Civilinė byla Nr. e2A-230-516/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00643-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.8.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės X apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės X ieškinį atsakovams A, B ir Y dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė X (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A, B ir Y 450 315,05 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad žalą patyrė dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pasireiškusių informacijos, kuri yra X komercinė paslaptis, panaudojimu ir X klientų neteisėtu perėmimu.
3. Atsakovė Y užsiima tapačia arba iš esmės panašia komercine veikla, susijusia su metalo apdirbimo veikla, kaip ir ieškovė X. Atsakovas A yra buvęs X darbuotojas (gamybos direktorius), vėliau – generalinis direktorius, kuris, ieškinio pateikimo dieną, yra Y direktorius, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2020 m. spalio 26 d. buvo vienintelis Y akcininkas. Atsakovė B yra buvusi X darbuotoja, kuri yra vienintelė Y akcininkė ir Y darbuotoja.
4. Atsakovai A ir B, veikdami bendrai, žinodami ieškovės pardavimo kainas, savikainą, pelno maržą, taip pat žinodami klientų kontaktinius asmenis, neteisėtai įgijo nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir perviliojo bendrovės ilgametį ir vieną svarbiausių klientų C, taip pat D, (duomenys neskelbtini).
5. Atsakovai, teikdami pasiūlymus, renkasi tik tuos ieškovės klientus, kurie neturi problemų su apmokėjimu ir perka didelius produkcijos kiekius, o ne teikia pavienius užsakymus. Teikdami pasiūlymus naudoja ieškovės komercinę informaciją ir tuo susikuria konkurencinį pranašumą – žinodami ieškovės taikomas sąlygas iš karto siūlo palankesnes sąlygas, taip siekdami išstumti ieškovę iš prekybos grandinės, ypatingai Skandinavijos šalių rinkoje. Tokias aplinkybes patvirtina 2020 m. sausio 10 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintas straipsnis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad atsakovų tikslas – įsigalėti šiaurės Europoje.
6. Ieškovė veikia itin konkurencingoje aplinkoje, kurioje konkurencinį pranašumą suteikia bendrovės valdoma komercinė paslaptis. Tik itin ribotas skaičius bendrovės darbuotojų turi priėjimą prie komercinės paslapties ta apimtimi, kuria priėjimą prie jos turėjo atsakovai A ir B. Remiantis viešai prieinamais duomenimis (www.rekvizitai.lt), ieškovė metalo apdirbimo ir metalo gaminių gamybos rinkoje veikia daugiau nei 27 metus. Per šį laikotarpį bendrovė sukaupė didelės apimties ir itin aukšto detalumo lygio informaciją apie bendrovės esamus ir potencialius klientus. Šios informacijos vertingumas pasireiškia tuo, kad iš anksto disponuojant šia informacija, nesąžiningai konkuruojantis ūkio subjektas tiesiogiai ir iš karto po įsteigimo gali pateikti klientams konkurencingą pasiūlymą mažesne kaina, nei siūlo bendrovė. Nesąžiningai konkuruojantis ūkio subjektas patrauklų pasiūlymą klientams gali pasiūlyti dar ir dėl to, kad nepatiria marketingo, reklamos ir kitų su klientų paieška, pritraukimu ir išsaugojimu susijusių išlaidų. Iš anksto nežinant šios informacijos ir veikiant sąžiningais konkuravimo metodais objektyviai neįmanoma nedelsiant po įmonės Y įsteigimo per du mėnesius (nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) atlikti 103 707 Eur be pridėtinės vertės mokesčio pardavimų ieškovės klientui C.
7. Ieškovė nurodė, kad bendrovė ėmėsi protingų veiksmų, jog išlaikytų šią informaciją slapta. Komercinė paslaptis yra sisteminama ir saugoma išimtinai vadovybės lygmenyje. Didelė dalis šios informacijos yra saugoma bendrovės naudojamoje verslo valdymo programoje „(duomenys neskelbtini)“, kuri sukurta gamybinėms įmonėms. Tik itin siaura bendrovės darbuotojų grupė (iš esmės tik aukščiausio lygio vadovaujantys asmenys, tokie kaip generalinis direktorius, komercijos direktorius, gamybos direktorius ir pan.) turi teisę matyti visą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, saugomą ir sisteminamą programoje „(duomenys neskelbtini)“. Tokiai darbuotojų grupei priklausė atsakovai A ir B.
8. Pareiga saugoti bendrovės komercinę paslaptį yra nustatyta ir su darbuotojais sudaromuose konfidencialumo susitarimuose, tačiau bendrovėje yra dingusios atsakovų A ir B darbo bylos su jose esančiomis darbo sutartimis, konfidencialumo sutartimis ir kita susijusia informacija. Bendrovė turi pagrindo įtarti, kad būtent šie du atsakovai, iš anksto ruošdamiesi neteisėtiems veiksmams, derindami savo veiksmus, galimai neteisėtai iš bendrovės patalpų išnešė savo asmenines darbo bylas.
9. Atsakovai A ir B pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 4 dalies nuostatą, draudžiančią nepraėjus vieneriems metams nuo darbo sutarties pasibaigimo naudoti komercinę paslaptį. Atsakovai A, B ir Y, veikdami kartu, pažeidė ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudžiantį informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.
10. Atsakovai neteisėtus veiksmus atliko tyčiniais veiksmais, todėl kaltė šioje byloje yra įrodyta. Tiek A, tiek B aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą – atsakovai žinojo, kad atskleidžia savo įsteigtam ir valdomam konkuruojančiam ūkio subjektui Y itin jautrią ieškovės informaciją (informaciją apie klientus). A ir B pagal savo užimtų pareigų ieškovės bendrovėje pobūdį žinojo, kad tokios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims turės itin neigiamų padarinių ieškovei ir dėl to ieškovė patirs nuostolių. Nepaisydami šių aplinkybių, A ir B nuo 2018 m. spalio 29 d. savo įsteigtam ūkio subjektui perdavė komercinę paslaptį ir, veikdami bendrai per Y, panaudojo ieškovės komercinę paslaptį, perimdami ieškovės klientus.
11. Atsakovai bendrais veiksmais padarė ieškovei mažiausiai 450 315,05 Eur žalą. Prašoma priteisti žala yra atsakovės Y gautas bendrasis pelnas iš neteisėtai perimtų ieškovės klientų. Ieškovė šioje byloje laikosi pozicijos, kad Y gauta nauda negali būti tapatinama su atsakovės grynojo pelno rodikliu, o atsakovės bendrojo pelno rodiklis yra daug tikslesnis, siekiant nustatyti iš atsakovės priteistiną pastarosios neteisėtai gautą naudą.
12. Ieškovė reikalauja priteisti žalą už laikotarpį nuo atsakovės Y įsteigimo datos (2018 m. spalio 29 d.) iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, nes pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau ne laiko ribą, nustatančią žalos apimtį.
13. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovų padarytą žalą prašo priteisti solidariai, nes žala ieškovei buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
15. Teismas nustatė, kad atsakovės ir ieškovės vykdoma veikla patenka į tą pačią sritį – esminė veiklos kryptis yra metalo gaminių gamyba, jų vykdoma veikla yra toje pačioje teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, teismas nusprendė, kad ieškovė X ir Y yra konkuruojantys verslo subjektai.
16. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėja, jog atsakovai A ir B aktyviais tyčiniais neteisėtais veiksmais perdavė savo kontroliuojamai įmonei – atsakovei Y – ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją bei, veikdami Y vardu ir interesais, panaudojo šią informaciją, perimdami ieškovės klientus. Pažymėjo, kad atsakovas A su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2017 m. spalio 9 d. darbo sutarties bei 2017 m. spalio 9 d. konfidencialumo sutarties kopijas. Pateikti duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 9 d. ieškovė ir atsakovas A sudarė konfidencialumo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo be atskiro aiškiai išreikšto darbdavio sutikimo neatskleisti darbdavio konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims.
17. Teismas pažymėjo, kad atsakovės B konfidencialumo sutartis į bylą nėra pateikta, o pati atsakovė nurodė neprisimenanti, ar tokia sutartis buvo sudaryta. Ieškovė pateikė 2016 m. balandžio 27 d vykdomosios direktorės įsakymu Nr. 7 patvirtintas vidaus darbo tvarkos taisykles, kurių 23 punktas nustato, kad įmonėje privaloma saugoti konfidencialią informaciją. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tiek atsakovas A, tiek ir B pasirašytinai supažindinti su šiomis taisyklėmis.
18. Teismo vertinimu, kadangi atsakovas A pasirašė tiek darbo sutartį, tiek konfidencialumo sutartį, atsakovo pareiga saugoti ieškovės komercines paslaptis kilo šių sutarčių pagrindu, iš ieškovės vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatų visumos, taip pat ir remiantis įstatymu. Nors byloje nėra pateikta atsakovės pasirašyta konfidencialumo sutartis, tačiau, teismo vertinimu, pareigą saugoti ieškovės komercines paslaptis atsakovė B prisiėmė pasirašydama darbo sutartį, turinčią blanketinę nuostatą, nukreipiančią į vidaus darbo taisykles, įtvirtinančias pareigą saugoti konfidencialią informaciją. Teismo vertinimu, atsakovams pagal savo atliekamų pareigų pobūdį turėjo būti žinoma iš esmės visa su bendrovės veikla susijusi informacija. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą nuspręsti, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija, kuri yra konfidencialios informacijos dalis, atsakovams buvo (turėjo būti) žinoma. Tačiau vien tokios informacijos žinojimo faktas neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtu atskleidimu ir panaudojimu.
19. Teismas nurodė, kad ieškovės pasirinktos teisinės bei organizacinio pobūdžio priemonės konfidencialiai informacijai apsaugoti, t. y. ją saugoti verslo valdymo programoje „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės buvo pakankamos. Tačiau, vertindamas ieškovės argumentus, kad vien klientų sąrašas su atitinkamai juos identifikuojančiais duomenimis yra laikomas komercine ieškovės paslaptimi, teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, nurodė, jog ūkio subjekto klientų ir viešai prieinamų jų kontaktinių duomenų sąrašas per se (savaime) paprastai nelaikoma komercine paslaptimi, nes tokio pobūdžio informacija yra lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje su tokia informacija paprastai dirbama.
20. Teismas pažymėjo, kad ieškovės buvusio kliento C vadovų, atsakingų asmenų kontaktai skelbiami viešai C interneto tinklalapyje, kur nurodyti šių asmenų vardai, pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai. Taip pat viešai skelbiami ir kito kliento – D kontaktai, telefono numeris. Teismas pažymėjo, kad kontaktiniai duomenys yra lengvai pasiekiami, todėl kiekvienas asmuo gali ne tik susipažinti su šiais duomenimis, bet ir susisiekti su bendrovės atstovais, o ieškovės klientų ratas, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, yra lengvai nuspėjamas kitiems toje pat rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Informacija apie klientų finansinius pajėgumus atsiskaityti, įsiskolinimus ir pan., taip pat yra skelbiama tarptautinėse kredito rizikos valdymo įmonėse, viešai prieinama internete. Kadangi šie duomenys yra viešai prieinami, jie, teismo vertinimu, nesukuria komercinės vertės ar konkurencinio pranašumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytas klientų sąrašas neatitinka komercinės paslapties požymių.
21. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad jos klientams taikyta kainodara buvo specifinė, besiskirianti nuo kitų toje pačioje rinkoje veikiančių subjektų taikomos kainodaros. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie taikytas nuolaidas, taip pat nepaneigti atsakovų argumentai, jog pardavimo kaina neturi ilgai išliekančios komercinės vertės. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė, jog atsakovai, disponuodami informacija apie ieškovės taikytą kainodarą ir jos struktūrą, įgijo prieš ieškovę konkurencinį pranašumą ir būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės klientais ir taip juos perimti.
22. Vertindamas, ar atsakovų veiksmuose yra nesąžiningos konkurencijos požymių, teismas pažymėjo, kad atsakovės Y bendradarbiavimas su buvusiais ieškovės klientais, t. y. C bei D savaime nėra draudžiamas. Neteisėtu ir draudžiamu būtų pagrindas pripažinti atsakovų elgesį, jeigu bendradarbiavimas su ieškovės klientais būtų pradėtas neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi. Nagrinėjamoje byloje teismas tokių aplinkybių nenustatė.
23. Teismas nustatė, kad atsakovė Y 2018 m. pabaigoje pati sulaukė kliento C susidomėjimo ir primygtinių kvietimų dirbti kartu. Be to, atsakovai Y ir B pateikė C paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad C bendradarbiavimas su ieškove nutrūko dėl ieškovės gaminamos produkcijos ir netinkamos teikiamų paslaugų kokybės. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas taip pat nustatė, kad C užsakymų ieškovei neteikė nuo 2018 m. balandžio 24 d., t. y. dar iki atsakovės Y (įregistruotos 2018 m. spalio 29 d.) įsteigimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės bendradarbiavimas su šia kliente nutrūko dėl atsakovų kaltės.
24. Vertindamas ieškovės argumentus dėl klientės D praradimo, teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovai bendradarbiavimą su šiuo klientu pradėjo atlikę draudžiamuosius veiksmus, reiškiančius nesąžiningą konkuravimą. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad D pati savo iniciatyva susirado atsakovę Y (tiksliau – susirado atsakovą A) ir prašė pagalbos, atliekant skubius darbus, kuriuos vėlavo atlikti kitas šios bendrovės tiekėjas. Teismas taip pat pastebėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė vis dar bendradarbiauja su šia įmone.
25. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimų su atsakovais A ir B, todėl ieškovės akcentuojamos faktinės aplinkybės, liudijančios šių atsakovų išankstinį pasirengimą konkuruoti su X, įsteigiant konkuruojantį ūkio subjektą, neįrodo atsakovų veiksmų neteisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovai turėjo teisę konkuruoti su ieškove, be kita ko, teikdami paslaugas tiems patiems klientams.
26. Teismas taip pat atsižvelgė ir į aukštą atsakovoA kvalifikaciją, todėl sutiko su paminėto atsakovo pozicija, kad jo profesinei veiklai tęsti nėra reikalinga ieškovės informacija, tuo labiau jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo veikloje naudojo ieškovės sukurtas išskirtines technologijas.
27. Kadangi didžiąją dalį atsakovės apyvartos, t. y. 77 886,63 Eur, sudarė pajamos iš kitų klientų, kurie neturi verslo santykių su ieškove, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė Y buvo įsteigta siekiant vykdyti nesąžiningą konkurenciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, t. y. ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų.
28. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas netekino šalių prašymų skirti baudą priešingai šaliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio nustatytu pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
29. Ieškovė X apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir priėjo prie nepagrįstos išvados dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (dėl neteisėtų veiksmų) nebuvimo. Atsakovė Y komercinius santykius su ieškovės klientais užmezgė pasinaudodama komercine paslaptimi, kurią jai perdavė atsakovai B. ir A. Šią išvadą patvirtina byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kokiu būdu atsakovai užmezgė santykius su ieškovės klientais ir ar tai buvo padaryta nepažeidžiant sąžiningos verslo praktikos bei Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo. Atsakovai neįvykdė teismo įpareigojimo dėl pirmosios komunikacijos su C pateikimo, o pirmoji atsakovų pateikta komunikacija su šiuo klientu yra net septyniais mėnesiais vėlesnė, nei pirmoji atsakovės Y šiam klientui išrašyta sąskaita. Ieškovės įsitikinimu, neįmanoma užmegzti komercinių santykių metalo konstrukcijų gamybos srityje, prieš tai nevykdžius komunikacijos raštu. Be to, atsakovė B susirašinėjimą su C vykdė iš asmeninio elektroninio pašto adreso, o ne iš darbinio Y elektroninio pašto adreso. Šis faktas pagrindžia ieškovės prielaidą, kad atsakovė B dar dirbama ieškovės komercijos direktorės pareigose painiojo asmeninius ir darbo interesus.
29.2. Teismo išvada, kad C vadovų, atsakingų asmenų kontaktai skelbiami viešai, todėl atsakovai galėjo su šia bendrove užmegzti ryšius ir patys, yra nepagrįsta. Tokiai išvadai pagrįsti turi būti pateikti aiškūs ir konkretūs įrodymai. Atsakovai nepateikė nė vieno įrodymo, kad bent vienu viešai skelbiamu kontaktiniu elektroninio pašto adresu kreipėsi į klientą.
29.3. Nesutinka su teismo išvada, kad būtent C susisiekė su atsakovais, nes atsakovų B ir A parodymai šiuo aspektu yra prieštaringi. Atsakovo A asmeninis telefono numeris negalėjo būti žinomas klientams, nebent jis, atstovaudamas ieškovės interesams, dalijosi savo asmeniniu telefono numeriu. Be to, teismas suteikė aukštesnę įrodomąją galią nenustatyto asmens (T. E.) elektroniniam laiškui, tačiau netinkamai įvertino šį įrodymą, nes nėra žinoma, kas šis asmuo, ar jis komercinių santykių užmezgimo metu dirbo C įmonėje, ar jis turi įgaliojimus pateikti tokius patvirtinimus.
29.4. Teismas ignoravo aplinkybę, kad po to, kai atsakovai A ir B nuvyko į komandiruotę Norvegijoje bei grįžę informavo, jog ginčas buvo išspręstas ir sureguliuotas, C nebepateikė ieškovei naujų užsakymų. Būtent šių aplinkybių kontekste reikia konstatuoti faktą, kad po 2018 m. balandžio mėn. komandiruotės į Norvegiją ieškovės bendravimas su klientu visiškai nutrūko, o vėliau vyko galimai asmeniniais atsakovų telefonų numeriais.
29.5. Kaip ir C atveju, nei teismas, nei atsakovai savo procesiniuose dokumentuose taip ir nenurodė, kad būtent tinklapyje pateiktu bendru telefonu numeriu Y užmezgė komercinius santykius su D. Atsakovas A nurodė, kad Y buvo įsteigta išimtinai žaidimų kambarių veiklai, tačiau įmonės pavadinimas Y yra žodžių „(duomenys neskelbtini)“ (lot. (duomenys neskelbtini)), kas reiškia „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, kas yra žodžio „(duomenys neskelbtini)“, junginys – aiškiai ir tiesiogiai suponuoja į veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini).
29.6. Prašo taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) principą.
30. Atsakovės Y ir B pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamos apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Ieškovės nurodoma „pervilioto“ kliento C nuosavybė – brėžiniai, dokumentacija, negali būti laikomi ieškovės komercine paslaptimi, nes ši informacija nėra sukurta ieškovės ir jai nepriklauso. Informacijos savininkė yra C ir tik ji turi teisę naudoti brėžinius savo nuožiūra bei nuspręsti, kam pateikti užsakymą dėl konkrečių metalo gaminių gaminimo. Dėl kitų tariamai „perviliotų“ įmonių, įskaitant ir D, teikiamų užsakymams dokumentų, projektų, informacijos ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, leidžiančių nuspręsti, kad šių įmonių užsakymų vykdymui ieškovė naudojo kokią nors savo komercinę paslaptį sudarančią informaciją.
30.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė informacijos komercinės vertės ir neteisėto informacijos panaudojimo. Ieškovė ir atsakovai B bei A niekuomet nebuvo sudarę su ieškove susitarimo dėl nekonkuravimo. Tik toks susitarimas ribotų teisėtas atsakovų galimybes naudotis pas ieškovę įgyta patirtimi, įgūdžiais, žiniomis, dirbti konkuruojančiame subjekte ar verstis konkuruojančia veikla. Kita vertus, toks susitarimas įpareigotų ieškovę atlyginti atsakovams už patiriamus praradimus.
30.3. Ieškovė ir D nepertraukiamai bendradarbiavo ir vis dar bendradarbiauja, palaikė ir palaiko su ieškove komercinius santykius, kurie niekuomet nebuvo nutrūkę.
30.4. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad atsakovė B nėra susijusi su Y įsteigimu, įkūrimu, įregistravimu viešajame registre, veiklos pradžia ir jog pradėjo dirbti šioje įmonėje praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams nuo jos įkūrimo. Nors ieškovė tvirtina, kad visus tris atsakovus sieja bendras susitarimas, jų veiksmai buvo iš anksto suderinti, neteisėtiems veiksmams visi trys atsakovai iš anksto rengėsi, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad tiek D atveju, tiek ir C įmonių grupės atveju bendradarbiavimo su Y pradžia vyko tuo metu, kai atsakovė B nebuvo niekaip susijusi su šia įmone.
30.5. Vertindamas ieškovės argumentus dėl C ir C R. I. AB tariamai neteisėto perėmimo, teismas pagrįstai rėmėsi atsakovų į bylą pateiktu vieno iš C vadovaujančių asmenų atsakovei atsiųstu rašytiniu pranešimu, kuriame nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių Skandinavijos bendrovė C pasitraukė iš ieškovės klientų ir nutraukė verslo santykius su ieškove. Šio pranešimo turinys įrodo, kad ne atsakovai perėmė ar perviliojo ieškovės klientą, bet būtent C įmonių grupė pirmiausia nutraukė verslo santykius su ieškove, o po kurio laiko pati, savo iniciatyva surado atsakovus ir pasiūlė jiems bendradarbiauti. Atsakovams adresuotą laišką parašė C vienas iš vadovų T. E.. Būtent su šiuo atsakingu asmeniu bendravo ir ieškovė, todėl abejojimas T. E. įgaliojimais bei kompetencija yra dar vienas ieškovės nesąžiningumo pavyzdys.
30.6. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad ieškovė siekė ne suteikti savo klientui C pagalbą, bet siekė patirti kaip galima mažiau išlaidų kliento gaminių kokybės sąskaita, ketino prisiimti atsakomybę už netinkamos kokybės darbus, nešalinant jų trūkumų. Dėl to ieškovės argumentai, kad atsakovai, nuvykę į komandiruotę Norvegijoje, veikė ne jos vardu, o savo interesais, yra nepagrįsti.
30.7. Prieš sudarydama darbo sutartį su ieškove atsakovė B nuo 2012 m. dirbo ieškovės dukterinėje bendrovėje O. Šiai įmonei priklausė aktualus telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė šiuo telefono numeriu naudojosi iki jos darbo santykių su ieškove pabaigos. Atsakovų pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po darbo santykių pabaigos su ieškove, šį telefono numerį ieškovė pati perdavė atsakovės B naudojimui bendru šalių sutarimu. Dėl to ieškovės argumentai, susiję su atsakovės naudotu telefono numeriu, yra nepagrįsti.
30.8. Nenustačius aplinkybių, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie realiai egzistuoja ir kuriuos pateikti galimybę turi tik atsakovai, nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją.
31. Atsakovas A pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Nepaisant ieškovės tvirtinimų, kad ji turėjo informacijos, kuri galėtų būti saugoma kaip komercinė paslaptis, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė neįrodė, kad turėjo konkrečios informacijos, kuri atitiko komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus, o atsakovasA, žinodamas konkrečią informaciją ir ją panaudojęs, perėmė ieškovės klientus. Nors ieškovė teigia, kad duomenys apie klientus, taip pat ieškovės kainodarą yra saugomi kaip jos komercinė paslaptis, byloje taip ir liko neįrodyta, kokie konkrečiai ieškovės klientų duomenys, taip pat kokie ieškovės kainodaros elementai yra slapta ir komercinį pranašumą suteikianti informacija. Būtent ieškovė, o ne atsakovai, turėjo įrodyti, kuri klientų informacija yra saugoma komercinė paslaptis.
31.2. Tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta ne kada ir kieno iniciatyva užmegzti naujai įsisteigusios bendrovės verslo ryšiai su buvusiais darbdavio klientais, o tai, kad tokie ryšiai užmegzti naudojantis slapta ir komercinę vertę turinčia informacija. Net jei atsakovai ir būtų pirmi kreipęsi į buvusius ieškovės klientus (o to nagrinėjamu atveju nebuvo), tai nereikštų, kad buvo atlikti neteisėti komercinės paslapties panaudojimo veiksmai.
31.3. Atsakovas A pasibaigus darbo santykiams jokia ieškovės informacija nesinaudojo, o tai, ką savo tolimesnėje veikloje naudoja, yra neatsiejama jo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalis. A yra aukštos kvalifikacijos patyręs darbuotojas, turintis išsamių verslo ir inžinierinių žinių, iki darbo ieškovės bendrovėje ilgą laiką užėmęs vadovaujančias pareigas gamybos įmonėse. Atitinkamai, savo tolimesnėje darbinėje veikloje jis naudoja ne ieškovės komercines paslaptis, o savo gebėjimus, įgūdžius ir žinias. Įsipareigojimo nekonkuruoti su ieškove atsakovas A nebuvo prisiėmęs. Ieškovės pozicija nagrinėjamoje byloje aiškiai rodo, kad šiuo atveju tiesiog siekiama apriboti buvusių darbuotojų teisę užsiimti profesine veikla, kuria konkuruojama su ieškove.
31.4. Byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai aiškiai rodo, kad Y verslo santykiai su bendrovėmis C ir D pradėti šių bendrovių iniciatyva.
31.5. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Atsakovas A visus teismo nurodymus, susijusius su įrodymų pateikimu, įvykdė tinkamai, jokie ieškovės nurodomi susirašinėjimo koregavimai nebuvo daromi. Atsakovas neturi galimybės į bylą pateikti tokių įrodymų, kokius įsivaizduoja esant ieškovė, tačiau kurių objektyviai nėra.
31.6. Ieškovė jai palankiu būdu aiškina 2018 m. balandį vykusios komandiruotės į C aplinkybes ir teikia tik interpretacijas. Į bylą pateikti atsakovų paaiškinimai rodo, kad įmonės C nepasitenkinimas ieškovės teikiamomis paslaugomis egzistavo ir tam buvo objektyvus pagrindas. Į bylą pateiktas bendrovės C atstovo T. E. raštas patvirtina, kad ši bendrovė nebuvo patenkinta ieškovės teikiamų paslaugų kokybe.
31.7. Bandymai apeliaciniame skunde sukurti nepagrįstą versiją, kad 2018 m. balandį įvykusios komandiruotės metu buvo atlikti kažkokie neteisėti kalti atsakovų veiksmai, prasilenkia su realybe, nes nurodomos komandiruotės metu Y net nebuvo įsteigta, o atsakovai A ir B neketino nutraukti darbo santykių su ieškove. Svarbu ir tai, kad Y įsteigė tik atsakovas A, o atsakovėB pradėjo dirbti šioje bendrovėje tik 2019 m. kovo mėn.
31.8. Kaip ir C atveju, neteisėtų veiksmų konstatavimui neturi reikšmės, kieno iniciatyva pradėtas bendradarbiavimas, be to, net ir laikant, kad ši aplinkybė turi teisinės reikšmės, byloje esantys įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog bendradarbiavimas su Y pradėtas D iniciatyva. Akivaizdu, kad ieškovė neįrodė pirmosios ir pagrindinės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, panaudojant ieškovės komercines paslaptis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
33. Byloje nustatyta, kad ieškovės X vykdomosios direktorės R 2017 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas A nuo 2017 m. spalio 9 d. buvo priimtas dirbti gamybos direktoriaus pareigose. Nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 5 d. atsakovas A ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti 2018 m. birželio 5 d. A iniciatyva.
34. Ieškovės X vykdomosios direktorės R 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė B nuo 2017 m. sausio 19 d. buvo priimta į komercijos skyriaus pardavimų direktorės pareigas, o 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 16 d. pareigos buvo pakeistos į komercijos direktorės pareigas. X generalinio direktoriaus G 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė B nuo 2018 m. birželio 14 d. buvo atleista iš pareigų jos iniciatyva.
35. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakovais A ir B nekonkuravimo susitarimų nebuvo sudariusi (apeliantė šios aplinkybės neginčija, tokių susitarimų į bylą nepateikta).
36. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašas patvirtina, kad Y įregistruota 2018 m. spalio 29 d., įmonės vadovas – atsakovas A. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2020 m. spalio 26 d. atsakovas A buvo vienintelis Y akcininkas, o nuo 2020 m. spalio 26 d. vienintelė įmonės akcininkė – atsakovė B. Atsakovė B Y pradėjo dirbti 2019 m. kovo 14 d.
37. Y finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018–2020 m. patvirtina, kad 2018 m. bendrovės pardavimo pajamos sudarė (duomenys neskelbtini), 2019 m. – (duomenys neskelbtini), 2020 m. – (duomenys neskelbtini).
38. Byloje keliamas atsakovų Y, A ir B civilinės atsakomybės klausimas dėl ieškovei X padarytos žalos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pasireiškusiais informacijos, kuri yra ieškovės komercinė paslaptis, panaudojimu ir klientų neteisėtu perėmimu.
39. Apeliantė (ieškovė) X, nesutikdama su skundžiamu sprendimu atmesti jos ieškinį, įrodinėja, kad atsakovė Y užmezgė komercinius santykius su jos klientais, pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, kurią perdavė atsakovai B ir A. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad verslo santykius su ieškovės klientais atsakovai užmezgė nepažeidžiant sąžiningos verslo praktikos ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo, taip pat neįrodė, jog Y verslo santykius su C ir D užmezgė viešai skelbiamais kontaktais, o ne B ir A pagalba.
40. Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 56 punktas).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas, 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 62 punktas).
42. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar byloje esantys (netiesioginiai) įrodymai yra pakankami konstatuoti tam, kad atsakovai pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija (duomenimis), siekdami nesąžiningai konkuruoti ir iš tokios veiklos gauti naudos (pelno).
43. CK 1.116 straipsnio 1 dalis nustato, kad komercinė paslaptis – tai informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
44. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 39 punktas). Komercinės paslapties vertingumas reiškia, kad atitinkama informacija pagal savo pobūdį teikia ar potencialiai gali teikti jos turėtojui tam tikrą ekonominę naudą; pagal šį požymį komercinė paslaptis atribojama nuo bereikšmės ar mažareikšmės (net potencialiai negalinčios teikti ekonominės naudos) informacijos, taip pat informacijos, kuri pagal savo pobūdį yra lengvai prieinama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 47 punktas; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 48 punktas).
45. Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49 punktas; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 51 punktas).
46. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės veiklos rūšis – metalo gaminių gamyba ir realizavimas. Byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 31 d. metinis pranešimas patvirtina, kad ieškovė orientuojasi į tris pagrindines metalo apdirbimo veiklas: šaltą štampavimą, surinkimą–suvirinimą ir mechaninį apdirbimą. VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 22 d. išrašas patvirtina, kad atsakovės Y veiklos rūšis – konstrukcinių metalo gaminių gamyba, metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba, baldų gamyba, metalų apdorojimas ir dengimas, mechaninis apdirbimas. Taigi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės ir ieškovės vykdoma veikla iš esmės patenka į tą pačią sritį – esminė veiklos kryptis yra metalo gaminių gamyba, abiejų įmonių vykdoma veikla yra toje pačioje teritorijoje.
47. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėja, kad atsakovai A ir B tyčiniais neteisėtais veiksmais perdavė savo kontroliuojamai įmonei – atsakovei Y – ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientus (jų kontaktus) ir tokiu būdu užmezgė komercinius santykius su C ir D.
48. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovė X privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. kad atsakovai B ir A perdavė savo kontroliuojamai įmonei ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientus.
49. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovės Y bendradarbiavimas su ieškovės klientais C ir D, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, savaime įstatymo nėra draudžiamas.
50. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ūkio subjekto klientų ir viešai prieinamų jų kontaktinių duomenų sąrašas per se paprastai nelaikoma komercine paslaptimi, nes tokio pobūdžio informacija yra lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 67 punktas).
51. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės klientų C ir D vadovų, atsakingų asmenų kontaktai (jų vardai, pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai) yra skelbiami viešai interneto tinklalapyje. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo gali ne tik susipažinti su šiais duomenimis, bet ir susisiekti su bendrovės atstovais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės klientų ratas, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, yra lengvai nuspėjamas kitiems toje pat rinkoje veikiantiems ūkio subjektams, o kadangi prieš tai paminėtų ieškovės klientų duomenys yra viešai prieinami, jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesukuria komercinės vertės ar konkurencinio pranašumo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės klientų sąrašas ir jų kontaktai neatitinka komercinės paslapties požymių (CK 1.116 straipsnio 2 dalis).
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad be X klientų C ir D kontaktinių duomenų, kurie, kaip minėta, yra vieši, apeliantė iš esmės daugiau nepagrindė, kokią informaciją, kuri yra jos komercinė paslaptis, B ir A perdavė jų kontroliuojamai Y. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog jos klientams, kuriuos, X teigimu, perėmė atsakovė Y, taikyta kainodara buvo specifinė, besiskirianti nuo kitų toje pačioje rinkoje veikiančių subjektų taikomos kainodaros ir dėl to ieškovė turėjo pranašumą kitų rinkoje veikusių subjektų atžvilgiu, o atsakovai B irA, tokią informaciją žinodami ir ja pasinaudodami, perdavė ją savo kontroliuojamai bendrovei, taip pat apeliantė neįrodė, kad atsakovai būtų pasinaudoję kitokia jiems žinoma ieškovės informacija, sudarančią komercinę paslaptį, pvz., planuojamus vykdyti ieškovės projektus su paminėtas klientais ir pan. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nuspręsti, kad apeliantės nurodyti klientai bendradarbiavimą su X nutraukė (C) ar sumažino jo apimtis (D) dėl to, jog atsakovas A, įsteigęs Y, ir atsakovė B, pasinaudodami jiems žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, perėmė šiuos klientus. Priešingai, bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vystyti verslo santykius ir bendradarbiauti su atsakovų B ir A kontroliuojama Y buvo pačių ieškovės klientų C ir D sprendimas ir iniciatyva.
53. Atsakovė B pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasibaigus darbo sutarčiai su ieškove, ji sulaukė C atstovo telefoninio skambučio ir klausimų, kodėl atsakovė nutraukė darbo santykius su ieškove, ar ketina grįžti, o 2018 m. pabaigoje Y sulaukė kliento C susidomėjimo ir primygtinių kvietimų dirbti kartu, vykdyti užsakymus. Atsakovas A pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad išėjus iš X jam paskambino atstovas iš C, prašė pagaminti logotipus, transportavimo paletes. Paaiškino, kad C bendradarbiavimas su ieškove nutrūko dėl ieškovės gaminamos produkcijos ir netinkamos teikiamų paslaugų kokybės. Iš byloje esančių C atstovo plėtros vadovo T. E. 2021 m. liepos 23 d. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad C anksčiau bendradarbiavo su ieškove X, pateikė keletą užsakymų, tačiau bendradarbiavimą nutraukė po to, kai kilo problemų dėl kokybės, o su kokybe susijusių grąžinimo klausimų sprendimas nebuvo sklandus, kainų lygis pakilo, bendravimas pablogėjo, todėl nustojo teikti užsakymus. C pradėjo bendradarbiauti su Y po to, kai C darbdavys sužinojo, kur išėjo dirbti atsakovai B ir A. Pirmieji užsakymai Y buvo ne dėl plieno konstrukcijų, kurias ieškovė gamino C, o dėl padėklų gamybos jų sandėliui.
54. Šie byloje esantys duomenys (C atstovo rašytiniai paaiškinimai), teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina atsakovų B ir A nurodytą informaciją, kad ieškovės ir jos kliento C bendradarbiavimas pasibaigė ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, neteisėtai perimant ieškovės klientą, o dėl pasikeitusių santykių su pačia ieškove, t. y. netinkamos paslaugų bei aptarnavimo kokybės, kilusių problemų sklandaus sprendimo nebuvimo ir pan.
55. Be to, byloje esanti ieškovės apyvarta su C patvirtina, kad paskutinė ieškovės X sąskaita šiai klientei buvo išrašyta 2018 m. balandžio 24 d. Savo ruožtu atsakovė Y, kaip minėta, buvo įsteigta 2018 m. spalio 29 d., o pirmąją sąskaitą už įvykdytą užsakymą (už transportavimo paletes ir logotipą) C išrašė 2018 m. gruodžio 7 d. Taigi bylos duomenys patvirtina dar ir tai, kad C ir ieškovės verslo santykiai nebesiklostė ir užsakymai nebebuvo teikiami dar iki Y įsteigimo 2018 m. spalio 29 d.
56. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, jog po to, kai atsakovai A ir B 2018 m. balandžio mėn. nuvyko į komandiruotę Norvegijoje, C nebepateikė jokių naujų užsakymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali savo sprendimo grįsti prielaidomis ir spėjimais. Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai, kad atsakovai, nuvykę į komandiruotę Norvegijoje, veikė ne ieškovės vardu, o savo interesais, yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais ir spėjimais, o ne įrodymais. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad teismas paminėtą aplinkybę – atsakovų vizitą į Norvegiją – turėjo įvertinti kaip ruošimąsi perimti klientą, juo labiau kad Y tuo metu dar net nebuvo įsteigta, o atsakovai B ir A tebedirbo X.
57. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog savo klientą C ji prarado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (CPK 178 straipsnis).
58. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina apeliantės argumentų ir dėl neteisėtai perimtos kitos klientės – D.
59. Visų pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė šios klientės nėra praradusi, verslo santykiai ir bendradarbiavimas tarp ieškovės ir D tebevyksta. Tai patvirtina byloje esančios ieškovės laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. klientei D išrašytos sąskaitos faktūros, taip pat sąskaitų apyvartos žiniaraščiai laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kurie įrodo, kad ieškovės apyvarta su d per nurodytą laikotarpį iš viso sudarė (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad D pradėjo verslo santykius dar ir su buvusių ieškovės darbuotojų įsteigta ir kontroliuojama Y, nepatvirtina apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, kad verslo santykiai su paminėta kliente buvo pradėti pažeidžiant Konkurencijos įstatymo nuostatas, neteisėtai pasinaudojus ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie klientus. Juo labiau kad pati apeliantė nepagrindė, kokią konkrečią informaciją (išskyrus klientės kontaktinius duomenis), sudarančią jos komercinę paslaptį, atsakovai A ir B perdavė Y ir kokią įtaką tai turėjo ieškovės bendradarbiavimui ir verslo santykiams su D.
60. Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui (nagrinėjamu atveju – atsakovei Y), turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, jog būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės verslo partneriu ir tokiu būdu jį perimti. Tokių aplinkybių apeliantė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliantė ne tik nepateikė įrodymų, kad atsakovė Y neteisėtai perėmė jos klientes, bet ir neįrodė, jog, nesąžiningai konkuruodama, atsakovė siūlė palankesnes ir žymiai naudingesnes sąlygas, nei ieškovė, kad naudojo ieškovės sukurtas išskirtines technologijas, ar, turėdama žinių apie ieškovės planuojamus projektus, tokia informacija pasinaudojo ir taip perėmė klientus ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien faktas, jog ieškovės nurodomi klientai pradėjo bendradarbiauti su atsakove Y, nėra pakankamas netiesioginis įrodymas nesąžiningos konkurencijos faktui konstatuoti.
61. Be to, pripažįstama pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis apie atsakovės Y 2018 m. pajamas, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog paminėta bendrovė (atsakovė) buvo įsteigta siekiant vykdyti nesąžiningą konkurenciją. Bylos duomenys patvirtina, kad Y pajamos 2018 m. sudarė (duomenys neskelbtini), iš jų tik 25 820,37 Eur gauti iš C ((duomenys neskelbtini)) ir D ((duomenys neskelbtini)). Didžiąją dalį atsakovės Y pajamų – (duomenys neskelbtini) – sudarė pajamos, gautos iš visai kitų klientų, kurie neturi jokių verslo santykių su apeliante.
62. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė X neįrodė, jog atsakovai A ir B atskleidė Y ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o atsakovė Y ja pasinaudojo ir tokiu būdu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.
63. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas dėl contra spoliatorem taisyklės taikymo. Tokį argumentą (prašymą) apeliantė grindė tuo, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, kaip buvo užmegzti komerciniai santykiai su perimtais klientais, neįvykdė teismo įpareigojimo dėl tokių duomenų pateikimo.
64. Contra spoliatorem yra prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 77 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).
65. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovai tyčia ir sąmoningai nebūtų pateikę bylai reikšmingų įrodymų. Nenustačius aplinkybių, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie realiai egzistuoja ir kuriuos pateikti galimybę turi tik atsakovai, be to, atsakovams tvirtinant, jog jie neturi tokių įrodymų, kokius mano esant ieškovė, ir dėl to objektyviai jų pateikti negali, nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją.
66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl atmetęs ieškovės ieškinį, pastarajai neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Ieškovės X apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
68. Atsakovai Y ir A, pateikę atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2024 m. sausio 30 d. sąskaita faktūra ir 2024 m. sausio 31 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas bei 2024 m. vasario 29 d. sąskaita faktūra ir 2024 m. kovo 19 d. AB SEB banko mokėjimo patvirtinimas įrodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Y patyrė 2 601,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, o A – 3 478,75 Eur advokato pagalbos išlaidų.
69. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
70. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. vasario-kovo mėn. (išrašytos ir apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 018,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 623,66 Eur (1,3 x 2 018,20 Eur). AtsakovėsY prašomos priteisti 2 601,50 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės X. Atsakovo A prašomos priteisti 3 478,75 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl šios išlaidos mažinamos iki 2 623,66 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės X.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Y (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės X (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 601,50 Eur (du tūkstančius šešis šimtus vieną eurą ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovui A (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės X (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė