Civilinė byla Nr. 2-1508-178/2017

Teisminio proceso numeris: NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-56-357/2009 pagal ieškovės akcinės bendrovės DnB NORD banko (naujas pavadinimas – akcinė bendrovė Luminor Bank) patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir M. K. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi akcinė bendrovė „Kanapa“.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitimo pagrįstumo.
2. Ieškovė Luminor Bank AB (buvęs AB DnB NORD bankas) prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir M. K. 62 139,77 Eur skolą, 8,9 proc. dydžio metines palūkanas nuo 130 896,23 Eur negrąžinto kredito sumos nuo ieškinio pateikimo iki 2008 m. gegužės 13 d., 8,9 proc. dydžio metines palūkanas nuo 111 231,62 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki 2009 m. birželio 15 d., 8,9 proc. dydžio metines palūkanas nuo 62 193,77 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2009 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ne didesnei kaip 456 926,22 Lt (132 334,92 Eur) sumai atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. 29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovui M. K. nuosavybės teise priklausantį garažo boksą Nr. 40, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei kitus atsakovams nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus.
4. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės Luminor Bank AB (buvęs AB DnB NORD bankas) patikslintą ieškinį solidariems atsakovams V. K. ir M. K. dėl skolos priteisimo tenkino. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.
5. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi pakeitė 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažindamas atsakovams nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešto mastą iki 46 031,37 Eur sumos.
6. Atsakovai pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jų galiojimą paliekant tik ½ daliai V. K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o likusiam atsakovų turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Nurodė, kad likusi skolos dalis sudaro 46 031,37 Eur. Vykdomojoje byloje antstolei paskyrus ekspertizę, buvo nustatyta, jog V. K. priklausančios ½ dalies turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 68 000 Eur, todėl netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovų turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovų prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas dar nėra visiškai įvykdytas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas sprendimo vykdymo stadijoje suteiktų solidariam bendraskoliui M. K. nepagrįstą pranašumą ieškovės atžvilgiu. Aplinkybė, jog ½ dalies V. K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 68 000 Eur sumą, dar nereiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jau įvykdytas. Be to, V. K. priklausantis nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalintas ir atsakovui priteista ½ dalis šio turto bei nustatyta naudojimosi tvarka juo, todėl minėtą turtą bus sudėtinga parduoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8. Atsakovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vykdymo procese atlikus atsakovui V. K. priklausančio areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę, buvo nustatyta, jog ½ dalies V. K. priklausančio žemės sklypo, ½ dalies gyvenamojo namo, ½ dalies garažo ir ½ dalies tvoros rinkos vertė sudaro 68 000,00 Eur, o neįvykdyto teismo sprendimo dalis tesudaro 46 031,37 Eur. Todėl areštuoto turto vertė yra pakankama, kad ieškovės teisės būtų užtikrintos ir jos interesai nenukentėtų.
2. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, nes prioretizuojami ieškovės interesai bei teisės, sukuriamas šalių nelygiateisiškumas, todėl yra pažeidžiamas tiek proporcingumo, tiek ir teisėtumo principas, o atsakovai yra varžomi labiau nei to reikia teisėto tikslo pasiekimui. Nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo palikti areštą visam kitam atsakovų turtui, kai ieškovės interesai yra užtikrinami žymiai didesnės vertės turtu, nei yra jos reikalavimas. 
3. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai, kadangi galimybė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja viso proceso metu.
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovai yra du solidarūs bendraskoliai ir jie abu privalo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nuo 2011 m. sausio 26 d. pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, 46 031,37 Eur skolos dalis atsakovų nebuvo sumokėta, kas patvirtina, jog teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė nedingo, o bendraskoliai nededa jokių realių pastangų įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-794-883/2014 solidariam bendraskoliui V. K. padalinta/priteista ½ dalis nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, šulnio, tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), ir nustatyta naudojimosi jais tvarka. Todėl parduotinas turtas nėra patrauklus. Šiuo atveju ½ dalies V. K. priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo, šulinio, garažo, tvoros rinkos vertės įvertinimas 68 000 Eur suma nereiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra įvykdytas ar neliko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
3. Esant skolininkų daugetui laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos ir galioja iki visiško sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas solidaraus bendraskolio M. K. turto atžvilgiu suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovės atžvilgiu, nes antstoliui būtų sunkiau išieškoti priteistą sumą iš minėto solidaraus bendraskolio, kuris, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, galėtų laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
4. Vieno bendraskolio turto turėjimas neatleidžia antrojo bendraskolio nuo pareigos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų finansinė padėtis gera, gaunamos pajamos yra stabilios/tvarios, nuolatos (kiekvieną mėnesį) mažina įsiskolinimą ir pan. Atsakovai įsiteisėjusio teismo sprendimo geruoju nevykdo, pirkėjų areštuotam turtui neieško bei nesiūlo, todėl įsiskolinimas ilgą laiką nemažėja.
5. CPK 664 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinio asmens gyvenamojo būsto numatytas penktąja eile (5 dalis). Tuo tarpu, išieškojimas iš kito skolininko nekilnojamojo turto numatytas trečiąja eile (3 dalis), todėl skolos išieškojimas iš solidariems bendraskoliams priklausančių garažų boksų turėtų būti vykdomas pirmiau, nei iš V. K. priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
14. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją ir tuo atveju jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą.
15. Iš nutarties 2-5 punktų matyti, kad atsakovų atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas, kuris vykdomas antstolės V. Š.. Sumažėjus atsakovų įsiskolinimo ieškovei mastui, Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi sumažino atsakovams V. K. ir M. K. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešto mastą iki 46 031,37 Eur sumos. Atsakovai pateiktu prašymu prašo pakeisti jų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones: (1) palikti laikinąją apsaugos priemonė – turto areštą ½ daliai V. K. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), (2) likusiam V. K. ir M. K. turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdomojoje byloje paskyrus ekspertizę nustatyta V. K. priklausančios ½ dalies turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 68 000 Eur, todėl netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitam atsakovų turtui. Pirmosios instancijos teismas su šiais argumentais nesutiko, su jais sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą reglamentuoja CPK 150 straipsnis, kurio 3 punkte numatyta, kad ieškinio patenkinimo atveju laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Bylos duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimas nėra įvykdytas priteistų palūkanų apimtyje – 46 031,37 Eur sumai. Minėtu teismo sprendimu iš atsakovų tiek skola, tiek palūkanos priteistos solidariai, t. y. atsakovai yra solidarūs bendraskoliai, todėl abu privalo įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, taip pat tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ši materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Net ieškinį patenkinus visiškai, jis turi teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vyksta abiejų atsakovų (bendraskolių) atžvilgiu, todėl tiek V. K., tiek M. K. atsako ta suma, kuri dar teismo sprendimu liko neįvykdyta.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su ieškove, kad vien tai, jog ½ V. K. priklausančio turto, kurio atžvilgiu atsakovai prašo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, rinkos vertė nustatyta 68 000 Eur, dar nesuponuoja išvados dėl teismo sprendimo įvykdymo realaus užtikrinimo. Visų pirma, nėra aišku, ar turtas realiai ir bus parduotas už tokią kainą (juo labiau, turint galvoje, kad  priverstinio vykdymo procese pardavimo kaina gali būti ir dažniausia būna mažinama), antra, ar jis apskritai bus paklausus ir realizuotas vykdymo procese dėl jo specifikos  - tik dalis nekilnojamojo daikto paprastai yra mažiau patraukli nei visas daiktas.
18. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės taip pat siekiama vieno iš atsakovo – M. K., atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei palikimo galioti turto areštą tik atsakovui V. K. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus tokį prašymą, galimai pasunkėtų įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas ir suteiktų M. K. nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę, nes, tikėtina, antstoliui būtų sunkiau išieškoti priteistą sumą iš šio solidaraus bendraskolio tuo atveju, jei nepavyktų realizuoti V. K. priklausančio turto ir/ar paaiškėtų, kad šio turto neužtenka teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina ir tai, kad išieškojimas iš fizinio asmens gyvenamojo būsto numatytas penktąja eile (CPK 664 str. 5 d.). Tuo tarpu, išieškojimas iš kito skolininko/ų nekilnojamojo turto numatytas trečiąja eile (CPK 664 str. 3 d.), todėl yra pagrindas manyti, kad skolos išieškojimas iš solidariems bendraskoliams priklausančių garažų turėtų būti vykdomas pirmiau nei iš V. K. priklausančio ½ dalies gyvenamojo namo bei žemės sklypo. Todėl palikus turto areštą tik V. K. priklausančiam turtui, ieškovė gali prarasti galimybę išieškoti iš kito šiuo metu areštuoto turto, taip apsunkinant įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. 
19. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos tuo atveju, jei išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nagrinėjamu atveju ir apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, tokių aplinkybių neįžvelgia. Iš esmės nėra pagrindo nesutikti ir su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad bendraskoliai (atsakovai) nededa realių pastangų įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui, priešingai, jie siekia atlaisvinti turtą nuo arešto, taip pasunkinant dar 2009 m. gruodžio 17 d. priimto sprendimo įvykdymą.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
21. Atskirojo skundo netenkinus, ieškovei pripažintina teisė į jos apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės pateiktais duomenimis, ji sumokėjo 121 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atskirąjį skundą padavusio atsakovo V. K..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. K. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei Luminor Bank (duomenys neskelbtini) 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimą.

Teisėjas                                                                                                                         Alvydas Poškus