Civilinė byla Nr. e2-454-910/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00981-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.10; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ILTE ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, dalies, kuria netenkintas atsakovo R. R. prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ILTE (buvęs pavadinimas UAB „Investicijų ir verslo garantijos) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R. (toliau – ir atsakovas), kurį patikslinusi prašė iš atsakovo priteisti 371 388,89 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistiną 371 388,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – ŽŪPGF) 2023 m. liepos 27 d. buvo reorganizuotas ir prijungtas prie UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), kuri perėmė visas ŽŪPGF teises bei pareigas. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2024 m. rugpjūčio 30 d. pakeitė pavadinimą į UAB ILTE. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – Schema), kuria pavedė ŽŪPGF įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. ŽŪPGF, įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininke RATO kredito unija (toliau – Paskolos davėja) bei jai suteikė finansinių lėšų paskoloms teikti pagal Schemą.
3. Paskolos davėja ir atsakovas 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. FT-26 (toliau – Paskolos sutartis) dėl 626 632 Eur paskolos. 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. gruodžio 5 d. tarp Paskolos davėjos ir atsakovo buvo sudaryti Susitarimai Nr. 1, 2 ir 3 dėl Paskolos sutarties pakeitimo, kuriais pakeisti paskolos grąžinimo grafikai. Atsakovas Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Atsakovui vėluojant mokėti palūkanas ir įmokas paskolai grąžinti, Paskolos davėja, vadovaudamasi Paskolos sutarties bendrosios dalies 5.7 ir 5.10 papunkčiais, reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį perleido INVEGAI. Perėmus reikalavimo teisę, paskolos grąžinimo terminas (2023 m. rugsėjo 27 d.) jau buvo pasibaigęs, todėl INVEGA 2024 m. vasario 28 d. išsiuntė atsakovui elektroniniu paštu pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 29 d. sumokėti pradelstas pagal Paskolos sutarties grafiką įmokas. Atsakovas nuo paskolos išdavimo dienos Paskolos davėjui sumokėjo iš viso 212 914,76 Eur, kurie buvo paskirstyti taip: 209 722,37 Eur paskolai grąžinti ir 3 192,39 Eur palūkanoms padengti. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovas neatliko, dėl to susidarė įmokų skola. Paskolos grąžinimo grafikas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 27 d., Paskolos sutartis laikoma vienašališkai nutraukta dėl Paskolos gavėjo padaryto sutarties pažeidimo nuo Paskolos sutarties mokėjimo grafiko pabaigos (2023 m. rugsėjo 27 d.). Ieškovė po Paskolos sutarties perėmimo iš atsakovo gavo iš viso 31 911,83 Eur, kurie buvo paskirstyti taip: 31 628,99 Eur paskolai grąžinti ir 282,84 Eur palūkanoms padengti. Kitų mokėtinų sumų ieškovė negavo.
4. Atsakovas R. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė išdėstyti jo prievolę UAB ILTE dalimis iki 2028 m. balandžio 20 d.
5. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta, jog nėra grąžinęs pagal Paskolos sutartį pasiskolintos sumos dalies, tačiau tai nulėmė nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės, kurios tęsiasi ir šiuo metu ir dėl kurių atsakovas nėra pajėgus iškart sumokėti visos paskolos sumos. Paskolos grąžinimą pagal galimybes atsakovas vykdė tiek pradiniam kreditoriui, tiek ieškovei. Sužinojęs apie kreditoriaus pasikeitimą, atsakovas naujajam kreditoriui nurodė konkrečius terminus, kada galės atlikti mokėjimus paskolai padengti. Terminai nurodyti remiantis iš aukciono gauta informacija apie tai, kada ūkininkui bus išmokėtos lėšos už kailių pardavimą, ir atsakovas šių terminų laikėsi.
6. Atsakovo teigimu, vienintelis racionalus sprendimas, kuris tiek užtikrintų maksimalią tikimybę ieškovei atgauti visą skolos sumą, tiek sudarytų atsakovui protingas sąlygas tai padaryti bei išvengti fizinio asmens bankroto, būtų prievolės įvykdymo išdėstymas. Ieškovė yra valstybės įsteigta finansų įstaiga, t. y. finansiškai gerokai stipresnis subjektas nei atsakovas, o atsakovo finansinė padėtis laikinai yra sudėtinga, tačiau, išdėsčius prievolės vykdymą pakankamam laikui, jis bus pajėgus įvykdyti savo prievolę. Be to, ieškovei bus mokamos palūkanos, taip kompensuojant galimus praradimus už pavėluotą Paskolos sutarties vykdymą. Pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tiesioginės paskolos nuo karo nukentėjusiems verslo subjektams“ gautą paskolą atsakovas turi grąžinti iki 2028 m. balandžio 20 d. Iki to paties termino išdėsčius ir prievolės pagal Paskolos sutartį vykdymą atsakovas mano, kad būtų pajėgus išmokėti abi paskolas ir visiškai atsiskaityti su ieškove. Pažymėjo, kad iš turimo nekilnojamojo turto prievolės įvykdymas yra neįmanomas ir neracionalus, nes šio turto daliai yra nustatyta hipoteka, turtas yra būtinas tam, jog ūkis galėtų tęsti veiklą ir iš gautų pajamų grąžintų paskolą. Be to, ūkio turimo nekilnojamojo turto vertė nėra didelė, jo nepakaktų tam, kad prievolė būtų reikšmingiau sumažinta. Kitas ūkio turtas, t. y. biologinis turtas (gyvi žvėreliai) ir žaliava (kailiai), taip pat nėra lengvai realizuojamas – gyvi žvėreliai dėl priimto teisinio reglamentavimo nebėra likvidus turtas, o kailių pardavimas vyksta per Saga Furs aukcioną, kuriame vienašališkai sprendžiama, kiek konkretaus ūkininko kailių bus pateikiama į konkretų pardavimą, ir atsakovas neturi galimybės kontroliuoti, paskubinti šio proceso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino: iš atsakovo ieškovei priteisė 371 388,89 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 371 388,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo valstybei priteisė 3 761 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, jų atsakovas neginčija, nurodytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėti įrodymai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarė Paskolos sutartį su RATO kredito unija dėl 626 632,00 Eur paskolos. Paskolos dalį atsakovas yra grąžinęs, likusi negrąžinta paskolos dalis – 371 388,89 Eur. Paskolos mokėjimo grafikas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 27 d., todėl Paskolos sutartis laikoma vienašališkai nutraukta dėl Paskolos gavėjo padaryto pažeidimo nuo mokėjimo grafiko pabaigos datos (2023 m. rugsėjo 27 d.). Kadangi atsakovas neįvykdė Paskolos sutarties sąlygų, grąžino tik dalį suteiktos paskolos, teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti.
9. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad neįrodytas sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo būtinumas – sunki atsakovo turtinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį turtą, jam priklausančių banko sąskaitų išrašų, jose esančių ir (ar) buvusių piniginių lėšų panaudojimą, todėl nėra galimybės įvertinti teiginių, susijusių su jo sudėtinga turtine padėtimi. Iš atsakovo pateiktų 2022 ir 2023 metų balansų teismas nustatė, kad atsakovas 2021 metais gavo 564 764 Eur grynojo pelno, 2022 metais – 167 292 Eur grynojo pelno, 2023 metais – 134 297 Eur grynojo pelno. Taigi, 2021–2023 metais atsakovas veiklą vykdė pelningai. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, 2021 metais sugeneravęs 564 764 Eur grynojo pelno, nepateikė dokumentų, kur šis pelnas buvo panaudotas. Naujesnių duomenų, kurie leistų kitaip įvertinti atsakovo finansinę padėtį, byloje nėra. Teismas nustatė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, o tai neleidžia vertinti atsakovo turtinės padėties kaip sunkios ar kliudančios įvykdyti teismo sprendimą.
10. Teismas nurodė, kad paskolos grąžinimo grafikas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 27 d., atsakovas nuo to laiko yra sumokėjęs tik nedidelę dalį skolos, todėl, patenkinus atsakovo prašymą ir leidus teismo sprendimą vykdyti dar daugiau nei trejus metus (iki 2028 m. balandžio 20 d.), būtų neužtikrintas prioritetinis teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti ieškovės teisėti interesai ir lūkestis kuo greičiau atgauti skolą iš atsakovo, o atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Teismo įvertinimu, atsakovo nurodyti jo veiklos ypatumai (švelniakailių žvėrelių auginimas, audinių kailių išdirbimas, jo verslo cikliškumas ir pan.) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo atsakovui, kuris yra ūkinę–komercinę veiklą vykdantis asmuo, jam yra gerai žinomi jo vykdomos veiklos ypatumai, kurie turėjo būti įvertinti nustatant atsiskaitymo tvarką Paskolos sutartyje.
11. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir išdėstyti teismo sprendimą iki 2028 m. balandžio 20 d.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas R. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir patenkinti jo prašymą išdėstyti prievolės ieškovei vykdymą lygiomis dalimis iki 2028 m. balandžio 20 d. (arba kitos teismo nustatytos datos); priimti į bylą pateiktus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio nuostatas, nepagrįstai susiaurino jų taikymo sąlygas, apimtį. Pagal nurodytą normą ir ją aiškinančią teismų praktiką sprendimo vykdymo išdėstymas galimas ne tik esant sunkiai skolininko turtinei padėčiai (kaip nurodė teismas), bet ir kitoms nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimus teisme akcentavo, kad dėjo ir toliau deda pastangas atsiskaityti su ieškove, tačiau to padaryti iškarto objektyviai neturi galimybių dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl kailinių žvėrelių verslo specifikos, šios veiklos uždraudimo, dėl atsakovo turimo turto apsunkinimo hipoteka. Negalėjimą grąžinti ieškovei visos sumos iš esmės lemia ne tiek sunki atsakovo turtinė padėtis, kiek kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių atsakovui kyla sunkumų iškart įvykdyti visą prievolę ieškovei.
12.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį turtą, duomenų apie 2021 metais uždirbto 564 764 Eur pelno panaudojimą, kitų duomenų, kurie leistų kitaip įvertinti atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus iš VĮ Registrų centro apie jo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovo turimi įrenginiai nėra registruojami, todėl apie juos duomenų atsakovas objektyviai negali pateikti. Pagrindinis ūkio turtas yra trumpalaikis (produkcija) ir biologinis (žvėreliai), todėl būtent šį turtą teismas turėjo vertinti. Į bylą taip pat pateikti duomenys apie atsakovo vykdomas prievoles valstybei, darbuotojams, kitiems kreditoriams ir įrodymai, kur buvo panaudotas 2021 metų pelnas. Teismas šiuos į bylą pateiktus įrodymus ignoravo, jų neįvertino.
12.3. Teismas sprendimą grindė deklaratyviu teiginiu, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, butų neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti ieškovės teisėti interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, o atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, taip pat tuo, jog atsakovas, imdamas paskolą, turėjo įvertinti savo veiklos specifiką. Tokie teismo teiginiai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nors atsakovas turi turto, tačiau teismo sprendimo įvykdymas negalės būti greitas, nes kailiai realizuojami tik Suomijoje vykstančiame aukcione Saga Furs, Lietuvoje tokie aukcionai nevyksta, valstybei uždraudus kailinių žvėrelių auginimo veiklą, žvėreliai taip pat nebėra paklausus ir likvidus turtas, o nekilnojamasis turtas yra apsunkintas. Atsakovas žinojo savo veiklos specifiką, tačiau negalėjo numatyti COVID-19 pandemijos, prasidėsiančio karo ir jų poveikio rinkai.
12.4. Teismui neišdėsčius priteistos skolos, ieškovės interesai nėra geriau atliepiami, nes išieškojimo procesas neabejotinai užtruktų, o atsakovui dėl priverstinio išieškojimo atsirastų papildomų išlaidų vykdymo procese, pradėjus priverstinį prievolės išieškojimą atsakovas gali būti priverstas sustabdyti veiklą, o tai gali lemti atsakovo negalėjimą vykdyti kitų prievolių (valstybei, darbuotojams, kreditoriams), t. y. prievolės vykdymo neišdėstymas gali lemti reikšmingų neigiamų pasekmių atsakovui kilimą. Tai reiškia, kad nebūtų išlaidyta skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra.
13. Ieškovė UAB ILTE atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, o pateiktieji dokumentai neįrodo pagrindų, būtinų teismo sprendimo vykdymo išdėstymui.
13.2. Atsakovo nurodomas skolos išdėstymo terminas iki 2028 m. balandžio 20 d. yra visiškai nepagrįstas ir net nelogiškas, nes 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2171, kuriuo nuo 2027 m. sausio 1 d. uždraudžiama švelniakailių žvėrelių veikla. Nėra teisinio pagrindo dėstyti skolos mokėjimą tokiam laikotarpiui, atsakovas net teoriškai negalės vykdyti švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos.
13.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į visas aplinkybes ir teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
13.4. Teismui nusprendus tenkinti ar iš dalies tenkinti atsakovo skundą ir išdėsčius atsakovui skolos sumokėjimą, ieškovė prašo į sprendimą įrašyti sąlygą, kad, atsakovui tinkamai ir laiku nemokant išdėstytų sumų, ieškovė įgyja teisę gauti vykdomąjį raštą dėl visos šioje civilinėje byloje priteistos sumos išieškojimo, neatsižvelgiant į skolos mokėjimo išdėstymą dalimis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (liet. su būtinais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos sustabdymo
17. Apeliantas 2025 m. liepos 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-2986) pareiškė prašymą sustabdyti bylą tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-8365-362/2025.
18. Prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą apeliantas prašo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, remdamasis tuo, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-8365-362/2025 ir nagrinėjama civilinė byla yra itin susijusios. Administracinėje byloje apeliantas yra pareiškęs reikalavimą atlyginti 3 757 677,43 Eur žalą, kilusią dėl kailinių žvėrelių verslo uždraudimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje netenkinus prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė teismo sprendimą pateiktų vykdyti priverstinai, o tai nulemtų atsakovo ūkinės veiklos nutraukimą ir galimą jo, kaip fizinio asmens, bankrotą. Administracinėje byloje nagrinėjami atsakovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir atsakovo galimybės gauti kompensaciją taptų neįgyvendinami.
19. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su apelianto prašymu sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-8365-362/2025. Nurodo, kad apeliantas nepaaiškino ir nepagrindė, kokią įtaką nurodytoje administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas turės šiam ginčui išnagrinėti, kokie administracinėje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
20. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).
21. Pagal CPK nuostatas yra skiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis civilinės bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal nurodytą teisės normą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
23. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, yra nurodęs, kad negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).
24. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 52 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
26. Nagrinėjamoje byloje apeliantas apeliaciniu skundu skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą jo prašomam terminui. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-8365-362/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00406-2025-2) yra nagrinėjamas ieškovų grupės, tarp kurių yra ir atsakovas ūkininkas R. R., ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl žalos atlyginimo, kuriuo R. R. yra pareiškęs reikalavimą jam iš Lietuvos valstybės priteisti 3 757 677,43 Eur žalos atlyginimą. Byloje teismo posėdis paskirtas 2025 m. rugpjūčio 21 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
27. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nėra pagrindo teigti, jog tarp šių bylų yra prejudicinis ar kitoks teisiškai reikšmingas ryšys arba yra tų pačių faktinių aplinkybių skirtingo įvertinimo bei prieštaringų sprendimų priėmimo rizika. Be to, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes ir proceso stadiją (procesas pirmosios instancijos teisme užbaigtas, apeliaciniame teisme keliamas tik procesinis klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo) ir bylos dėl žalos atlyginimo priteisimo stadiją (teismo posėdis byloje paskirtas 2025 m. rugpjūčio 21 d.), nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas nepagrįstai užtęstų procesą ir, atitinkamai, teismo sprendimo įvykdymą, o tai nesuderinama su civiliniame procese galiojančiais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, be to, teismo sprendimo privalomumo principu (CPK 7, 18 straipsniai).
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti nei CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju, nei CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo
29. Apeliantas (atsakovas) 2025 m. liepos 10 pateikė papildomus naujus įrodymus: du 2025 m. liepos 7 d. lėšų pervedimo nurodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 31 833,33 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas pagal sutartį Nr. FT-26“, t. y. sumokėjo dalį ginčo teismo sprendimu priteistos sumos.
30. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
31. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktą, kt.).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliacinio nagrinėjimo dalykas – teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, jog pateikti įrodymai yra susiję su apeliacijos dalyku. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šių naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šie įrodymai ieškovei buvo išsiųsti susipažinti 2025 m. liepos 8 d. ir ieškovė 2025 m. liepos 10 d. pateikė teismui nuomonę dėl naujų įrodymų įrodomosios reikšmės, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą (2025 m. liepos 10 d., reg. Nr.DOK-3075). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 185, 314 straipsniai).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
33. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškė teisme ieškinį atsakovui dėl 385 280,64 Eur skolos, 126,07 Eur palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. RATO kredito unijos ir atsakovo sudarytą Paskolos sutartį Nr. FT-26 su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu atsakovui suteikta 626 632 Eur paskola atsakovo turėjo būti grąžinta iki 2023 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė, 2024 m. vasario 21 d. perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolą, 2024 m. vasario 28 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir pareikalavo skolą grąžinti iki 2024 m. kovos 29 d. Ieškinio pareiškimo metu atsakovo negrąžinta pagal Paskolos sutartį paskolos suma buvo 385 280,64 Eur, nesumokėtos palūkanos – 126,07 Eur (2024 m. rugsėjo 3 d., reg. Nr. CBP-973).
34. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos ieškovei sumokėjo 14 017,82 Eur, iš jų buvo padengta 126,07 Eur palūkanų ir 13 891,75 Eur negražintos paskolos, 2025 m. sausio 29 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovo priteisti 371 388,89 Eur skolą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas (2025 m. sausio 29 d., reg. Nr. DOK-3664).
35. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo ieškiniu prašomos priteisti skolos, jos dydžio, tik prašė prievolės vykdymą ieškovei išdėstyti dalimis iki 2028 m. balandžio 20 d. Prašymą grindė tuo, kad: 1) paskolos gražinimo terminas buvo itin trumpas, neįvertinus pandemijos įtakos švelniakailių žvėrelių rinkai, t. y., jog pandemija rinkai turės ilgalaikių pasekmių; 2) didelės įtakos atsakovo galimybėms grąžinti paskolą laiku turėjo atsakovo vykdomos veiklos draudimas, įsigaliosiantis nuo 2027 m. sausio 1 d., nes finansų įstaigos nėra suinteresuotos refinansuoti paskolos likučio pagal Paskolos sutartį; 3) atsakovas deda maksimalias pastangas kuo greičiau įvykdyti prievolę ieškovei; 4) išieškojimas iš atsakovo turimo nekilnojamojo turto neįmanomas, nes jo daliai yra nustatyta hipoteka, be to, šis turtas yra būtinas veiklai vykdyti, jo vertė nėra pakankama prievolei įvykdyti, o kitas turtas – biologinis turtas (gyvi gyvūnėliai) ir žaliava (kailiai) – nėra lengvai realizuojami.
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: ieškovei iš atsakovo priteisė 371 388,89 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, o atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkino, motyvuodamas tuo, kad neįrodyta sunki atsakovo turtinė padėtis, t. y. nepagrįstas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumas.
37. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nesutikimą motyvuodamas tuo, kad teismas: 1) netinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, nepagrįstai susiaurino šių nuostatų taikymo sąlygas; 2) nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį turtą, duomenų apie 2021 metais uždirbto 564 764 Eur pelno panaudojimą, kitų duomenų, kurie leistų kitaip įvertinti atsakovo finansinę padėtį; 3) sprendimą grindė deklaratyviu teiginiu, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, būtų neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti ieškovės teisėti interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, o atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Apelianto teigimu, neišdėsčius priteistos skolos, ieškovės interesai nėra geriau apsaugoti, nes išieškojimo procesas neabejotinai užtruks, o atsakovui dėl priverstinio išieškojimo atsiras papildomų išlaidų vykdymo procese.
38. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi priėmė su apeliaciniu skundu atsakovo pateiktus naujus įrodymus, ieškovei pasiūlė iki 2025 m. liepos 3 d. pateikti nuomonę dėl priimtų naujų įrodymų, be to, atsakovui pasiūlė iki 2025 m. liepos 3 d. pateikti papildomų įrodymų.
39. Apeliantas 2025 m. liepos 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, pridėjo naujus įrodymus: 2025 m. kovo 26 d., 2025 m. birželio 23 d. mokėjimų nurodymus; informaciją apie 2025 m. birželio mėn. aukciono rezultatus; informaciją apie nuo 2025 m. kovo mėn. iki 2028 m. balandžio mėn. patirsiamas išlaidas verslui vykdyti; 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą; 2024 m. gruodžio 31 d. balanso kopiją; informaciją apie apdraustus asmenis; SODROS pažymą dėl prievolių vykdymo, VMI pažymą bei Turto arešto aktų registro išrašą.
40. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi priėmė apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus ir pateiktus naujus įrodymus, pasiūlė ieškovei iki 2025 m. liepos 9 d. pateikti nuomonę dėl priimtų naujų įrodymų ir atidėjo bylos nagrinėjimą 2025 m. liepos 10 d.
41. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. liepos 10 d. gauta ieškovės nuomonė dėl priimtų naujų įrodymų įrodomosios reikšmės, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą (2025 m. liepos 10 d., reg. Nr.DOK-3075). Ieškovė pakartojo prašymą netenkinti apelianto apeliacinio skundo, motyvuodama tuo, kad: 1) pagal byloje esančius dalinius rašytinius įrodymus apelianto turtinė padėtis šiuo metu yra itin gera ir apeliantas gali įvykdyti teismo sprendimą iš karto; 2) ieškovė nėra tradicinė finansų įstaiga, orientuota į pelno siekimą; 3) apeliantas per bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki 2025 m. liepos 9 d. yra grąžinęs iš viso 77 684,48 Eur, nors paskolą turėjo grąžinti iki 2023 m. rugsėjo 27 d.; 4) apeliantas už 2025 m. birželio mėn. Saga Furs aukcione parduotus kailius gavo 810 690,45 Eur, tačiau ieškovei sumokėjo tik 31 833,33 Eur.
Dėl teismo sprendimo vykdymo (ne)išdėstymo nagrinėjamu atveju
42. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 punktas, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis).
43. Tačiau įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
44. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visada turi būti atsižvelgiama į pirmiau nurodytą CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
45. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra aktualūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
46. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, kad priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, jog jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).
47. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžima, kad, atsižvelgiant į tai, jog CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
48. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl sprendimo vykdymo išdėstymo prašančiai šaliai tenka pareiga nurodyti ir įrodymais pagrįsti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti šią įstatyme numatytą išimtį bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją vertina individualiai kiekvienoje byloje.
49. Nagrinėjamu atveju jau nurodyta, kad apeliantas, neginčydamas savo piniginės prievolės atsakovei, prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti iki 2028 m. balandžio 20 d., remdamasis vykdomos veiklos (kalinių žvėrelių auginimo ir jų kailių realizavimo) specifika.
50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus ir pateiktus į bylą duomenis, padarė išvadą, kad neįrodytas sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo būtinumas – sunki atsakovo turtinė padėtis. Teismas taip pat nurodė, kad paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 27 d., tačiau atsakovas yra grąžinęs tik nedidelę dalį skolos, todėl, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą dar trejiems metams, nebūtų užtikrintas prioritetinis teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti ieškovės teisėti interesai ir lūkestis kuo greičiau atgauti skolą, o atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.
51. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo negalėjimą grąžinti visą paskolą iš karto, atitinkamai ir poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą lemia ne tiek sunki jo turtinė padėtis per se (liet. pati savaime), kiek visuma kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių apeliantui kyla sunkumų jį įvykdyti iš karto. Apelianto teigimu, pagrindinis ūkio turtas, iš kurio jis gali vykdyti savo prievoles ieškovei, yra trumpalaikis – produkcija (kailiai) ir biologinis turtas (žvėreliai), todėl būtent šį turtą turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas. Pasak apelianto, nors jis turi turto, tačiau dėl šio turto specifikos – kailiai realizuojami tik Suomijoje vykstančiame Saga Furs aukcione – išieškojimas iš jo greitai ir paprastai negalės būti atliktas, o žvėreliai, valstybei nustačius švelniakailių žvėrelių auginimo veiklos draudimą, nėra likvidus turtas. Apelianto turimas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas, be to, jo vertė nėra pakankama prievolei įvykdyti. Apeliantas akcentuoja, kad, neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo ir pradėjus priverstinį išieškojimą, jis gali būti priverstas stabdyti veiklą, o tai gali nulemti negalėjimą vykdyti kitas prievoles (valstybei, darbuotojams, kreditoriams), t. y. gali nulemti dideles neigiamas pasekmes apeliantui.
52. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pagal Paskolos sutartį grąžinti paskolą apeliantas privalėjo iki 2023 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi praėjus beveik dar vieneriems metams, t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d. Ieškinio pareiškimo metu apeliantas nebuvo grąžinęs 385 280,64 Eur paskolos dalies iš suteiktos 626 632 Eur paskolos. Bylos duomenimis, apeliantas nuo ieškinio padavimo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka 2025 m. liepos 9 d. ieškovei sumokėjo iš viso 77 684,48 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas teismo proceso metu neginčijo savo prievolės ieškovei pagrįstumo, jos dydžio, tik prašė išdėstyti skolos sumokėjimą.
53. Iš byloje esančių 2022–2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovo ūkio veikla yra pelninga. Pelno (nuostolio) ataskaitose nurodyta, kad atsakovo ūkis 2021 metais uždirbo 564 764 Eur grynojo pelno, 2022 metais – 167 292 Eur grynojo pelno, 2023 metais – 134 297 Eur grynojo pelno (dubliko priedai Nr.3.2, 3.4; 2024 m. spalio 30 d., reg. Nr.DOK-37737), 2024 metais – 37 548 Eur grynojo pelno (atsakovo rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 9; 2025 m. liepos 2 d., reg. Nr. DOK-2986).
54. Pateiktų į bylą apelianto ūkio balansų duomenimis, 2022 metais ūkio turtas buvo 2 109 850 Eur vertės (ilgalaikis (materialusis) turtas – 114 769 Eur, iš jo pastatai ir statiniai – 10 242 Eur, mašinos ir įranga – 36 808 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 9 560 Eur, sumokėti avansai ir vykdomi materialiojo turto statybos (gamybos) darbai – 58 159 Eur; trumpalaikis turtas – 1 994 944 Eur, iš jo atsargos – 1 680 684 Eur (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 221 Eur, produkcija – 1 428 971 Eur, biologinis turtas – 196 947 Eur, sumokėti avansai – 54 545 Eur); per vienerius metus gautinos sumos – 169 667 Eur, iš jų pirkėjų skolos – 169 667 Eur; pinigai ir jų ekvivalentai – 144 593 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 562 535 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 212 72 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 350 463 Eur (dubliko priedas Nr. 3.2; 2024 m. spalio 30 d., reg. Nr. DOK-37737). 2023 metais atsakovo ūkio turtas buvo 1 636 633 Eur vertės (ilgalaikis (materialusis) turtas – 102 641 Eur, iš jo pastatai ir statiniai – 58 343 Eur, mašinos ir įranga – 29 172 Eur, transporto priemonės – 3 458 Eur, kiti renginiai, prietaisai ir įrankiai – 11 668 Eur; trumpalaikis – 1 533 855 Eur, iš jo atsargos – 1 291 594 Eur, (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 29 223 Eur, produkcija – 775 372 Eur, biologinis turtas – 397 015 Eur, sumokėti avansai – 89 984 Eur); per vienerius metus gautinos sumos – 160 937 Eur, iš jų pirkėjų skolos – 145 394 Eur, kitos gautinos sumos – 15 533 Eur; pinigai ir jų ekvivalentai – 81 334 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 335 973 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 004 019 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 331 954 Eur (dubliko priedas Nr. 3.3; 2024 m. spalio 30 d., reg. Nr.DOK-37737). 2024 metais apelianto ūkio turto vertė – 1 738 977 Eur (ilgalaikis (materialusis) turtas – 80 156 Eur, iš jo pastatai ir statiniai – 50 564 Eur, mašinos ir įranga – 18 435 Eur, transporto priemonės – 2 818 Eur, kiti renginiai, prietaisai ir įrankiai – 8 339 Eur; trumpalaikis – 1 658 821 Eur, iš jo atsargos – 1 403 675 Eur (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 2 352 Eur, produkcija – 1 036 119 Eur, biologinis turtas – 185 341 Eur, sumokėti avansai – 179 863 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 234 285 Eur, iš jų pirkėjų skolos – 234 283 Eur, kitos gautinos sumos – 2 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 20 861 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 478 592 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 295 842 Eur; po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 182 750 Eur (atsakovo rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 10; 2025 m. liepos 2 d., reg. Nr. DOK-2986).
55. Apeliantas taip pat yra pateikęs duomenis, kad jo ūkyje, 2025 m. birželio 30 d. duomenimis, dirbo 7 darbuotojai. 2025 m. birželio 30 d. duomenimis, skolų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu, nėra. 2025 m. birželio 30 d. duomenimis, nėra skolų ir valstybės biudžetui. Turto arešto aktų registre, 2025 m. liepos 1 d. duomenimis, nėra duomenų apie apelianto turtui taikomus areštus (atsakovo rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 11-13; 2025 m. liepos 2 d., reg. Nr. DOK-2986).
56. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso 2,8112 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra 43 statiniai, iš jų 38 – kiti statiniai, 5 – nuotekų šalinimo tinklai; žemės sklypo su statiniais bendra vidutinė rinkos vertė – 35 669 Eur. Tiek žemės sklypui, tiek statiniams yra įregistruota sutartinė hipoteka; butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 1 993 Eur; vandentiekio tinklai – vandentiekio trasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 6 810 Eur. Vandentiekio tinklams įregistruota sutartinė hipoteka (atsiliepimo į ieškinį Nr. 4 priedas; 2025 m. spalio 13 d., reg. Nr. DOK-35490). Apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto bendra vertė – 44 472 Eur, hipoteka nėra įregistruota tik 1 993 Eur vertės turtui.
57. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas ūkio produkciją – švelniakailių žvėrelių kailius – realizuoja Saga Furs aukcione, Suomijoje. 2024 metais Saga Furs aukcionui apeliantas pateikė 18 563 vnt. audinių patinų ir 16 573 vnt. audinių patelių kailiukų, iš viso – 35 136 vnt. kailiukų, kurių vidutinė vertė 2024 m. kovo mėn. aukcione buvo 35,48 Eur už patino ir 20,69 Eur už patelės kailiuką (dubliko priedas Nr. 3.1; 2024 m. spalio 30 d., reg. Nr. DOK-37737). Iš 2025 m sausio 27 d. Saga Furs aukciono rašto apeliantui matyti, kad apeliantas aukcionui yra pateikęs 51 512 vnt. kailiukų (1 t., b. l. 56). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad aukcionai planuojami 2025 m. kovo 8–13 d., birželio 5–12 d., rugsėjo 9–15 d. (1 t., b. l. 57–58). Iš Saga Furs aukciono 2025 m. kovo 17 d. rašto matyti, kad 2025 m. kovo mėn. aukcione apelianto kailių likutis buvo 51 512 vnt. kailių iki pardavimo; kovo mėn. parduota 6 114 vnt. kailiukų; nurodyta, kad pinigai už kovo mėn. aukcione parduotus kaliukus bus išmokami kovo 27 d. ir balandžio 10 d. (apeliacinio skundo priedas N. 2; 2025 m. kovo 21, reg. Nr. DOK-10839). Iš 2025 m. birželio mėn. Saga Furs aukciono prekių pardavimo ataskaitos matyti, kad 2025 m. birželio mėn. aukcione buvo parduota iš viso 25 688 vnt. apeliantui priklausančių kailiukų, už juos apeliantas gavo 810 690,45 Eur pajamų, kurios turėtų būti išmokėtos 2025 m. birželio 26 d. ir 2025 m. liepos 10 d. (rašytinių paaiškinimų priedai Nr. 2. 3; 2025 m. liepos 2 d., reg. Nr. DOK-2986).
58. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apelianto turtinė padėtis negali būt vertinama kaip sunki ar sudėtinga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apelianto ūkis vykdo veiklą ir ši yra pelninga. Nors apelianto turimo nekilnojamojo turto vertė iš tiesų nėra pakankama teismo sprendimu nustatytai prievolei ieškovei įvykdyti ir didžioji nekilnojamojo turto dalis yra apsunkinta hipoteka, tačiau iš apelianto ūkio finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad didžiąją apelianto ūkio turto dalį sudaro atsargos (produkcija) ir biologinis turtas. Iš apelianto pateiktų duomenų matyti, kad vien už 2025 m. birželio mėn. aukcione parduotus kailiukus apeliantas gavo 810 690,45 Eur pajamų, kurios turėjo būti išmokėtos 2025 m. birželio 26 d. ir 2025 m. liepos 10 d. Nors apeliantas 2025 m. liepos 2 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš įvardytos 810 690,45 Eur sumos gaus tik apie 415 000 Eur, nes dalis sumos buvo išmokėta avansu, pristačius kailiukus aukcionui, šių aplinkybių nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, pripažinęs, kad yra gavęs avansą (pagal apelianto nurodytus duomenis, avanso suma turėtų būti 395 690,45 Eur (810 690,45 Eur – 415 000 Eur), nepaaiškino, kodėl iš gauto avanso negalėjo įvykdyti prievolės ieškovei.
59. Apeliantas pateikė duomenis, kad 2025 m. birželio 23 d. ieškovei sumokėjo 10 611,11 Eur (2025 m. liepos 2 d., reg. Nr. DOK-2986), 2025 m. liepos 7 d. sumokėjo dar 31 833,33 Eur (2025 m. liepos 7 d., reg. Nr. DOK-3022). Taigi apeliantas, 2025 metais gavęs dideles pajamas už parduotus kailiukus (vien už 2025 m. birželio mėn. aukcione parduotus kailiukus pajamų suma – 810 690,45 Eur), ieškovei sumokėjo tik 42 444,44 Eur ir nepagrindė, kodėl būtent tik tokia suma skirta skolai dengti, nors paskolą ieškovei apeliantas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2023 m. rugsėjo 27 d.
60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė, perėmusi reikalavimo teises į apeliantą, pirmą kartą dėl paskolos grąžinimo į jį kreipėsi 2024 m. vasario 28 d. pranešimu. Apeliantas 2024 m. kovo 28 d. raštu pasiūlė ieškovei paskolą grąžinti nuo 2025 m. balandžio mėn. iki 2026 m. spalio mėn. tokia tvarka: nuo 2024 m. balandžio mėn. mokėti palūkanas, 2025 m. balandžio, liepos ir spalio mėn. sumokėti po 69 000 Eur, 2026 m. balandžio ir liepos mėn. – po 69 500 Eur, o 2026 m. spalio mėn. – 70 000 Eur. Ieškovė 2024 m. balandžio 12 d. atsakyme į apelianto prašymą nurodė, kad prašymas bus svarstomas tik tuo atveju, jeigu apeliantas iki 2025 m. gegužės 13 d. sumokės 70 000 Eur ir įvykdys kitas nurodytas sąlygas. Apeliantas 2024 m. gegužės 10 d. pateikė ieškovei prašymą įvertinti jo pasiūlymą, numatant, kad visą susitarimo laikotarpį mokamos lengvatinės paskolos palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, o 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2025 m. sausio mėn. lygiomis dalimis grąžinama paskola. Ieškovė 2024 m. gegužės 15 d. atsakyme į apelianto prašymą nurodė, kad, apeliantui neįvykdžius 2024 m. balandžio 12 d. rašte nurodytų sąlygų, susitarimas dėl skolos grąžinimo grafiko sudarymo nesvarstomas, skola bus išieškoma teismine tvarka.
61. Apeliantas 2024 m. birželio 7 d. rašte ieškovei pasiūlė sudaryti trišalę sutartį tarp ieškovės, apelianto ir Saga Furs aukciono. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 29 d. rašte dėl skolos mokėjimo susitarimo sudarymo galimybių pakartojo, kad 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. gegužės 15 d. raštuose buvo prašoma sumokėti bent 70 000 Eur bei pateikti prašomus duomenis, tačiau apeliantas yra sumokėjęs tik 31 911,83 Eur; be to, trišalės sutarties pasirašymas nėra tinkama prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl nėra galimybės sudaryti susitarimą dėl skolos mokėjimo. Apeliantas 2024 m. rugsėjo 4 d. rašte ieškovei nurodė, kad nesumokėjo ieškovės įvardytos 70 000 Eur sumos, tačiau tikisi geranoriško bendradarbiavimo, ieškant optimalaus situacijos sprendimo. Atsakydama į apelianto 2024 m. rugsėjo 4 d. prašymą, ieškovė informavo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bylą (atsiliepimo į ieškinį priedais Nr. 1; 2024 m. spalio 13 d., reg. Nr. DOK-35490).
62. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti apelianto geranoriškumu ir sąžiningumu, nes pats apeliantas, teikdamas ieškovei pasiūlymus dėl paskolos grąžinimo terminų, tvarkos, įmokų dydžio, jų nesilaiko. Iš nutarties 60 punkte nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantas dar 2024 m. gegužės 10 d. pateikė ieškovei pasiūlymą mokėti ieškovei lengvatinės paskolos palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, o 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2025 m. sausio mėn. lygiomis dalimis grąžinti visą paskolos sumą. Taigi, apeliantas 2024 m. gegužės mėn. deklaravo pasirengimą ir galimybes jau 2024 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2025 m. sausio mėn. lygiomis dalimis grąžinti visą likusią negrąžintos paskolos dalį, tačiau šio savo paties pateikto pasiūlymo realiai nevykdė. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo ieškovės 2024 m. vasario 28 d. pranešimo dėl skolos grąžinimo, kuriame nurodyta negrąžinta paskolos suma buvo 416 909,63 Eur, iki 2024 m. rugsėjo 3 d. ieškinio, kuriame nurodyta negrąžinta paskolos suma – 385 280,64 Eur, apeliantas ieškovei sumokėjo tik 31 628,99 Eur. Taip pat nutartyje jau nurodyta, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki 2025 m. liepos 7 d., ieškovei yra sumokėjęs iš viso tik 77 684,48 Eur.
63. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat remiasi argumentais, kad jo negalėjimą iš karto atsiskaityti su ieškove nulemia jo verslo – švelniakailių žvėrelių auginimo, jų kailių išdirbimo bei realizavimo – specifika, nes ūkio pagaminama produkcija gali būti realizuojama tik Saga Furs aukcione.
64. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vykdomo verslo specifiką ir galimybes tinkamai vykdyti Paskolos sutartį turėjo įsivertinti pats apeliantas, kaip šią ūkinę–komercinę veiklą vykdantis asmuo, prieš prisiimdamas įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį. Juolab kad pats apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šia veikla verčiasi nuo 2010 m. gruodžio 21 d. Be to, nutarties 59-61 punktuose nurodytos aplinkybės, kai apeliantas pats teikė ieškovei pasiūlymus dėl paskolos grąžinimo, neva, atsižvelgdamas į aukcionų rezultatus, tačiau šių pasiūlymų realiai nevykdė, suteikia pagrindą abejoti apelianto siekio išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iki 2028 m. balandžio 20 d. sąžiningumu ir būtinumu.
65. Sutiktina ir su ieškovės nurodytais argumentais, kad apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė jo akcentuojamos aplinkybės, jog ūkio pagaminamą produkciją (kailius) jis gali realizuoti tik Saga Furs aukcione, kad šis turtas negali būti realizuojamas kitais būdais (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad apelianto turimas biologinis turtas (gyvi žvėreliai) nėra likvidus arba kad jo realizavimas, siekiant įvykdyti teismo sprendimą bei atsiskaityti su ieškove, nebūtų įmanomas ar itin apsunkintas. Apeliantas neįrodė, kad pajamas gauna tik iš kailių pardavimo. Be to, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė banko sąskaitų išrašų, nors apeliacinės instancijos teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi pasiūlė apeliantui pateikti papildomų įrodymų. Duomenys apie sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą, jų panaudojimą taip pat leistų įvertinti tikrąją apelianto turtinę padėtį, jos pokyčius, patvirtintų, kokias realias pajamas apeliantas gavo ir kokių konkrečių išlaidų turėjo laikotarpiu, kai neatsiskaitė su ieškove.
66. Vien apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis neturi galimybės iš karto atsiskaityti su ieškove ir kad teismo sprendimo vykdymo neišdėstymas gali nulemti vykdomos veiklos sustabdymą bei sukelti jam fizinio asmens nemokumo situaciją, nepagrindžiant jų įrodymais, nėra pakankamos nuspręsti, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kurioje yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą apelianto prašomam ar teismo parinktam terminui ir taip nukrypti bendrosios įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
67. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, aptartų aplinkybių kontekste vertintini kaip nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad šiuo atveju išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ieškovės interesai nenukentėtų, nes ieškovė yra valstybės įsteigta finansų institucija, kurios turtinė padėtis yra itin gera. Visų pirma, jau nustatyta, kad apelianto turtinė padėtis yra gera ir jis neįrodė išskirtinių aplinkybių išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Antra, ieškovė UAB ILTĖ pagal 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymą turi nacionalinio plėtros banko statusą ir įgyvendina skatinamąsias finansines priemones, teikia dotacijas ir (ar) subsidijas, dalyvauja investavimo platformose, pritraukia privačių lėšų finansiškai gyvybingiems projektams bei regionų ir (ar) vietos plėtrai, užtikrina finansiškai gyvybingų projektų srautą ir kt. (šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Apeliantui neįvykdžius paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė negali šių lėšų panaudoti, suteikdama valstybės pagalbą siekiantiems verslo subjektams.
68. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal apelianto siūlomą variantą aiškiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, suteiktų apeliantui nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – paskolos, kurią apeliantas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2023 m. rugsėjo 27 d., grąžinimas būtų atidėtas dar daugiau nei dvejiems metams. Tik apelianto noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių (turto realizavimo, vykdymo išlaidų) negali būti priežastis suteikti jo interesui prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.
Dėl bylos procesinės baigties
69. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo išdėstymą. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimo dalį. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apelianto prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo R. R. prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė