Civilinė byla Nr. e2-7140-996/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02834-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;
2.6.1.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovo SARL MGN MOBILITY atstovui advokatui Irmantui Balsiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SARL MGN MOBILITY ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „AUTOTAU“ dėl negrąžinto avanso, palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
SARL MGN MOBILITY (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–3), prašydamas priteisti jam iš mažosios bendrijos „AUTOTAU“ (toliau – atsakovė) 2 300 Eur negrąžintą avansą, 121,74 Eur palūkanas, 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad jis, kaip siuntėjas, užsakė iš atsakovės, kaip krovinio vežėjos, krovinio – 8 automobilių pervežimo iš Vokietijos į Prancūziją paslaugą (toliau – paslauga), avansu už užsakytą paslaugą sumokėjo atsakovei 2 300 Eur sumą, ką patvirtina 2021 m. sausio 21 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. AUTOTAU_MS_20210121_1 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, šalių susitarimu atsakovė privalėjo suteikti paslaugą iki 2021 m. sausio 30 d., tačiau nors ir buvo raginta, nei nustatytu terminu, nei vėliau užsakytos paslaugos taip ir nesuteikė. Nurodė, kad atsakovei neįvykdžius užsakymo ir nesuteikus automobilių pervežimo paslaugos, jis informavo atsakovę apie užsakymo atšaukimą ir pareikalavo atsakovės grąžinti avansu už paslaugą sumokėtą sumą, bet nepaisant to, jog atsakovė pripažino turimą įsiskolinimą ir įsipareigojo avansą grąžinti, to nepadarė, todėl jam iš atsakovės turėtų būti priteisiamas 2 300 Eur negrąžintas avansas. Pažymėjo, kad pareikalavo atsakovę avansą grąžinti iki 2021 m. vasario 9 d., todėl iš atsakovės dar turėtų būti priteisiamos 121,74 Eur palūkanos nuo 2021 m. vasario 10 d., be to, atsakovei nereaguojant į raginimus grąžinti avansą, jis sudarė skolų išieškojimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Skolų valdymo partneris“ (toliau – UAB „Skolų valdymo partneris“), tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir avanso negrąžino, už atliktus veiksmus išieškant skolą UAB „Skolų valdymo partneris“ sumokėjo 230 Eur, todėl ši suma jam turėtų būti priteista iš atsakovės.
Atsakovė prašė priteisti ieškovui iš jos visą ieškovo prašomą sumą, išskyrus 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 338,80 Eur vertimo ir kitas išlaidas ir 60 Eur žyminį mokestį bei prašė bendrą priteistą sumą išdėstyti dalimis (el. b. t. I, b. l. 73–74).
Atsakovės manymu, 230 Eur skolos išieškojimo išlaidos ir 338,80 Eur vertimo ir kitos išlaidos yra nepagrįstos ir negali būti reikalaujamos priteisti, kadangi nepateikti tai patvirtinantys dokumentai (vertimo sutartis, darbų priėmimo aktas, vertimo paslaugų įkainiai, sąskaitos faktūros už vertimo paslaugas, ieškovo atstovas nėra akredituotas vertėjų biuras (arba bent nepateikė tokios informacijos)). Nurodė, kad negali būti priteisiamas 60 Eur dydžio žyminis mokestis, kadangi jis būtų grąžinamas ieškovui nutraukus bylą, nes nelieka bylinėjimosi preteksto. Teigė, kad atsižvelgiant į pagrindinės skolos pripažinimą, bendradarbiavimą bei COVID-19 pandemijos įtakotą situaciją, bendrą sumą prašo patvirtinti mokėjimus išdėstant dalimis tokia tvarka, kurią sudaro: skola – 2 300 Eur, palūkanos už negrąžintą avansą – 121,74 Eur, advokato išlaidos – 459,80 Eur, bendra suma 2 881,54 Eur: mokant po 720,38 Eur iki 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugsėjo 1 d.
Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. I, b. l. 79–82) papildomai nurodė, kad atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą yra nepagrįstas ir neteisėtas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovo teisėtus lūkesčius, neužtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyros, taip pat nurodė, kad turi būti atsižvelgiama į skolos dydį, prievolės įvykdymo uždelsimo terminus, atsakovės neveikimą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Irmantas Balsys palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl avanso grąžinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. sausio 21 d. ieškovas atsakovei sumokėjo 2 300 Eur avansą už automobilių pervežimo paslaugą pagal 2021 m. sausio 21 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTOTAU_MS_20210121_1 (el. b. t. I, b. l. 12–14).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.
Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.
Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį, pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
Pagal CK 6.814 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo pateikti krovinio siuntėjui tinkamos būklės transporto priemones krovinio siuntėjo užsakyme, vežimo sutartyje arba vežimų organizavimo sutartyje nustatytais terminais.
Pažymėtina, kad avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ir gali atlikti įrodomąją funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal atsakovės 2021 m. sausio 21 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUTOTAU_MS_20210121_1, ieškovas 2021 m. sausio 21 d. sumokėjo atsakovei 2 300 Eur avansą už užsakytą paslaugą, įrodymų apie atsakovės atliktą užsakymo paslaugą ar avanso grąžinimą ieškovui nėra, atsakovė pripažįsta esant 2 300 Eur skolai, taigi, fiksuojamas 2 300 Eur atsakovės įsiskolinimas ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 2 300 Eur sumokėtą avansą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovė vėluoja vykdyti savo pinigines prievoles ieškovui, dėl ko ieškovas atsakovei paskaičiavo 121,74 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 9 d. už 322 dienas, taikant 6 proc. dydžio palūkanas nuo 2 300 Eur sumos (el. b. t. I, b. l. 61). Toks palūkanų dydis nepažeidžia teisės aktų nuostatų, atsakovė su tuo taip pat sutiko, todėl ieškovo reikalavimas dėl 121,74 Eur palūkanų jam priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei vengiant grąžinti ieškovui avansą, ieškovas buvo priverstas kreiptis pagalbos dėl skolos išieškojimo iš atsakovės ir patyrė su tuo susijusių 230 Eur išlaidų pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. skolų išieškojimo sutartį Nr. 553-09/2021 su UAB „Skolų valdymo partneris“, 2021 m. rugsėjo 30 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie skolų išieškojimo sutarties ir 2021 m. lapkričio 18 d. bankiniu pavedimu apmokėtą 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SVP07374, UAB „Skolų valdymo partneris“, siekdamas skolos grąžinimo, vykdė skolos išieškojimo veiksmus: ragino atsakovę įvykdyti savo prievolę, siuntė pranešimus tiek elektroniniu paštu, tiek registruota pašto siunta, bendravo su atsakovės atstovu (el. b. t. I, b. l. 44–60). Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 651,74 Eur (2 300 Eur + 121,74 Eur + 230 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 2 300 Eur negrąžintą avansą, 121,74 Eur palūkanas, 230 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 651,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Ieškovas teismo prašė priteisti jam iš atsakovės 60 Eur žyminį mokestį, 459,80 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai ir 338,80 Eur vertimo išlaidas.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 840 buvo sumokėtas tinkamas 60 Eur žyminis mokestis už ieškinį (el. b. t. I, b. l. 4, 8, 9), sumokėtas žyminis mokestis įskaitytas byloje. Atsakovės prašymo argumentai, kuriais atsakovė grindžia nesutikimą atlyginti ieškovui jo sumokėtą 60 Eur dydžio žyminį mokestį už pateiktą ieškinį, yra teisiškai nepagrįsti, kadangi pagrindas nutraukti civilinę bylą neegzistuoja (CPK 293 straipsnis), o ieškovo sumokėtas žyminis mokestis patenka į atsakovės atlygintinas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis ieškovui priteisiamas iš atsakovės.
Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismui pateikta 2022 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra serija IMB Nr. 02353 ir 2022 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 900 patvirtina patirtas 459,80 Eur išlaidas už advokato pagalbą (el. b. t. I, b. l. 5–6, 10–11). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, priteisia ieškovui iš atsakovės 459,80 Eur išlaidas už advokato pagalbą, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos vertėjams. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai grindžiami dokumentais, sudarytais užsienio kalba, privalėjo juos išversti į lietuvių kalbą. Nustatyta, kad vertimus atliko vertimų biuras uždaroji akcinė bendrovė „Adjutor“ ir dėl to ieškovas patyrė 338,80 Eur vertimo išlaidas. Ieškovo patirtų 338,80 Eur vertimo išlaidų pagrindimui į bylą buvo pateikta ieškovo atstovo advokato išrašyta 2021 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra serija IMB Nr. 02353 už suteiktas vertimo paslaugas, 2022 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 900, uždarosios akcinės bendrovės „Adjutor“ 2022 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AV220078 už suteiktas vertimo paslaugas, 2022 m. vasario 2 d. kasos pajamų orderio kvitas serija ADV19 Nr. 150, 2022 m. gegužės 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Adjutor“ pranešimas apie suteiktas ir apmokėtas vertimo paslaugas (el. b. t. I, b. l. 10–11, EPP priedo l. 4–6), todėl ieškovo patirtos 338,80 Eur vertimo išlaidos ieškovui priteisimos iš atsakovės.
Taigi, iš viso ieškovui iš atsakovės priteisiamos 858,60 Eur (60 Eur + 459,80 Eur + 338,80 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė pateikė teismui prašymą priteistą sumą išdėstyti dalimis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Teismo teisė išdėstyti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Atsakovė savo prašymą dėl teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimo išdėstymo keturių mėnesių laikotarpiui grindžia pagrindinės skolos pripažinimu, bendradarbiavimu bei COVID-19 pandemijos įtakota situacija, tačiau atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą taikyti išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 straipsnis), teismas tokio pagrindo taip pat nenustatė.
Teismo vertinimu, sprendimo išdėstymas atsakovės prašomam laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą atsakovei, dėl ko ieškovas patirs dar daugiau nuostolių, nes jau ir taip ilgą laiką neatgaunantis sumokėto avanso jis dar ir toliau visą atidėjimo laiką negalės naudotis piniginėmis lėšomis, kurias jam priteisė teismas, todėl bus pažeisti jo teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas konstatuoja, jog atsakovės prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo, įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau bei nepagrįstas jokiais įrodymais.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo vykdymo išdėstymo instituto paskirtį ir siekdamas nepažeisti ieškovo teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą, todėl atsakovės prašymas atmetamas (CPK 187 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo SARL MGN MOBILITY ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui SARL MGN MOBILITY (į. k. 81088637400018, Prancūzija) iš atsakovės mažosios bendrijos „AUTOTAU“ (į. k. 303011599) 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) negrąžintą avansą, 121,74 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro ir septyniasdešimt keturių euro centų) palūkanas, 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 651,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 858,60 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Atmesti atsakovės mažosios bendrijos „AUTOTAU“ prašymą dėl teismo sprendimu priteistų sumų išdėstymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė