie yra ilgalaikio eksploatavimo, nusidėvėjimo ar netinkamos priežiūros pasekmė, todėl atsakovai, kaip atsakingi turto savininkai, turėjo numatyti bei įgyvendinti prevencines priemones panašiems nuotekų sutrikimams šalinti ir mažinti, tai darė tik po to, kai ieškovė pati ėmėsi spręsti problemą, siūlė įrengti atbulinius vožtuvus, reiškė pretenzijas ir pan.

2.5.                      Atsakovai, net ir nurodžius esant kanalizacijos gedimams, ilgą laiką jos aptarnavimo bei avarijų pasekmių naštą siekė perkelti nuomininkams, neigė esant problemas, atsakydami į pirmąją pretenziją nurodė patiems „kreiptis į namą aptarnaujantį UAB „Būsto valda“, vėliau „susisiekti su Būsto valdos meistru“, ateityje „oficialiai užfiksuoti užpylimo įvykį ir toliau imtis kažkokių veiksmų“, t. y. net nebandė kooperuotis, bendromis pastangomis šalinti trikdžius ir išsaugoti sutartį. Vien lingvistinis tokių susirašinėjimų turinys rodo visišką situacijos neapibrėžtumą dėl tolimesnio sutarties vykdymo, juose neaptarti jokie problemos sprendimo būdai, įvykdymo terminai, todėl situacijai nekintant ir esant nuolatinio pobūdžio, Ieškovė jos ilgiau nebegalėjo toleruoti.

2.6.                      Riebalų gaudyklės įrengimas neišsprendė sklandaus kanalizacijos veikimo ir nepašalino problemos. Jos pastovumą patvirtina ieškovės vadovo 2021 m. rugpjūčio 17 d. el. laiškas būsto priežiūros tarnybai su nurodymu „<...> Čia gi sena problema, kiek jau metų čia taip vargstate Jūs ir gyventojai?“, o gautas atsakymas patvirtina, kad „<...> ryt yra suplanuotas nuo šulinio iki namo atkarpos praplovimas..., manau turėtų padėti. Taip pat informavome Kauno vandenis apie dažnas šulinio problemas, todėl gali būti, kad ateityje nusimato ir remonto darbai“. Taigi, akivaizdu, kad kanalizacijos tinklų ir dėl to atsiradę patalpų trūkumai egzistavo ne tik sudarant sutartį, bet ir prieš ją nutraukiant, jų būtų buvę galima išvengti, jeigu patalpų nuomotojas nuomos laikotarpiu būtų tinkamai jas prižiūrėjęs ir laiku organizavęs statinio techninę priežiūrą ar atlikęs jo paprastąjį (einamąjį) remontą. Visi nuotekų sistemos trūkumai ir sutrikimai blogino patalpų būklę bei neužtikrino jų naudojimo pagal paskirtį.

2.7.                      Teismas tinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimo taisykles, nes pripažino, jog kiekvienam vidutiniškai protingam asmeniui suprantama, kad kanalizacijai būdingas kvapas negali būti malonus, tuo labiau kai jis yra nuolatinio pobūdžio arba kyla rizika kiekvieną dieną su juo iš naujo susidurti. Ginčo patalpų priėmimo metu ieškovas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti šio trūkumo pastovumo ir intensyvumo, todėl jis vertintinas kaip paslėptas ir išryškėjęs sutarties vykdymo metu. Tokios patalpos neatitiko elementarių higienos reikalavimų bei etikos normų, todėl tai trukdė įgyvendinti ir nuomos Sutarties 6.3 punkto sąlygą, kuri nustatė nuomininkei pareigą tinkamai eksploatuoti nuomojamą turtą bei griežtai laikytis šios paskirties patalpoms keliamų sanitarinių, vidaus taisyklių reikalavimų. Aplinkybė, kad ieškovė kurį laiką dar naudojosi netinkamomis patalpomis, buvo sąlygota specifinės jos ūkinės veiklos, kurios nebuvo galimybės greitai iškelti į kitą vietą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino negaliojančiu atsakovų atliktą įskaitymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

13.       Atsakovai apeliaciniame skunde pageidaujantys, kad skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. 

14.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

15.       Atsakovai nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl rašytinio įrodymo išreikalavimo

16.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo įpareigoti ieškovę pateikti jos 2021 m. birželio 28 d. sudarytą kitų patalpų nuomos sutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą įpareigoti ieškovę pateikti šią sutartį. Mano, kad joje užfiksuotos aplinkybės gali būti reikšmingos teisingam šio ginčo išsprendimui.

17.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

18.       Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2022 m. kovo 8 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas J. F. pareiškė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti tam tikrus įrodymus, tarp jų ir dabartinę ieškovės nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas atsakovo J. F. prašymą dėl nuomos sutarties atmetė kaip nesusijusį su ieškinio dalyku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, be kita ko, įvertindamas ir tai, kad atsakovai ir apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurias jų prašomas naujas įrodymas galėtų pagrįsti, nurodydami tik nuomonę, kad prašomame įrodyme užfiksuotos aplinkybės gali būti reikšmingos teisingam šio ginčo išsprendimui. Dėl to atmestinas atsakovų prašymas įpareigoti ieškovę pateikti jos 2021 m. birželio 28 d. sudarytą kitų patalpų nuomos sutartį.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

20.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2020 m. sausio 22 d. sudarė Nuomos sutartį prekybos ir administracinei veikai vykdyti, 2020 m. kovo 2 d. pasirašė Patalpų priėmimo-perdavimo aktą. UAB „Megrana“ direktorius Ž. V. 2020 m. balandžio 3 d., 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniais laiškais pranešė atsakovams apie patalpų užliejimą kanalizacijos vandeniu bei prašė imtis priemonių išspręsti problemą. Ieškovė 2021 m. liepos 15 d. raštu informavo atsakovę, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. nutraukia Patalpų nuomos sutartį. 2021 m. rugpjūčio 13 d. Kanalizacijos sistemos apžiūros akte nurodyta, kad užsikišusi bendro naudojimo kanalizacija, atliktas bendro naudojimo kanalizacijos valymas. Aktą pasirašė ieškovės ir trečiojo asmens atstovai.  2021m. rugsėjo 30 d Patalpų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad nuomotojai vidaus patalpų būklei pretenzijų neturi, grąžinti raktai, užfiksuoti vandens ir elektros skaitiklių duomenys, elektros ir santechnikos prietaisai veikia, susitarta dėl išorinės fasado sienos atstatymo į pradinę padėtį. Atsakovai 2021 m. lapkričio 27 d. informavo ieškovės vadovą, kad 1 500 Eur užstatą įskaito kaip baudą už vienašališką sutarties nutraukimą prieš terminą. Trečiasis asmuo 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. kovo 7 d. raštu informavo atsakovą, kad 2018-2021 m. butas Nr. 17 į avarinę tarnybą kreipėsi 5 kartus: 2020 m. balandžio 2 d., 2020 m. liepos 20 d., 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. liepos 14 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d. 2021 m. liepos 14 d. pastebėtas lauko šulinių užsikišimas, kas yra UAB „Kauno vandenys“ atsakomybė. 2020 m. balandžio 30 d. buto Nr. 17 nuotekų stove buvo įrengtas atbulinis nuotekų vožtuvas. 2021 m. lapkričio mėnesį buvo pakeisti bendro naudojimo šalto ir karšto vandens bei nuotekų stovai pirmoje laiptinėje. Antroje laiptinėje (17-27 butai) nebuvo atlikti jokie vamzdyno remonto darbai. Naujų iškvietimų į butą Nr. 17 po 2021 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

21.       Byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai nekilo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Taigi, teisiniams santykiams, kilusiems iš negyvenamųjų patalpų nuomos, taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.477 – 6.482 straipsniai), nuomos sutarties šalių teises ir pareigas nustatančios normos (CK 6.483 – 6.495 straipsniai) bei nuomos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.496 – 6.503 straipsniai). Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

22.       CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių, ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu ar tikrinant turto pritaikomumą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai). Nuomotojo atsakomybė gali atsirasti ir už mažiausius nuomojamo daikto trūkumus, jeigu jie trukdo nuomininkui naudotis daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-16/2008)

23.       Nesutiktina su atsakovais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.485 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovų nuomone, ši norma gali būti taikoma tik esant pastoviam, o ne trumpalaikiam trūkumui, iki ieškovės naudojimosi patalpomis kanalizacijos avarijų nėra buvę.

24.       Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to nėra ginčo tarp šalių, kad negyvenamųjų patalpų Nuomos sutartis buvo sudaryta 2020 m. sausio 22 d., nurodant, kad patalpos išnuomotos 25 mėnesių laikotarpiui; nuomojamų patalpų perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 2020 m. kovo 2 d.; patalpos ieškovei buvo perduotos geros būklės, patalpų priėmimo–perdavimo metu nė viena iš šalių viena kitai pretenzijų dėl patalpų kokybės neturėjo. Įvertinus tai, kad daugiabutis namas, kuriame yra ginčo patalpos, pastatytas 1962 m., atsakovai pripažįsta aplinkybę, kad patalpos buvo užlietos (kai jos turinys galėjo pateki į patalpas) 2020 m. balandžio 2 d., t. y., iš praėjus tik vienam mėnesiui po patalpų perdavimo ieškovei, dėl to labiau tikėtina, kad ieškovės nurodyti patalpų trūkumai (kanalizacijos gedimai) egzistavo iki ginčo patalpų perdavimo ieškovei. Atsakomybė atsiranda, jeigu nuomotojas ir nežinojo apie trūkumus, tai reiškia, kad jis tokiu atveju atsako už daikto paslėptus trūkumus (atsakomybė be kaltės rizikos pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008).

25.       Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovės išsinuomotų patalpų trūkumų atsakovai nurodė, kad realiai patalpos buvo užlietos (kai jos turinys galėjo patekti į patalpas) tik du kartus, t. y., 2020 m. balandžio 2 d. ir 2021 m. sausio 26 d., ir šie du atsitiktiniai kanalizacijos sutrikimai negali būti vertinami kaip trukdantys visiškai ar iš dalies naudoti daiktą pagal paskirtį. Su tokia atsakovų nuomone apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų.

26.       Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai Kaunas“, kuris aktualiu laikotarpiu vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. gavo 5 ieškovės pranešimus dėl kylančios kanalizacijos. Atvykusi avarinė tarnyba nustatydavo kylančią kanalizaciją bei lauko šulinių užsikimšimus, pilnus nuotekų šulinius. Minėti pranešimai fiksuoti po šalių nuomos sutarties sudarymo, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio. Pastarąsias faktines aplinkybes (apie penkis kartus kviestą avarinę tarnybą dėl kanalizacijos sutrikimų, šalių įvardintų kaip kylanti kanalizacija) patvirtino ir atsakovai apeliaciniame skunde. Tai, kad ne visus kartus, kai ieškovė kvietė avarinę tarnybą į ginčo patalpas, o tik 2 kartus buvo išsiliejusios fekalijos nereiškia, kad patalpos buvo tinkamos naudoti ir ieškovė neturėjo teisės reikšti pretenzijas dėl patalpų trūkumų bei negalėjimo jose vykdyti savo veiklą. Akivaizdu, kad kiekviena nuotekų sistemos avarija kėlė nepatogumus ieškovei naudojantis išsinuomotomis patalpomis – vietoj to, kad vykdytų įprastą savo komercinę-ūkinę veiklą, reikėjo kviesti avarines tarnybas, bendrauti su jos darbuotojais, tvarkyti/vėdinti patalpas, skirti laiką susirašinėjimams su atsakovais ir pan., t. y. normali ieškovės veikla būdavo sutrikdoma.

27.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nevienkartiniai kanalizacijos sistemos sutrikimai Nuomos sutarties laikotarpiu pripažintini esminiu daikto trūkumu, dėl kurio nuomininkas iš dalies negali naudoti daikto pagal paskirtį. Nustačius faktą, jog tokie kanalizacijos užsikimšimai (kai kuriais atvejais ir kanalizacijos nuotekų išsiliejimas į patalpas) ir juos lydėję nemalonūs kvapai neleido naudotis patalpomis pakankamai patogiai, kaip to tikėjosi ieškovė prieš sudarydama Nuomos sutartį, nepasibaigus nuomos sutarties terminui ji turėjo pagrindą reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o atsakovai nepagrįstai atliko įskaitymą, įskaitydami 1 500 Eur užstatą kaip baudą.

28.       Sutiktina su atsakovais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio pagal sąskaitas faktūras sumokėjo UAB „Būsto valda“ už buto nuotekų sistemos avarijos lokalizavimą 87,58 Eur. Byloje esančios UAB „Būsto valda“ sąskaitos patvirtina, kad į pirmosios instancijos teismo nurodytą 87,58 Eur sumą įeina ne tik avarijos lokalizavimo išlaidos, tačiau ir išlaidos už namo administravimą, techninę priežiūrą, laiptinių valymą, teritorijos priežiūrą, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia viso sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, kadangi byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovės patirtų nuostolių kompensavimo.

29.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylos baigties

30.        Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos nagrinėjamo kategorijos bylose. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

32.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (PVM Sąskaitą faktūrą serija ADV Nr. 011 ir Mokėjimo nurodymą). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte įtvirtinto maksimalaus dydžio 2 248,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos pagrįstos tinkamais dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dydžio, ieškovei iš atsakovų (apeliantų) solidariai priteistina 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų J. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai ieškovei UAB „Megrana“, juridinio asmens kodas 301492671, 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Virginija Gudynienė