Civilinė byla Nr. e2-5779-237/2019

(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00358-2019-2)

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.2.6.5.;3.2.3.2.; 2.5.1.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio ieškinį atsakovui D. P. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 435 Eur žalos aplinkai atlyginimo už savavališkai iškirstą mišką bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y. paliktas pranešimas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2018 m. spalio 5 d. atsakovas D. P. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio Padubysio girininkijos 58 kv. 37 sklype valstybei priklausančiame II grupės miške, II brandumo grupės medelynuose savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo miškui kirsti, nukirto vieną eglę, kas sudaro 0,48 ktm. medienos. Kirsdamas medžius be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus, bei padarė 435 Eur žalą aplinkai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir pagal metodikos priede patvirtintus Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Už neteisėtą medžių nukirtimą 58 kvartalo 37 taksaciniame miško sklype, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai 2 grupės miške, taikomas 290,00 Eur už 1 kub. metrą medienos (Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.2.2. punktas). Pagal Metodikos 2.1. papunktį II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,5. Pagal šiuos rodiklius neteisėtai iškirtus 0,48m3 medienos, žalos aplinkai dydis yra 435 Eur.

Dėl aukščiau nurodytos neteisėtos veikos atsakovas D. P. buvo patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 272 straipsnio 1 dalį, paskirta 180 Eur bauda, atsakovas nutarimo neskundė. Ieškovė 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl padarytos 435 Eur žalos aplinkai atlyginimo, tačiau atsakovas per nurodytą terminą padarytos žalos aplinkai neatlygino, motyvuoto prašymo žalos mokėjimą išdėstyti dalimis nepateikė.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. 

Atsakovui savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, išpjovus vieną eglę, kuri sudaro 0,48 kietmetrio medienos, buvo padaryta žala aplinkai, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas D. P. neteisėtu medžių kirtimu padarė 435 Eur žalą aplinkai, todėl minėta suma priteistina iš atsakovo.  

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas ieškovės sumokėtas 8 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio, juridinio asmens kodas 132340880, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), naudai 435 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) žalos aplinkai atlyginimą už savavališkai iškirstą mišką bei 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šalis (atsakovas), dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė