Baudž. byla Nr.1- 438-347/2014

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.6.4.5

1.1.4.5.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1

1.1.7.2.5;1.1.7.2.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,

sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui,

gynėjams adv. Artūrui Baužai ir Rasai Kalkauskienei,

civilinio ieškovo - VSDFV atstovei S. M.,

specialistei A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

       V. G., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,

       kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1d., 300 str. 1d., ir

       J. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, studijuojanti Kauno technologijos universitete ekonomikos fakultete, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

       kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2d. 182 str. 1d. ir 300 str. 1d.

       Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n  u  s  t  a  t  ė  :

         V. G. nuo 2008m. balandžio 23d., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdami bendrininkų grupėje su J. S.-P., turėdami išankstinį tikslą  J. S.-P. naudai apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą, žinodami Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., nuostatas, 2008m. balandžio 23d. sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 4, kurioje J. S. – P. buvo nustatytas 5240 Lt darbo užmokestis, kuris šešis kartus didesnis nei kitų darbuotojų darbo užmokestis, kai tuo tarpu įmonė buvo nemoki, tačiau realiai ji jokio darbo neatliko ir neplanavo atlikti, po ko J. S.- P. 2009m. sausio 14d. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), prašymą, motinystės (tėvystės) pašalpai gauti, 2009m. kovo 18d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.36-3178, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos bei nuo 2009m. sausio 13d. iki 2010m. lapkričio 11d. laikotarpiu nuspręsta, pagal (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas, skirti 26 309,46 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, 2010m. liepos 27d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.54-1923 buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa ir nuspręsta skirti 25 740,18 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, po ko iki 2010m. lapkričio 11d. buvo išmokėta visa skirta 25 740,18 Lt pašalpa,  tokiu būdu jie apgaule J. S.-P. naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą- motinystės (tėvystės) pašalpą, tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarant 21815,90 Lt turtinę žalą.

be to V. G., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bei J. S. – P. 2008m. balandžio 23d. įrašė į oficialų dokumentą žinomai melagingus duomenis, juos patvirtino savo parašais bei (duomenys neskelbtini) įmonės antspaudu ir šiuos dokumentus panaudojo, o būtent: 2008m. balandžio 23d. V. G. sudarė su J. S.-P. fiktyvią darbo sutartį Nr. 4, kurioje buvo nurodyta, kad ji priimta dirbti bendrovės logistikos vadybininke ir kad jai nustatyta mokėti 5240 Lt darbo užmokestį, nors ji šio darbo realiai nedirbo ir neplanavo dirbti,  sutartį patvirtino savo, kaip bendrovės direktoriaus, parašu bei įmonės antspaudu, J. S. –P. - savo parašu, nors žinojo jog darbo sutartis fiktyvi ir sudaryta tam, kad įgyti J. S.- P. turtinę teisę į nepriklausančią motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

       Kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nepagrįstai nurodyta, kad J. S.-P. gavo per didelį atlyginimą, nes jis tik vienas gavo mažą algą. Buhalterė taip pat gavo nemažą algą.  Atlyginimas buvo toks, nes "darbas įtemptas, stresinis." Darbuotojų teigė ieškojęs per skelbimą internete ir ji į skelbimą atsiliepė. Ji buvo Ž.draugo žmona, kurią jis buvo "matęs iš matymo", apie ją buvo kalbėta 2006-2007 metais. Tuo metu jis stengėsi "sukurti biznį", bet užėjo krizė, nepasisekė. Teigė realiai mokėjęs atlyginimą J. S.-P.. Ir negalėjo suderėto atlyginimo keisti, nes ji buvo nėščia. Teigia nežinojęs, kad priėmė į darbą nėščią moterį.  Iš buvusio bendradarbio Ž. žinojo, kad ji yra gabi, moka daug kalbų. Priėmė į darbą transporto ir krovinių paieškai. Kadangi norėjo įeiti į Vokietijos rinką, o J. S.-P. mokėjo vokiečių kalbą, todėl priėmė. Kur ji dirbo prieš tai, jis nežino, tačiau tos pačios apklausos metu nurodė, jog S. pažinojo iš matymo, nes "firmos buvo šalia". Ji turėjo pratęsti žmonos E. G. darbą, nes vasario mėnesį, kai žmona buvo nėščia, jie pradėjo galvoti, kad reikės darbuotojo. J. S.-P. "dirbo pas save", sakė, kad "turi papildomą darbą", o jis sakė: "Jokių problemų". Darbas buvo mobilus, reikalingas kompiuteris.  Darbo laiko apskaitą tvarkė buhalterė. Dokumentai nebuvo tvirtinami J. S.-P.parašais. "Pradžioj atlyginimo neužsidirbdavo. Firma iš pradžių turėjo nuostolius. Paskui užėjo krizė, pasikeitė kuro kainos." Aiškino, jog specialistė išvadoje matė įmonės situaciją gale metų, nematė, kaip jiems sekėsi dirbti. Buvo sunkūs "pinigų suvaikščiojimai" - vieni sumokėdavo per penkias dienas, kiti - per šešiasdešimt. Jie pradėjo dirbti nuo 2007 metų, o kad įmonė tapo nemoki nuo 2008m. sausio 31 d. - tai "nesąmonė". J. S.-P. darbas buvo sekantis: ji suranda klientą, tariasi dėl kainų; jei yra krovinio gavėjas-užsakovas, jis atsiunčia faksą - užsakymą, ji sudaro faksą, gauna kompiuterinį variantą, kurį jis atsispausdina vakare, "užštampuoja" ir išsiunčia. Jei yra krovinys, tai telefonu greitai sukalbama ir, jei viskas tinka, tada atsiunčia užsakymą, jie pasirašo ir nusiunčia. Pasirašydavo tik jis. Po J. S.-P. priėmimo ji pradėjo mokintis. Tai truko du-tris mėnesius. Tuo metu sutuoktinė dirbo įmonėje.  teigė, jog kompiuteryje duomenys neišlikę. Paaiškino, jog įmonėje Brazionienė dirbo tik vieną valandą, todėl gaudavo minimumą. "Jei ji dirbtų ne vieną valandą, tai ir jos atlyginimas būtų kaip S.". S. buvo nustatytas 5000 Lt atlyginimas, "į rankas gaudavo apie 3000Lt".

       Ikiteisminio tyrimo metu V. G. davė skirtingus parodymus:  įkūrus įmonę dirbo tik jis ir buhalterė A. P.. 2007 metais gruodžio mėn., priėmė dirbti savo sutuoktinę E. G., vadybininkės pareigoms. Sutuoktinė E. dirbo visą darbo dieną. Kadangi tokių įmonių kaip jo buvo daug todėl reikėjo daug pastangų ir sugebėjimų, kad galėtų konkuruoti su kitomis įmonėmis (past.- o ne pakeisti nėščią žmoną). Jo įmonė 2008 metų sausio mėn., buvo moki, sutuoktinė atlikdavo praktiškai visą darbą. Jis turėjo rūpintis mokslais, dėl to jo veikla buvo daugiau formali. Norėjo didinti darbo apimtis, dėl to ieškojo darbuotojos. Darbuotojos ieškojo per internetą, t.y. įdėjo skelbimą, kad reikalinga transporto vadybininkė. Iš UAB “Eko grupė“ L. Ž. gavo žodinę rekomendaciją dėl J. S.- P. (past. - teisiamojo posėdžio metu teigė, jog "su juo pokalbis buvo 2006-2007 metais). Jurgita dirbo pas save ofise Daukšos gatvėje, nes turėjo kažkokį verslą su mada (past. - teisiamojo posėdžio metu teigė nežinojęs, kur jis dirbo).  J. S.-P. darbas nepasiteisino įmonėje , tačiau jis negalėjo jai sumažinti darbo užmokesčio ir atleisti jos iš darbo, nes tada ji pasakė, kad laukiasi kūdikio (3 t., b.l. 36-39).

      Kaltinamoji J. S. – P. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog ji daug metų dirbo vadybininke. Darbas daugiau susijęs su mados sritimi. Teko išmokti nemažai kalbų. Atsidarė įmonę ir pastebėjo, kad apyvarta nėra didelė, todėl nusprendė ieškotis papildomo darbo ir rado skelbimą internete. Neigė, kad įsidarbinant tarpininkavo Ž.ar jos vyras. Viską suderino su G. susitikę. Sutarė, kad dirbs savo kompiuteriu, telefonais, jei kas neaišku, per "skype" su jo žmona pasiaiškins. Kad nėščia, nežinojo. Nepamena, ar tuo metu buvo neseniai susituokusi, ar nesusituokusi. Teigė telefono sąskaitas apmokėdavo pati, nes atlyginimas buvo pakankamai didelis.  Darbo su kompiuteriu negalėjo pateikti, nes kompiuteris buvo "supiltas". Kada kompiuterį "supylė", neatsimena. Teigė, jog sakė tyrėjai, kad kompiuteris neveikia. Iš darbo išėjo "dekreto metu" ir tada prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Kada nutraukė sutartį teigia nepamenanti. Tačiau tuoj pat patikslino, jog "tuo metu dar būčiau galėjusi pateikti kompiuterį".  Tvirtino, kad dirbdama turėjo atskirą elektroninį paštą, tačiau paprašyta jį nurodyti teigė, jog juo nesinaudoja, prisijungimo neatsimena, negali pasakyti, kokia pašto dėžutė. Po to paaiškino, kad "serveris sunaikintas."  Teigė mokanti lietuvių, rusų, anglų, švedų ir vokiečių kalbas.  Vokiečių kalbą išmoko būdama Vokietijoj nuo 18 metų " į metus po tris kartus". Patikslino: "Aš pilnai vokiečių kalbos nemoku, tik susišneku". Teigia, jog kiek ji surado klientų "turi matytis dokumentuose". Siuntė laiškus apie įmonę, nurodydama, ką veikia. Du-tris laiškus per dieną. Nurodė: "Dėl sąlygų, kainų, pakrovimo ir iškrovimo aš nesitardavau". Dėl krovinio draudimo neturėjo patirties, buvo atsakinga E. G.. Dėl kiekvieno kontrakto kalbėjo su G.. Sudarius sutartį atsiskaitymas ir tarpininkavimas buvo G. darbas. Ji raštų nerašinėjo kas liečia piniginius reikalus. "Tą darė G. ir G.". Teigė, jog buvo krizė ir "krovinių cirkuliavimo nebuvo".

       Ikiteisminio tyrimo metu J. S.-P. parodė, jog 2007 metais įsteigė (duomenys neskelbtini)“. Buvo ir yra vienintelė akcininkė. Pradėjus dirbti ėjo direktorės pareigas. Darbo užmokestis buvo 200 litų dirbant dvi valandas per dieną. 2008 metais kovo pabaigoje - balandžio pradžioje pamatė skelbimą internete, kad (duomenys neskelbtini) ieško vadybininkės, reikalavimas buvo, kad mokėtų užsienio kalbą. Susitiko (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini) ofise(duomenys neskelbtini). Pagrindinis reikalavimas buvo, kad galėtų ieškoti klientų internetu, surasti kuo daugiau naujų kontaktų. Dėl darbo užmokesčio dydžio, t.y. 5240 Lt, susitarė su V. G.. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) ofise. Kai darbinosi ji žinojo, kad laukiasi. Ji žinojo, kad dirbs keturis mėnesius ir po to išeis motinystės atostogų. Prieš tai buvo dirbusi tik su modeliais, logistika buvo nauja sritis, tačiau jai puikiai sekėsi. Ji bendravo tik internetu su E. G., ofise (duomenys neskelbtini) nėra buvusi. E. G. nėra mačiusi. Pas ją į ofisą V. G. neatvažiuodavo, ta prasme jos netikrindavo, nes kaip minėjo bendravo su E. kiekvieną dieną. Klientų paiešką pagrinde vykdydavo per internetinį puslapį (duomenys neskelbtini), jungėsi vartotojo vardu (duomenys neskelbtini)“, o slaptažodis buvo nepastovus. Su jokiom specialiom programom nedirbo, ta prasme klientų paieškų neatlikdavo. Per dieną surasdavo vidutiniškai po tris klientus. Telefonu dirbti teko nedaug, pagrinde viskas vyko internetu. Jeigu būdavo krovinių, o užsakymai anglų kalba, tai dar tekdavo ir vertimus padaryti bei sužiūrėti krovinių pervežimo laiką, tonaciją, išvykimo ir atvykimo pristatymo taškus. Taip atrodydavo darbo diena, tiksliau iš tokių darbų susidėdavo. Pagrinde tekdavo atlikti vertimus iš anglų kalbos ir į anglų kalbą. Vokiečių kalbos nemoka, jeigu tekdavo versti iš vokiečių kalbos naudojosi (duomenys neskelbtini) puslapiu." Darbo užmokestį gaudavo visada grynais pinigais į rankas, tik tuo atveju su V. G. ir susitikdavo (3 t., b. l. 19, 23, 25, 28).

       Tokiu būdu, nors kaltinamieji kaltais neprisipažino ir aiškino, kad realiai J. S.-P. dirbo, tačiau net iš aukščiau aptartų jų pačių parodymų, kurie yra akivaizdžiai prieštaringi, matyti, jog nė vienas negali pateikti konkrečių duomenų apie jos atliktą darbą, nurodyti konkretų darbo pobūdį, parodymai prieštaringi apie jos darbo vietą, apie tai, kur buvo mokamas suderėtas atlyginimas ir kitas aplinkybes. Be to, jų kaltė įrodyta liudytojų parodymais,  specialistės išvada, kitais rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:

      liudytoja A. Z. (B) parodė, jog ji dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere. Dirbo ir G.. Paskui buvo priimta P.. Bet ji "nesusidurdavo su žmonėmis", matydavo tik direktorių. Atlyginimų ji nemokėjo. G. rašydavo sąskaitas ir jai palikdavo dokumentus. Dėl ryšių su užsieniu "buvo kažkokios gairės", rezultatų teigia nemačiusi.  Tuo pačiu paaiškino: P. buvo mano bendradarbio žmona". Teigė, jog pats direktorius sudarinėjo sutartis.

       Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat parodė, jog įmonėje dirbo 4 darbuotojai, pradžioje 3, o vėliau buvo priimta dar 1. (duomenys neskelbtini) ofise yra mačiusi tik V. G. ir E. G., o J. S.- P. nėra mačiusi. Kur buvo jos darbo vieta nežino, apie ją žino tik tiek, kad tabelius pildė, atlyginimą skaičiavo ir t.t. Kuomet buvo priimta nauja darbuotoja įmonė jau dirbo nuostolingai, tačiau V. G. su ja niekada nesikonsultavo įmonės pelningumo klausimais ir tuo labiau priimdamas J. S. –P. jos nuomonės neklausė. Kuomet V. G. paprašė paskaičiuoti E. G. 6750,00 Lt, o J. S. –P.5240,00 Lt darbo užmokesčių sąnaudas jo nieko neklausė nei dėl ko, nei kodėl, nes buvo neįdomu, kaip ji minėjo aukščiau nesiruošė ilgai dirbti toje įmonėje. Darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais. Atlyginimą mokėdavo pats V. G., tai buvo jo darbas. J. S.- P. pasirašytų jokių dokumentų nematė. Kaip buvo mokami ir kada mokami atlyginimai nematė, tai negali pasakyti ar jie buvo sumokami ar tai buvo fiktyvu. (2 t., b. l. 124-125);

       liudytoja E. G. parodė, jog dirbo įmonėje kartu su vyru. Buvo pervežimų tarpininkai. Kai sužinojo, kad laukiasi, ėmė ieškoti kito žmogaus. Jai mokėjo didelį - šešių tūkstančių atlyginimą, nes viską darė ji, net tvarkė buhalteriją. Su P. dirbo lygiagrečiai. Nors teigė: "Atidarėme įmonę ir atsinešėm savo klientus, turėjom vežėjus", tvirtino, kad buvo "kaip įmonės darbuotoja" ir nežinojo apie įmonės finansinę būklę. Teigė, jog P. priėmė į darbą, nes ši gerai žinojo "lenkų, rusų, anglų" kalbas. Teigė, jog P. apmokė porą mėnesių per "skype", telefonu. Iš viso kartu dirbo šešis-septynis mėnesius.  Tuo pačiu nurodė į dekretines atostogas išėjusi liepos mėnesį. Tvirtino, jog buhalteriją tvarkė P.. Patvirtino, kad krizė prasidėjo 2008 metų pradžioje.

       Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad ji 2007-12-16 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) transporto vadovės pareigose turėdama dvejų darbo metų stažą transporto srityje, jai buvo nustatytas 700 litų darbo užmokestis, dirbant 8 val. per dieną 5 dienas per savaitę. Nuo 2008-01-01 buvo padidintas darbo užmokestis iki 6750 Lt., tai buvo įmonės vadovo sprendimas, nes dirbo tikrai labai daug. Telefonas tiek stacionarus, tiek mobilus nenutildavo visą dieną ir vakarą. Dirbo nuolatiniam strese, įtampoje, galima sakyti atliko dviejų žmonių darbą. Kuomet buvo pakeltas darbo užmokestis, įmonės finansinė padėtis buvo gera, dėl to direktorius už tikrai sunkų darbą ir padidino atlyginimą. (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla buvo ekspedijavimo paslaugos. Ji ieškodavo pagrinde klientų faksu, siunčiant įmonės prisistatymą, bei per internetinius puslapius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškodavo ir krovinių ir vežėjų kas galėtų

pervežti tuos krovinius. Įmonės ofisas buvo Raudondvario pl. 101. Ofise dirbo ji ir sutuoktinis V. G.. Ji ne tik ieškojo klientų, bet ir tvarkė visus dokumentus. Suvesdavo pirminius buhalterinės apskaitos duomenis, išrašydavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kad buhalterė galėtų tik susisteminti duomenis. Taip pat suruošdavo krovinių gabenimo dokumentus (CMR, krovinio važtaraščius, sąskaitas faktūras, užsakymo lapus), kuriuos turėdavo paskirstyti užsakovams ir vežėjams. Su nauja darbuotoja Jurgita bendravo tik per „Skype“, nes ji dirbo savo ofise, o ne kartu. Jurgita ieškodavo užsienio klientų. Per dieną surasdavo 1 arba kartais nei vieno kliento (2 t., b. l. 127-128);

      liudytojos E. G. parodymai vertintini kritiškai ir tik tiek, kiek atitinka kitiems objektyviems įrodymams, nes ji yra kaltinamojo sutuoktinė;

      specialistė A. S. patvirtino, kad ji atliko ekonominį tyrimą, tyrė (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Dokumentų tyrimui pakako. Apskaita vykdoma su tam tikrais pažeidimais. (duomenys neskelbtini) tapo nemokia 2008m. sausio 31d. ir vėliau - iki 2008m. gruodžio 31d. mokumo rodikliai tik blogėjo. (duomenys neskelbtini) administracijos vadovo - direktoriaus V. G. sprendimai logistikos vadovei E. G. nuo 2008m. sausio 1d. padidinti darbo užmokestį iki 6750 Lt bei J. S.-P. , kuri pradėjo dirbti bendrovėje nuo 2008m. balandžio 24d., skaičiuoti 5240 Lt darbo užmokestį, kurie su nuo jų priskaičiuotomis socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokomis didino sąnaudas ir tuo pačiu nuostolį bei mažino apyvartines lėšas, dėl ko nebuvo galimybės pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. bendrovė 2008m. gruodžio 31d. kreditoriams liko skolinga 119 585,71 Lt. Direktoriui buvo mokamas 800 Lt atlyginimas, buhalterei - 800 Lt. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti, kokias pareigas atliko S.. Parašyta, kad logistikos vadybininkės. Atlyginimas S. mokamas nuo 2008m. gegužės mėn. iki išėjimo į motinystės atostogas. Sodrai mokesčiai nebuvo mokami - buvo įsiskolinimas;

       2010-02-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikta 2008-04-23 darbo sutartis Nr. 4, pagal kurią J. S. priimama į darbą (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininkės pareigoms, nustatant darbo dienos trukmę 8 valandas darbo dienoje. Darbdavys įsipareigojo J. S. mokėti 5240 Lt mėnesinę algą. Jokių papildomų darbo sąlygų sutartyje nenumatyta. Tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pagal kuriuos matyti, kad J. S. P. laikotarpiu nuo 2008-04-24 iki 2008-08-26 faktiškai darbo dienomis dirbo po 8 valandas. (duomenys neskelbtini) 2007-11-14 įsakymu Nr. 5 nustatyta bendrovės darbo laikas nuo 8 iki 17 valandos. Kaip nurodoma (duomenys neskelbtini) 2007-11-14 įsakyme Nr. 4, už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą atsakinga paskirta vyr. buhalterė A. P., tačiau visi 2007 ir 2008 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nepasirašyti juos pildžiusio asmens, tik patvirtinti direktoriaus V. G. parašu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-01037-09 yra 2009-03-12 J. S. P. paaiškinimas, kuriame ji paaiškina, jog tai buvo antraeilės pareigos: „pačioje įmonėje nedirbau, tai atlikdavau savo darbovietėje (duomenys neskelbtini) interneto pagalba.“ Tyrimui pateikta (duomenys neskelbtini) 2007-11-30 darbo sutarties Nr. 1 kopija, pagal kurią matyti, kad J. S. bendrovėje dirbo direktorės pareigose nuo 2007-12-03 ir jai buvo nustatyta 2 valandų darbo dienos trukmė bei 200 Lt mėnesinė alga. Taip pat tyrimui pateikti UAB „Lite models“ darbo grafikai, pagal kuriuos matyti, kad J. S. dirbo bendrovėje nuo 2007-11-05 iki 2008-08-25 po 2 valandas nuo 15 iki 17 valandos. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų ypatumų: - 3 punktu nustatyta: „Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą; - 4 punktu nustatyta: „Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą), iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Darbuotojas, dirbantis keliose darbovietėse, būsimajam darbdaviui turi pateikti pažymas apie darbo laiko kitose darbovietėse pradžią ir pabaigą. Šios pažymos galioja vienerius darbo metus ir yra saugomos kartu su darbo sutartimi.“ Kaip matyti 2008-04-23 darbo sutartyje Nr. 4 nenurodyta, kad darbuotoja J. S. P. (duomenys neskelbtini) dirba antraeilėse pareigose ir prie sutarties nėra pridėta pažyma iš pagrindinės darbovietės, kurioje būtų nurodyta darbuotojo kasdienio darbo pagrindinėje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas ir tuo buvo nesilaikoma Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų ypatumų 3 ir 4 punktų reikalavimų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimuose dėl J. S. P. motinystės pašalpos taip pat nurodytos dvi darbovietės: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-01037-09 yra 2009-11-09 paaiškinamas raštas, kuriame (duomenys neskelbtini) direktorius V. G. paaiškina, kad „bendrovėje nebuvo sudaryti atliekamų pareigų pareiginiai nuostatai, asmenys dirbo pagal darbo sutartis.“ 2009-03-12 savo paaiškinime J. S. P. paaiškina: „dirbau vadybininke: užmezgimas ryšių užsienio šalyse, pagalba bendraujant su užsienio klientais. <...> bendravau tik su direktoriumi ir buhaltere. Užsakymus – prašymus gaudavau internetu, tekdavo vertėjauti, kad pagelbėti abiem pusėms susitarti dėl krovinių pervežimo“. Darbo kodekso: - 95 straipsnis nustato, kad „kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų“; - 147 straipsnis nustato, kad „kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka <...>“; - 186 straipsnis nustato, kad „Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje“; - 230 straipsnis nustato, kad „darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais.“ Kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta darbo tvarka, t. y. nesudaryti darbuotojų pareiginiai nuostatai, darbo grafikai, todėl pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) 2007-10-25 - 2008-12-31 laikotarpio dokumentus nėra galimybės nustatyti kokį faktiškai darbą atliko ir turėjo atlikti J. S. P  ir tuo buvo nesilaikoma Darbo kodekso 230 straipsnio reikalavimų. Kokį išsilavinimą ir kvalifikaciją turėjo J. S. P. nustatyti nėra galimybės, nes tyrimui nepateikti tą nurodantys dokumentai. Kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininkei J. S. P. buvo nustatytas 6,5 karto didesnis darbo užmokestis lyginant su direktoriaus ir vyr. buhalterės minimaliu darbo užmokesčiu pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyti nėra galimybės. 2008 metais bendrovė dirbo nuostolingai J. S. P mokėtas atlyginimas nebuvo adekvatus bendrovės pelnui. (duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2008-01-31 tapus nemokia, jos veikla ir toliau buvo nuostolinga ir nuo 2008-06-01 nebuvo teikiamos paslaugos, tačiau nuo 2008-04-24 iki 2008-08-26 J. S. P atlyginimas nebuvo mažinamas, 2008-12-31 bendrovės nuostolis buvo 98218,38 Lt (2 t., b. l. 75-113).

       Tokiu būdu, byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, kad J. S. –P. realiai bendrovėje (duomenys neskelbtini) nedirbo, jokių apibrėžtų darbų ar paslaugų neatliko, niekas, išskyrus kaltinamąjį V. G., jos, kaip įmonės darbuotojos, nematė, jokio jos darbo produkto (net išverstų į užsienio kalbą dokumentų) taip pat nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikta, iš  pateiktų dokumentų matyti, jog jokių užsienio klientų bendrovė neturėjo, o su Lietuvos klientais dirbo E. G., tariamai mokamo atlyginimo mokėjimas kaltinamajai taip pat neužfiksuotas įstatymu nustatyta tvarka ar kokiais nors objektyviais įrodymais, grindžiamas vien aiškinimu, kad buvo mokamas grynais jai tiesiogiai asmeniškai paties direktoriaus, esant bendrovėje sunkiai finansinei padėčiai, be to, patys kaltinamieji parodymuose nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys, todėl teismas sprendžia, kad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad  J. S.- P. ir V. G., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinį tikslą J. S. – P. naudai apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą - motinystės (tėvystės) pašalpą, sukūrė fiktyvius darbo santykius ir tuo padarė Valstybino socialinio draudimo fondo biudžetui turtinę 21 815,90 Lt žalą, todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2d., 182 str. 1d.

       Kaltinime buvo nurodyta, jog  J. S.-P. buvo išmokėta 25740,18 Lt, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žala VSDFV sudaro 21815,90 Lt, todėl kaltinimas šioje dalyje patikslintas.

       BK 300 str. 1d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, kaltinamasis V. G. ir J. S. – P. į oficialų dokumentą - darbo sutartį surašė žinomai melagingus duomenis, juos patvirtino savo parašais, o G.ir įmonės antspaudu, žinodami, kad sutartis yra fiktyvi ir sudaryta tam, kad J. S.-P.įgytų teisę į nepriklausančią pašalpą, todėl jų veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d.

      Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį (patikslintą - t. 3, b.l.112-114), kuriame nurodė, jog J. S. P. pateikė prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai skirti 2009-01-14. Kompensuojamas uždarbis jai paskaičiuotas iš 2008m. balandžio mėn. - 2008m. gruodžio mėn. VSDFV Kauno skyriui J. S. – P.išmokėjus motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-01-13 iki 2010-11-11 Fondo biudžetui padaryta 21 815,87 Lt žala. Ieškinys pagrįstas, tenkintinas. Žala atlygintina solidariai.

Bausmės skyrimas

       Kaltinamojo V. G. ir J. S. – P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje.

       Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji neteisti, padarytos veikos nepriskiriamos prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, tyčinės, baigtos. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes: V. G. vedęs, turi tvirtus socialinius ryšius, dirbantis, nėra duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre; J. S.-P.   ištekėjusi, turinti tvirtus socialinius ryšius, dirbanti, nėra duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre. Įvertinus nurodytas aplinkybes sprendžiama, jog bausmės tikslai kaltinamiesiems gali būti pasiekti skiriant bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. G. yra pateikęs duomenis, jog turi finansinių įsipareigojimų bankui (t.3, b.l.37-39), turi mažamečių išlaikytinių, be to, iš jo priteistina civilinio ieškinio dalis, už abi nusikalstamas veikas neskirtina viena švelniausių bausmių - bauda, tačiau vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu - laisvės apribojimas. Taip pat bauda ir laisvės apribojimas skirtina J. S. – P., nes , kaip matyti iš bylos medžiagos, ji taip pat turi mažametį išlaikytinį, pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, kad ji priimta į darbą nepilnai darbo dienai ir tik bandomajam laikotarpiui.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str.,  297-307 str.str.,

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a  :

       V. G. pripažinti kaltu ir nuteisti:

       pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1d. – laisvės apribojimu  1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

       būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

       atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį – ne mažiau kaip ¼ (ketvirtąją dalį) priteistos sumos;

       pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. – 30 MGL (3900 Lt) bauda.

       Subendrinus bausmes BK 63 str. 1d., 3d. ir 65 str.2d. tvarka galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su 30 MGL (3900Lt) bauda, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

       būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

       atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį – ne mažiau kaip ¼ (ketvirtąją dalį) priteistos sumos.

        Baudą įpareigoti  sumokėti per šešis mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą asmuo privalo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą.

       Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

       J. S. P. pripažinti kalta ir nuteisti:

       pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 182 str. 1d. – laisvės apribojimu  1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

       būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

       atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį – ne mažiau kaip ¼ (ketvirtąją dalį) priteistos sumos;

       pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. – 30 MGL (3900 Lt) bauda.

       Subendrinus bausmes BK 63 str. 1d., 3d. ir 65 str.2d. tvarka galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su 30 MGL (3900Lt) bauda, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

       būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

       atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį – ne mažiau kaip ¼ (ketvirtąją dalį) priteistos sumos.

       Baudą įpareigoti  sumokėti per šešis mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą asmuo privalo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą.

       Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

       Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. G. ir J. S. P. solidariai  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai 21 815,90 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų 90 ct) žalai atlyginti.

       Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno  apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Aurelija Naujokienė