Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-574/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10507-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 1.1.7.1; 1.1.8.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Agnei Strunkytei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,

nuteistojo E. A. (E. A.) gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir E. A. paskirta subendrinta bausmė - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir E. A. ir jam paskirta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas iš M. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiama. 

          Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       E. A. nuteistas už tai, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, vertė nepilnametį A. H., gim. (duomenys neskelbtini) m., perduoti turtą. 2019 m. vasario 20 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, picerijoje, esančioje prekybos centre „Ozas“, Ozo g. 18, Vilniuje, E. A. pareikalavo iš A. H. grąžinti tariamą 450 eurų skolą, siūlydamas jam atsiskaityti jo turimu turtu (telefonu) ar gauti pinigų darant nusikaltimus, nes A. H. kaltas dėl E. A. paskirtos piniginės baudos ir privalo bet kokiu būdu grąžinti skolą. Po ko A. H., būdamas paveiktas jo atžvilgiu panaudotos psichinės prievartos, prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, atidavė E. A. 125 eurus. Tokiu būdu E. A., panaudodamas A. H. atžvilgiu psichinę prievartą, iš jo prievartavo turtą. 

2.       Taip pat E. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su M. K., 2019 m. kovo 1 d. apie 14.30 val., būdami prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniuje, reikalaujant tariamos skolos grąžinimo, nepilnamečiui A. H. liepė sėstis į automobilį „VW Golf“. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus ir grasinimus tuojau pat A. H. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, pasireiškusį M. K. išsakytais grasinimais, kad privers A. H. šokti, kai šaudys jam į kojas, po ko E. A. pasinaudodamas tuo, kad A. H. buvo paveiktas jo atžvilgiu panaudotu psichiniu smurtu, iš pastarojo pareikalavo atiduoti telefoną, o A. H., bijodamas išsakytų grasinimų, padavė E. A. telefoną „Huawei P Smart“ (280 eurų vertės), priklausantį jo motinai O. H., kurį tą pačią dieną E. A. kartu su M. K. įkeitė UAB „DND LT“ priklausančiame lombarde adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 60 eurų. Tokiu būdu E. A. ir M. K., veikdami bendrai, grasindami panaudoti fizinį smurtą ir atimdami galimybę priešintis, iš A. H. pagrobė jo motinai O. H. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P Smart" (280 eurų vertės). 

I. A. skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, taip pat sušvelninti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų laisvės atėmimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti su 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta bausme.

4.       Apeliantas nurodo, jog plėšimas yra toks nusikaltimas, kai turtas užvaldomas iš karto. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad turtas buvo užvaldytas tuoj pat. Priešingai, yra veiksmų seka – telefono užstatymas lombarde, pakaitinio telefono davimas ir pan., kas kvalifikuotina kaip BK 181 straipsnio 1 dalis – turto prievartavimas. Be to, byloje nėra užfiksuota aplinkybė, jog buvo atsisakyta perduoti reikalaujamą turtą – užfiksuoti mainai, kai už užsakytą lombarde telefoną yra siūlomas pakaitinis telefonas. Šis požymis nėra būdingas plėšimui, o būtent - turto prievartavimui.

5.       Iš byloje ir kaltinamajame akte esančių duomenų, aplinkybės, kurios yra nustatytos remiantis ir faktine medžiaga, yra nepakankamos ir neatitinka padarytos veikos kvalifikacijos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, jog jis grasino nukentėjusiajam. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. H. parodymų, visi grasinimai , kurie buvo pacituoti, buvo iš M. K. pusės. Jokių grasinimų. Byloje nenustatyta, jog jis (apeliantas) būtų grasinęs nukentėjusiajam. , tačiau teismo nuosprendyje neteisingai nurodoma, jog grasino jie abu su M. K., kas prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad <..> važiuojant M. jam sakė, kad <..>, <..> M. sakė, kad priduos jo telefoną į lombardą <..> grasinimai buvo iš M., o A. buvo ramesnis <..>. taigi, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jam grasino tik M. ir turto paėmimą organizavo M., o ne jis. Nesant įrodymų apie ta, jog jis būtų grasinęs nukentėjusiajam, nuosprendyje išdėstyti teiginiai, jog jis naudojo smurtą, yra abejotini ir neįrodyti.

6.       Byloje nėra įrodyta, kad jis grasino nukentėjusiajam. Iš A. H. parodymų matyti, jog visi pacituoti grasinimai yra išsakyti būtent paties A. H.. Teismo sprendime neteisingai nurodoma, jog kartu su M. K. ir jis grasino nukentėjusiajam. Tik M. K. organizavo turto paėmimą. Nesant neginčytinų įrodymų dėl išreikšto grasinimo, jam šis požymis negali būti inkriminuojamas ir nėra pagrindo jį pripažinti kaltu tiek pagal BK 181 straipsnį, tiek 180 straipsnį.

7.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8.       Teismo posėdžio metu nuteistojo E. A. gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai E. A. pripažino kaltu kartu su M. K. padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

10.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, juos nuosprendyje išdėstė nuosekliai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, taip pat nurodė kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

11.       Apeliacinio

12.       Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. H. parodymais, kad grasindami panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą kaltinamieji atėmė A. H. motinai priklausantį telefoną, kurį įkeitė lombarde, gautus pinigus pasisavino, o telefono įkeitimo kvitą atidavė nukentėjusiajam, jog jis telefoną galėtų išsipirkti. Nukentėjusiojo A. H. parodymai apie aptariamo įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nėra, jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus, kad jis neįvykdė plėšimo nukentėjusiojo nepilnamečio A. H. atžvilgiu vertino kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. 

13.       Nuteistieji savo veiksmais akivaizdžiai parodė ketinimą prieš nukentėjusiojo valią pasiimti šiam priklausantį turtą - telefoną. Telefono pagrobimas padarytas paveikiant nukentėjusįjį grasinimais panaudoti fizinį smurtą, todėl veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, panaudojant psichinį smurtą. Nuteistųjų veiksmai prieš užvaldant telefoną, t. y. reikalavimas tariamos skolos grasinant panaudoti fizinį smurtą, atitiktų BK 181 straipsnyje numatyto nusikaltimo (turto prievartavimas) sudėtį. Tačiau vėlesni nuteistųjų veiksmai patvirtina, kad jų nusikalstama veika peraugo į plėšimą.

14.       Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji savo bendrais veiksmais – liepdami nukentėjusiajam sėsti į automobilį, M. K. grasinant panaudoti fizinį smurtą, t. y., jog privers nukentėjusįjį A. H. šokti, kai šaudys jam į kojas, tokiu būdu naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu psichinį smurtą, siekdami įbauginti nukentėjusįjį ir palaužti jo valią tam, kad pasisavinti nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną „Huawei P Smart“.

15.       Apeliantas nurodo, kad tik M. K. organizavo turto paėmimą, tačiau su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad <..> kartu su nuteistaisiais važiuojant link Žaliųjų ežerų, M.  jam grasino ir sakė, kad privers jį šokinėti, o jie šaudys jam į kojas. Jis tai žino, nes buvo apie tai girdėjęs. Jam buvo baisu. E. A. pamatė, kad jis turi telefoną. Jį nuvežė iki lombardo prie Kalvarijų turgaus ir liepė atiduoti telefoną „Huawei“ (t. 1, b. l. 37, 43-47). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog kito nuteistojo M. K. naudotas psichinis smurtas negali būti siejamas su svetimo turto užvaldymu, yra nepagrįstas.

16.       Kasacinio teismo nutartimis formuojama praktika, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009 ir kt.). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011 ir kt.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-295/2012, 2K-254/2013 ir kt.).

17.       Byloje nustatyta, kad E. A. ir M. K. veikė bendrai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Kaip jau minėta, tai, kad tarp bendrininkų nebuvo išankstinio išsamaus susitarimo dėl nusikalstamos veikos detalių, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Nuteistieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, bendrai tęsė nusikalstamą veiką nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas. Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, pritarė vienas kito veiksmams, abu bendrai padarė nusikalstamą veiką nepaisant to, kokius veiksmus pasirinko atlikti kiekvienas bendrininkas. A. A. buvimas automobilyje kartu su M. K., nukentėjusiajam suvokiant, kad jie veikia bendrai, atitinka grasinimą, t. y. psichologinį smurtą – vieną iš plėšimo požymių ir tokiu būdu kartu su naudojamu psichologiniu smurtu nukentėjusiajam buvo sukurta bauginanti situacija, kurią jis suprato kaip realų grasinimą panaudoti fizinį smurtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią užvaldyti turtą.

18.       Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino E. A. kaltę patvirtinančiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis patvirtina, jog E. A., kartu su M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

19.       Skirdamas bausmę nuteistajam E. A., pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. E. A. pripažintas kaltu padaręs du apysunkius nusikaltimus, anksčiau jau buvo teistas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažinta aplinkybė, jog kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam mažesnes bausmes, nei BK 180 straipsnio 1 dalies bei 181 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog E. A. paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl jas švelninti nėra jokio pagrindo.

20.       Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162 Eur ir tokia suma priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. A. nedirba, nuosavo turto neturi. Be to, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirtas gynėjas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

       Nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

       Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš E. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjos                                 Jurgita Mačionytė

                                                                                                                              Aiva Survilienė

                                                                                                                              Nida Vigelienė