Civilinė byla Nr. e2YT-9289-962/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04015-2019-2

Procesinių sprendimų kategorijos:

3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. Č., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

2.       Pareiškime nurodo, kad po pareiškėjos ir suinteresuoto asmens O. Č. motinos R. Š. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Po palikėjos mirties liko paveldimas turtas – butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)), kurį, kaip ir kitą po motinos mirties likusį turtą (smulkius buities daiktus, nuotraukas), pareiškėja priėmė pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Palikėjos sutuoktinis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), sūnus S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), S. Š. iki mirties santuokos nesudarė ir palikuonių nesusilaukė. Palikėjos pirmos eilės įpėdinės yra jos dukros – pareiškėja ir suinteresuotas asmuo O. Č.. Priėmusi motinos palikimą, pareiškėja pradėjo turtu faktiškai naudotis ir turtą valdyti – mokėjo mokesčius, administravo palikimą sudarantį turtą, be to, ji rūpinosi motinos laidotuvėmis, tvarko kapus.

3.       Suinteresuotas asmuo O. Č. atsiliepimu sutinka su pareiškimu. Nurodė, kad motinos palikimo nepriėmė, pretenzijų į palikimą neturi ir ateityje neturės.

4.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, neprieštaraus prašymo patenkinimui..

5.       Pareiškėja prašė nagrinėti pareiškimą rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, byla 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį procesą dalyvaujančius byloje asmenis informuojant viešo paskelbimo būdu ir teismo pranešimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkinamas.

6.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7.       Nustatyta, kad R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5), po R. Š. mirties paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 6). R. Š. sutuoktinis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 29). Po A. Š. mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė R. Š. (e. b. l. 30-32). Pareiškėja santuokoje susilaukė dukrų O. Č. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (gimusios (duomenys neskelbtini)), sūnaus S. Š. (gimusio (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 29). R. Š. vardu registruota nuosavybės teisė į butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)). Po R. Š. mirties jos dukra D. S. mokėjo mokesčius už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas (e. b. l. 12-27).

8.       Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9.       Po motinos R. Š. mirties nei pareiškėja, nei kiti galimi paveldėtojai įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po R. Š. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepareiškė nurodydami, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. 

10.       Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog pareiškėja, mirus motinai, ją palaidojo, pareiškėjai liko visi mirusiosios asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, be to, motinos turtu pareiškėja rūpinasi ir po motinos mirties (moka mokesčius), t. y. savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Konstatuojama, kad pareiškėja po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos dukra D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Indrė Petrokienė