Administracinė byla Nr. II-34-659/2014

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00075-2014-2

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 63.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. gegužės 8 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui K. B., nutarimą priėmusios institucijos – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovams J. P., A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2013 m. spalio 29 d. nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

              2013-10-29 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ priėmė nutarimą, kuriuo K. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalį paskirta nuobauda – 60 Lt bauda už tai, kad ji, 2013-10-29 apie 9.36 val., atliekant maršrutinio autobuso Nr. 9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą „Juodkrantės“ stotelėje pateikė kontrolę atliekančioms pareigūnėms vienkartinį autobuso bilietą, pažymėtą du kartus. K. B. nesumokėjus nutarimu paskirtos baudos per įstatyme nustatytą terminą ir šio nutarimo neapskundus, 2013-12-17 raštu baudos išieškojimas perduotas vykdyti antstolio A. S. kontorai.

              2014-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas K. B. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2013-10-29 priimtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad 2014-10-29 9.36 val. ji buvo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) ir negalėjo padaryti pažeidimo. Todėl prašo panaikinti nutarimu jai pskirtą 60 Lt baudą ir antstolio priskaičiuotas vykdymo išlaidas.

              VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su K. B. skundu. Nes pažeidėjos asmenybė buvo nustatyta policijos komisariate, o abejoti policijos pareigūnų nustatytais faktais nėra jokio pagrindo. Nors K. B. pateikė pažymą iš (duomenys neskelbtini), tačiau pažymoje nurodytas tik faktinis darbo laikas pažeidimo užfiksavimo dieną, o papildomi įrodymai, pagrindžiantys, kad darbuotojas pažeidimo užfiksavimo metu buvo savo darbo vietoje, nėra pateikti. Todėl prašo K. B. skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

              Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė ir paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 30 d. rado pašto dėžutėje  raštą, kad  jos vardu  pašte yra gautas laiškas. Nuėjusi į paštą, atsiėmė tą laišką. Laiškas-pranešimas buvo  iš antstolio dėl nesumokėtos 60 Lt skirtos baudos, todėl ši suma bus išieškoma. Po šio laiško, ji skambino į keleivinį transportą,  nuvežė iš darbovietės pažymą, kad tuo metu, kai buvo surašytas protokolas, ji dirbo. Ta pažyma jiems netiko, nes nebuvo įrašytas registracijos numeris. Tada ji vėl kreipėsi į generalinį direktorių ir jai pateikė pažymą su reikiamais registracijos numeriais. Šią pažymą pristatė ir teismui. Jai nuobauda paskirta neteisėtai. Tą dieną nevažiavo keleiviniu transportu.  Jei būtų gavusi baudą, būtų susimokėjusi. Asmens dokumento nėra praradusi, nėra buvę, kad kažkur pametė jį, ar kas pavogė. Jos duomenis žino tik mama ir  tėvelis.  Nemano, kad pagyvenusi moteris pasinaudojo jos duomenimis, nemano, kad ir kas kitas galėjo pasinaudoti jos duomenimis. Tikina, kad tikrai nevažiavo tuo metu, kai buvo surašytas protokolas. Į darbo patalpas jie patenka pro apsaugą, per  kompiuterio monitorių yra matomas veidas. Paprastai į darbo vietą nei įeisi, nei išeisi. Viskas yra fiksuojama.

              Liudytoja J. V. paaiškino, kad dirba kontroliere. Negali pasakyti ar teko susidurti su K. B.. Spalio  mėn. buvo surašytas protokolas, K. B. veidas nematytas. Žino, kad spalio mėn. vežė į policiją tą moterį, bet veidas jai nematytas. Nelabai turi laiko įsižiūrėti veidus. Būna taip, kad jei asmuo važiuoja be bilieto, jie jo paprašo dokumento, jis duoda dokumentą ir tada nuo dokumento nurašomi duomenis. Jei žmogus neturi ir nepateikia asmens dokumento, tuomet vyksta į policiją. Prieš tai užpildo tarnybinį pranešimą. Jai nebuvo pateiktas asmens dokumentas, vyko į policiją. Tą moterį „sugavo“ prie Juodkrantės stotelės, todėl  vežė į antrą policijos poskyrį. Kartais policijoje pagal asmens duomenis ir asmens nuotraukas „ištraukia“ duomenis iš kompiuterio. Ji tuo metu, kai buvo traukiami duomenys, pildė protokolą. Gali būti, kad ta moteris pasakė vardą ir pavardę ir policijoje „išmetė“  jos duomenis.  Policija neduoda nuotraukos. Jei jos pildytame protokole surašytas asmens kodas, tai vadinasi jai pasakė K. B. asmens kodą. Kartais policijoje nėra asmens nuotraukų.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad dirba kontroliere ir dalyvavo tame tikrinime. Negali pasakyti ar su keleive K. B. buvo susitikę. Jei keleivis neturi bilieto, paprašo jo asmens dokumento, tada sutikslina keleivį ir dokumento nuotrauką. Kai surašo nutarimą, pažiūri, kad parašai sutaptų. Jei asmuo nepateikia asmens dokumento, tuomet važiuoja į policiją. Iš pateikto dokumento surašo asmens duomenis. Jei asmuo nepateikia asmens dokumento, tai klausia jo vardo, pavardės, eina į poskyrį. Šiuo atveju dokumentas pateiktas nebuvo. Ji nepamena šios keleivės. Būna kiti ramūs, kiti aršesni, juos prisimena. Nors šią moterį galėtų įsiminti pagal išvaizdą.

Liudytoja L. R. parodė, kad nepamena K. B.. Su savo „pacientais“ nebendrauja. Jei asmuo turi dokumentą, tai duomenis užpildo pagal jo pateiktus duomenis, jei nepateikia asmens dokumento, tada veža asmenį į policiją. Jei asmenybė nenustatyta, nebūna skiriama bauda. Kartais asmuo, kuris važiuoja be bilieto, meluoja, pasako ne savo vardą, pavardę.

Labai daug pažeidėjų būna, todėl negali nieko garantuoti kaip šiuo atveju buvo, nes nepamena B..

              Liudytojas A. R. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) valgyklos vedėju. Darbuotojai labai retai išeina iš darbo vietos, nes viso dirba 6 žmonės ir visi turi konkretų darbą. Jis žino, kad darbuotojos dirba savo darbo vietoje, nes jei kuri išeis, bus problema darbe, nes kažkas turės padaryti savo ir dar kitos darbuotos darbą. Darbuotoja gali išeiti su reikalais, jei jis išleidžia ir ji turi leidimą. Jis gali išeiti, nes gali išvažiuoti automobiliu. Jei darbuotojos išeis, tai bus užfiksuota vartuose ir jo paklaus, kodėl jis išleido. Jis pasižiūrėjo, kad įvykio diena buvo antradienis, o jis antradieniais važiuoja produktų, todėl K. B. tą dieną negalėjo išleisti, ji tikrai buvo darbe. Jis į darbą ateina pirmas, po to ateina K. B. ir kasininkė. Jų grafikas – 8 darbo valandos. Darbuotojoms jis turi suteikti laiką pavalgyti. 

              Skundas tenkintinas.

              Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

              Iš bylos medžiagos matyti, kad K. B. neigia padariusi teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalyje ir nurodo, kad įvykio dieną ir laiku buvo darbo vietoje (duomenys neskelbtini). Teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius atsižvelgia į tai, kad byloje pateikti duomenys – pažymos iš darbo apie K. B. darbo laiką (b. l. 5, 22, 23) patvirtina jos teiginius, kad įvykio metu ji buvo darbe. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad K. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu negalėjo būti ne darbe, nes jei darbuotoja išeina, darbe kyla problemų. Be to, darbuotojos gali išeiti tik su jo žinia, ir tik turėdamos leidimą ir toks išėjimas bus fiksuojamas darbo laiko kontrolės ataskaitoje (b. l. 58). Taigi teismas neturi pagrindo abejoti nei K. B., nei šio liudytojo paaiškinimais, nes jie nuoseklūs, logiški ir atitinka (duomenys neskelbtini) pažymose nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu liudytojos J. V., R. K., L. R. negalėjo patvirtinti, kad K. B. yra tas pats asmuo, kuris buvo sulaikytas dėl teisės pažeidimo 2013-10-29 d. 9:36 val.(b. l. 35). Minėtos liudytojos pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, kad jei asmuo nepateikia tapatybę patvirtinančio dokumento, jis vežamas į policijos komisariatą tapatybei nustatyti. Vertindamas liudytojų J. V., R. K. ir L. R. paaiškinimus, teismas atkreipia dėmesį  į tai, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie K. B. tapatybės nustatymą, nors duomenys apie K. B. asmens tapatybę policijos komisariate yra (b. l. 39), todėl tai kelia pagrįstą abejonę, kad K. B. tapatybė apskirtai buvo nustatinėjama policijos komisariate. Ne mažiau svarbu ir tai, kad liudytoja L. R. nurodė, kad pasitaiko atvejų, jog asmenys meluoja, pasako ne savo vardą ir pavardę. Taigi aptartos aplinkybės neįrodo, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – K. B. važiavo su negaliojančiu bilietu, o jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių šį faktą, nėra.   

              Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 3022 str., 3024 str., teismas,

n u t a r i a:

              K. B. skundą tenkinti.

              VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportras“ 2013-10-29 priimtą nutarimą panaikinti. 

              Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Violeta Balčiūnienė