Civilinės bylos Nr. e2-1289-943/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01269-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija

3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2017 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės C. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita bei ieškovei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, civilinėje byloje Nr. e2-280-467/2017 pagal ieškovės C. R. ieškinį atsakovui N. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo N. M. priešieškinį ieškovei C. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – N. M.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. 2017 m. gegužės 3 d. ieškovė C. R. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, kuriuo prašė: pirmąja eile areštuoti atsakovui N. M. priklausančias ir pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančias ir atsakovui priklausančias pinigines lėšas 54 169,89 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui N. M. nuosavybės teise priklausantį ir pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Ieškovės įsitikinimu, šiuo metu areštuotas turtas nėra likvidus, todėl ieškinio reikalavimai bus geriau užtikrinti taikant piniginių lėšų areštą.
2. Atsakovas N. M. su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, prašė ieškovei skirti iki 5 792 Eur baudą, skiriant 50 proc. iš šios baudos atsakovui, taip pat įpareigoti ieškovę sumokėti papildomą užstatą galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovas pažymėjo, kad šioje byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita netenkino; atsakovo prašymą dėl papildomo užstato įmokėjimo galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atmetė; skyrė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei C. R. 500 Eur baudą, iš šios baudos 50 proc. – 250 Eur, skiriant atsakovui N. M..
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi buvo nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nutariant nustatyti tokią laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką: atsakovo N. M. pasirinktas antstolis įpareigojamas areštuoti atsakovui N. M. nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); areštavus nurodytą nekilnojamąjį turtą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties pagrindu pritaikytą turto areštą atsakovui N. M. nuosavybės teise priklausančiam turtui: ½ daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.
5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės analogiškas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuri taip pat yra įsiteisėjusi. Ieškovė dar kartą paduodamu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teismui nepateikė jokių naujų įrodymų ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumo.
6. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad ieškovė jau teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kadangi ieškovė pateikė analogišką prašymą, o nutarties, kuria analogiškas prašymas buvo atmestas ieškovė neskundė, teismas konstatavo, jog ieškovė šiuo atveju piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, eikvoja teismo ir šalių laiką, didina bylinėjimosi išlaidas, todėl jai skirtina bauda, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui.
7. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę įmokėti papildomą užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, teismas pažymėjo, kad pagal šiuo metu esančią situaciją negalima konstatuoti, jog yra neginčijamai nustatyta, kad sumokėtas užstatas yra per mažas, todėl šį atsakovo prašymą atmetė.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, taip pat panaikinti ieškovei paskirtą 500 Eur dydžio baudą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas siekia parduoti likvidų žemės sklypą, kurio areštas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi ir taikytas kito nelikvidaus žemės sklypo areštas. Pardavęs žemės sklypą atsakovas gaus piniginių lėšų, kurios gali būti panaudotos ieškinio reikalavimams užtikrinti, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita.
2. Ieškovė gina savo teises, naudodamasi nustatytomis procesinėmis priemonėmis, šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principais, kuriais paremtas civilinis procesas. Ieškovės elgesys buvo sąžiningas, nesukėlė materialinės žalos, todėl baudos skyrimas neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos bei yra neteisingas ir nepagrįstas.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad žemės sklypas, kuris yra areštuotas, yra nelikvidus. Jis ribojasi su žemės sklypu, kurį ieškovė įvardina kaip likvidų, todėl jos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
2. Aplinkybę, kad atsakovas ketina parduoti vieną iš žemės sklypų jis ne kartą buvo nurodęs teismui. Ši aplinkybė buvo įvertinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartyje. Ieškovė pateikdama pakartotinį prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones jokių naujų įrodymų nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Ieškovė C. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolės N. L. 2016 m. lapkričio 15 d., 2017 m. sausio 12 d. patvarkymus; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-7647-141/2017; atsakovo N. M. 2016 m. gruodžio 7 d. prašymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1443-934/2015. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visus su atskiruoju skundu teikiamus dokumentus ieškovė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti, apeliantei nepagrindus aplinkybės, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
14. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtina atsižvelgti į tai, kad, visų pirma, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į teismą kreipėsi atsakovas – Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino, tačiau ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-522-407/2017. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi: atsakovas faktą apie ketinimą parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė apeliacinės instancijos teisme 2017 m. kovo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu; teismas nurodė, kad nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo siūlomas arešto objektas gali būtų mažiau likvidus.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Apeliantės atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentu, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones jos tapo neefektyvios, nes buvo areštuotas nelikvidus žemės sklypas, todėl ieškovė prašo areštuoti atsakovo pinigines lėšas, kurias jis turėtų gauti pardavęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Iš esmės apeliantės atskirasis skundas susideda iš nesutikimo su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi motyvų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų ir / ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes apeliantės nurodomi argumentai ir pateikti įrodymai jau yra įvertinti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Pasisakant dėl apeliantės prašymo pirma eile areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo principą, nes tokio pobūdžio priemonės yra labiausiai varžančios atsakovo interesus. Be to, apeliantė nepagrindė, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas yra pardavęs ir už jį gavęs pinigus, kuriuos būtų galima areštuoti.
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, tačiau ji tinkamai nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju dėl pasikeitusių aplinkybių būtų pagrindas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius pagrindo, kuris suponuotų išvadą, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra tinkamai užtikrinti ieškovės ieškinio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra negalimas.

Dėl nutarties, kuria paskirta bauda, peržiūrėjimo apeliacine tvarka

18. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Toks teismo procesinis sprendimas taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 107 straipsniu, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas. Taigi, klausimo dėl baudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas pagal CPK nuostatas susideda iš dviejų etapų – pirmiausia byloje dalyvaujančio asmens argumentus dėl baudos paskyrimo įvertina šią nuobaudą paskyręs teismas, ir tik tuo atveju, jei prašymas panaikinti ar sumažinti baudą teismo nutartimi atmetamas, šis klausimas gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1451/2014).
19. Atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ir dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apeliantei buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors skundžiamoje nutartyje nebuvo apeliantei išaiškinta, jog nutarties dalis dėl baudos skyrimo nėra skundžiama apeliacine tvarka, tačiau vis tiek privalu laikytis CPK nustatytos baudos panaikinimo (sumažinimo) tvarkos. CPK 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad turi būti pateiktas prašymas bylą nagrinėjančiam teismui dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo, tačiau, nesilaikant CPK nustatytų reikalavimų, atskirasis skundas dėl šios nutarties dalies pirmosios instancijos teismo buvo priimtas prieš tai neišsprendus baudos panaikinimo klausimo CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, ši apeliacinio proceso dalis nutraukiama (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kadangi atskirasis skundas buvo priimtas nagrinėti ir dėl neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, tai apeliacinis procesas dėl baudos panaikinimo nutraukiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinio proceso dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties dalies, kuria už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei C. R. paskirta 500 Eur bauda, iš šios baudos 50 proc. – 250 Eur, skiriant atsakovui N. M., nutraukti.

Teisėja                                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė