Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-17][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-143-167-2017].docx
Bylos nr.: ATP-143-167/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas 190521648 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas

Administracinė byla Nr

                                                                                   Administracinė byla Nr. ATP-143-167/2017

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00763-2016-1

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4;

(S)

                  3.26.2.

 

                                                                      

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 17 d.

    Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties ir

 

n u s t a t ė :

 

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimu R. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, buvo paskirta nuobauda – bauda 1158 eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. R. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 27 d., 2 val. 41 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio PEUGEOT 406 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė.

Pažeidėjas 2017 m. balandžio 14 d. su prašymu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi R. Ž. sutrumpino paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 4 (keturiems) mėnesiais.

Skundu Institucija prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria R. Ž. sutrumpintas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, pažeidimą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metų nuobaudos terminą 4 mėnesiais ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paliekant galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarimą.

Skunde nurodoma, kad Institucija neturi pagrindo manyti, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kad jam taikytos poveikio priemonės nebus efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruos visuomenėje nustatytas elgesio normas. Pažymima, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas, kaip išimtis iš bendros taisyklės. Nurodoma, kad R. Ž. po specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo daugiau kaip pusė bausmės vykdymo termino, R. Ž. teisme prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodo, kad nuo to laiko, kai buvo paskirta nuobauda praėjo daugiau pusė laiko, per tą laiką naujų administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, 2017 m. balandžio 4 d. atliko karinę tarnybą, toliau grįš dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), kuri randasi (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), todėl reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes reikia važinėti į darbą, kas sudaro apie 23 km., susisiekimas autobusais pagal darbo grafiką nesutinka, darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, iš nubaudimo padarė išvadas, subrendo protiškai ir ateityje tikrai nedarys administracinių teisės pažeidimų.

Pažymima, kad R. Ž., anksčiau iki padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra padaręs kitą šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, panašaus pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 26 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,89 promilių girtumo laipsnis). Teigiama, kad šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas traktuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, todėl R. Ž. prieš sėsdamas už automobilio vairo ir pradėdamas važiuoti, turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes jam, jo šeimos turtinei padėčiai, kadangi tokio pobūdžio pažeidimą padarė ne pirmą kartą. Iš to daroma išvada, kad vairuotojas savo veiksmais parodo, kad elgiasi socialiai neatsakingai, bei menkina žmogaus asmeninės atsakomybės jausmą, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, padarė grubų administracinės teisės pažeidimą.

Nurodoma, kad sprendžiant klausimus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Štai administracinėje byloje Nr. N4-2128/2006 konstatavo, kad „galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, privalu objektyviai įvertinti visus prašančio sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą asmens pateiktus dokumentus bei jo argumentus, susijusius su šio klausimo sprendimu. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti), todėl, sprendžiant šį klausimą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai“.

Institucijos skundas tenkinamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog R. Ž. iš esmės suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 straipsnis, kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai – ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai.

Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nuobaudos skyrimo, požiūrį į paskirtą nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, tuo pačiu vertinant, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N575-4446/2011 ir kt.).

Nors bylos duomenys patvirtina, kad R. Ž. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 6), yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą (b. l. 2), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, vien to nepakanka esminei išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai, esamuoju laikotarpiu, jau yra pasiekti. Kartu pažymėtina, kad teismo paskirtos nuobaudos įvykdymas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai yra sąlyga, kurią kiekvienu atveju turi įvykdyti pažeidėjas, norintis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam.  

Apygardos teismas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones R. Ž. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,84 prom.), neapsirinko saugaus greičio ir posūkyje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais R. Ž. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą R. Ž. buvo skirta 1158 eurų bauda, t. y. ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 3 metams. Apygardos teismas sprendžia, kad už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą R. Ž. buvo skirta pakankamai švelni administracinė nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kaip pažeidėjas elgiasi nuobaudos vykdymo laikotarpiu, bet ir į tai, kaip jis elgėsi praeityje. Iš R. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad R. Ž. 2015 m. birželio 9 d. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2015 m. gegužės 26 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,89 promilių girtumo laipsnis ir R. Ž. paskirta 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių (b. l. 6; Liteko duomenys). Taigi, R. Ž. per trumpą laikotarpį (dvi paras), sugebėjo padaryti net du itin pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam įstatyme ne atsitiktinai numatyta griežta administracinė atsakomybė. Vien pažeidėjo pageidavimus tenkinančios atsakomybės taikymas jam, nagrinėjamu atveju, nebūtų teisingas kitų visuomenės narių interesų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad visi jo prašyme deklaruoti negatyvūs padariniai, kuriuos jis patyrė (patiria), yra ne kas kita, o jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kurią jam buvo žinoma iš anksto. Tai, kad R. Ž. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones kyla tam tikrų nepatogumų, yra kaltas tik jis pats.

Dėl to, kas paminėta, laikyti skundžiamą apylinkės teismo nutartį pagrįsta ir teisėta nėra pagrindo, todėl priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

              panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir R. Ž. prašymo dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

              Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

Teisėjas                                                                                                 Alfredas Vilbikas