Civilinė byla Nr. e2-756-638/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00407-2018-8

Procesinio dokumento kategorijos: 

 (S)

2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 8 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

sekretoriaujant V. L.,

dalyvaujant ieškovės I. T. atstovui advokatui V. B.,

atsakovams D. V.

atsakovo Š. R. atstovei advokatei R. G.,

        žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams D. V., D. V., M. V., Š. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, neturtinės žalos atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pareiškė tokius reikalavimus:

1)       Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. patvirtintą įgaliojimą, kuriuo ieškovė įgaliojo D. V. atstovauti jai kaip žemės sklypo, pastato-gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių, esančių(duomenys neskelbtini), savininkei visose įstaigose, organizacijose, savivaldybėje, seniūnijoje ir kt., tvarkant dokumentus, susijusius su pastato, inžinerinių tinklų projektavimu, statyba, rekonstrukcija, kadastriniais matavimais, komunikacijų įrengimu bei atlikti įgaliojimo ribose nurodytus veiksmus;

2)       Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. patvirtintą įgaliojimą, kuriuo ieškovė įgaliojo D. V. padovanoti I. T. vaikaičiui M. V. jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pastatą- gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius, esančius(duomenys neskelbtini);

3)       Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. T. per įgaliotą asmenį D. V. ir M. V., patvirtintą Kauno 6-ojo notarų biuro notaro Š. R., pagal kurią ieškovė dovanojo žemės sklypą, pastatą-gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius statinius, esančius(duomenys neskelbtini); taikyti restituciją;

4)       Priteisti iš atsakovų solidariai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

5)       Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė buvo išklausyta jos buvimo vietoje 2019 m. vasario 8 d. adresu (duomenys neskelbtini)( CPK 186 str. 3 d.).

Ieškovė prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino norinti, kad jai grąžintų vasarnamį(duomenys neskelbtini). Kaip ji prarado vasarnamį, negali atsakyti, neprisimena. Prisimena, kad įgaliojo D. V., savo marčią, kad ji sutvarkytų dokumentus dėl žemės sklypo(duomenys neskelbtini), prie to paties vasarnamio, nes D. V. dirbo su nekilnojamuoju turtu. Pripažino, kad šis įgaliojimas atitiko jos valią. Kito įgaliojimo neprisimena. Jai sakė, kad reikia įgalioti svetimą žmogų, kodėl būtent svetimą žmogų ir ką tas žmogus turėjo padaryti, negali pasakyti, neprisimena. Kas taip aiškino, neprisimena. D. V. yra ieškovės anūkės S. anyta. Ieškovė D. V. yra mačiusi gal vieną kartą, su ja nebendravo, neatsimena. Notaro neprisimena. Apskritai nenori bendrauti su žmonėmis, nes žmonės klausinėja tokių dalykų, kurie jai ir į galvą neateitų. Ji norėjo sutvarkyti turto dokumentus, nes mėgsta, kad būtų tvarkingi popieriai, nemėgsta išmėtytų popierių. Po sūnaus mirties ji pamatė, kad mirtis viską sugriauna. Pripažino, kad nebūtų galima perleisti turto nesutvarkius dokumentų. Kad buvo parašiusi testamentą, kuriuo vasarnamį (duomenys neskelbtini) ketino palikti savo sūnui A. V., neprisimena.

Po sūnaus mirties ieškovės atmintis pablogėjo, jai tarsi viskas nutrūko ir iki šiol neatsistatė. Ji dėjo viltis į anūką M. (atsakovą M. V.- teismo pastaba), pripažįsta, kad M. daug padėjo tvarkant (duomenys neskelbtini) vasarnamį, įrengė vandentiekį, turėjo reikalingą transportą, įrengė įvažiavimą į namelį su neįgaliojo vežimėliu, mano, kad gal ir teisingai, kad vasarnamis atiteko M., bet turėjo atitekti ne tokiu būdu, kaip kad yra dabar, reikėjo, kad ji būtų anūkui kokia nors proga padovanojusi.

Kalbėdama apie savo sveikatos būklę ieškovė nurodė, kad galbūt ji neatsimena įgaliojimo pasirašymo aplinkybių dėl to, kad gyvenant globos namuose Šančiuose pas seseris vienuoles, jai būdavo duodami stiprūs raminamieji vaistai. Ji nežino, kokie tai buvo vaistai, kas juos išrašė, jai kartu su maistu paduodavo tabletes, sakė, kad reikia gerti, ji ir gerdavo. Tabletes duodavo seserys vienuolės. Ji visada paklūsta tiems, kurių globoje yra. Šiuo metu yra dukters D. globoje, todėl klauso dukters. D. D. jai neleidžia kalbėtis telefonu su anūkais, sako, kad nėra ką su jais kalbėti, jie renka medžiagą bylai. Ji anūkams ir neskambina. Vėliau kalbėdama ieškovė nurodė, kad jos sveikatos sutrikimai yra susiję tik su koordinacija, o atmintis yra gera. Ji niekada negeria vaistų, kurių jai nėra prirašyta gydytojo, šiuo metu ji jokių vaistų nevartoja.

Ieškovės atstovas advokatas V. B. prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė 0,2014 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)ir šiame sklype esantis gyvenamasis namas. Ieškovė 2006 m. buvo davusi įgaliojimą savo sūnui A. V. atstovauti ją visose įstaigose, įmonėse, organizacijose tikslu sutvarkyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du sklypus dokumentus. Šiam įgaliojimui pasibaigus ieškovė 2008 m. rugsėjo 15 d. Kauno 6-ajame notarų biure sudarė analogiško turinio įgaliojimą sūnui dešimties metų laikotarpiui. Pagal šiuos įgaliojimus sklypas buvo padalintas į du sklypus: 0,1214 ha ir 0,08 ha. Ieškovės sūnus A. V. mirė 2016 m. rugsėjo 21 d. Po sūnaus mirties ieškovės sveikatos būklė labai pablogėjo, nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. ji buvo slaugoma K. Š. Jėzaus širdies ( Šančių) parapijos globos namuose, adresu(duomenys neskelbtini). Apie tai, kad liko nesutvarkyta gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, nesutvarkyta dokumentacija, ieškovė nežinojo, su atsakovėmis D. V. ir D. V. apie tai nekalbėjo, įgaliojimų joms suteikti neketino. Tik vėliau paaiškėjo, kad 2016 m. lapkričio 8 d. 18 val. atsakovas notaras Š. R. be ieškovės prašymo ir valios, apgaulės būdu patvirtino ieškovės įgaliojimą atsakovei D. V.- atstovauti ieškovę kaip žemės sklypo ir pastato, esančių(duomenys neskelbtini), savininkę tvarkant visus dokumentus, susijusius su pastato, matavimais, tinklų projektavimu, etc. Ir tą pačią dieną tuo pačiu metu be ieškovės prašymo ir valios apgaulės būdu patvirtino kitą įgaliojimą, kuriuo ieškovė esą įgaliojo atsakovę D. V. padovanoti I. T. vaikaičiui atsakovui M. V. jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatą -gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini). Vėliau, ieškovei nežinant ir nedalyvaujant, atsakovas notaras Š. R. 2017 m. birželio 9 d. patvirtino dovanojimo sutartį tarp D. V., veikusios pagal įgaliojimą už ieškovę, ir atsakovo M. V.. Nurodė, kad ieškovė buvo tyčia suklaidinta ir apgauta, todėl sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais kaip sudaryti dėl apgaulės ( CK 1.91 str.). Be to, atsakovės ( abi įgaliotinės) negrąžino ieškovei jos duotų įgaliojimų ir nepateikė žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties. Be to, sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.89 str. 1 dalies pagrindu – kaip sudaryti asmens, kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovė po savo sūnaus mirties buvo tokios būsenos, kad sunkiai orientavosi aplinkoje, negalėjo pati apsitarnauti, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jai buvo nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas. 2017 m. vasarą sužinojusi, kad jos žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra padovanoti atsakovui M. V., ieškovė patyrė stresą, ją ištiko šokas, pablogėjo sveikata, atsirado baimė, pastovus nerimas, ta mintis ieškovę persekioja kiekvieną dieną, ji jaučiasi sužlugdyta, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Be to, atsakovas notaras, tvirtindamas 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimus, pažeidė Notariato įstatymo 2 str. 1 dalį, 28 str., 30 str., nes atvyko pas ieškovę nesant jos pačios kvietimo, nurodė, kad abu sandorius patvirtino vienu ir tuo pačiu metu, kas leidžia spręsti, kad neišaiškino ieškovei sudaromų sandorių prasmės, neįsitikino jos valios tikrumu, jos gebėjimu suprasti sudaromų sandorių prasmę.     

A. M. V. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis yra A. V., ieškovės sūnaus, kuris mirė 2016 m. rugsėjo 21 d., vaikas. Ieškovės valia visuomet buvo palikti (duomenys neskelbtini) esantį vasarnamį savo sūnui A. V., buvo surašiusi dėl to testamentą. Tačiau sūnui mirus, ieškovė nusprendė padovanoti vasarnamį būtent jam. Kadangi nebuvo teisiškai tvarkingi žemės sklypo ir paties namo dokumentai, tai buvo sudaryti du įgaliojimai: vienas - sutvarkyti dokumentus, o kitas- atlikti dovanojimo sandorį. Ieškovė viską žinojo, suprato, jokios apgavystės nebuvo. Kai buvo atliktas dovanojimas, močiutei pranešė, ji tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose, ji pritarė dovanojimui. Tiek atsakovo tėvas A. V., tiek vėliau ir pats atsakovas daug darbų atliko tvarkant vasarnamį (duomenys neskelbtini), įrengiant komunikacijas, neįgaliems pritaikytą įvažiavimą ir pan. Ieškovė iki sūnaus mirties daug metų gyveno (duomenys neskelbtini), išnuomotame bute, kur ja rūpinosi ir lankydavo sūnus ir anūkai. Pažymėjo, kad po ieškovės vyro J. V. mirties visą turtą (butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus Kauno rajone, bei kolektyvinio sodo sklypą (duomenys neskelbtini)) paveldėjo D. V., o atsakovo tėvas A. V. nieko nepaveldėjo, todėl atsakovas mano, kad yra teisinga, kad vasarnamis (duomenys neskelbtini) turėjo atitekti ieškovės sūnui, o ne dukrai.

A. D. V. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad pati ieškovė prašė jos sutvarkyti reikalingą dokumentaciją, kad būtų galima padovanoti vasarnamį M. V.. Ieškovės prašymu ji pakvietė notarą Š. R. į vadinamuosius savarankiško gyvenimo namus (duomenys neskelbtini), notaras atvyko ir įformino įgaliojimus. Ieškovė viską suprato, sutiko sudaryti sandorius, jokios apgaulės nebuvo. Mano, kad ieškinį inicijavo ne pati ieškovė, o jos dukra.

A. D. V. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis pažįsta ieškovę kaip savo marčios S. V. ( buvusi V.) močiutę, yra vežusi ieškovę ir dar kitą draugę į Merkinės piramidę, yra susitikusios bendruose giminės renginiuose. Ieškovė prašė atlikti dovanojimo sandorį, padovanoti vasarnamį M. V., nes tokia buvo ieškovės valia. Jokios apgaulės nebuvo, ieškovė buvo adekvati ir suprato, kokius veiksmus atlieka.

Atsakovų atstovas advokatas R. M. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovės nurodomi įgaliojimai ir dovanojimo sutartis atitiko ieškovės valią. Atsakovams yra pagrindo manyti, kad ieškovės valios neatitinka būtent ieškinyje dėstomos aplinkybės. Ieškovės valia padovanoti (duomenys neskelbtini) esantį pastatą ir žemės sklypą susiformavo per ilgą laiką ir tai patvirtina visos byloje nustatytos aplinkybės. Ieškovės vaikai yra A. V. ir D. V.. A. M. V. yra A. V. sūnus. A. V. ir D. V. tėvas J. V. mirė 2007 m. kovo 9 d. Testamentu jis savo turtą paliko D. V., palikimą sudarė du kolektyvinai sodai ir žemės sklypas Lapėse, Kauno rajone. Taip pat D. V. atiteko tėvų butas(duomenys neskelbtini). Ieškovė 2005 m. gruodžio 16 d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą, t.y. pastatą ir žemės sklypą(duomenys neskelbtini), išnuomotame bute. Po sūnaus mirties ieškovę lankė ir prižiūrėjo anūkai M. ir S. V., kurie yra A. V. vaikai. Nuo 2016 m. spalio 16 d. ieškovė apsigyveno globos namuose(duomenys neskelbtini). Būtent čia gyvendama ji pasakė anūkams susitvarkyti , kuri buvo A., o dabar turi būti M.. Tačiau iš karto atlikti dovanojimo sandorio nebuvo galima, nes reikėjo sutvarkyti žemės sklypo dokumentus. Todėl ieškovės prašymu buvo pakviestas notaras, kuris patvirtino du įgaliojimus - vieną D. V. sutvarkyti žemės sklypo dokumentus, o kitą- D. V.- sudaryti dovanojimo sandorį. Be to, dar iki ginčo įgaliojimų sudarymo ieškovė pasirašė 2016 m. spalio 31 d. prašymą Registrų centrui atliki kadastrinius matavimus ir savo ranka jį pasirašė, o 2016 m. lapkričio 15 d. notarine tvarka sudarė dar vieną įgaliojimą, kuriuo architektui A. G. suteikė teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą bei tvarkyti kitą dokumentaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) esančia namų valda. Todėl ieškovės teiginiai, kad ji nieko nežinojo apie įgaliojimus ir apie dovanojimo sutartį, yra nepagrįsti. Ieškovė pažinojo D. V., prašė jos padėti perrašyti namų valdą M. V., todėl ir buvo duotas įgaliojimas. Kadangi ieškovė įgaliojimus kaip sandorius sudarė savo valia ir pasisprendimu, jai jokia žala nepadaryta, todėl ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra netenkintinas ( t.2, b.l. 27).  

A. Š. R. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad dirba notaru Kauno 6-jame notarų biure. Jam pagal teritorinį pasiskirstymą priklauso atlikti notarinius veiksmus Juozapavičiaus prospekte, Kaune. Jį iškvietė atsakovė D. V., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbitni)globos namuose gyvena ieškovė I. T., kuri dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo pati atvykti į notaro biurą. Notaras atvyko į globos namus 2016 m. lapkričio 8 d., savo darbo valandomis, buvo įleistas darbuotojos, kuri apie vizito tikslą ir pas ką jis atvyko neklausė, nes tai yra savarankiško gyvenimo namai. Notaras praleido su ieškove apie 30-40 minučių, ieškovė žinojo apie jo vizitą, laukė sėdėdama ant lovos, prisistūmusi staliuką. Ieškovė pateikė savo asmens dokumentą, paaiškino, kokius veiksmus ji nori atlikti, notaras išaiškino įgaliojimų prasmę ir turinį, ieškovė patvirtino, kad suprato, abu įgaliojimus perskaitė, pasirašė įgaliojimuose ir notarinių veiksmų registro knygoje. Ieškovė buvo bendraujanti, logiškai samprotaujanti, adekvati, minėjo anūką M. V., džiaugėsi jo noru tvarkytis, sakė, kad jau seniai norėjo jam padovanoti nekilnojamąjį turtą. Jokio pagrindo abejoti ieškovės psichine būkle atsakovas nematė.

Atsakovo atstovė advokatė R. G. prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad ieškovės nurodyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savo esme prieštarauja vienas kitam. Ieškovė teigia, kad buvo apgauta, tačiau apklausiama savo namuose (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad vieną įgaliojimą, kuriuo įgaliojo D. V., savo marčią, tvarkyti sklypo ir namo (duomenys neskelbtini)kadastro reikalus, prisimena, tas įgaliojimas atitiko jos valią, o kito įgaliojimo, patvirtinto tą pačią dieną, neprisimena. Tai leidžia manyti, kad ieškovė prisimena ir antrąjį ginčijamą įgaliojimą, tik nenori to pripažinti. Manytina, kad ieškovė tiesiog persigalvojo dėl atlikto dovanojimo ir tai atsitiko tikriausiai tuo metu, kai ieškovė buvo atvežta gyventi į savo dukters D. V. namus ir tapo priklausoma nuo D. V.. Notaro veiksmuose jokios apgaulės ar kitų Notariato įstatymo pažeidimo požymių nėra. Notaras buvo pakviestas atvykti ne pačios ieškovės, bet per D. V., tačiau tai nėra joks pažeidimas, nes dažniausiai notarus kviečia tie asmenys, kurie yra mobilūs, gali nuvykti pas notarą ir sutarti vizitą namuose pas asmenį, kuris nėra mobilus, negali pats atvykti į notaro biurą. Ieškovės sveikatos sutrikimai, kaip ji pati ir nurodė teismui, ir buvo susiję su koordinacija, apsunkintu judėjimu. Notaras teismo posėdyje paaiškino, kad jis atvyko pas ieškovę, įsitikino jos veiksnumu, jos valia atlikti sandorius ir patvirtino abu įgaliojimus. Notarinių veiksmų knygoje įrašoma tik atlikto veiksmo pavadinimas ir laikas nurodomas būtent to įrašo atlikimo, tai nereiškia, kad visas veiksmas buvo atliktas per minutę.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė ginčija tris sandorius: 2016 m. lapkričio 8 d. išduotus du įgaliojimus ir 2017 m. birželio 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį. Sandorių negaliojimą prašoma nustatyti pagal du pagrindus: CK 1.91 str. pagrindu - dėl apgaulės ir CK 1.89 str. pagrindu - dėl buvimo tokios būklės, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė 2005 m. gruodžio 16 d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo jai priklausančią namų valdą, esančią(duomenys neskelbtini), ir visą kitą likusį turtą buvo nusprendusi palikti savo sūnui A. V. ( t.2, b.l. 29). Taip pat ieškovė 2006 m. sausio 10 d. įgaliojimu buvo įgaliojusi A. V. atstovauti jai visose įmonėse, įstaigose (...) dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini), padalijimo į du žemės sklypus (t.1, b.l. 15). Tokio paties turinio įgaliojimą ieškovė 2008 m. rugsėjo 15 d. pakartotinai išdavė sūnui A. V. ( t.1, b.l. 16-17).

Ieškovės sūnus A. V. mirė 2016 m. rugsėjo 21 d. ( t.1, b.l.50). Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini)savarankiško gyvenimo namuose (toliau –(duomenys neskelbtini)) ( t.1, b.l. 33). Nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. birželio 18 d. ieškovė gyveno VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ( t.1, b.l. 35-36).  

Ieškovė 2016 spalio 31 d. parašė prašymą VĮ Registrų centrui atlikti kadastrinius matavimus pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini)ir pasirašė kadastro duomenų nustatymo sutartį su VĮ Registrų centru ( t.2, b.l. 40- 42). Ieškovė 2016 m. lapkričio 8 d. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovę D. V. (A. V. sutuoktinę) atstovauti ieškovę visose įstaigose, įmonėse (...) tvarkant visus dokumentus, susijusius su pastato, inžinerinių tinklų projektavimu, statyba, rekonstrukcija, kadastriniais matavimais bei komunikacijų įrengimu jai priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini)( t.1, b.l. 18-19).  Tą pačią dieną, 2016 m. lapkričio 8 d., ieškovė įgaliojo atsakovę D. V. padovanoti jos vaikaičiui M. V. jai priklausantį žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskebltini)( t.1, b.l. 20). Ieškovė 2016 m. lapkričio 15 d. įgaliojo A. G. atstovauti jai visose valstybinėse ir privačiose įmonėse, įstaigose ( ...) tvarkant visus dokumentus, susijusius su pastato inžinerinių tinklų projektavimu, statyba, rekonstrukcija, kadastriniais matavimais bei komunikacijų įrengimu jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini)( t.2, b.l. 43).

2017 m. birželio 9 d. ieškovė, atstovaujama D. V., padovanojo atsakovui M. V. pastatą-gyvenamąjį namą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius(duomenys neskelbtini). ( t.1, b.l. 22-30). A. M. V. yra A. V. sūnus, ieškovės vaikaitis.

Išvardintos aplinkybės parodo nuosekliai per ilgus metus (nuo 2005 m. gruodžio mėn.) susiformavusią ieškovės valią palikti ginčo vasarnamį (duomenys neskelbtini)savo sūnui A. V.. Tačiau sūnui mirus, kaip pati ieškovė pripažino duodama paaiškinimus 2019 m. vasario 8 d. posėdyje, jos apmąstytas ir parengtas planas sugriuvo, natūralu, kad ieškovė suvokė, jog mirtis gali įvykti staiga, todėl reikalinga pakeisti planus, ieškovės žodžiais tariant, sutvarkyti popierius, nes, kaip ji pati nurodė, nemėgsta netvarkingų popierių ir netvarkingos padėties. Ieškovė pati pripažino ir tai, kad įgalioti atsakovę D. V. sutvarkyti žemės sklypo ir vasarnamio dokumentus atitiko jos valią, ji pasirašė 2016 m. lapkričio 8 d. įgaliojimą D. V. sutvarkyti dokumentaciją, nes D. V. dirbo su nekilnojamuoju turtu ( 2019 m. vasario 8 d. posėdžio garso įrašas, nuo 8:15 min.).

Nors ieškovė, apklausiama 2019 m. vasario 8 d. jos buvimo vietoje, iš pradžių tvirtina, kad neprisimena tą pačią dieną, 2016 m. lapkričio 8 d., pasirašyto kito įgaliojimo atsakovei D. V., tačiau vėliau (garso įrašo nuo 34:32 min.) ieškovė pamini, kad buvusi kalba, kad „reikia įgaliojimą rašyti ne artimam, o kažkam tolimesniam, svetimam“. Paklausus, kodėl būtent svetimam asmeniui reikėjo duoti įgaliojimą ir ką tas svetimas asmuo turėjo daryti, ieškovė atsako taip: „kodėl, neatsakysiu. Gal kilo klausimas, bet nepasakysiu. Buvo kažkokia kalba, kad ne šeimos narys tą daro“. Dar vėliau (garso įrašo nuo 1:11:48 min.) ieškovė ištaria sakinius: „Aš pamačiau, kad mirtis viską sugriauna. Reikia kad viskas būtų sutvarkyta. Nebūtų galima turto perleisti nesutvarkius dokumentų“.  Taip pat ieškovė (garso įrašo nuo 58:21 min.) pasako tokius sakinius: „Aš dėjau visas viltis į M.. Jis turėjo transportą, mašinas, kad jis man padės tvarkyt (duomenys neskelbtini), skaitau, kad padėjo. Gal ir teisingai, kad jam atiteko, ir vandentiekį įrengė, gal ir teisingai, kad jam atiteko, bet ne tokiu būdu reikėjo, reikėjo ar aš jam padovanočiau kažkokia proga, bet ne tokiu būdu, kaip dabar“ (cituojama pažodžiui, kalbos netaisant - teismo pastaba).

 Iš ieškovės paaiškinimų visumos teismas sprendžia, kad ieškovė gerai suprato ir žinojo visas sandorių sudarymo aplinkybes ir sąlygas, kurios reikalingos norint perleisti savo turimą turtą kitam asmeniui: ji žinojo, kad turi būti sutvarkyta dokumentacija (tą daryti įgaliojo D. V.), žinojo, kad perleisti turtą turi svetimas asmuo (todėl įgaliojo D. V.). Taip pat ieškovė turėjo susiformavusią valią padovanoti vasarnamį būtent M. V., kuris, kaip ji pati pripažino, jau yra atlikęs įvairių darbų ginčo name, ir ateityje turės galimybes ginčo vasarnamiu rūpintis. Ieškovės teiginys, kad vasarnamis turėjo atitekti M. „ne tokiu būdu, kaip dabar“ vertintinas kaip atsiradęs vėliau, tikėtina, kad tik šiam teismo procesui prasidėjus, ir tikėtina, kad yra labiau ne pačios ieškovės sugalvotas, bet jos dukters D. įteigtas, nes sutampa su liudytoja apklaustos D. V. teiginiais 2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje, kad „jai nesuvokiama, kad kitas žmogus, o ne pati mama padovanojo namą“ (garso įrašo nuo 4:41:02 min.). Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė neturėjusi valios sudaryti ginčo sandorius, kitaip tariant, neįrodė jos atžvilgiu įvykdytos apgaulės (nuslėptų aplinkybių, neteisingai pateiktos informacijos ir pan.) sudarant ginčo sandorius: 2016 m. lapkričio 8 d. abu įgaliojimus ir 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sandorį.

Ieškovė prašė pripažinti sandorius negaliojančiais ir kitu pagrindu – teigė, kad sandorių sudarymo metu ji buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų. Tokią savo būklę ieškovė aiškino tuo, kad jai gyvenant (duomenys neskelbtini) namuose kartu su maistu buvo duodamos tabletės, nežino, kokios tai buvo tabletės, nuo kurių ji prarasdavo atmintį ir suvokimą, kas vyksta. Mano, kad tabletes duodavo seserys vienuolės. Vėliau ieškovė, klausiama apie savo sveikatos būklę ir vaistų vartojimo įpročius, teigė, kad ji niekada nenaudoja vaistų, kurių nežino, ir išvis nenaudoja jokių vaistų (garso įrašo nuo 1:01:14 min.). Tokie prieštaringi ieškovės parodymai leidžia labiau tikėti tik tais ieškovės parodymais, kurie sutampa su kitų byloje apklaustų asmenų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, tokie vienas kitam prieštaraujantys ieškovės paaiškinimai leidžia manyti, kad ieškovei galimai kažkas daro įtaką, ką iš dalies ir pati ieškovė pripažino sakydama, kad „daro, kaip jai liepia, kieno globoj yra, kaip vyresnis sako, taip ji ir daro“.

Liudytoja 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdyje apklausta A. Š. parodė, kad ji gyvena ir kaip savanorė dirba (duomenys neskelbtini)namuose, padeda ten gyvenantiems seneliams, palydi juos į polikliniką, nueina į vaistinę, perka jiems vaistus, registruoja pas gydytojus, kitaip padeda. Maitinasi visi gyventojai bendrai, valgo kartu prie bendro stalo. Vaistus gyventojai vartoja tokius, kokius jiems prirašo šeimos gydytojai. Vaistus paduoda pagal šeimos gydytojo nurodymus. I. T. jau buvo pamiršusi, tačiau kai po metų giminės ėmė ieškoti duomenų apie ją, tai prisiminė. Atsimena, kad I. T. tik atvykusi į jų namus pasakė, kad viską supranta pati, tvarkosi pati, vaistus gers pati, jokios pagalbos jai nereikėjo, todėl liudytoja I. T. jokių vaistų nedavė. Nebuvo taip, kad kokia kita darbuotoja būtų davusi I. T. kokių nors vaistų (posėdžio garso įrašo nuo 14:19 min.).

Liudytoja apklausta R. Š. (posėdžio garso įrašo nuo 39:39 min.) parodė, kad ji yra savanorė, dirba(duomenys neskelbtini), atlieka įvairius darbus. Gyventojai gyvena po vieną kambariuose, yra virėja, visiems išverda maistą, visi valgo prie bendro stalo. Vaistai būna sudėti pagal vardus specialiuose skyreliuose konkretiems gyventojams, ji išdalina tuos vaistus. I. T. liudytoja prisimena, ji gyveno 2016 metais, ji buvo inteligentiška, mažai vaikščiojo, buvo depresijoj, buvo palaidojusi sūnų, norėjo dėmesio. Prisimena, kad ji turėjo maišelį vaistų, bet ji pati tvarkėsi su vaistais, pati juos vartodavo. Jai prie maisto jokių vaistų nebuvo duodama, liudytoja vaistų T. neduodavo. T. orientavosi adekvačiai, žmones pažindavo, bendraudavo, norėjo bendrauti. Taip pat liudytoja prisimena, kad buvo atvykusi ieškovės dukra, pasiėmė ieškovės vaistų maišelį ir sakė, kad vaistai esantys per stiprūs, atrinko vaistus, sakė, kad kažkurių negalima duoti T.. Ką toliau darė ieškovės dukra su vaistais, kokie tai buvo vaistai, nežino, neprisimena.

Kokius konkrečiai vaistus turėjo ieškovė, gyvendama(duomenys neskelbtini), teismui duomenų nepateikta. Ar ieškovė tuos savo turėtus vaistus realiai gėrė, teismui taip pat įrodymų nepateikta. Iš parapijos klebono V. B. rašto matyti, kad ieškovei gyvenant parapijos namuose gydytojai jai nebuvo kviečiami ( t.1, b.l. 38).

 Iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų, sudaryto 2016 m. gruodžio 7 d., matyti, kad ieškovė buvo hospitalizuota Kauno klinikinėje ligoninėje nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d., buvo paguldyta dėl nusiskundimų bendru silpnumu, galvos svaigimu, mėtymu į šonus, padažnėjusiu galūnių „deginimu“, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, spaudimu krūtinėje, nerimu, jautrumu, šlapimo nelaikymu. Ligonės būklė atvykus į ligoninę buvo sąmoninga, orientuota, kontaktiška. Ligonė buvo gydyta dėl sutrikusios smegenų kraujotakos ( t.1, b.l.46-47).

Vėlesnė informacija apie ieškovės sveikatos būklę yra aprašoma 2018 m. sausio 30 d.(duomenys neskelbtini)  atsakyme ieškovės atstovui, kuriame nurodoma, kad ieškovė į (duomenys neskelbtini) namus atvyko 2016 m. gruodžio 7 d., iš automobilio išlipo su pagalba, buvo įsodinta į neįgaliojo vežimėlį, atvežta į kambarį sunkiai orientavosi naujoje aplinkoje, emocinė būsena buvo sutrikusi, savo anūkus pažįsta, iš ligoninės gydančio gydytojo buvo paskirti psichotropiniai medikamentai Qventepin, Mirtazapin, Tianeptin, kurių vartojimą po kelių savaičių nutraukė ( t.1, b.l. 35-36).

UAB „S. F.“ 2018 m. kovo 8 d. rašte nurodoma, kad ieškovė orientuota vietoje, laike, nurodomas lengvas pažinimo sutrikimas ( t.1, b.l. 43-44).

VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro 2018 m. kovo 26 d. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad ieškovė savyje ir vietoje orientuota teisingai, laike - dalinai, mintis reiškia nuosekliai, klausimų prasmę supranta, momentinė atmintis išlikusi, trumpalaikė nežymiai susilpnėjusi, artimųjų ir ją aplankančių žmonių vardus prisimena teisingai, aplinkos daiktus atpažįsta, sugeba atlikti paprastų veiksmų seką, būsenai kritiška, diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas ( t.1, b.l. 45). 

Ieškovė pateikė antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolu konstatuotą garso įrašą, kuris buvo perklausytas 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdyje, iš kurio galima girdėti, kad ieškovės dukra D. V. vardina vaistų pavadinimus ir nurodo, kad tai yra stiprūs vaistai, kad tokių jos mama negalėjo vartoti, o pokalbyje dalyvaujančios (duomenys neskelbtini) namų savanorės A. Š. ir R. Š. tik pritaria D. V., jokių esminių bylai aplinkybių nepripažįsta, kad I. T. davė kokių nors vaistų, nepripažįsta.

Visuma išvardintų duomenų apie ieškovės sveikatos būklę nuo 2016 m. spalio 20 d., kai ieškovė apsigyveno (duomenys neskelbtini)namuose, iki pat 2018 m. kovo 26 d., liudytojų A. Š. ir R. Š. parodymai, pačios ieškovės paaiškinimai 2019 m. vasario 8 d. teismo posėdyje, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė visą minėtą laikotarpį adekvačiai ir teisingai suvokė  savo aplinką, savo veiksmus ir jų pasekmes, nebuvo tokios būklės, kurioje būtų praradusi orientaciją ir nesupratusi savo atliekamų veiksmų. Ieškovės aiškinimai, kad seserys vienuolės (duomenys neskelbtini)namuose jai girdydavo kažkokias tabletes, nuo kurių ji prarasdavo atmintį, atmestini kaip neįrodyti. Taip pat teismas laiko neįrodytomis aplinkybes, kad pati ieškovė gerdavo tokius vaistus, nuo kurių galėjo prarasti atmintį ir nesuvokti savo atliekamų veiksmų. Liudytojos D. V. parodymai, kad ji radusi ieškovę gulinčią ant lovos, neatsikeliančią, nevaikštančią, nieko nesuprantančią, kad radusi maišelyje vaistus, kurie yra labai stiprūs ir netinkami ieškovei, viena vertus, yra neįrodyti, todėl laikytini tik pasvarstymais. Kita vertus, liudytoja nėra medikė, kuri galėtų teikti išvadas, kokie vaistai yra stiprūs ir koks yra konkrečių vaistų poveikis. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė CK 1.89 str. 1 dalyje nustatyto sandorių negaliojimo pagrindo, t.y. kad ieškovė ginčo įgaliojimų tvirtinimo metu buvo tokios būklės, kad nesuprato savo atliekamų veiksmų, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas.

Ieškovės atstovas nurodė ir tai, kad ginčo sandorius tvirtinęs notaras buvo netinkamai iškviestas pas ieškovę į (duomenys neskelbtini)namus, atvyko be ieškovės prašymo ir be jos valios, o atvykęs netinkamai atliko notaro funkcijas, nes abu įgaliojimus patvirtino tuo pačiu laiku ir tą pačią minutę.

Atsakovas notaras Š. R. parodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. patvirtino du vienašalius sandorius, jis buvo iškviestas D. V. savaitę prieš sandorius. Atsakovui pagal Teisingumo ministro ir Notarų rūmų teritorinį paskirstymą priklauso atlikti notaro veiksmus adresu(duomenys neskelbtini). Notaras parodė, kad atvyko vakare, apie 17 val., rado ieškovę vakarieniaujant, ji pasikvietė pas save į kambarį, ji ėjo su vaikštyne, savo kambaryje atsisėdo ant lovos, prisistūmė staliuką, notaro teigimu, ji orientavosi gerai, iš pradžių notaras šnektelėjo su ieškove apie bendrus dalykus, norėjo įsitikinti, kaip ji orientuojasi, ar ji veiksni, išaiškino jai apie įgaliojimų prasmę, perskaitė jai įgaliojimus, paskui ieškovė ir pati perskaitė abu įgaliojimus, tarėsi su D. V. dėl (duomenys neskelbtini) turto tvarkymo, dar dalyvavo D. V. ir S. V. ( ieškovės vaikaitė). Ieškovė sakė, kad jos valia yra padovanoti turtą anūkui M., ji pati pasirašė įgaliojimus ir notarinių veiksmų registro knygoje, visi veiksmai užtruko apie 45 minutes – vieną valandą laiko. Notaro teigimu, ieškovė pilnai suprato, kokių veiksmų ji nori ir kokius veiksmus atlieka. Notarinių veiksmų registro knygoje įrašė abu sandorius jau jiems įvykus, apie 18 val., tokia praktika yra įprasta ( 2018m. gruodžio 17 d. posėdžio garso įrašo nuo 59:47 min.).        

Notariato įstatymo 28 str. 2 dalyje nustatyta, kad atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą. Ieškovės atstovas teigė, kad notarą turėjo išsikviesti tik pati ieškovė, o ne koks kitas asmuo, todėl esą notaras neteisėtai atvyko neturėdamas pačios ieškovės kvietimo. Teismas vertina, kad aiškinti Notariato įstatymo 28 str. 2 dalį pažodžiui, kad tik tas suinteresuotas asmuo, kuris pats negali atvykti pas notarą, turi ir iškviesti notarą, nebūtų teisinga, racionalu ir neatitiktų įstatymo leidėjo valios. Gali būti ir tokių situacijų, kai notarinį veiksmą norintis atlikti asmuo, pavyzdžiui, negali dėl ligos kalbėti arba negirdi, todėl net telefonu paskambinęs negalėtų pasikviesti notaro, tokiu atveju už tokį asmenį notarą pakviesti galėtų ir kitas asmuo. Jeigu notaro atvykimas nebūtų atitikęs ieškovės noro ir valios, ji galėjo su notaru nebendrauti ir nesutikti atlikti notarinių veiksmų. Todėl teismas atmeta ieškovės atstovo argumentą, kad notaras buvo pakviestas į Šančių namus netinkamai, ir todėl sandoriai yra sudaryti neteisėtai.

Notariato įstatymo 37 str. nustato notarinių veiksmų registravimo tvarką. Notarinio veiksmo registravimas yra atskiras veiksmas, negu kad paties sandorio patvirtinimas. Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Todėl teismas vertina, kad aplinkybė, jog abu ieškovės patvirtinti įgaliojimai yra notarinių veiksmų registre įregistruoti tuo pačiu metu, neįrodo, kad patys sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant notarinių veiksmų atlikimo taisykles ir nėra pagrindas tuos sandorius pripažinti neteisėtais.

Pripažinus, kad 2016 m. lapkričio 8 d. ieškovės patvirtinti įgaliojimai yra teisėti, nėra pagrindo naikinti ir 2017 m. birželio 9 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. T. per įgaliotą asmenį D. V. ir M. V., patvirtintą Kauno 6-ojo notarų biuro notaro Š. R., nes sudarydama šį sandorį ieškovės įgaliota D. V. veikė tiksliai  pagal jai duotą įgaliojimą.

Ieškinyje nurodyta ir tai, kad ieškovės įgalioti asmenys (atsakovės D. V. ir D. V.) nepateikė jai ataskaitų apie atliktus pavedimus, tuo neįvykdė įstatyme atstovui imperatyviai nustatytos pareigos pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, taip pat grąžinti įgaliojimą ( CK 2.132 str.-2.151 str.). Ieškovės atstovo teigimu, tai įrodo, kad ieškovės atžvilgiu buvo įvykdyta apgavystė.  

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-470-701/2016, 18 punktas). Pažymėtina, kad CK 2.150 straipsnis nereglamentuoja ataskaitos apie atstovo veiklą formos, nereikalauja jos rašytinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje  byloje Nr. e2A-663-516/2018).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė vienu įgaliojimu pavedė D. V. sutvarkyti valdos (duomenys neskelbtini) dokumentus, kad būtų galima turtą padovanoti, o kitu įgaliojimu buvo pavesta D. V. padovanoti valdą (duomenys neskelbtini) ieškovės vaikaičiui M. V.. Vadinasi, abi atstovės pagal joms duotų pavedimų apimtį neturėjo gauti iš trečiųjų asmenų kokių nors vertybių, kurias būtų privalėję perduoti įgaliotojai. Bylos duomenys nepatvirtina, kad iki bylos iškėlimo 2018 m. gegužės 5 d. ieškovė būtų pareiškusi atsakovėms kokias nors pretenzijas dėl netinkamai įvykdyto ar neįvykdyto pavedimo. Ieškovė pateikė prašymą, adresuotą atsakovui M. V. 2017 m.  rugpjūčio 31 d., kuriame prašė grąžinti jai skirtą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties egzempliorių (kalba netaisyta, t.1, b.l. 53). Šis prašymas, teismo vertinimu, neįrodo, kad ieškovė kaip įgaliotoja pareikalavo iš įgaliotinių ( D. V. ir D. V.) pateikti ataskaitą apie savo veiklą pagal gautus įgaliojimus, nes raštas buvo skirtas M. V. ir buvo prašoma pačios dovanojimo sutarties egzemplioriaus. Pačios atsakovės kaip įgaliotinės teismo posėdžių metu paaiškino, kad jos informaciją ieškovei apie savo atliktus veiksmus teikė, sakė, kad dokumentai jau sutvarkyti, taip pat ieškovei gyvenant (duomenys neskelbtini)namuose pasakė, kad dovanojimo sutartis sudaryta, ieškovė patvirtinusi, kad pritaria tam sandoriui. Pati ieškovė 2019 m. vasario 8 d. teismo posėdyje teigė neprisimenanti, ką ji kalbėjo su atsakove D. V. E.. Teismas kaip labiau tikėtiną vertina faktą, kad ieškovei buvo žodine forma pateikta ataskaita apie duotų įgaliojimų vykdymą. Kaip minėta, reikalavimo pateikti ataskaitą rašytine forma, įstatymas nenumato ( CK 6.760 str. , 2.150 str.).

Atsakovai byloje teikė duomenis apie ieškovės buvusio sutuoktinio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini)., palikto turto paveldėjimą ir paskirstymą: J. V. testamentą ( t.3, b.l.8), testamento paskelbimo protokolą ( t.2, b.l. 28), dovanojimo sutartis, pagal kurias J. V. 1996 m. lapkričio 22 d. dovanojo dukrai D. A. ( dabartinė pavardė V.) ½ dalį šešių kambarių buto(duomenys neskelbtini), ir 2006 m. rugpjūčio 30 d. dovanojo kitą ½ dalį to paties buto ( t.2, b.l. 152-153), paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, išduotą 2007 m. spalio 3 d., pagal kurį D. A. paveldėjo dalį negyvenamosios patalpos(duomenys neskelbtini); 0,0645 žemės sklypą(duomenys neskelbtini), 0,0357 ha žemės sklypą toje pačioje gatvėje, 5,05 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), 12,78 ha žemės sklypą(duomenys neskelbtini), 44,67 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)( t.3, b.l. 92-95). Duomenų, kad A. V. paveldėjo kokį nors turtą po savo tėvo mirties, teismui nepateikta. Teismas sutinka, kad visuma įrodymų apie paveldėjimą po J. V. mirties neturi tiesioginės įtakos sprendžiant dėl ieškovės ginčijamų sandorių teisėtumo, tačiau platesniame kontekste šie duomenys leidžia vertinti pareikštą ieškinį teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo požiūriu, nes leidžia palyginti, kaip tėvo palikimas buvo padalintas tarp vaikų (dukros D. V. ir sūnaus A. V.).        

Ieškinio netenkinus, iš ieškovės atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str. 1 d.). Atsakovų D. V., D. V. ir M. V. išlaidas sudaro 1560 Eur atstovavimo išlaidos ir 200 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ( t.3, b.l. 149-157, t.4, b.l. 50-52). Atsakovo Š. R. išlaidas sudaro 2770 Eur  ( t.3, b.l.160-165, mokėjimas 2019-03-18). Pateiktų atstovavimo išlaidų dydžiai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidų mažinti nėra pagrindo ( CPK 98 str. 2 d.).

Valstybės patirtos išlaidos procesinių dokumentų siuntimui sudaro 41,85 Eur. Jos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 dalis).     

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 1760 Eur ( tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis atsakovams D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 2770 Eur ( du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų) atsakovui Š. R., Kauno 6-ojo notarų biuro notarui.

Priteisti iš ieškovės I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,85 Eur ( keturiasdešimt vieną eurą ir 85 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja           Diana Labokaitė