Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-898/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23744-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

nuteistajam A. G., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811  straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Pritaikius BK 641 straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Į A. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 15 d. 20.00 val. iki 2021 m. liepos 16 d. 11.11 val. (1 para), ir paskirta galutinė – 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, A. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems metams) ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 16 d.; turto konfiskavimas, iš A. G. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 237,5 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo A. G. netenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       A. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. liepos 15 d. apie 20.01 val., Ukmergės gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šie A. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę į baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėn. laikotarpį.

2.1.       Apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi bei teismo išvada, jog nuteistasis nedaro išvadų dėl ankstesnių pažeidimų, o piniginė sankcija neatliks prevencinės funkcijos.

2.2.       Skunde pažymima, jog, skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodoma, jog teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltininko elgesį po veikos padarymo, jo pavojingumą.

2.3.       Pabrėžiama, kad nusikaltimo padarymo dieną nuteistasis buvo paleistas iš suėmimo, pastarąjį pasitiko draugai, su kuriais ilgą laiką nesimatė, todėl nutarė „paminėti jo paleidimą“. Nurodoma, jog nuteistasis neteisina savo veiksmų, savo poelgio netoleruoja, pripažįsta pervertinęs savo galimybes, viso proceso metu pripažino kaltę, sutiko atlikti sutrumpintą įrodytų tyrimą teisme, po nuosprendžio paskelbimo įsidarbino ir gavęs atlyginimą, sieks padengti kreditorinius įsipareigojimus. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog jis kritiškai vertina savo veiksmus, pasiryžęs ateityje laikytis įstatymų.

2.4.       Taip pat skunde nurodoma, jog 2021 m. rugpjūčio 9 d. nuteistasis įsidarbino UAB „C“ vadybininku pagal neterminuotą darbo sutartį, numatytas darbo užmokestis – 642 Eur per mėnesį, todėl padedant tėvams, galėtų per protingą teismo nustatytą laiką sumokėti BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kas turės didesnės naudos valstybei ir visuomenei, nei nuteistojo izoliavimas ir jo išlaikymas. Be to, padarytas nusikaltimas nesukėlė jokių neigiamų ar nepataisomų pasekmių, o nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį reikėtų izoliuoti.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, A. G. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytam nusikaltimui, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį.

5.       Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6.       Nagrinėjamoje byloje A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. G. skyrė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, kurią, pritaikęs BK 641 straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Spręsdamas dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), nuteistojo asmenybę (teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis), taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei pastebi, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties, o skunde pabrėžiami nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nėra lemiantys, kadangi, individualizuojant bausmę, nė vienai iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.).

8.       Nors skunde apeliuojama į nusikalstamos veikos pavojingumą, nurodant, kad padaryta veika nesukėlė jokių neigiamų padarinių, tai nesuteikia pagrindo vertinti A. G. veiką kaip mažiau pavojingą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kilti padariniai nėra būtini, kadangi pats transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kelia pavojų eismo dalyvių ir aplinkinių saugumui, dėl ko įstatymų leidėjas tokią veiką apibrėžė kaip nusikaltimą ir ją uždraudė. Be to, baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, kad transporto priemonę vairavo asmuo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o nagrinėjamoje byloje A. G. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas – žymiai viršija minimalią ribą ir rodo rūšinį padarytos veikos pavojingumą. Įvertindama šias aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad A. G. ne kartą teistas (b. l. 65-71) – paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu ir jam paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat į tai, kad A. G. ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 62-64), be kita ko, už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą – 2020 m. lapkričio 9 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės variuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,41 promilės girtumas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė sankcijose numatytą bausmę – areštą, jo dydį parinkdamas artimą straipsnio sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui.

9.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo daromos nusikalstamos veikos rodo tai, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, ką iliustruoja tai, jog nuteistasis tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 71 straipsnį, tiek atlikęs bausmę ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. paleistas iš pataisos namų 2020 m. lapkričio 9 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,41 promilės girtumas. Be to, nuteistojo atžvilgiu atliekant ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonė – suėmimą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartimi pakeitus namų areštu nuo 2021 m. liepos 15 d. A. G. tą pačią dieną padarė naują tyčinį nusikaltimą. Taigi, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skiriamos švelnesnės bausmės (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas 7 MGL pinigine bauda), pritaikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 3 metams), A. G. elgesio nekeičia bei nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Priešingai, nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau daro nusikalstamas veikas, kas dar kartą patvirtina, jog nuteistasis nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia jo keisti. 

10.       Pirmosios instancijos teismo paskirtos arešto bausmės dydis, nežymiai viršijantis bausmės vidurkį, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, A. G. asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę. Šių teismo išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – baudos, skyrimo, kadangi pastaroji iš esmės neatitiktų nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo, be to, nuteistasis savarankiškai iš esmės nevykdo jam skiriamų turtinio pobūdžio sankcijų – pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta 1 300 Eur bauda iki šiol nesumokėta, nepaisant to, kad nuteistasis įsidarbino UAB „C“ ir rugpjūčio-rugsėjo išmokėta darbo užmokesčio sumą sudaro 689,65 Eur, o remiantis teisiamojo posėdžio metu pateiktu „Luminor“ banko 2021 m. spalio 21 d. – spalio 23 d. sąskaitos išrašu, nedidelę dalį nuteistojo įsiskolinimų padengė T. G. (past. – antstoliui V. M. sumokėjo 100 Eur; antstoliui D. K. sumokėjo 100 Eur), tokiu būdu tretiesiems asmenims vykdant nuteistojo prievoles nebus pasiekti bausmės tikslai.

11.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                 Arūnas Budrys

                Eglė Gruodienė

                Jurgita Kolyčienė