Administracinė byla Nr. II-191-471/2020

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00115-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija : 1.4.7; 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 22 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P.,

jo atstovui advokatui S. L.,

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nubausto asmens A. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo arba pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kelmės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. birželio 09 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-674-2020 A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos ANK 422 str. 5 d. 800 EUR bauda su specialiosios teisės ( vairuoti transporto priemones ) atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. birželio 08 d. 06.15 val. (duomenys neskelbtini) ( taip tekste ) vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas ( AN bylos 4 l. ).

2020-07-02 (duomenys neskelbtini) rajono PK pateiktu 06-30 d. skundu ( 2-10 l. ) A. P. prašė taikant Lietuvos ANK 34 str. 6 d. neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą arba administracinę bylą nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties ( taip tekste – 10 l. ).

Teismo posėdyje A. P. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba bendrovėje, kurios objektai yra (duomenys neskelbtini), todėl keliu (duomenys neskelbtini) važinėja į darbą ir veža kitus darbuotojus. 2020-06-08 d. ryte, kaip įprastai, važiavo šiuo maršrutu į (duomenys neskelbtini), vežė dar tris darbuotojus. Važiuojant po 06 val. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinę nustatė 0,44 prom. girtumą ir surašė ATP protokolą.

06-07 d., sekmadienį, po pietų namuose buvo išgėręs porą taurių vyno, todėl sekantį rytą vairuodamas jautėsi ir buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Paprašius papūsti antrą kartą, policininkai jam to daryti neleido. Todėl jis, būdamas pasimetęs, pasirašė sutinkąs su alkotesterio parodymais. Iš karto po dokumentų surašymo nuvyko į artimiausią – (duomenys neskelbtini) – ligoninę, kur jam alkotesteriu buvo nustatyta 0,0 prom. Taip pat pridavė kraują ir vėliau gavo atsakymą, jog kraujyje alkoholio nėra. Yra ne (duomenys neskelbtini) rajono gyventojas, todėl čia pažįstamų ( tame tarpe – (duomenys neskelbtini) ligoninėje ) neturi.

Mano, kad alkotesterio parodymams galėjo turėti įtakos burnos kaukės dezinfekavimas specialiu skysčiu. Netekęs teisės vairuoti turėtų problemų su darbu, nes jam priklauso vežioti žmones ir medžiagas. Pripažįsta, kad maždaug prieš 13 m. buvo baustas už vairavimą esant apie 0,5 prom. girtumui. Prašo skundą tenkinti. Jei teismas nuspręstų teisės vairuoti atėmimo termino netrumpinti, sutinka vairuoti a/m su alkobloku. 

Nubausto asmens A. P. atstovas advokatas nurodė, kad skundą palaiko dėl jame pateiktų argumentų. Vis įrodymai patvirtina, kad itin nedidelis girtumas – tik 0,44 prom. - A. P. nustatytas tiriant orą, t. y. burnoje, o jo kraujyje alkoholio išvis nebuvo. Pagal viešai skelbiamus duomenis per laikotarpį tarp tyrimų jis išblaivėti negalėjo, nes per 1 val. alkoholio kiekis sumažėja apie 0,15-0,2 prom. Šis prieštaravimas neištirtas, nes antro tyrimo alkotesteriu asmens prašymu policininkai neatliko. A. P. pasiaiškinime pripažino tik faktą, jog patikrinus alkotesteris rodė nustatytąjį girtumą, tačiau iš karto vyko į ligoninę. Taip elgtis galėjo tik žmogus, kuris buvo blaivus. Taip pat yra neatitikimų tarp nustatytos alkotesterių kalibravimo tvarkos ( gamintojas reikalauja kas 2 mėn., o policijoje atliekami kas 6 mėn. ). Visi šie prieštaravimai aiškintini nubausto asmens naudai, todėl prašo skundą tenkinti.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato atstovas atsiliepime ( 32 l. ) nurodė, kad A. P. paskirta minimalaus dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas. Išskirtinių aplinkybių nuobaudai švelninti jis nenurodė, alkoholio kiekis jo organizme iki kraujo tyrimo galėjo sumažėti tiek dėl oksidacijos, tiek dėl specialių priemonių, todėl prašė skundo netenkinti.

Teismo posėdyje atstovas nurodė, kad sulaikius vairuotoją, kuriam nustatomas lengvas girtumo laipsnis, atlikti tyrimą alkotesteriu pakartotinai pagal nustatytą tvarką nėra pagrindo; be to, nėra duomenų, jog A. P. būtų to prašęs. Priešingai, jis paaiškinime sutiko su alkotesterio parodymais ir pripažino vartojęs alkoholį. Įvertintina, kad jis važiavo į darbą ilgą atstumą ( dėl ko vairavimo pradžioje alkoholio kiekis turėjo būti žymiai didesnis ) ir vežė kitus darbuotojus, kas rodo veikos didesnį pavojingumo laipsnį. Jam buvo skirta minimalaus dydžio nuobauda ir poveikio priemonė, prašymo lesti vairuoti a/m su alkoblokais jis nepareiškė, todėl prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje surinkti įrodymai – paties A. P. paaiškinimas teismo posėdžiuose, AN protokolas ( adm. b. 1-3 l. ), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ( adm. b. 7 l. ) patvirtina, kad AN protokole nurodytu laiku ir vietoje ( galima būtų tik patikslinti, kad (duomenys neskelbtini) ) policijos pareigūnai sustabdė A. P. vairuojamą automobilį ir 06.30 val. patikrinę vairuotojui nustatė 0,44 prom. girtumą, dėl ko jis buvo nušalintas nuo vairavimo ( adm. b. 5 l. ), jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ( adm. b. 6 l. ) ir surašytas AN protokolas. Pasiaiškinime AN protokole A. P. nurodė, kad vakar išgėrė dvi taures vyno, šiandien galvojo, kad yra išblaivėjęs ... su alkotesterio parodymais ir padarytu pažeidimu sutinka ( adm. b. 1 l. ). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis sustabdytas 06.15 val., o patikrinimas atliktas 06.30 val. ( adm. b. 7 l. ). Jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nėra. Todėl kitos su tuo susijusios aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas ( jog A. P. tyrimas atliktas ne po 15 min. o iš karto sustabdžius; jog jam neleista tikrintis antrą kartą, jog tai išvis reikėjo daryti, nes asmuo pasiaiškinime neginčijo girtumo ir pan. ), vertinamos kaip neįrodytos ir neturinčios įtakos sprendimo priėmimui.

Taip pat nustatyta, kad A. P. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 07.35 val. paimtame jo kraujyje alkoholio nerasta ( 18 l. ); jokie kiti tyrimai ( kuriuos jis nurodė posėdyje ) ligoninėje nebuvo daromi ( 38 l. ). Abejoti šio tyrimo rezultatais pagrindo nėra – A. P. yra ne (duomenys neskelbtini) rajono gyventojas, vyko į artimiausią valstybinę gydymo įstaigą, su kuria jokių jo ryšių nenustatyta.

Teismas laiko visuotinai žinomu ( tai nurodyta teismų praktikoje, ekspertizių aktuose, todėl plačiau neaptariama ), kad įprastai per 1 val. alkoholio kiekis organizme sumažėja maždaug 0,15-0,20 prom. Todėl akivaizdu, kad tarp policijos pareigūnų atlikto alkotesteriu ( 06.30 val. – 0,44 prom. ) ir kraujo ( 07.35 val. – 0,00 prom. ) rezultatų yra prieštaravimas. Pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles pirmenybė kaip patikimesniam įrodymui turėtų būti teikiama kraujo tyrimui. Tačiau vienareikšmiškai tokia pirmenybė teiktina kitomis aplinkybėmis – kai kartu su kraujo atliekami ir kiti tyrimai – alkotesteriu, gydytojo apžiūra. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta ( 38 l. ).

Tyrimo alkotesteriu rezultatas atitinka kitus įrodymus – policijos pareigūno nurodymą buvus alkoholio kvapą ( adm. b. 7 l. ), asmens pripažinimą vartojus alkoholį ir sutikimą su patikrinimo rezultatu ( A. P. pasiaiškinimas – adm. b. 2 l. ), nebuvimą jokių duomenų apie veido kaukę ir jos galimą įtaką tyrimo rezultatams. Be to, beveik 0,5 prom. girtumo nustatymas dėl veido kaukės ( pvz., jas privalėjo naudoti visi viešojo transporto vairuotojai ) laikytinas neįtikėtinu. Todėl konstatuojama nesant pagrindo abejoti šio tyrimo patikimumu. Taip pat atsižvelgtina į tyrimų rezultatų skirtumus ( mažiau 0,5 prom. ), laikotarpį tarp jų ( daugiau 1 val. ), galimybes panaudoti specialias priemones išblaivinimui ( nors apie tai duomenų nėra ). Įvertinęs šiuos įrodymus teismas konstatuoja, kad A. P. vairavo automobilį esant 0,44 prom. girtumui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 422 str. 5 d. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, nepriklausomai nuo jo sutikimo/nesutikimo su nustatytu itin nežymiai minimalią ribą viršijančiu girtumo laipsniu, pagal nustatytą tvarką pakartotinis tyrimas ( kuris leistų įvertinti girtumo pokyčius, trumpalaikių poveikių, tame tarpe – nurodomos veido kaukės, įtaką ir pan. ) po kurio laiko nedaromas ( Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo nustatymo taisyklių 4 p. ). Todėl tam tikras prieštaravimas tarp tyrimų rezultatų šioje byloje negali būti pašalintas, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti asmenį buvus blaiviu ir administracinę bylą nutraukti; šioje dalyje skundas netenkintinas.

Už šį nusižengimą A. P. paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės privalomas skirti ( Lietuvos ANK 422 str. 6 d. ) teisės vairuoti atėmimas, nes prašymo taikyti Lietuvos ANK 31-1 str. nuostatas jis nepareiškė. Skundas faktiškai grindžiamas dviem aplinkybėmis – kad asmuo manė ir faktiškai vairavo būdamas blaivus, o tyrimo rezultatams galėjo turėti įtakos burnos kaukės naudojimas; kad jis teigiamai charakterizuojamas ir jam reikalinga teisė vairuoti dėl darbo pobūdžio.

Dėl pirmojo argumento teismas jau konstatavo, kad A. P. vairavo esant 0,44 prom. girtumui. Tokioje situacijoje teismas konstatuoja, kad asmens subjektyvus manymas esant blaiviam, kai realiai girtumas viršija 0,4 prom., savaime nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos ANK 34 str. 6 d. nuostatas. Kiekvienas asmuo, būdamas vartojęs alkoholio, prieš pradėdamas vairuoti privalo įsitikinti ( pvz., asmeninio alkotesterio pagalba, kt. ) esąs blaivus arba pradėti vairuoti tik tada, kai nelieka jokių abejonių dėl blaivumo. Gi pradėdamas vairuoti tik taip manydamas, vairuotojas privalo prisiimti atsakomybę dėl atsirandančių pasekmių.

Taip pat tiek pagal bendrąsias eismo dalyvių elgesio taisykles, tiek pagal suformuotą teismų praktiką asmuo, prieš padarydamas tyčinį, itin pavojingą eismo saugumui KET pažeidimą ( kokiu laikomas vairavimas esant neblaiviam ir tik už tokius yra numatytas privalomas teisės vairuoti atėmimas ), privalo numatyti galimas pasekmes ( tame tarpe – neigiamas sankcijas ) ir prisiimti atsakomybę dėl jų. Asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ir kitos panašios aplinkybės, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios ( trumpesnės nei minimalios trukmės ), atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios privalomos sankcijos skyrimą. Tokios lengvatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant tai patvirtinančių aplinkybių visumai, ko šioje byloje nenustatyta ( tai, kad asmuo dirba, jam dėl darbo reikalinga teisė vairuoti, nėra nei ypatingos, nei išskirtinės aplinkybės ). Todėl pripažįstama, kad dėl šių A. P. argumentų tenkinti skundą nėra pagrindo.

Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad A. P. nustatytas itin nežymiai viršijantis minimalią ribą girtumo laipsnis ( išskaičiavus paklaidą – tik 0,42 prom. – adm. b. 1 l. ). Nors jis buvo sulaikytas vairavęs automobilį pakankamai ilgą atstumą – iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) miestelio, dėl ko girtumo laipsnis pradedant vairuoti galėjo būti didesnis nei nustatytasis, ir vairavo darbovietės automobilį, veždamas kitus darbuotojus, kas kitomis aplinkybėmis neleistų veikos vertinti kaip mažesnio pavojingumo laipsnio ( ką teisingai nurodė PK atstovas ), jis vairavo subjektyviai manydamas, kad vairuoja blaivus ( priešingu atveju galėjo perduoti automobilį vairuoti kartu vykusiems darbuotojams, kas padaryta po jo nušalinimo – adm. b. 7 l.; be to, iš karto po sulaikymo vyko į ligoninę pakartotiniam tyrimui ). Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo žymiai mažesnį veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat atsižvelgtina, kad jis yra teistas tik iki 2000-ųjų metų ( adm. b. 14-15 l. ), administracine tvarka baustas už kitokius KET pažeidimus ( adm. b. 10-13 l.; nors pats pripažino prieš daugiau kaip 10 metų buvęs baustas už vairavimą neblaiviam, tokių duomenų nėra ), jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų ( apie polinkį grubiai pažeidinėti KET, daryti kitus nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu ir pan. ) nėra. Atsižvelgtina, kad jis galimai ( byloje duomenų nėra ) turi ilgametį vairuotojo stažą. Todėl šis nusižengimas vertintinas kaip nebūdingas asmeniui. Tačiau pagrindiniu argumentu Lietuvos ANK 34 str. 6 d. nuostatoms taikyti teismas pripažįsta nepašalintą prieštaravimą tarp tyrimų rezultatų – visiškai neatsižvelgus į kraujo tyrimo rezultatus tokia teisės aktuose numatyta procedūra faktiškai taptų beprasme.

Įvertinęs visus aukščiau aptartus duomenis apie asmenį ir nusižengimo aplinkybes ( kaip minėta, visų pirma – į kraujo tyrimo rezultatus ), Lietuvos ANK 422 str. 5 d. ir 6 d. nuostatas ( teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę, galimybę naudoti Lietuvos ANK 31-1 str. numatytą antialkoholinį variklio užraktą, kas šioje byloje netikslinga dėl poveikio priemonės trukmės ir vairavimo ne nuosavo automobilio ) pripažįstama tikslingu taikant Lietuvos ANK 34 str. 6 d. nuostatas administracinio poveikio priemonės atžvilgiu skirti įstatyme nustatytos minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminą, papildomai neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Prašymas visiškai neskirti šios poveikio priemonės ( kaip suformuluota skunde – 10 l. ) netenkintinas, nes konstatuota, jog asmuo vairavo neblaivus, važiavo pakankamai ilgą atstumą, vežė į darbą kitus darbuotojus; be to, jis realiai jau nebeturi šios teisės nuo 2020-06-08 ( adm. b. 6 l. ). Todėl skundžiamas nutarimas pakeistinas, A. P. skundas tenkintinas dalinai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

A. P. skundą tenkinti dalinai.

(duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. birželio 09 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-674-2020, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos ANK 422 str. 5 d. 800 EUR bauda su administracinio poveikio priemone teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn., pakeisti ir pritaikius Lietuvos ANK 34 str. 6 d. administracinio poveikio priemonę atėmimą teisės vairuoti transporto priemones sumažinti iki šešių mėnesių ( 6 mėn. ).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas                                                                                                         Vidmantas Rudaitis