Civilinė byla Nr. e2YT-3999-494/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00830-2022-9

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2;

                                                                    2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismas,

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sūnaus G. L. (G. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnus G. L., jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), testamento jis nebuvo surašęs. Pažymėjo, kad kadangi palikėjas buvo nevedęs ir vaikų neturėjo, tai po jo mirties liko viena antros eilės įstatyminė įpėdinė – palikėjo mama – pareiškėja, palikėjo tėvas – I. L. (I. L.), a. k (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kitų įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Pabrėžė, kad po G. L. mirties liko jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei pensijų kaupimo sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, sukaupta 2 116,44 Eur suma (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), jokio kito turto, tame tarpe ir nekilnojamojo, palikėjas neturėjo. Teigia, kad nors po G. L. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja priėmė savo sūnaus palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. iš karto po sūnaus mirties (10 dienų laikotarpyje), atidavė sūnui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdyti ir naudoti jo gyvenimo draugei – I. G., kuri valstybės įmonėje ,,Regitra“ įregistravo savo vardu laikiną minėto automobilio valdymą, kas reiškia, jog pareiškėja ne tik valdė ir naudojo, bet ir disponavo paveldimu sūnaus turtu. Nurodė, kad palikėjas iki savo mirties gyveno pareiškėjos sutuoktinio – P. G. (P. G.) bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame po jo mirties liko asmeninių G. L. daiktų – rūbų, nuotraukų, namų apyvokos daiktų, kuriuos kaip prisiminimą pasiėmė ir jais rūpinasi ji (pareiškėja), kas taip pat reiškia faktinį palikimo priėmimą. Teigia, kad ji valdė, naudojo ir prižiūrėjo palikėjui priklausiusį turtą kaip savo, atliko aktyvius veiksmus – pasiėmė jam priklausiusius buities bei asmeninius daiktus bei vieną iš jų (automobilį) atidavė panaudos pagrindais laikinai naudotis ir valdyti kitam asmeniui, kas reiškia, kad priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pažymėjo, kad yra ne jauno amžiaus ir per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl pablogėjusios sveikatos būklės po sūnaus mirties ir jo gedėjimo. Teigia, kad atiduodama panaudai sūnaus automobilį, kad jis būtų prižiūrėtas ir palaikoma jo tinkama būklė, priėmė visą palikimą po G. L. mirties. Pabrėžė, kad palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad galėtų laisvai disponuoti anksčiau minėtu turtu – automobiliu bei pensijų kaupimo fonde sukauptomis lėšomis.

3.       2022 m. balandžio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad valstybės įmonė ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą G. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė K. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

4.       2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VMI prie FM iki 2022 m. balandžio 15 d. nėra gavusi informacijos apie (duomenys neskelbtini) mirusio G. L. palikimo perėjimą valstybei, VMI prie FM jokios procedūros turto atžvilgiu nevykdė ir neprieštarauja, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-3999-494/2022 sprendimas būtų priimtas teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

5.       Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y., kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

6.       Byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus G. L., a. k. (duomenys neskelbtini). Palikimo, po G. L. mirties (duomenys neskelbtini) niekas nepriėmė. Mirties dieną G. L. vardu buvo registruotas automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jam priklausė lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje, esančioje AB SEB banke, sukaupta 2 116,44 Eur suma (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutinkamai su 2022 m. kovo 28 d. Gyventojų registro išrašu apie asmens duomenis, G. L. nevedęs, duomenų apie vaikus nėra. Testamentų registro duomenimis, duomenų, apie testatoriaus G. L. sudarytus testamentus, nėra. Po G. L. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad po palikėjo mirties pareiškėja iš karto pradėjo rūpintis mirusio sūnaus turtu, pasiėmė jo daiktus (rūbus, nuotraukas), atidavė sūnui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį automobilį – Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdyti ir naudoti jo gyvenimo draugei – I. G., kuri valstybės įmonėje ,,Regitra“ įregistravo savo vardu laikiną minėto automobilio valdymą, taigi, pareiškėja sprendė dėl palikėjo turto naudojimo. Pareiškėja minėtu turtu rūpinosi iš karto po G. L. mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. K. G. aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po sūnaus G. L. mirties, su jam priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikroji savininkė. Mirusiojo G. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais K. G. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

7.       Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po G. L. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja per tris mėnesius po jos sūnaus G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjo naudotis sūnui priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

8.       Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų, prašomai nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 444 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. L. (G. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti priėmė jo motina K. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                              Dalia Zeniauskaitė