Civilinė byla Nr. e2A-1015-803/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17344-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.3;
(S)
2.6.39.2.5.5; 2.6.10.5.2.8; 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. G. ir V. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Prokėbulai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9 379,29 Eur žalos atlyginimą, 59,10 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2022 m. vasario 18 d. su draudėju R. S. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d. buvo apdrausta transporto priemonė Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikant papildomą draudimo apsaugą. 2022 m. kovo 26 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), ant stovinčios transporto priemonės užkrito kopėčios, kurios buvo pritvirtintos prie atsakovams priklausančio pastato, ir ją apgadino. Ieškovė 2022 m. kovo 26 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui sumokėjo 9 379,29 Eur draudimo išmoką.
2. Ieškovė kreipėsi į atsakovus su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai žalos neatlygino. Buvo gauta informacija, kad kopėčios ant transporto priemonės užkrito dėl galimai stipraus vėjo, tačiau pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas 2022 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. Dotnuvos automatinės meteorologijos stoties duomenimis didžiausias fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. buvo 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s. Pagal empirinę vėjo intensyvumo skalę (Boforto skalė), kai vėjo greitis yra nuo 17,2 m/s iki 20,7 m/s, laikoma, kad tai yra audra, kai vėjo greitis yra nuo 20,8 m/s iki 24,4 m/s, – stipri audra. Didžiausias vėjo greitis įvykio metu nebuvo pasiekęs stiprios audros lygio, todėl atsakovai negali remtis nenugalima jėga, kaip jų atsakomybę šalinančia sąlyga.
3. Kopėčios nuo pastato nukrito dėl vėjo, nes atsakovai nebuvo jų tinkamai pritvirtinę. Atsakovai pažeidė bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad žala nekiltų. Dėl to privalo atlyginti atsiradusią žalą pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas. Žala atsirado dėl nuo pastato, kuris priklauso atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nukritusių kopėčių, todėl jie privalo atsakyti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nėra atsakovų ir trečiojo asmens 2018 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių šalis. Dėl to šių sutarčių nuostatos neturi įtakos ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir šiomis sutarčių nuostatomis nėra pagrindo remtis nagrinėjamoje byloje. Net jeigu pagal nuomos sutartis trečiasis asmuo privalėjo prižiūrėti pastato stogą ir kopėčias, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartis gali reikšti tik sutarties šalis, t. y. atsakovai ir trečiasis asmuo vienas kitam. Atsakovų turtinė padėtis nėra pagrindas mažinti priteistiną sumą.
4. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2018 m. balandžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 2022 m. vasario 1 d. jos pratęsimą atsakovai trečiajam asmeniui išnuomojo jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovų santykiai su trečiuoju asmeniu buvo paremti pasitikėjimu, todėl patalpose jie lankydavosi retai. Dažniausiai lankydavosi dėl stogo dangos apžiūros ir jos remonto, todėl atsakovas buvo įrengęs kopėčias, kurių viršutinė dalis buvo pritvirtinta prie virš stogo iškylančio metalinio vamzdžio, papildomai kopėčios buvo sutvirtintos šoninėmis atramomis. Atsakovas prie nuomojamų patalpų paskutinį kartą buvo 2021 m. rudenį. Tuo metu naudojosi ir kopėčiomis, nes atliko stogo dangos apžiūrą, norėdamas įvertinti jos būklę ir 2022 m. vasarai suplanuoti dalinį remontą. Būdamas ant stogo nepastebėjo, kad elektros kabelio bei kopėčių laikikliai būtų pakeisti.
5. Atsakovai paskutinį kartą su trečiojo asmens atstovu bendravo 2022 m. gegužės mėnesį, tačiau apie įvykį su kopėčiomis jis jokios informacijos nepateikė. Tik gavę iš ieškovės 2022 m. birželio 22 d. pretenziją dėl 9 379,29 Eur žalos atlyginimo, atsakovai sužinojo apie 2022 m. kovo 26 d. įvykį. Atsakovas po šios pretenzijos gavimo nuvyko prie patalpų, tačiau jokių kopėčių ar jų detalių nerado. Trečiojo asmens darbuotojai paaiškino, kad apie įvykį jie nežino, apie kopėčių dingimą taip pat nieko nepaaiškino. Pagal nuomos sutarties 3.5 punktą nuomininkė privalo užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink jas. Trečiasis asmuo turėjo atkreipti dėmesį ir į prie nuomojamų patalpų esančių kopėčių galimai pasikeitusią būklę ar jų padėtį. Atsakovo įrengtos kopėčios buvo tinkamos, jomis galima buvo saugiai patekti ant stogo, jos buvo sutvirtintos ir nuo smarkaus vėjo nugriūti ar užgriūti ant automobilio negalėjo. Tik paties automobilio tiesioginio kontakto metu jos galėjo užgriūti ant jo.
6. Po draudiminio įvykio atsakovas užfiksavo, kad elektros kabelio laikymo vamzdis buvo pakeistas ir atitinkamai pritvirtintas naujais varžtais. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo po galimo elektros kabelio nutraukimo savo iniciatyva atliko elektros kabelio tvirtinimo vamzdžio, prie kurio buvo pritvirtintos ir kopėčios, pakeitimus, apie kuriuos atsakovų neinformavo. Galimai po nurodytų pakeitimų kopėčios nebuvo vėl pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio. Ši aplinkybė galėjo nulemti draudiminį įvykį. Atsakovų turtinė padėtis sunki, jie gauna nedideles pensijas, turi nedaug nekilnojamojo turto (garažą, kurį nuomoja trečiajam asmeniui, ir namą su sklypu), santaupų neturi.
7. Trečiasis asmuo MB „Prokėbulai“ nurodė, kad pastato savininkų kaltės nėra arba ji yra minimali, nes atsakovai negalėjo numatyti staiga kilusių ekstremalių oro sąlygų, o joms kilus, pašalinti galimą grėsmę, kurios iki tol niekada nebuvo. Kopėčios prie išorinės pastato dalies buvo pritvirtintos stacionariai, jų nuversti, stovint ant žemės, nebuvo įmanoma. Trečiasis asmuo nežino, kada kopėčios buvo pastatytos ir kokiu būdu jos buvo pritvirtintos prie viršutinės pastato dalies. Kopėčiomis trečiojo asmens darbuotojai po 2018 m. nuomos sutarties sudarymo nesinaudojo, ant pastato stogo nelipo. Už pastato išorinės dalies būklę ir kopėčias pagal nuomos sutartį MB „Prokėbulai“ neprivalėjo atsakyti. Priešgaisrinės priežiūros darbuotojai, nuolat tikrindavę atitinkamų sąlygų laikymąsi, jokių pretenzijų MB „Prokėbulai“ neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų V. G. ir A. G. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 9 379,29 Eur žalos, 59,10 Eur palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 438,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 572 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 286 Eur iš kiekvieno atsakovo. Išdėstė teismo sprendimu priteistos sumos – 10 010,39 Eur – įvykdymą lygiomis dalimis 24 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigodamas atsakovus iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 417,10 Eur, paskutinį mėnesį taip pat sumokėti ieškovei priteistas procesines palūkanas. Išaiškino atsakovams, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jie nėra atleidžiami nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 438,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 8,96 Eur iš kiekvieno atsakovo.
9. Teismas nustatė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jų argumentus, jog transporto priemonė galimai buvo apgadinta kitomis aplinkybėmis (pačiai transporto priemonei įvažiavus į minėtas kopėčias ir pan.), negu nurodė ieškovė, apsiribodami tik savo deklaratyviais teiginiais ir abejonėmis. Labiausiai tikėtina, kad ieškovės apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta nuo atsakovams priklausančio pastato (jo dalies) nukritus kopėčioms, kurias, kaip patvirtino ir pats atsakovas, būtent jis buvo sumontavęs. Pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytos atsakomybės be kaltės prigimtį, vien byloje nustatytas faktas, kad dėl nuo atsakovams priklausančio pastato dalies nukritus kopėčios ir dėl to padarius žalos (apgadinus transporto priemonę), suponuoja jų civilinę atsakomybę, nebent jie paneigtų savo pareigą atlyginti statinio padarytą žalą, įrodydami nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure), nukentėjusio asmens tyčią ar didelį neatsargumą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovai neįrodė nei nenugalimos jėgos aplinkybių (kurių iš esmės ir neįrodinėjo), nei nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
10. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas 2022 m. kovo 26 d. laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. Dotnuvos automatinės meteorologijos stoties (kuri yra artimiausia prie įvykio vietos) duomenimis didžiausias fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. buvo 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s; pagal empirinę vėjo intensyvumo skalę (Boforto skalė), kai vėjo greitis yra nuo 17,2 m/s iki 20,7 m/s – laikoma, kad tai yra audra, kai vėjo greitis yra nuo 20,8 m/s iki 24,4 m/s – stipri audra. Nagrinėjamu atveju didžiausias vėjo greitis įvykio metu nebuvo pasiekęs stiprios audros lygio (tokių įrodymų atsakovai nepateikė), atitinkamai šiam atvejui netaikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 2 ir 3 punktų nuostatos, pagal kurias smarki audra priskiriama prie įvykių, dėl kurių šalis gali būti atleidžiama už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą.
11. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio. Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, kad būna stipresnių vėjų, kurie gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama, todėl kiekvienas rūpestingas statinių savininkas, vykdydamas statybas ir vėliau rūpindamasis tokiu statiniu, turi ir gali tai numatyti bei privalo imtis priemonių žalai išvengti. Atsakovas nurodė, kad nors kopėčios buvo jo sumontuotos pakankamai neseniai – prieš maždaug penkerius metus, tačiau jis pastate lankydavosi retai, kopėčiomis naudojosi taip pat maždaug vieną kartą per metus. Paskutinį kartą iki įvykio jomis naudojosi 2021 m. rudenį, t. y. maždaug likus pusmečiui iki įvykio. Šios aplinkybės iš dalies patvirtina, kad atsakovai jiems priklausančiu pastatu naudojosi nepakankamai rūpestingai, atidžiai, todėl, labiausiai tikėtina, kopėčios nukrito ir apgadino transporto priemonę.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų pateiktos fotonuotraukos yra blogos kokybės, nėra aišku, kada ir kur jos darytos, todėl nepatvirtina atsakovų teiginių, kad elektros kabelio laikymo vamzdis, prie kurio buvo pritvirtintos kopėčios, trečiojo asmens galimai buvo pakeistas, bei galimai po nurodytų pakeitimų kopėčios nebuvo vėl pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio. Atsakovai neįrodė nukentėjusio asmens (R. S.), kaip ir trečiojo asmens, tyčios ar didelio neatsargumo, nepateikdami jokių objektyvių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, galinčių šias aplinkybes patvirtinti, apsiribodami vien deklaratyviais teiginiais ir iškeltomis abejonėmis. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovų, kaip pastato savininkų, atsakomybė kildinama deliktinės atsakomybės pagrindu pagal CK 6.266 straipsnio normas. Dėl to atsakovų ir trečiojo asmens sutartiniai nuomos santykiai neturi reikšmės, sprendžiant atsakovų atsakomybės klausimą.
13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovams priklausantis pastatas (jo dalis) buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, tačiau 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutartyje, kuri galiojo įvykio metu, nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog patalpos perduotos trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti. Nuomos sutarties 3.5 punktas, pagal kurį trečiasis asmuo įsipareigojo užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink jas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad patalpų savarankiškas valdymas buvo perduotas būtent trečiajam asmeniui. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis periodiškai tikrindavo pastato stogą, jį remontuodavo, taip pat planavo jį remontuoti ir ateityje. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui nebuvo perduota savarankiška pastato (jo dalies) valdymo teisė. Net pripažinus, kad atsakovai pagal nuomos sutartį pareigą savarankiškai rūpintis pastatu (jo dalimi) buvo perleidę trečiajam asmeniui, ši aplinkybė nepanaikina atsakovų, kaip pastato (jo dalies) savininkų, deliktinės atsakomybės, o tik suteikia teisę ateityje reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui už jo galimai netinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal nuomos sutartį.
14. Pagal 2022 m. kovo 28 d. žalos sąmatą Nr. 2964741 bendras patirtos žalos dydis sudaro 10 435,93 Eur, po išskaitymo (įvertinus nusidėvėjimą) – 9 539,29 Eur, atėmus 160 Eur draudimo išskaitą, sumokėta 9 379,29 Eur draudimo išmoka. Nors atsakovai ginčijo žalos dydį, teigdami, kad galimai užfiksuotų apgadinimų sutaisymui reikėtų mažesnės sumos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtus skaičiavimus, kurie buvo atlikti įprastai praktikoje naudojama Audatex sistema.
15. Teismas nustatė, kad atsakovai gauna senatvės pensijas – atitinkamai 285,31 Eur ir 420,29 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovams priklauso garažas (dvi patalpos, už kurių nuomą gauna 500 Eur nuomos mokestį per mėnesį), aikštelė, gyvenamasis namas su žemės sklypu (ir kitais pagalbiniais pastatais), VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovams taip pat priklauso viena transporto priemonė. Atsakovų turtinė padėtis iš dalies gali būti pripažįstama kaip pakankamai sunki, tačiau, nėra pakankami mažinti priteistinos žalos atlyginimą. Išimties iš visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Atsakovai patalpas (garažus) yra išnuomoję trečiajam asmeniui, gauna nuolatines nuomos pajamas, t. y. faktiškai užsiima komercine veikla, kuri dažnai yra susijusi ir su padidėjusia rizika. Dėl to dėl minėtų patalpų valdymo atsiradus tam tikriems nuostoliams, atsakovai turi prisiimti šią riziką ir atlyginti padarytus nuostolius. Teismas nenustatė ir paties nukentėjusio asmens didelio neatsargumo, kuris galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo arba jos padidėjimo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atsakovai A. G. ir V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovų ir MB „Prokėbulai“ nuomos teisinių santykių, neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali būti ne tik pastato savininkas, bet ir valdytojas. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad draudiminio įvykio metu atsakovus ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai nuomos santykiai pagal 2018 m. balandžio 27 d. ir 2022 m. vasario 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Trečiajam asmeniui, esančiam išnuomoto pastato valdytojui, tenka pareiga eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti išnuomotą objektą, todėl ir pagal CK 6.266 straipsnį atsakyti turi ne atsakovai, o MB „Prokėbulai“.
16.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuomos sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog patalpos perduotos trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti. Nuomos teisinių santykių esmė ir CK 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatos, net ir nesant atskiro šalių susitarimo, suponuoja išvadą, kad patalpas valdė ir savarankiškai jomis naudojosi būtent trečiasis asmuo, kuris turėjo eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Dėl to teismas privalėjo vertinti nuomos sutarčių nuostatas, kiekvienos iš šalies prisiimtus įsipareigojimus.
16.3. Pagal nuomos sutarčių 3.2 punktą nuomininkas (trečiasis asmuo) buvo įsipareigojęs patalpas laikyti tvarkingas, vykdyti priešgaisrinės apsaugos, sanitarines, darbų saugos taisykles, o pagal 3.5 punktą turėjo pareigą užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink. Taigi trečiasis asmuo neužtikrino tinkamos tvarkos patalpose ir aplink jas laikymosi. Ši aplinkybė galėjo būti tiesiogine transporto priemonės apgadinimo priežastimi. Tai vertintina kaip MB „Prokėbulai“ didelis neatsargumas, šalinantis atsakovų atsakomybę. Nuomos sutartyse nėra jokių išimčių, pagal kurias galima būtų daryti išvadą, kad atsakovai trečiajam asmeniui perdavė ribotą bei nesavarankišką valdymo teisę.
16.4. Aplinkybė, kad atsakovas periodiškai tikrindavo pastato stogą, jį remontuodavo ir planavo jį remontuoti, patvirtina tinkamą atsakovų, kaip atidžių ir rūpestingų savininkų, sutartinių ir įstatyminių pareigų vykdymą ir nepaneigia nuomos sutarties esmės, kad valdymo ir naudojimosi teisė buvo perduota trečiajam asmeniui. Pagal CK 6.493 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Dėl to MB „Prokėbulai“ turėjo pareigą išsinuomotą daiktą laikyti tvarkingą ir daryti einamąjį remontą, įskaitant ir pareigą užtikrinti tinkamą kopėčių pritvirtinimą. Aplinkybė, kad atsakovai paskutinį kartą kopėčiomis naudojosi 2021 m. rudenį, kai pastatas buvo trečiojo asmens dispozicijoje, nėra pagrindas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę.
16.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilį apgadino kopėčios. Byloje esančios fotonuotraukos ir videoįrašas nepatvirtina, kad būtent dėl nukritusių kopėčių atsirado pažeidimai. Jei būtų nukritusios kopėčios, tai ant automobilio matytųsi kur kas didesni įlenkimai ir pažeidimo pobūdis būtų visiškai kitoks. Stogo neužsidarymą galėjo lemti visiškai kitos aplinkybės, atsiradusios dar iki draudiminio įvykio. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Neatmestina galimybė, kad sprendime trečiojo asmens nurodytos kopėčios galėjo priklausyti ir tretiesiems asmenims.
16.6. Automobilio savininkas į policiją kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po įvykio. Taip pat nepranešė apie įvykį ir atsakovams. Taigi automobilis galėjo būti apgadintas ne 2022 m. kovo 24 d., o visiškai kitu laiku bei kitoje vietoje. Jokių fotonuotraukų, videoįrašų, darytų iš karto po įvykio, byloje nepateikta. Nėra nustatyta, kur dingo kopėčios po įvykio. Automobilio savininkas, kuris yra ir MB „Prokėbulai“ vadovas, turėjo žinoti, kur jos yra, ir nurodyti jų buvimo vietą, tačiau jis nenurodė, kur yra kopėčios. Taigi trečiojo asmens vadovo veiksmai nulėmė, kad įrodinėjimas tapo gerokai apsunkintas ar net neįmanomas. Dėl to visa neigiamų padarinių rizika turėtų tekti ne atsakovams, o MB „Prokėbulai“ ar jos vadovui. Pagal draudimo sutartį turėjo būti pateiktos draudžiamos transporto priemonės fotonuotraukos, tačiau jos į bylą nėra pateiktos. Dėl to negalima palyginti automobilio būklės prieš ir po įvykio.
16.7. Teismas tik fragmentiškai vertino atsakovų pateiktas fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad MB „Prokėbulai“ savo iniciatyva ir neinformavusi atsakovų atliko elektros kabelio tvirtinimo įrenginio pakeitimus, dėl kurių kopėčios galimai nebuvo pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio. Ši aplinkybė galėjo nulemti draudiminį įvykį. Dėl to visą neigiamų padarinių kilimo riziką, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, turėtų prisiimti trečiasis asmuo. Pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas nepatvirtina, kad reikėjo keisti automobilio stogo apmušalą, galinį stiklą ir stogo karkasą. Žalos sąmatoje būtent už pastarąsias detales yra apskaičiuotos itin didelės 4 292,39 – 4 681,19 Eur išlaidos. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Šiuo metu automobilis yra visiškai sutvarkytas, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų apsvarstyti galimybę išsireikalauti iš MB „Prokėbulai“ duomenis apie faktiškai automobilio apgadinimų ištaisymui patirtas išlaidas, nes būtent tai būtų tikrasis žalos dydis, o ne hipotetinis.
16.8. Teismas nepagrįstai į atlygintinos žalos dydį įskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 79.1 ir 79.1.1 punktus, jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM. Dėl to ieškovė privalėjo apskaičiuoti žalos dydį be PVM, nes byloje nėra ir nebuvo pateikti transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žalos suma apskaičiuota be PVM, dėl to pripažintina, kad į šią suma PVM buvo įtrauktas. Taigi be PVM žalos dydis sudarytų 7 751,48 Eur (9 379,29 Eur - 21 proc.).
16.9. Teismas nepagrįstai nevertino galimybės taikyti mišrios kaltės instituto nuostatų. Pagal nuomos sutarčių 5.3. punktą, jei vienai iš sutarties šalių atsiranda nuostolių dėl kitos šalies kaltės, pastaroji privalo nedelsiant pašalinti to priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Nuostolių atsiradimo priežastis, kaltinimą ir nuostolių dydį nustato tretieji, nepriklausomi nuo šalių, kompetentingi (dirbantys toje srityje, kurioje nustatinėjami nuostoliai) asmenys, pasirinkti šalių tarpusavio susitarimu. Trečiasis asmuo nebendradarbiavo su atsakovais ir nevykdė šios sutarties sąlygos, kurią įgyvendinus, atsakovams būtų sudaryta objektyvi galimybė įvertinti visas faktines aplinkybes, susitarti dėl mažesnio žalos dydžio atlyginimo. Tačiau atsakovai apie įvykį sužinojo tik gavę ieškovės 2022 m. birželio 22 d. pretenziją su nustatytu žalos dydžiu. Nei MB „Prokėbulai“, nei jos vadovas, kuris su atsakovais buvo susitikęs 2022 m. gegužės mėnesį, apie jokį įvykį bei nukritusias kopėčias nenurodė.
16.10. Dėl nuostolių yra atsakinga ieškovė, kaip kreditorė, nes nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais, nesudarė galimybės jiems dalyvauti, aiškinantis faktines aplinkybes. Automobilio savininkas ir MB „Prokėbulai“ vadovas neinformavo atsakovų apie įvykį. Dėl to atsakovai turėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Byloje trečiuoju asmeniui turėjo būti įtraukta ne tik MB „Prokėbulai“, bet ir R. S., nes būtent jam priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta. Jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų sumažintas žalos dydis, toks teismo sprendimas draudėjui sukeltų pareigą grąžinti ieškovei jam sumokėtos sumos dalį. Dėl to egzistuoja ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
17. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad už atsiradusią žalą yra atsakingas trečiasis asmuo. Ieškovė nėra nuomos sutarčių šalis, o atsakovams yra taikoma ne sutartinė, bet deliktinė civilinė atsakomybė, kaip pastato savininkams pagal CK 6.266 straipsnį. Draudimo išmoka buvo sumokėta pagal draudimo sutartį draudėjui. Dėl to ieškovė nei subrogacijos, nei kitu pagrindu netampa nuomos sutarčių šalis. Net jeigu trečiasis asmuo pagal nuomos sutartis privalėjo prižiūrėti pastato stogą ir kopėčias, ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes pretenzijas dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų gali reikšti tik sutarties šalis, t. y. atsakovai ir trečiasis asmuo vieni kitiems. Dėl to nagrinėjamoje byloje netaikytinos nuomos sutartį reglamentuojančios CK nuostatos.
17.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš delikto pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas. Taigi ieškovei žalą turi atlyginti šių patalpų savininkas, t. y. atsakovai, o ne trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo netapo valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, nes jam nekilo pareiga pagal nuomos sutartis prižiūrėti ir remontuoti ant statinio prikabintas kopėčias, t. y. trečiasis asmuo netapo išorinių pastato konstrukcijų valdytoju. Atsakovai iš esmės pripažįsta, kad kopėčios yra sudedamoji statinio dalis (išorinių konstrukcijų dalis). Tai reiškia, kad atsakovai pagal CK 6.266 straipsnį privalėjo prižiūrėti šias kopėčias, kaip išorinių pastato konstrukcijų savininkai.
17.3. Pagal nuomos sutarčių 3.5 punktą nuomininkas įsipareigojo užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink jas. Taigi trečiajam asmeniui pagal nuomos sutartis nekilo pareiga rūpintis ir prižiūrėti išorines pastato konstrukcijas (tame tarpe ir prie statinio pritvirtintų kopėčių). Pagal nuomos sutarties 3.5 punktą turi būti prižiūrima tik aplinka aplink statinį (patalpas), bet ne paties statinio (patalpų) išorinės konstrukcijos. Pagal nuomos sutarčių 2.2 ir 2.7 punktus būtent nuomotojams (atsakovams), kyla pareiga prižiūrėti ir užtikrinti, kad pastatas būtų tinkamas naudojimui ir atitiktų keliamus reikalavimus.
17.4. Atsakovai neįrodė, kad jie tinkamai prižiūrėjo kopėčias ir rūpinosi jų būkle. Patys atsakovai atsiliepimu į ieškinį pripažino, kad netinkamai prižiūrėjo kopėčias ir nesirūpino jų būkle, nurodydami, jog į tas patalpas, kur įvyko įvykis, atvažiuoja labai retai. Labai retai lankantis toje vietoje yra itin sudėtinga rūpintis kopėčiomis, įvertinti jų būklę. Atsakovai matė, kad kopėčios yra netinkamai pritvirtintos, tačiau nesiėmė jokių veiksmų kopėčias pritvirtinti tvirčiau. Nurodė, kad pertvarkius elektros kabelio laikiklius, ten buvusios kopėčios nebuvo vėl pritvirtintos prie elektros kabelio laikiklio. Taigi patys atsakovai patvirtino, kad jie žinojo apie blogą kopėčių pritvirtinimą dar iki įvykio. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent trečiasis asmuo atliko elektros kabelio tvirtinimo keitimo darbus ir nepritvirtino elektros kabelio prie kopėčių.
17.5. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė į žalos dydį įskaičiavo PVM. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikia žalą administravusio vyriausiojo transporto žalų vertintojo D. M. el. laišką su patvirtinimu, kad sudaryta sąmata ir išmoka sumokėta be PVM. Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nes atsakovai apeliaciniu skundu ginčija žalos dydį. Pateiktas įrodymas yra itin mažos apimties ir neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, remonto sąmatos, kuri buvo parengta naudojant Audatex sistemą, 3 lape nurodyta galutinė 9 539,29 Eur suma, prie kurios nėra nurodyta, jog į ją įeina PVM.
17.6. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio apgadinimas buvo padarytas kopėčiomis, kurios priklausė atsakovams. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2022 m. kovo 28 d. pažyma dėl informacijos apie įvykį pateikimo Nr. 2964741, kurioje nurodyta, kad draudėjas informavo, jog 2022 m. kovo 26 d. kopėčios nukrito nuo pastato dėl stipraus vėjo. Be to, patys atsakovai pripažįsta, kad buvo sumontuotos kopėčios, o po įvykio tų kopėčių nebėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nereikalavo pateikti nuotraukų, kurios buvo padarytos iki įvykio ir kurias draudėjas pateikė ieškovei.
17.7. Atsakovai nepagrįstai reikalauja išreikalauti apeliacinio teismo įrodymus apie faktiškai automobilio apgadinimui sutvarkyti patirtas išlaidas. Pagal teismų praktiką remonto sąmata yra pakankamas žalos įrodymas. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad automobilio savininkas turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Jeigu ir būtų sumažintas žalos dydis, ieškovė neturėtų jokių teisinių pagrindų nukreipti reikalavimą dėl sumokėtos draudimo išmokos dalies išsireikalavimo iš draudėjo. Atsakovai taip pat nepagrįstai teigia, kad draudėjas elgėsi aplaidžiai, nepranešdamas jiems apie įvykį, ir dėl to jie turėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Draudėjas pranešė apie įvykį tiek atsakovams, tiek ieškovei. Be to, draudėjo nesiejo su atsakovais sutartiniai santykiai pagal nuomos sutartį. Dėl to žalos atlyginimo draudėjas kreipėsi į draudimo bendrovę (ieškovę), kuri ir atlygino žalą.
18. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo MB „Prokėbulai“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su trečiojo asmens nebendradarbiavimu, automobilio verte, remonto tikslingumu, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovų argumentus dėl nebendradarbiavimo ir nepranešimo apie įvykį paneigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato raštas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 26 d., apie 18.55 val., gautas pranešimas, jog ant stovinčios transporto priemonės užkrito kopėčios ir ją apgadino. Transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuoti transporto priemonės sugadinimai, kuriuos iš esmės patvirtina ir į bylą pateiktos transporto priemonės fotonuotraukos ir vaizdo įrašas.
18.2. Teismas teisingai konstatavo, kad 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, jog nurodytos patalpos perduotos trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti. Vien atsakovų nurodytas sutarties 3.5 punktas, pagal kurį trečiasis asmuo įsipareigojo užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink jas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad patalpų savarankiškas valdymas buvo perduotas būtent trečiajam asmeniui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis periodiškai tikrindavo pastato stogą, jį remontuodavo, taip pat planavo jį remontuoti ir ateityje. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui nebuvo perduota savarankiška pastato (jo dalies) valdymo teisė. Net jeigu valdymo teisė ir būtų perduota, ši aplinkybė nepanaikintų atsakovų, kaip pastato savininkų, deliktinės atsakomybės, o tik suteiktų teisę ateityje reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui už jo galimai netinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal nurodytą nuomos sutartį.
18.3. Kopėčiomis trečiojo asmens darbuotojai po 2018 m. nuomos sutarties sudarymo nesinaudojo, ant pastato stogo nelipo. Už pastato išorinės dalies būklę ir kopėčias pagal nuomos sutartį MB „Prokėbulai“ neprivalėjo ir neprivalo atsakyti. Be to, trečiasis asmuo teikė užklausą ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. gavo atsakymą apie hidrometeorologines sąlygas, kad 2022 m. kovo 26 d. nuo 18 val. iki 19 val. Dotnuvos automatinės meteorologijos stoties duomenimis didžiausiasis fiksuotas vėjo greitis per 1 val. 18 val. – 17,4 m/s; 19 val. – 20,3 m/s. Šie rodikliai reiškia „smarkų vėją“. (duomenys neskelbtini) meteorologiniai stebėjimai ir matavimai nevykdomi, todėl neatmestina tikimybė, kad tam tikrais laiko tarpais vėjo greitis įvykio vietoje galėjo būti ir žymiai didesnis. Atsakovai nuo ieškinio turėjo gintis, įrodinėdami staiga kilusiomis ekstremaliomis oro sąlygomis, kurių negalėjo numatyti. Tai galimai būtų buvęs pagrindas žymiai sumažinti priteistinos žalos dydį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektu yra 9 379,29 Eur draudimo išmokos atlyginimas draudikui subrogacijos tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso du garažai, kurie pagal 2018 m. balandžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra išnuomoti trečiajam asmeniui (el.b., failas 1, l. 153-156). Prie vieno iš šių garažų 2022 m. kovo 26 d. ant trečiojo asmens vadovui priklausančio automobilio užkrito kopėčios ir jį apgadino (el.b., failas 1, l. 10). Automobilio savininkas 2022 m. vasario 18 d. su ieškove buvo sudaręs transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 17 d. automobilis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų (el.b., failas 1, l. 8-9).
20. Ieškovė 2022 m. kovo 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu (prašyme) nustatė transporto priemonės sugadinimus ir keičiamas dalis: variklio gaubto, stogo apmušalo bei stiklo apdailos (el.b., failas 1, l. 13), taip pat 2022 m. kovo 28 d. parengė žalos sąmatą, pagal kurią bendras patirtos žalos dydis sudaro 10 435,93 Eur (el.b., failas 1, l. 14-18). Ieškovė įvertinusi automobilio nusidėvėjimą ir iš žalos dydžio atėmusi draudimo išskaitą, draudėjui 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. balandžio 25 d. ir 2022 m. birželio 6 d. sumokėjo iš viso 9 379,29 Eur draudimo išmoką (el.b., failas 1, l. 19-21). Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į atsakovus dėl 9 379,29 Eur draudimo išmokos atlyginimo pagal CK 6.1015 straipsnį (el.b., failas 1, l. 33-38). Atsakovai nesutiko atlyginti prašomos žalos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Dėl pastato savininko ir nuomininko atsakomybės
21. Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovų ir trečiojo asmens nuomos teisinių santykių, netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas, pagal kurias atsakyti už žalą gali ir pastato valdytojas, taip pat neatsižvelgė į šalių nuomos sutarčių sąlygas ir nuomos teisinius santykius reglamentuojančias CK nuostatas, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad už žalą yra atsakingi atsakovai, o ne nuomininkas. Apeliacinės instancijos nesutinka su šiais atsakovų argumentais.
22. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis).
23. Pagal CK 6.266 straipsnį statinio savininko (valdytojo) atsakomybė yra griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuginčijama prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad statinio savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas asmuo, taigi žalą patyrusiam asmeniui šio fakto nereikia įrodinėti. Jeigu asmuo, viešame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieškinio teigia, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo.
24. Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad patalpų, prie kurių buvo pritvirtintos kopėčios, savininkai yra atsakovai, patalpos pagal 2018 m. balandžio 27 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra išnuomotos trečiajam asmeniui, o faktas apie sudarytą nuomos sutartį yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (el.b., failas 1, l. 153-156). Pagal 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutartį patalpos trečiajam asmeniui buvo išnuomotos iki 2022 m. gegužės 2 d., pagal 2022 m. vasario 2 d. nuomos sutartį patalpos analogiškomis sąlygomis buvo išnuomotos trečiajam asmeniui nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d. (el.b., failas 1, l. 77-78). Draudiminis įvykis įvyko 2022 m. kovo 26 d.
26. Pagal aptartą kasacinio teismo praktiką vien tik nuomos sutarties sudarymo faktas, nepatvirtina, kad būtent nuomininkui yra taikytina deliktinė civilinė statinio valdytojo atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal CK 6.492 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Pagal CK 6.493 straipsnio 1 dalį Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Taigi šios CK nuostatos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius, yra dispozityvios, o ne imperatyvios. Dėl to jos turi būti taikomos ir aiškinamos sistemiškai kartu su konkrečios nuomos sutarties sąlygomis, taip pat su kitomis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
27. Pagal CK 6.489 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal 2018 m. balandžio 27 d. nuomos sutarties 2.2 punktą nuomotojas (atsakovai) įsipareigojo patalpas perduoti tinkamas 3.1 punkte nurodytai nuomininko (trečiojo asmens) veiklai. Nuomininkas sutarties 3.1 punktu įsipareigojo išnuomotas patalpas naudoti transporto priemonių priežiūrai ir remonto (autoserviso paslaugų) veiklai. Pagal nuomos sutarties 2.7 punktą nuomotojas įsipareigojo, esant reikalui, vykdyti nuomininko užimamų negyvenamųjų patalpų ir jų inžinierinių sistemų kapitalinį remontą. Pagal nuomos sutarties 3.2 punktą nuomininkas įsipareigojo patalpas laikyti tvarkingas, vykdyti priešgaisrinės apsaugos, sanitarines, darbų saugos taisykles. Pagal nuomos sutarties 3.5 punktą nuomininkas įsipareigojo užtikrinti švarą ir tvarką patalpose bei aplink jas. Taip pat pagal kitas sutarties sąlygas nuomininkas įsipareigojo be nuomotojo raštiško leidimo nesubnuomoti, neperplanuoti, nerekonstruoti nuomojamų patalpų ar jų dalies (3.3 punktas), savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus einamąjį remontą (3.4 punktas).
28. Nurodytos nuomos sutarties sąlygos patvirtina, kad trečiasis asmuo išnuomotas patalpas naudojo transporto priemonių priežiūrai ir remonto (autoserviso paslaugų) veiklai. Duomenų, kad šios veiklos vykdymui būtų reikėję naudoti kokią nors prie stogo tvirtinamą ar kitaip su stogu susijusią techniką, byloje nėra. Tuo tarpu atsakovai pagal sutarties 2.7 punktą buvo įsipareigoję, esant reikalui, vykdyti nuomininko užimamų negyvenamųjų patalpų ir jų inžinierinių sistemų kapitalinį remontą. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad patalpose lankydavosi retai, tai dažniausiai būdavo dėl stogo dangos apžiūros ir jos remonto. Dėl šios priežasties atsakovas buvo įrengęs kopėčias (el.b., failas 1, l. 72-75).
29. Aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovas, vykdydamas tiek CK, tiek nuomos sutartyje jam priskirtą pareigą atlikti patalpų kapitalinį, t. y. stogo remontą, įrengė kopėčias, kurias pritvirtino prie stogų konstrukcijas. Taigi būtent atsakovams teko pareiga rūpintis ir atsakyti už tinkamą kopėčių pritvirtinimą prie stogo.
30. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuomos sutarties sąlygos nepatvirtina, kad trečiajam asmeniui buvo perduota savarankiška patalpų (jų dalies) valdymo teisė, ir nepanaikina atsakovų, kaip statinių valdytojų, deliktinės atsakomybės (CPK 185 straipsnis).
Dėl įvykio aplinkybių, žalos dydžio ir byloje esančių įrodymų vertinimo
31. Atsakovai apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonės pažeidimai padaryti kopėčiomis, automobilis yra pargabentas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, iš kurių didžioji dauguma transporto priemonių yra atgabenama su defektais, byloje nėra pateiktos transporto priemonės nuotraukos, kurios turėjo būti pateiktos, sudarant draudimo sutartį, todėl nėra galimybės palyginti automobilio būklės prieš ir po įvykio. Atsakovai taip pat teigia, kad prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atlygintinos žalos dydį įtraukė ir pridėtinės vertės mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.
32. Pažymėtina, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji deliktinė statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės, todėl šios formos atsakomybei taikyti reikia nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
33. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala atsirado, kai draudėjo automobilis buvo apgadintas ant jo užkritusių kopėčių, kurios buvo atsakovo pritvirtintos prie jam priklausančio pastato stogo. Taigi kopėčias laikanti konstrukcija buvo nepakankamai tvirtai sumontuota.
34. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
35. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
36. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato raštas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 18.55 val. gautas pranešimas, jog atsakovams priklausančių patalpų vietoje, ant stovinčios transporto priemonės užkrito kopėčios ir ją apgadino. Taip pat rašte nurodyta, kad policijos pareigūnams susisiekus su pranešėju R. S. (nukentėjusiu asmeniu, transporto priemonės savininku), šis informavo, kad kopėčios nukrito nuo pastato dėl stipraus vėjo, kam jos priklauso, jis nežinantis, apie įvykį pranešė, nes reikalinga pažyma draudimo bendrovei (el.b., failas 1, l. 10). Ieškovė pateikė 2022 m. kovo 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą (el.b., failas 1, l. 13), apgadintos transporto priemonės nuotraukas (el.b., failas 1, l. 25-26) ir transporto priemonės vaizdo įrašą. Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad vietoje, kurioje yra atsakovų patalpos, įvykio dieną buvo stiprus vėjas, pasiekęs audros lygį (el.b., failas 1, l. 31-32).
37. Atsakovai, ginčydami įvykio aplinkybes, automobilio sugadinimus ir nustatytos žalos dydį, nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus duomenis. Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. pranešimuose atsakovams dėl išmokos išieškojimo buvo nurodžiusi, kaip galima susipažinti su žalos tyrimo dokumentais (el.b., failas 1, l. 33-38). Taigi atsakovams buvo sudarytos sąlygos bylos nagrinėjimo teisme metu naudotis visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau atsakovai neprašė byloje skirti ekspertizės dėl automobilio apgadinimo pobūdžio, šių apgadinimų atsiradimo laiko, apgadinimų ištaisymo kainos, taip pat nenurodė liudytojų, kurie galėtų patvirtinti tam tikras atsakovų nurodomas aplinkybes apie kopėčių ir elektros kabelio tvirtinimą, šio tvirtinimo įrenginio pakeitimus, neteikė kitų duomenų, galinčių paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes.
38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovų pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos yra blogos kokybės, vaizdas jose nėra aiškus, labai fragmentiškas (el.b., failas 1, l. 131; 133-135), nėra aišku, kada jos darytos. Dėl to šios nuotraukos nepatvirtina atsakovų nurodytų aplinkybių, kad trečiasis asmuo, po galimo elektros kabelio nutraukimo, savo iniciatyva atliko elektros kabelio tvirtinimo įrenginio (prie kurio buvo pritvirtintos kopėčios) pakeitimus, taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad dėl elektros kabelio laikiklių pertvarkymo galėjo įvykti draudiminis įvykis.
39. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad įvykio dieną, 2022 m. kovo 26 d., buvo kilęs stiprus vėjas (audra), transporto savininkas pranešė policijos pareigūnams, kad ant transporto priemonės nukrito kopėčios, patys atsakovai pripažino, kad kopėčios buvo pritvirtintos prie stogo, šiuo metu jų nebėra. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog labiausiai tikėtina, kad ieškovės apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta nuo atsakovams priklausančio pastato (jo dalies) nukritus kopėčioms.
40. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
41. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
42. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, o atsakovai nesutikdama su prašomu priteisti 9 379,29 Eur žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Tačiau atsakovai tokių duomenų nepateikė.
43. Atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė teismo išreikalauti duomenų apie faktiškai nukentėjusio asmens patirtas automobilio remonto išlaidas. Byla pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo išnagrinėta 2023 m. sausio 18 d., apeliacinį skundą atsakovai pateikė 2023 m. kovo 5 d. Atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė, kada automobilis buvo faktiškai suremontuotas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis iš tikrųjų yra suremontuotas ir tai įvyko jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės. Taigi atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad yra CPK 314 straipsnyje numatyti pagrindai priimti naujus įrodymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo svarstyti apeliaciniame skunde atsakovų nurodytos galimybės išreikalauti iš trečiojo asmens duomenis apie faktiškai automobilio apgadinimui patirtas išlaidas.
44. Transporto žalų vertintojo D. M. 2022 m. kovo 28 d. žalos sąmata Nr. 2964741 buvo parengta pagal įprastai praktikoje naudojamą Audatex sistemą (el.b., failas 1, l. 14-18). Šioje sąmatoje nebuvo apskaičiuotas ir nurodytas pridėtinės vertės mokestis, taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ieškovei priteisė žalos atlyginimą su PVM. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė D. M. atsakymą ieškovei, kad 9 539,29 Eur sąmata ir išmoka buvo pateikta be PVM (el.b., failas 2, l. 12). Kadangi atsakovai pirmosios instancijos teisme ieškovės pateiktos sąmatos neginčijo, remdamiesi aplinkybe dėl galimai joje į žalą įskaičiuotu ir PVM, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pagal CPK 314 straipsnį šį įrodymą priimti. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas, netaikant PVM.
Dėl kreditoriaus kaltės ir kitų apeliacinio skundo argumentų
45. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuomos sutarties 5.3 punktą, reglamentuojantį šalių elgesį, atsiradus nuostoliams, neįvertino duomenų apie trečiojo asmens, automobilio savininko ir ieškovės kaltės dėl nuostolių atsiradimo, ir nepagrįstai netaikė mišrios kaltės instituto nuostatų. Pirmosios instancijos teismas taip pat į bylą trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti transporto priemonės savininką, nes teismui sumažinus žalos dydį, toks teismo sprendimas būtų pagrindas draudėjui grąžinti ieškovei jos sumokėtas sumas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais.
46. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal atsakovų ir trečiojo asmens nuomos sutarties 5.3 punktą, jei vienai iš sutarties šalių atsiranda nuostolių dėl kitos šalies kaltės, ši (kaltoji šalis) privalo nedelsiant pašalinti to priežastis bei pasekmes, atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Nuostolių atsiradimo priežastis, kaltininką ir nuostolių dydį nustato tretieji, nepriklausomi nuo šalių, kompetentingi (dirbantys toje srityje, kurioje nustatinėjami nuostoliai) asmenys, pasirinkti šalių tarpusavio sutarimu.
47. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai tyrė ir aiškinosi įvykio aplinkybes, vertino įstatymuose numatytas galimybes mažinti iš atsakovų priteistinos žalos dydį bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovai neįrodė nukentėjusio asmens (R. S.) ir trečiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, nepateikdami jokių objektyvių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, galinčių šias aplinkybes patvirtinti. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo sudariusi visas galimybes atsakovams susipažinti su jos atliktu įvykio tyrimu ir žalos įvertinimu. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad trečiajam asmeniui ar jo vadovui įvykio dieną apie tai pranešus atsakovams, padaryta žala būtų mažesnė.
48. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad atsakovai kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltę grindžia nuomos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu (MB „Prokėbulai“), sąlygomis. Tuo tarpu automobilio draudėjo ir draudimo išmoką gavusio fizinio asmens su atsakovais nesieja sutartiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovų ir trečiojo asmens nuomos teisinius santykius, taip pat atsakovų, kaip statinio savininkų, atsakomybės sąlygas. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
52. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestas, jiems bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovų 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese. Minėtos sumos neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to ieškovei priteistinos 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų, o trečiajam asmeniui – 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų.
53. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atmesti atsakovų A. G. ir V. G. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, lygiomis dalimis iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Priteisti trečiajam asmeniui MB „Prokėbulai“, j. a. k. 304833957, lygiomis dalimis iš atsakovų V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė