Civilinė byla Nr. e2-1146-1099/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13288-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;
(S)
3.1.7.6; 3.2.6.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ atstovei advokato padėjėjai Liucijai Navickienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos ranga“ atstovams advokatui Giedriui Baziuliui, advokato padėjėjai Dovilei Navickaitei, vadovui T. J.,
liudytojams M. M., T. P., G. K., J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos ranga“ dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kurie atsirado pavogus išnuomotą mini ekskavatorių, jo perdavimo/neperdavimo aplinkybių, sutarties aiškinimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Storent“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Energetikos ranga“ 2 041,14 Eur nuostolius, 58,38 Eur delspinigius, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. kovo 30 d. su atsakove sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. CON11509 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei išnuomojo mini ekskavatorių Bobcat E35, inv. numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo ekskavatorius). Teigė, kad minėtas ekskavatorius nuosavybes teise priklauso SIA „PreferRent“, tačiau ieškovė 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutartimi Nr. CON00020 įgijo teisę nuomoti SIA „PreferRent“ įrangą. Aiškino, kad 2021 m. spalio 19 d. atsakovė informavo ieškovę, jog įranga buvo pavogta; dėl vagystės kreiptasi į draudimo bendrovę, kuri buvo apdraudusi ginčo ekskavatorių; minėta bendrovė, atskaičiusi 20 proc. franšizę, nusprendė išmokėti 8 164,57 Eur draudimo išmoką, o ieškovė kompensavo SIA „PreferRent“ likusią įrangos vertę, sumokėdama 2 041,14 Eur sumą, kurią laiko nuostoliais, už kuriuos atsakinga atsakovė, neužtikrinusi ginčo ekskavatoriaus tinkamo laikymo/saugojimo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „Storent“ iš atsakovės UAB „Energetikos ranga“ 2 041,14 Eur nuostolius, 58,38 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 099,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 464,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė UAB „Energetikos ranga“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašo panaikinti 2022 m. birželio 15 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
6. Aiškina, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 74 punktu, 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.3.12 ir 2.5.1 punktais, ekskavatorius yra ne įranga, o transporto priemonė – savaeigė žemės ūkio mašina. Taigi, anot atsakovės, šalys turėjo raštu sudaryti transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.523 straipsnis), o ieškovės pateikta Bendradarbiavimo sutartis nėra transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis, todėl jos nuostatos ginčo santykiams netaikomos.
7. Atsakovė pažymi, kad iš jos objekto buvo pavogti du ekskavatoriai, kurie priklausė ieškovei ir UAB „Panevėžio rentvėjus“. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1218-656/2022 pagal UAB „Panevėžio rentvėjus“ ieškinį atsakovei, kurioje UAB „Panevėžio rentvėjus“, analogiškai kaip ir ieškovė, suklaidino pirmosios instancijos teismą, neva ekskavatorius nėra transporto priemonė. Atsakovė, siekdama pašalinti neaiškumus, kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Regitra“ ir Lietuvos transporto saugos administraciją su prašymu pateikti informaciją; VĮ „Regitra“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog Bobcat E35Z (įvertinus pateiktą transporto priemonės atitikties sertifikatą) nepriklauso Motorinių transporto priemonių kategorijai ir nėra registruojama Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre; ši transporto priemonė yra priskirtina savaeigių mašinų kategorijai ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsniu, turėtų būti registruojama Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre.
8. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgdama į VĮ „Regitra“ pateiktą atsakymą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti informaciją; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyriaus Žemės ūkio poskyris nurodė, kad ekskavatorius buvo registruojamas vadovaujantis Taisyklėmis; minėtas aplinkybes patvirtino ir VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.
9. Taigi, atsakovės vertinimu, Bendradarbiavimo sutartis nėra transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis, nes šios sutarties 1.1, 3.1 punktai neatitinka CK 6.522 straipsnio 1 dalies nuostatų, minėtuose Bendradarbiavimo sutarties punktuose nėra susitarta nei dėl konkrečios transporto priemonės valdymo ir naudojimosi, nei konkretaus užmokesčio už išsinuomotą transporto priemonę; jokios kitos transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties šalys nesudarė.
10. Pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovė ir buvo nustatyta 2022 m. birželio 15 d. preliminariu sprendimu, ekskavatoriaus praradimo rizika atsakovei neperėjo. Be išdėstytų argumentų, susijusių su Bendradarbiavimo sutarties nuostatų ginčo atveju netaikymu, atsakovė teigia, kad joks ginčo ekskavatoriaus priėmimo-perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas nebuvo, todėl ekskavatoriaus vagystės ar kitokio praradimo rizika atsakovei neperėjo. Be to, anot atsakovės, dėl ieškovės kaltės (sutarties ir perdavimo-priėmimo akto nebuvimo) iš viso nėra galimybės nustatyti atsakovei faktiškai perduotos transporto priemonės požymių, leidžiančių nustatyti, ar atsakovei buvo perduotas ieškinyje nurodytas ekskavatorius. Aiškina, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra nei ekskavatoriaus valstybinio numerio, nei kitų duomenų, leidžiančių nustatyti ieškovės atvežto ir palikto ekskavatoriaus duomenis. Taigi, ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, leidžiančių identifikuoti ginčo ekskavatorių. Be to, aplinkybė, kad ekskavatorius galimai neregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti jos nurodytas aplinkybes.
11. Atsakovės teigimu, jos vadovas iš viso nežinojo apie ieškovės į objektą atvežtą ekskavatorių ir jo nepriėmė, to nepadarė joks atsakovės įgaliotas asmuo, todėl tai vėl įrodo, kad atsakovei neperėjo jokia atsakomybė už ekskavatoriaus vagystę. Pažymi, kad išdėstytos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, jog ginčo atveju šalių nesieja sutartiniai santykiai, todėl atsakovei civilinė sutartinė atsakomybė ginčo atveju netaikytina. Be to, dėl ekskavatoriaus vagystės nėra jokios atsakovės kaltės, atitinkamai nėra ir atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio.
12. Atsakovė, nors ir nesutinka, kad ginčo atveju turi būti taikomos Bendradarbiavimo sutarties nuostatos, pažymi, jog iš Bendradarbiavimo sutarties 4.6 punkto nuostatos matyti, kad jei būtų taikomos šios sutarties nuostatos, ieškovė turėjo supažindinti atsakovę su būtinosiomis saugumo priemonėmis, tačiau to nepadarė; be to, ieškovė atsakovei nepateikė jokių saugojimo instrukcijų. Taip pat pažymi, kad dėl nepasirašyto ekskavatoriaus priėmimo-perdavimo akto ir jo perdavimo neįgaliotam ir neatsakingam už ekskavatoriaus naudojimą ir apsaugą asmeniui iki šios dienos nėra galimybės nustatyti nei koks perduoto ekskavatoriaus modelis, valstybiniai numeriai ir kiti identifikuojantys duomenys, ar ekskavatoriuje buvo signalizacija ir kitos įrangos elektroninės ir/ar mechaninės saugumo sistemos, GPS sistema. Anot atsakovės, ji ekskavatorių laikė ūkininko sodyboje, taigi jos elgesys atitiko rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, todėl jokia deliktinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma.
13. Atsakovė nurodo, jog ieškovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, atitinkamai sugebėjimas ir turėjimas sugebėti numatyti visą su jos kaltais, nerūpestingais veiksmais susijusią žalą. Aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad pati ieškovė pasielgė neatsakingai, nerūpestingai, ekskavatorių be jokios sutarties ir perdavimo akto paliko neįgaliotam asmeniui ir nesuteikė jokių saugojimo instrukcijų.
14. Atsakovė pažymi, kad joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės prisiimti saugotojos pareigų, jai ekskavatoriaus saugojimo pareiga neperėjo; atsakovė nėra profesionali saugotoja, todėl jai netaikomos pasaugą reglamentuojančios nuostatos, taigi atsakovė nėra atsakinga už ieškovės galimai patirtus nuostolius. Be to, ieškovė žinojo/privalėjo žinoti, kur pristato ekskavatorių, atgabeno jį ir matė, jog ekskavatorių pristato į specialiomis aukšto lygio apsaugos priemonėmis nesaugomą teritoriją, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, jokių instrukcijų, kaip saugoti ekskavatorių, nepaliko.
15. Anot atsakovės, kadangi ekskavatorius buvo pavogtas, ieškovė turi teisę reikalauti patirtus nuostolius už pavogtą ekskavatorių iš už vagystę atsakingų ir kaltų asmenų, o ne iš atsakovės. Aiškina, kad ieškovės patirtų nuostolių 10 205,71 Eur suma yra nepagrįsta, nes iš atsakovės objekto buvo pavogti du ekskavatoriai, kurių bendra vertė, pagal žiniasklaidoje po vagystės paskelbtą informaciją, sudaro 48 000 Eur. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1218-656/2022, jau priteista beveik visa nurodyta vertė, todėl ieškovės reikalavimai šioje byloje nepagrįsti.
16. Atsakovė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė sumokėjo ekskavatoriaus savininkei draudimo išskaitą (franšizę); pirmiausia, ieškovės pateiktame draudimo liudijime nurodyta, jog draudimo išskaita vagystės atveju sudaro 10 proc., todėl minėta draudimo išskaita turėjo sudaryti gerokai mažesnę sumą nei nurodo ieškovė; antra, draudimo bendrovė, nagrinėjusi žalos bylą, nurodė vagystės datą 2021 m. spalio 19 d., tuo tarpu iš bylos duomenų nustatyta, jog šiuo atveju ginčo ekskavatoriaus vagystė įvyko 2021 m. spalio 15-18 d. laikotarpiu (o ne 2021 m. spalio 19 d.); trečia, ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje, pagal kurią, anot ieškovės, ji sumokėjo ginčo ekskavatoriaus savininkei draudimo išskaitą, nurodomos kažkokios paslaugos, todėl šie įrodymai nepatvirtina patirtų ieškovės nuostolių bei atitinkamai ji neturi materialinio suinteresuotumo teikti ieškinį; ketvirta, ieškovė ir ginčo ekskavatoriaus savininkė niekur nebuvo susitarusios, jog ieškovė turės atlyginti savininkei draudimo išskaitą (franšizę). Be to, pažymi, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį sutarties objektas, t. y. nuomojama įranga, nuosavybės teisėmis turėjo priklausyti ieškovei, o šiuo atveju ieškovė nebuvo ginčo ekskavatoriaus savininkė.
17. Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu prieštaravimus palaikė ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. preliminarų sprendimą, o ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad atsakovė iki nurodytos vagystės 2021 m. spalio 12-13 d. nuomojo iš ieškovės kitą ekskavatorių, tačiau paprašė jį pakeisti, nurodant tik reikiamas ekskavatoriaus charakteristikas/parametrus; teigė, jog atsakovės atstovai nebuvo informuoti, kad 2021 m. spalio 15 d. bus/buvo atvežtas kitas – ginčo ekskavatorius, ieškovės atstovai nepateikė perdavimo akto pasirašymui (jis buvo pateiktas/siųstas tik jau po įvykdytos vagystės, t. y. 2021 m. spalio 18 d., prašant pasirašyti jį atgaline data), nesupažindino su saugojimo instrukcijomis/sąlygomis; patvirtino, jog kažkoks ekskavatorius iš tiesų buvo atvežtas ir iškrautas; be to, atsakovė, neturėdama perdavimo akto, neturėjo net galimybės patikrinti koks ekskavatorius buvo pristatytas, objekte tuo metu nebuvo atsakovės įgaliotų asmenų, kurie turėjo teisę pasirašyti perdavimo aktą, atitinkamai praradimo rizika atsakovei neperėjo. Nurodė, kad atsakovės darbuotojai ir vadovas tik 2021 m. spalio 18 d. sužinojo, jog ginčo ekskavatorius buvo pavogtas ir iš karto pranešė policijai. Patvirtino, kad atsakovė ir iki ginčo įvykio ne vieną kartą nuomojosi kitus ekskavatorius pagal šalių sudarytą Bendradarbiavimo sutartį, atskirų sutarčių dėl kiekvieno ekskavatoriaus nebuvo sudaroma. Paaiškino, kad pavogtas ekskavatorius buvo paliktas prie ūkininko sodybos (atsakovės darbuotojui jį ten nugabenus); juo net nebuvo pradėta naudotis. Pakartotinai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo ekskavatorius laikytinas transporto priemone, todėl turėjo būti sudaryta atitinkama transporto priemonės nuomos sutartis, o šalių pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis šiuo atveju netaikytina; be to, teigė, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį nuomojama įranga turėjo priklausyti ieškovei (šiuo atveju taip nebuvo). Anot atsakovės atstovų, šiuo atveju sutartinė civilinė atsakomybė atsakovei nekyla (nebuvus tinkamos sutarties), o deliktinės atsakomybės sąlygų ieškovė neįrodė.
18. Ieškovė UAB „Storent“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašo teismo 2022 m. birželio 15 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog ekskavatorius buvo perduotas netinkamai ir be atsakovės žinios, nurodo, kad prie atsiliepimo teikiamame garso įraše, be kita ko, atsakovės vadovas T. J. pripažįsta, jog ekskavatorius buvo pristatytas į atsakovės objektą ir buvo atsakovės žinioje. Be to, garso įrašas patvirtina ginčui itin svarbias aplinkybes: kad ieškovė siekė išspręsti ginčą taikiai; kad atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė vien formaliais pagrindais; kad išdavimo aktas nebuvo pasirašytas vien dėl to, jog ekskavatoriaus atgabenimo dieną statybų aikštelėje nedirbo atsakingi asmenys ir tai, kad tokia praktika nepasirašant išdavimo aktų buvo įprasta tarp ieškovės ir atsakovės; kad išdavimo aktas buvo išrašytas ekskavatoriaus išnuomojimo dieną. Taigi, anot ieškovės, atsakovės vadovas garso įraše neneigia: ekskavatoriaus egzistavimo/pristatymo fakto; jog naudojosi ekskavatoriumi ir turėjo ekskavatorių savo žinioje; garso įraše atsakovės vadovas tik teigia, kad ekskavatoriaus pristatymo dieną atsakovei neva nebuvo pateiktas išdavimo aktas.
20. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais (jog ekskavatorius yra transporto priemonė ir šalys turėjo sudaryti transporto priemonės nuomos sutartį), nurodo, kad atsakovė yra atsakinga už ekskavatoriaus vagystę jau vien dėl to, jog ekskavatorius vagystės metu buvo atsakovės žinioje, nepaisant to, ar ekskavatorius buvo registruotas ir ar buvo pasirašyta konkreti nuomos sutartis.
21. Teigia, kad Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta dar 2018 m., taigi šalis siejo ilgi verslo santykiai, ką patvirtina ir pateiktas garso įrašas – ieškovės darbuotojai su atsakovės vadovu bendrauja neformaliai, pripažįstama, jog atsakovė ne kartą nuomojosi įvairią įrangą iš ieškovės ir nereikalaudavo sudaryti atskirų sutarčių dėl kiekvieno nuomai perduodamo daikto. Anot ieškovės, atsakovė nepaaiškina kokią reikšmę jos atsakomybei už ekskavatoriaus praradimą turi tai, jog, jos vertinimu, vietoje transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo paslaugų sutarties buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis. Pažymi, kad šalys buvo sudariusios sutartį, o atsakovė jos pagrindu iš ieškovės buvo gavusi ekskavatorių naudotis nuomos pagrindais ir šios aplinkybės atsakovė neneigia. Ieškovės vertinimu, teisinę reikšmę turi Bendradarbiavimo sutarties turinys, o ne jos pavadinimas – Bendradarbiavimo sutartyje aiškiai aprašyta atsakovės pareiga saugoti ekskavatorių (Bendradarbiavimo sutarties 4.6 punktas). Taigi, atsakovė yra atsakinga už ekskavatoriaus praradimą, kadangi jis buvo prarastas dėl jos kaltės, t. y. atsakovė netinkamai laikė ekskavatorių nesaugomoje, atviroje teritorijoje, ir prieštaravimuose nurodytos aplinkybės dėl nesudarytos sutarties ir ekskavatoriaus kaip transporto priemonės neturi teisinės reikšmės civilinei bylai. Be to, pažymi, kad ginčo ekskavatorius buvo išnuomotas ir naudotas išimtinai kaip įranga statybų objekte įvairiems kasimo darbams, o ne kaip transporto priemonė; ekskavatorius buvo transportuotas į atsakovės aikštelę, t. y. ekskavatorius eisme nedalyvavo ir nedalyvauja. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia atsakovė, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1218-656/2022 patvirtina atsakovės atsakomybę už ekskavatoriaus praradimą ir atsakovės argumentų neligitimumą.
22. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog ekskavatoriaus praradimo rizika jai neperėjo, nes nebuvo sudarytas išdavimo aktas, nurodo, kad išdavimo aktas buvo sudarytas tą pačią ekskavatoriaus išnuomojimo dieną, tačiau nepasirašytas dėl aplinkybių, susijusių su pačios atsakovės veiksmais, t. y. statybų vietoje nebuvo asmens, kuris galėtų jį pasirašyti. Be to, apie vagystę ieškovei ir policijai pranešė pati atsakovė, o tai patvirtina, jog atsakovė ekskavatorių turėjo savo žinioje, tačiau atsisakė pasirašinėti išdavimo aktą. Anot ieškovės, vien tai, kad perdavimo-priėmimo aktas nepasirašytas, nereiškia, jog ekskavatorius nebuvo perduotas atsakovei. Teigia, kad byloje esantys įrodymai (atsakovės pranešimo policijai faktas, atsakovės pranešimo ieškovei apie vagystę faktas, 2021 m. spalio 15 d. perdavimo-priėmimo aktas, pervežimų įmonės UAB „Autosita“ važtaraštis) liudija apie atsakovei perduoto ekskavatoriaus požymius. Anot ieškovės, jeigu atsakovė teigia, kad ji prarado kitą, nei ieškovės nurodomą ekskavatorių, ji turėtų pateikti įrodymus apie tai, kokių techninių charakteristikų ir kieno ekskavatorių ji prarado; taip pat paaiškinti, kodėl ieškovei teikė pranešimą apie vagystę. Taigi, ieškovė ne savavališkai, prieš atsakovės valią, pristatė ekskavatorių būtent į jos statybų aikštelę, o pagal atsakovės užsakymą ieškovės elektroninėje svetainėje, todėl, ieškovės vertinimu, vien šio fakto pakanka atsakovės atsakomybei už ekskavatoriaus praradimą pagal Bendradarbiavimo sutartį ir CK taikyti.
23. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, jog ekskavatorius buvo perduotas neįgaliotam asmeniui, nurodo, kad Bendradarbiavimo sutartį šalys ir sudarė tam tikslui, jog kiekvienos įrangos išsinuomojimo atveju nereikėtų įstatymiškai įgaliotų asmenų dalyvavimo procese. Pažymi, kad ekskavatoriaus perdavimas yra esamos Bendradarbiavimo sutarties vykdymo veiksmas, todėl atskiro įgaliojimo atsakovės darbuotojui priimti ekskavatorių naudojimui ir nereikėjo. Be to, vien faktas, kad atsakovė priėmė ekskavatorių ir juo naudojosi, bei to niekada neneigė, liudija, kad ekskavatorius buvo perduotas tinkamai ir su atsakovės žinia.
24. Ieškovė nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė netinkamu Bendradarbiavimo sutarties 4.6 punkto vykdymu ir jai perduoto ekskavatoriaus praradimu, t. y. atsakovė neužtikrino ekskavatoriaus išsaugojimo; dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei teko pačiai atlyginti dalį ekskavatoriaus savininkės SIA „PreferRent“ nuostolių (franšizės ribose), kadangi ieškovė yra atsakinga prieš savininkę kaip nuomininkė; atsakovės kaltė pasireiškia dėl savo neteisėtų veiksmų neišsaugojus ekskavatoriaus ir pažeidus Bendradarbiavimo sutarties 4.6 punktą. Be to, kiti atsakovės argumentai, susiję su kaltais asmenimis (vagimis), yra nepagrįsti, nes atsakovė turėjo sutartinę pareigą saugoti ekskavatorių, kaip tai numatyta Bendradarbiavimo sutarties 4.6 punkte; ekskavatorius buvo pavogtas ne iš ieškovės faktinio valdymo, o būtent esant atsakovės žinioje.
25. Ieškovė pažymi, kad atsakovė ne pirmą kartą nuomojosi iš jos įvairią įrangą, įskaitant ir įrangą su GPS sistemomis, ir buvo ne kartą supažindinta su jų veikimu (Storent saugumo programa).
26. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, susijusiais su netinkamu nuostolių pagrindimu, nurodo, kad atsakovė remiasi išimtinai viešu straipsniu žiniasklaidoje, kuriame nurodoma, jog neva tiek ieškovės, tiek UAB „Panevėžio rentvėjus“ abiejų ekskavatorių vertė buvo apie 48 000 Eur, o ne objektyviais įrodymais. Pažymi, kad į bylą pateikė konkrečius ekskavatoriaus vertę įrodančius dokumentus, o atsakovės logika šioje dalyje yra nepagrįsta ir absurdiška.
27. Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu iš esmės palaikė ieškovės atsiliepime į prieštaravimus nurodytą poziciją ir prašė atsakovės prieštaravimus atmesti, o preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pakartotinai nurodė, kad ieškovė, su atsakove sudarytos Bendradarbiavimo sutarties pagrindu, išnuomojo pastarajai ginčo ekskavatorių, kurį pagal atsakovės užsakymą 2021 m. spalio 15 d. pristatė į atsakovės nurodytą statybų objektą, tačiau 2021 m. spalio 18 d. minėtas ekskavatorius buvo pavogtas, dėl ko draudimo bendrovė ekskavatoriaus savininkei atlygino 80 proc. jo vertės, o 20 proc. draudimo išskaitą (franšizę) atlygino ieškovė, kuri atitinkamai įgijo regreso teisę į atsakovę. Pažymėjo, kad ekskavatorius buvo pavogtas kai jau buvo atsakovės žinioje, kuri neužtikrino jo saugumo, laikė neaptvertoje ir nesaugomoje vietovėje. Nurodė, kad perdavimo aktas buvo automatiškai siųstas atsakovei per ieškovės elektroninę sistemą/programą; pakartotinai išsiųstas 2021 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu, tačiau atsakovė jau jo nepasirašė; kita vertus, teigė, jog visi įrodymai patvirtina, jog ginčo ekskavatorius (kurio identifikaciniai duomenys visur aiškiai nurodyti) atsakovei buvo faktiškai perduotas ir jau pradėtas atsakovės darbuotojų naudoti.
28. Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo/dirba atsakovės bendrovėje, buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini), be kita ko, rūpinosi reikalingos įrangos nuoma į objektus. Paaiškino, kad maždaug 2021 m. spalio 12 d. per ieškovės elektroninę programą ir telefonu užsakė atsakovei reikiamą ekskavatorių (pagal atitinkamus parametrus), suderino kainą; atskiros sutarties nebuvo sudaryta, teigė žinojęs, jog tarp šalių kažkokia sutartis buvo sudaryta. Nurodė, kad aktą dėl ginčo ekskavatoriaus perdavimo ieškovė siuntė tik 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. spalio 20 d.; ieškovės elektroninėje programoje minėto akto taip pat nebuvo pateikta (įprastai tokie aktai buvo siunčiami elektroniniais laiškais); teigė, jog ieškovė net nepranešė apie ekskavatoriaus pristatymo datą.
29. Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo atsakovės bendrovėje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2021 m. spalio 15 d. nebuvo ginčo objekte, todėl nežino nei ką, nei kada ieškovė atvežė; atsakovės darbuotojai jam paskambino ir pranešė apie vagystę, todėl jis parašė pareiškimą policijai, teigė nežinojęs tikslių pavogto ekskavatoriaus duomenų. Nurodė, kad įprastai ekskavatoriai ar kita įranga buvo paliekami laukuose, 20-30 m nuo kelio.
30. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo atsakovės bendrovėje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad penktadienį apžiūrėjo ieškovės atstovų atvežtą ginčo ekskavatorių (sugadinimų nepastebėjo), bet jokio akto nepasirašinėjo; ekskavatoriaus jau laukė, nes ieškovė turėjo sukeisti ekskavatorius; nurodė, jog iš pradžių buvo atvežtas tik ginčo ekskavatorius, be kaušų, todėl jam apie tai pranešus, greitai buvo atvežti ir reikiami kaušai, po ko jis pradėjo dirbti su minėtu ekskavatoriumi. Aiškino, kad minėtą penktadienį dirbo tik iki pietų, po pietų dirbo kiti atsakovės darbuotojai; atvykęs į statybų objektą pirmadienį iš ryto, ekskavatoriaus jau nerado, paskambino dėl to policijai, pranešė atsakovės atstovams. Papildomai nurodė, kad po vagystės buvo rasta išplėšta navigacijos kortelė; ekskavatoriai įprastai buvo rakinami ir paliekami prie ūkininko sodybos, vieta nebuvo aptverta ar filmuojama.
31. Liudytojas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo ir iki šiol dirba ieškovės bendrovėje (duomenys neskelbtini), atsakingu už technikos nuomą. Paaiškino, kad atsakovė iš esmės buvo nuolatinė klientė, su kuria buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ir buvo bendradarbiaujama. Pažymėjo, kad atsakovė buvo užsakiusi ir jai buvo pristatytas kitas ekskavatorius Kubota, tačiau atsakovė maždaug 2021 m. spalio 13 d. paprašė jį pakeisti, todėl 2021 m. spalio 15 d. iš atsakovės objekto buvo paimtas nurodytas ekskavatorius Kubota ir pristatytas ginčo ekskavatorius Bobcat; teigė, jog įprastai perdavimo aktai buvo siunčiami elektroniniu paštu, dėl ginčo ekskavatoriaus perdavimo akto sudarymo/pasirašymo aplinkybių teigė nežinantis. Nurodė, kad ginčo ekskavatorius buvo registruotas, tačiau iš esmės tai, anot liudytojo, statybinė technika.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
32. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d. ieškovė su atsakove sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. CON11509, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti, o atsakovė priimti atlygintiniam naudojimui ieškovei priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių.
33. Nustatyta, kad ieškovė minėtos sutarties pagrindu atsakovei išnuomojo mini ekskavatorių Bobcat E35, inv. numeris (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu ieškovė išrašė 2021 m. spalio 15 d. priėmimo-perdavimo (išdavimo) aktą Nr. MDR0288663, pagal kurį perdavė atsakovei siaurą kaušą Bobcat E32/E35/400 mm (įrangos kodas (duomenys neskelbtini)); standartinį kaušą Bobcat E32/E35/600 mm (įrangos kodas (duomenys neskelbtini)); planiravimo kaušą Bobcat E32/E35/1200 mm/hidr. (įrangos kodas (duomenys neskelbtini)); mini ekskavatorių Bobcat E35, inv. numeris (duomenys neskelbtini), ir tepalo švirkštą PRIMA 500 g (įrangos kodas (duomenys neskelbtini)). Byloje nekilo ginčo dėl to, jog nurodytas aktas atsakovės atstovų nebuvo faktiškai pasirašytas.
34. Nustatyta, kad minėtas ekskavatorius nuosavybės teisėmis priklausė SIA „PreferRent“, tačiau ieškovė 2020 m. sausio 1 d. nuomos sutartimi Nr. CON00020, sudaryta su SIA „PreferRent“, įgijo teisę subnuomoti SIA „PreferRent“ įrangą (minėta įranga ieškovei perduota 2021 m. birželio 29 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. MDR0008818).
35. Iš bylos duomenų matyti, kad nurodytas ginčo ekskavatorius buvo apdraustas If P&C Insurance AS Latvijos filialo pagal draudimo liudijimą Nr. 316113220658, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog apdrausto objekto vagystės atveju, jeigu buvo pažeistos technikos laikymo/sandėliavo sąlygos, taikoma 20 proc. išskaita (franšizė).
36. 2021 m. spalio 15 d. krovinio važtaraštis Nr. 2021-10-15-1 patvirtina, kad UAB „Autosita“ 2021 m. spalio 15 d. 15.00 val. pristatė ekskavatorių į (duomenys neskelbtini).
37. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iš atsakovės statybų objekto laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. spalio 18 d. buvo pavogti du ekskavatoriai, įskaitant ir ginčo ekskavatorių. Dėl dviejų ekskavatorių vagystės 2021 m. spalio 18 d. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36268-21. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2021 m. spalio 15 d. 16.05 val. – spalio 18 d. 8.10 val. laikotarpiu pavogta technika, buvusi pievoje šalia ūkininko sodybos, adresu (duomenys neskelbtini). Pavogtas mini ekskavatorius Bobcat E35, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 19 920,21 Eur vertės, tepalo švirkštas Prima 500 50 Eur vertės ir planiravimo kaušas Bobcat E32/E35/1200 mmhidr, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 422,87 Eur vertės, pagal nuomos sutartį priklausantis UAB „Storent“. <...> Technika buvo užrakinta, ji apdrausta, teritorija, iš kurios įvykdyta vagystė, neaptverta ir nefilmuojama.
38. Byloje esantys 2021 m. birželio 30 d. dokumentai (sąskaita) patvirtina, kad mini ekskavatoriaus Bobcat E35 vertė sudarė 10 205,71 Eur.
39. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 20 d. ieškovės atstovas J. D. kreipėsi į atsakovės atstovą T. P. el. laišku, kuriame nurodė, kad vis dar laukia pasirašyto spalio 15 d. išdavimo akto (pridėjo prie el. laiško). Taip pat prašė atsiųsti įvykio registracijos numerį ir dokumentus, kuriuos atsakovei išdavė policijos pareigūnai, formindami vagystę.
40. Nustatyta, kad draudimo bendrovė If P&C Insurance AS Latvijos filialas 2022 m. kovo 4 d. pranešimu informavo ieškovę ir SIA „Selectia Plus“, kad atskaičiusi 20 proc. franšizę (2 041,14 Eur dydžio), nusprendė išmokėti SIA „Selectia Plus“ 8 164,57 Eur draudimo išmoką.
41. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kompensavo SIA „PreferRent“ likusią ekskavatoriaus vertę – 2 041,14 Eur (tą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2022 m. birželio 8 d. sąskaita faktūra INV0005409, kurios duomenyse, be kita ko, nurodyta, jog atsiskaitoma už mini ekskavatorių Bobcat (duomenys neskelbtini)) ir 2022 m. birželio 8 d. mokėjimo pavedimas Nr. 2724).
42. Ieškovė 2022 m. sausio 14 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. 2022/01/12-1, prašydama iki 2022 m. sausio 18 d. padengti nekompensuojamąją išskaitos sumą, t. y. 2 041,14 Eur.
43. Atsakovė 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją ir VĮ „Regitra“ su prašymu dėl informacijos dėl ginčo ekskavatoriaus pateikimo. 2022 m. liepos 8 d. VĮ „Regitra“ rašte Nr. S-9291 nurodė, kad įvertinusi pateiktą Bobcat E35Z atitikties sertifikatą gali teigti, kad ši transporto priemonė nepriklauso Motorinių transporto priemonių kategorijai ir nėra registruojama Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Be to, pažymėjo, kad ši transporto priemonė yra priskirtina savaeigių mašinų kategorijai ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsniu, turėtų būti registruojama (kadangi variklio galia viršija 8 kW) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, kurio valdytoja yra Žemės ūkio ministerija, o registro tvarkytojos – VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ir savivaldybių administracijos.
44. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyriaus Žemės ūkio poskyris 2022 m. liepos 12 d. rašte Nr. A51-98662/22(2.18.3.6E-AD24) nurodė, kad ekskavatorius buvo registruojamas vadovaujantis Taisyklėmis.
45. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ 2022 m. liepos 12 d. rašte Nr. 1S-4845 nurodė, kad ekskavatorius nuo 2021 m. liepos 21 d. yra įregistruotas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre.
46. Iš byloje esančių priėmimo-perdavimo aktų, išrašytų laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. spalio 13 d., nustatyta, kad atsakovė iš ieškovės nuomodavosi įvairią įrangą (įskaitant ir ekskavatorius).
47. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1218-656/2022, ieškovės UAB „Panevėžio rentvėjus“ ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Energetikos ranga“ 46 896,94 Eur žalos, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 247,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos priteisimo iš atsakovės už pavogtą mini ekskavatorių, kuris priklausė UAB „Panevėžio rentvėjus“ (nurodytas mini ekskavatorius buvo pavogtas kartu su ginčo ekskavatoriumi). Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-40-881/2023, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl teismo preliminaraus sprendimo (ne)pakeitimo
48. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais ir atitinkamai su priimtu preliminariu sprendimu iš esmės grindė šiais motyvais: tarp šalių buvo sudaryta netinkama sutartis (todėl jos nuostatomis neturi būti remiamasi), ieškovė nepateikė ir atsakovė nepasirašė ginčo ekskavatoriaus priėmimo-perdavimo akto, ekskavatorius buvo perduotas neįgaliotam asmeniui, ieškovė nesupažindino su būtinosiomis saugumo priemonėmis, nepateikė jokių saugojimo instrukcijų, neįrodė žalos dydžio.
49. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo ekskavatorius iš tiesų priskirtinas savaeigių mašinų kategorijai ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsniu, turėtų būti ir buvo registruojamas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, t. y. faktiškai tai buvo/yra transporto priemonė. Kita vertus, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad tarp šalių sudarytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju reikia įvertinti minėtos sutarties nuostatas, šalių tikruosius ketinimus, sudarant šią sutartį, ir kitas reikšmingas aplinkybes.
50. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
52. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).
53. Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs Bendradarbiavimo sutarties nuostatas (pagal kurias nuomojami objektai įvardinami abstrakčiai – kaip įrenginiai, inventorius, įranga), šalių elgesį sutarties vykdymo metu (pagal šią sutartį ieškovė periodiškai nuomodavo atsakovei ne tik įrankius, įrangą, bet ir ekskavatorius; tai patvirtina į bylą pateikti kitų ekskavatorių priėmimo-perdavimo aktai, liudytojų (J. J., T. P.) parodymai), šalių ir liudytojų paaiškinimus (kad šalys veikė būtent sudarytos Bendradarbiavimo sutarties pagrindu), sprendžia, kad tarp šalių sudaryta Bendradarbiavimo sutartis, be kita ko, apėmė ir ekskavatorių nuomą, todėl jos nuostatos taikytinos ginčo atvejui. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė yra profesionali rangovė – juridinis asmuo, todėl sudarydama minėtą sutartį ir vėliau pagal ją nuomodamasi įvairią įrangą (plačiąja prasme), įskaitant ir ginčo ekskavatorių, suprato/turėjo suprasti, kokią techniką nuomojasi ir nuomodamasi kitus ekskavatorius bei mokėdama už jų nuomą niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl to, kad visuose tarp šalių sudarytuose dokumentuose ekskavatoriai identifikuojami ir traktuojami kaip įranga, o ne transporto priemonės. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė, sudarydama Bendradarbiavimo sutartį, žinojo ir suprato ką ir kokiam tikslui nuomojasi, o bylos nagrinėjimo metu pasirinkta pozicija, kad šalys turėjo sudaryti atskirą transporto priemonės nuomos sutartį, laikytina kaip gynybinė, siekiant išvengti civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas šio sprendimo 47 punkte nurodytoje 2023 m. vasario 9 d. nutartyje.
54. Šią aplinkybę (kad šalių santykiams taikytinos Bendradarbiavimo sutarties nuostatos), nors ir netiesioginiai, patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog ginčo ekskavatorius buvo naudojamas dalyvaujant eisme, jis į atsakovės statybų objektą buvo atvežtas su sunkvežimiu ir iškrautas, buvo naudojamas išimtinai technologiniams procesams (žemės kasimui) vykdyti, jo galimybė savarankiškai judėti buvo susijusi tik su technologinių procesu vykdymu darbo objekto ribose.
55. Viena vertus, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu ir tarp šalių nekilo dėl to ginčo, atsakovė nepasirašė ginčo ekskavatoriaus priėmimo-perdavimo akto, todėl, anot atsakovės, negalima identifikuoti koks ekskavatorius jai buvo pristatytas, be to, jis buvo perduotas neįgaliotam asmeniui, taip pat ieškovė nesupažindino su būtinosiomis saugumo priemonėmis, nepateikė jokių saugojimo instrukcijų. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atsakovės atsikirtimų/prieštaravimų motyvais.
56. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
57. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).
58. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog ginčo ekskavatorius buvo faktiškai pristatytas atsakovei į jos nurodytą statybų objektą 2021 m. spalio 15 d. pagal jos pateiktą 2021 m. spalio 12-13 d. užsakymą (siekiant pakeisti anksčiau pristatytą kitą ekskavatorių Kubota) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Šią aplinkybę patvirtina 2021 m. spalio 15 d. krovinio važtaraštis Nr. 2021-10-15-1, liudytojo M. M. ir ieškovės atstovų tiek rašytiniai, tiek žodiniai paaiškinimai, atsakovės vadovo T. J. įrašytas pokalbis su ieškovės atstovais po ginčo ekskavatoriaus vagystės, liudytojų T. P. ir G. K. parodymai (kad būtent atsakovės atstovai iškvietė policiją ir informavo apie, be kita ko, ginčo ekskavatoriaus vagystę). Be to, kaip nurodė liudytojas M. M., minėtą 2021 m. spalio 15 d. – po ginčo ekskavatoriaus pristatymo, jis, o vėliau ir kiti atsakovės darbuotojai, jau naudojosi/dirbo su ginčo ekskavatoriumi. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad nors tarp šalių ir nebuvo sudaryto raštiško ginčo ekskavatoriaus priėmimo-perdavimo akto (jis ieškovės atstovų, pagal bylos duomenis, iš tiesų buvo siųstas jau tik po įvykdytos vagystės), kuris įprastai buvo siunčiamas elektroniniu paštu po pristatymo, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia aukščiau nurodytos aplinkybės, jog minėtas ginčo ekskavatorius faktiškai buvo pristatytas atsakovei ir pradėtas jos naudoti, t. y. faktiškai/konkliudentiniais veiksmais buvo perduotas atsakovei ir perėjo jos valdymui/naudojimui, atitinkamai jai perėjo ir jo dingimo/vagystės rizika. Šios teismo išvados nepaneigia ir atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ginčo ekskavatorius buvo perduotas neįgaliotam asmeniui, kadangi, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2021 m. spalio 15 d. – kai buvo pristatytas ginčo ekskavatorius, nurodytame objekte iš viso nebuvo atsakovės įgalioto asmens, kuris, anot atsakovės, būtų turėjęs teisę priimti minėtą ekskavatorių; nors, kaip minėta, atsakovė dar 2021 m. spalio 12-13 d. buvo užsakius ekskavatorių keitimą ir, kaip nurodė liudytojas M. M., jau laukė kito ekskavatoriaus. Be to, liudytojas M. M. iš esmės patvirtino, kad būtent jis priėmė atvežtą ginčo ekskavatorių, jį apžiūrėjo ir net pradėjo juo naudotis.
59. Teismas neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad ieškovė pristatė bei vėliau buvo pavogtas būtent ieškovės nurodytas ginčo ekskavatorius (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Visų pirma, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos liudytojo-atsakovės darbuotojo M. M. ekskavatoriaus pristatymo dieną darytos nuotraukos, kuriose, be kita ko, matomas ekskavatoriaus identifikacinis numeris (bent jau jo dalis) – (duomenys neskelbtini), kuris iš esmės sutampa su ginčo ekskavatoriaus identifikaciniu numeriu – (duomenys neskelbtini). Antra, nors atsakovė pripažino, kad jai buvo pristatytas, o vėliau pavogtas ekskavatorius, tačiau neįrodė (ir neįrodinėjo), jog pavogtas buvo kitas, nei ieškovė nurodo, ekskavatorius.
60. Iš dalies sutiktina su atsakovės argumentais, kad ginčo ekskavatoriaus pristatymo dieną nesant pateikto ir pasirašyto priėmimo-perdavimo akto, kuriame, be kita ko, turėjo būti nurodomos saugumo priemonės – saugojimo instrukcijos, ieškovė tinkamai nesupažindino atsakovės su ginčo ekskavatoriaus saugojimo instrukcija, tačiau, kaip minėta, atsakovė iki ginčo įvykio ne vieną kartą nuomojosi iš ieškovės kitus ekskavatorius ir atitinkamai buvo jau supažindinta su ieškovės bendromis perduodamų nuomos objektų saugojimo instrukcijomis, kurios iš esmės buvo analogiškos kaip ir ginčo ekskavatoriaus, todėl vien ši aplinkybė nepanaikina atsakovės atsakomybės. Be to, atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl, net ir be konkrečių įrangos/technikos saugojimo instrukcijų, turėjo žinoti ir suprasti, kad palikti didelės vertės įrangą/techniką neaptvertoje, nesaugomoje teritorijoje neatitinka net minimalių rūpestingumo kriterijų ir toks elgesys yra netinkamas.
61. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.502 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės. Pažymėtina, kad atsakomybę už įrangos vagystę atsakovė buvo prisiėmusi ir šalių sudarytos Bendradarbiavimo sutarties 8.2 punkte, kuriame buvo nustatyta, jog atsakovė yra visiškai atsakinga, be kita ko, už įrangos – šiuo atveju ginčo ekskavatoriaus, vagystę.
62. Atsakovei, praradusiai išnuomotą ekskavatorių ir kitą įrangą, taikoma civilinė sutartinė atsakomybė. CK 6.245 straipsnio 3 dalis numato sutartinės civilinės atsakomybės institutą: sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tam, kad kiltų civilinė sutartinė atsakomybė, reikalingos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249, 6.256 straipsniai).
63. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Bendradarbiavimo sutarties 4.6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad įrangos naudojimo laikotarpiu (per visą nuomos laikotarpį) atsakovė privalo vykdyti visas būtinąsias saugumo priemones, kad būtų užtikrinta įrangos tinkama fizinė apsauga; tuo metu kai įranga pas atsakovę yra nenaudojama (nedarbo metu, naktimis ir pan.), atsakovė privalo užtikrinti papildomas apsaugos priemones: aktyvuoti įrangos signalizaciją ir kitas įrangos elektronines ir/arba mechanines saugumo sistemas, jeigu tokios yra (4.6.1 papunktis); saugoti įrangą uždaroje ir apsaugotoje teritorijoje arba patalpose (4.6.2 papunktis).
64. Ginčo atveju nenustatyta, kad ginčo ekskavatoriuje buvo įrengta signalizacija ir/ar kitos elektroninės ir/arba mechaninės saugumo sistemos (tokių duomenų byloje nepateikta ir ieškovė negalėjo nurodyti šių aplinkybių), tačiau bylos nagrinėjimo nustatyta (ir byloje nekilo dėl šių aplinkybių ginčo), kad atsakovė ginčo ekskavatorių (ir kitą įrangą/kitą ekskavatorių) nuo 2021 m. spalio 15 d. vakaro iki 2021 m. spalio 18 d. ryto (kai buvo aptikta, jog ekskavatoriai pavogti) buvo palikusi šalia ūkininko sodybos, 20-30 m nuo kelio, neaptvertoje ir nefilmuojamoje teritorijoje, iš esmės laukuose, be jokios fizinės apsaugos.
65. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina ieškovės pozicijai, kad pakankamai brangią išsinuomotą įrangą/techniką atsakovė saugojo nerūpestingai – net porą parų (tris naktis) įranga/technika buvo palikta stovėti tiesiog laukuose, be jokios priežiūros ir apsaugos, atitinkamai toks nerūpestingas elgesys sudarė sąlygas ginčo ekskavatoriaus vagystei, kurią atsakovė pastebėjo tik po kelių dienų (negalint įvardinti konkrečios vagystės datos). Taigi, ginčo ekskavatoriaus vagystė įvyko dėl atsakovės neatsakingo ir nerūpestingo elgesio, o tai reiškia dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas šio sprendimo 47 punkte nurodytoje 2023 m. vasario 9 d. nutartyje. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo galimybę užtikrinti tinkamą technikos laikymą (pavyzdžiui, aptvertoje ar saugojamoje teritorijoje), tačiau to nepadarė; bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai teigė, jog tokia buvo įprastinė bendrovės praktika ir iki tol jokių įvykių nebuvo fiksuota. Kita vertus, vien tai, kad tokia buvo įprastinė praktika, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ji buvo tinkama.
66. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse konstatuota, jog nuomininko kaltė dėl išsinuomoto daikto praradimo yra preziumuojama, t. y. būtent nuomininkas privalo įrodyti, kad daiktas prarastas ne dėl jo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-787/2003). Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad ginčo ekskavatorius buvo prarastas/pavogtas ne dėl jos kaltės – kaip nustatyta, vagystė, labiausiai tikėtina, įvyko dėl netinkamo technikos laikymo/saugojimo ne darbo metu (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
67. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neišsaugojo išsinuomotos įrangos/technikos – šiuo atveju ginčo ekskavatoriaus, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neužtikrinus tinkamo ginčo ekskavatoriaus laikymo/apsaugos nedarbo metu) ieškovė patyrė 2 041,14 Eur nuostolius; tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, o kaltė yra preziumuojama, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimai priteisti jai iš atsakovės 2 041,14 Eur nuostolius, kaip ir ieškovės paskaičiuotus delspinigius (kurių atsakovė prieštaravimuose iš esmės neginčijo), yra pagrįsti, todėl pagrįstai tenkinti preliminariu sprendimu.
68. Atsakovė, be kita ko, teigė, jog ieškovė neįrodė patirtų nuostolių sumos, t. y. kad žiniasklaidoje buvo skelbiama apie kitokią abiejų pavogtų ekskavatorių vertę, kad ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė sumokėjo ekskavatoriaus savininkei draudimo išskaitą (franšizę); kad sumokėjo per didelę išskaitos sumą; kad sumokėta suma buvo ne dėl ginčo įvykio ir pan., tačiau teismas ir šioje dalyje neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kurią vertina kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
69. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent 2021 m. birželio 30 d. sąskaita, patvirtina, jog ginčo mini ekskavatoriaus Bobcat E35 vertė neužilgo (2021 m. liepos 27 d.) iki ginčo įvykio sudarė 10 205,71 Eur. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytą vertę (CPK 12, 178 straipsniai); vien atsakovės rėmimasis žiniasklaidoje po vagystės paskelbtu straipsniu nesudaro pakankamo pagrindo abejoti ieškovės nurodyta ginčo ekskavatoriaus verte, kadangi įprastai tokio pobūdžio straipsniuose pateikiama išankstinė informacija, jos netikrinant, o remiantis vien tik preliminaria policijos pareigūnų pateikta informacija. Tuo labiau ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog kiti ekskavatoriai, kurie pagal techninius duomenis yra panašūs į ginčo ekskavatorių, viešai parduodami už gerokai didesnes kainas.
70. Kaip minėta, nustatyta, kad draudimo bendrovė If P&C Insurance AS Latvijos filialas, kuri buvo apdraudusi ginčo ekskavatorių, 2022 m. kovo 4 d. pranešimu informavo ieškovę ir ekskavatoriaus savininkę SIA „Selectia Plus“ (nors teismas neturi duomenų kam iš tiesų priklausė pavogtas ginčo ekskavatorius – SIA „PreferRent“ ar SIA „Selectia Plus“, tačiau, teismo vertinimu, tai neturi esminės reikšmės šioje byloje, nes nustatyta, jog ginčo ekskavatorių ieškovė nuomojosi iš SIA „PreferRent“, kuriai ir atlygino draudimo bendrovės išskaičiuotą išskaitą), kad atskaičiusi 20 proc. franšizę (2 041,14 Eur dydžio), nusprendė išmokėti SIA „Selectia Plus“ 8 164,57 Eur draudimo išmoką. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kompensavo SIA „PreferRent“ likusią ekskavatoriaus vertę – 2 041,14 Eur (tą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2022 m. birželio 8 d. sąskaita faktūra INV0005409, kurios duomenyse, be kita ko, nurodyta, jog atsiskaitoma už mini ekskavatorių Bobcat (duomenys neskelbtini), taip paneigiant atsakovės atsikirtimus, jog buvo mokėta už nenustatytas paslaugas) ir 2022 m. birželio 8 d. mokėjimo pavedimas Nr. 2724). Be to, ginčo ekskavatoriaus draudimo liudijime Nr. 316113220658, be kita ko, buvo nurodyta, jog apdrausto objekto vagystės atveju, jeigu buvo pažeistos technikos laikymo/sandėliavo sąlygos, taikoma 20 proc. išskaita (franšizė); kaip nustatyta šiame sprendime, ginčo ekskavatorius būtent ir buvo pavogtas pažeidus laikymo/sandėliavo sąlygas, t. y. neužtikrinus tinkamo jo laikymo/apsaugos nedarbo metu, todėl pagrįstai buvo išskaičiuota būtent 20 proc. išskaita (o ne mažesnė, kaip kad siekė įrodyti atsakovė).
71. Teismas neturi pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį sutarties objektas, t. y. nuomojama įranga, nuosavybės teisėmis turėjo priklausyti ieškovei, o šiuo atveju ieškovė nebuvo ginčo ekskavatoriaus savininkė, kadangi Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punkte, be kita ko, buvo nurodyta, jog gali būti perduodama ne tik ieškovei priklausanti, bet ir valdoma įranga, t. y. nuomojama įranga nebūtinai turėjo priklausyti ieškovei nuosavybės teisėmis, o galėjo būti valdoma ir kitais pagrindais (pavyzdžiui, nuomos teise). Be to, teismas tam tikrus neatitikimus dėl vagystės datos (kai kur dokumentuose nurodoma 2021 m. spalio 19 d.) vertina kaip rašymo apsirikimus, kurie neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui.
72. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, nes ieškovei pagrįstai iš atsakovės priteista 2 041,14 Eur nuostolių dėl pavogto ekskavatoriaus ir 58,38 Eur delspinigių, todėl teismo 2022 m. birželio 15 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
73. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
74. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 24 Eur žyminį mokestį ir 1 440,87 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kaip minėta, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistos preliminariu teismo sprendimu.
75. Atsakovė prašė priteisti jos patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
76. Nagrinėjamu atveju paliekant teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, nepakeistą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
77. Ieškovė pateikė prašymą papildomai priteisti jai iš atsakovės 3 572,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų po atsakovės prieštaravimų pateikimo (rengiant atsiliepimą į prieštaravimus, dalyvaujant teismo posėdžiuose, ruošiant kitus procesinius dokumentus). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl, atmetus atsakovės prieštaravimus ir preliminarų teismo sprendimą palikus nepakeistą, priteistinos ieškovei iš atsakovės (kaip minėta, kita ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis jau buvo priteista preliminariu sprendimu).
78. Byloje iš viso patirta 26,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Storent“, j. a. k. 302251303, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos ranga“, j. a. k. 304758522, 3 572,89 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos ranga“, j. a. k. 304758522, valstybei 26,72 Eur (dvidešimt šešis eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič