Baudžiamoji byla Nr. 1-365-1060/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46797-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2

                                                                    (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, 

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, Eimantui Jancevičiui, 

dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,

kaltinamajam K. A., jo gynėjai advokatei I. M.,

nukentėjusiajai S. A., jos atstovui advokatui L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1.       K. A. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. lapkričio 24 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo rūsyje, konflikto metu, sugriebė ranka nukentėjusiajai S. A. už kaklo ir tyčia ją stūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara krito ant betoninių laiptų, po to nukentėjusiajai S. A. atsistojus, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia nukentėjusiąją S. A. stūmė du kartus, dėl ko ji krito ant betoninių laiptų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai S. A. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. A. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.       Kaltinamasis K. A. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. grįžo anksčiau po darbo, galvojo nueis į rūsį, į bendro naudojimo patalpą ir nusineš suoliuką. Nuėjo į rūsį, pasistatė suoliuką, įrangą sportavimui. Bendro naudojimo patalpoje norėjo pasidaryti sporto salę, o joje yra dar du rūsiai. Vyko veiksmas rūsyje. Nusileidus į rūsį yra patalpa tiesiai ir po to į šonus. Tai buvo prie bendro naudojimo patalpos. Toje patalpoje yra jo mamos ir kaimyno sandėliukai. Jie yra jau įėjus pro tas duris. Anksčiau važinėjo į Prienus į sporto salę, tačiau prasidėjo karantinai, viskas užsidarė, tai nusprendė viską pasidaryti namuose. Anksčiau, kai buvo dar mokykloje, maždaug prieš 24 m., toje pačioje patalpoje sportuodavo, todėl nusprendė vėl ten pat pasidaryti salę. Kadangi anksčiau buvo išvogę dalį svorių, hantelių, tai prieš įsidėdamas duris perėjo per kaimynus, susirinko parašus ar sutinka, kad ateityje nebūtų kivirčų. Bendro naudojimo patalpoje spyna buvo kabinama. Ten jau buvo jo spyna pakabinta, surinkti visi parašai. Jis prasiėjo, susirinko kiek galėjo parašų, kai kurie kaimynai ten negyvena, bet pakanka 50 plius 1 (policijos pareigūnams tą lapą su parašais parodė). Jis tada atsinešė suoliuką, šlavinėjosi, kadangi buvo dulkių, buvo užsidegęs šviesą. Iš kažkur atsirado buvusi žmona S. A.. Įvykis buvo apie 15 val. Viskas vyko 30 min. eigoje. Buvusi žmona paklausė ką jis čia daro, o jis pasakė, kad sportuos ir pasakė jai kad ji eitų iš čia, nes dulkės. Ji pasakė, kad ir ji ateis sportuoti. Jis pasakė jai eik iš čia, nes dulkes. Tuomet ji jį pasiuntė, buvo prisilietusi ir galva, ir pečiu, kadangi atėjo įtūžusi ir išeidama iš rūsio toje patalpoje išjungė šviesą ir dar viršuje išjungė šviesą. Ji nubėgo ir jis suprato, kad kažkas gali būti čia negerai. Pagraibomis kišenėje susirado savo raktus, nes bendrai prie raktų buvo prisegtos ir tos patalpos spynos. Išgirdo kaip laiptais į apačią atbėgo buvusi žmona ir uždegė šviesą. Antrą kartą ji atėjo įtūžusi, susinervinusi, jos veiksmai buvo agresyvūs. Atlėkė su savo spyna, rankoje žvangėjo raktai ( pareigūnams apie spyną buvo sakęs, o ar jie užfiksavo nežino, spynos niekas neieškojo). Ji atėjo su savo pakabinama spyna ir norėjo ją pakabinti, nes neva ir jai reikėjo. Atsinešė matyt norėdama pakenkti, kad jis nepatektų į tą patalpą, kadangi vyko viskas dėl būsto naudojimosi tvarkos nusistatymo (Ji visokiais būdais jam bandydavo pakenkti, tai užstatydavo garažą, tai automobilį užvarydavo). Tuomet ji bandė uždėti savo spyną, o jis stovėjo šone ir ji liepė pasitraukti, nes ta patalpa priklauso jai. Jis pasakė, kad ne. Su žmona turėjo bendrą butą ir butui priklausė sandėliukas, kuris yra visai kitame kampe. Įvykio metu tuo sandėliuku jis nesinaudojo. Kai stovėjo, tai ji šonu nuo tos spynos jį pradėjo stumti. Durys buvo uždarytos, buvo uždėta skląstis ir jis ieškojo rakto spynai. Jis bandė užrakinti, o ji bandė nuo tų durų jį nustumti, jai nelabai pavykus pastumti ji turėdama rankoje spyną su spyna kirto jam per pirštus, nes kitu būdu negalėjo užkabinti spynos, todėl kirto. Jis susiėmė už piršto ir jį nuo durų toliau stūmė. Stūmė kelis kartus iš kairės pusės jėga, šonu, petimi. Pamatė, kad nieko neišeina, tai stūmė abiem rankomis nuo savęs, nuo spynos ir  tuomet atsitrenkė į sieną, nusibrozdino alkūnę, susimušė nugarą Jis sutelkė dėmesį į pirštą, nes skaudėjo ir tada pakėlęs akis matė, kad ant laipų guli S. A.. Matyt kai ji jį stūmė, tai iš tos inercijos, gal susipynė jai kojos ir ji nugriuvo ant tų laiptų, nes laiptų pakopos buvo aukštos. Jis jos tikrai nestūmė, prie jos nesilietė ir nelindo, nes pagalvojo, kad liks suspaudimo randai ar pirštų antspaudai. Ją šonu apėjo, kadangi laiptai platūs ir išėjo į lauką. Ją paliko ten, nematė ar ji dar turėjo spyną. Apie tai, kad S. A. laukiasi nežinojo, nes jam viską pasakė apklausoje M., kadangi jo paklausė ar žino, kad buvusi žmona yra nėščia. Lipdamas laiptais paskambino 112 ir laukė lauke, stovėjo prie savo automobilio, ji gal parėjo namo ir po kiek laiko 10- 15 min. išėjo jos draugas E. D., kuris pasakė ką tu padarei, o jis atsakė tvarkyk savo žmoną. E. D. jam necenzūriniais žodžiais pasakė „Pisiu aš tau į snukį“. Jis pasakė pirmyn ir pradėjo trauktis iš kišenės telefoną, bandė įsirašyti ar nufilmuoti. Pamatęs, kad išsitraukė telefoną E. D. nurimo. Po įvykio visą laiką lauke laukė policijos pareigūnų. Nuotraukas padarė grįžęs namo, kadangi buvo grįžęs namo į tualetą. Nuotraukas pats padarė prieš veidrodį. Po to jis buvo nuvykęs į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Ten pamatavo temperatūrą, švietė pirštą nes buvo patinę ir alkūnę ir pasakė, kad visi duomenys bus perduoti šeimos gydytojui. Paskyrė vaistų nuo skausmo. Jam skaudėjo, negalėjo dirbti, kelias savaites skaudėjo nugarą. Dėl nugaros taip pat gydytojai švietė, tačiau nieko nerado. Ankščiau ne tik pagal S. A., bet ir pagal jo pareiškimus buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Ji taip pat buvo kažkada grįžusi įkaušusi ir prieš jį smurtavo, smaugė, tačiau pareiškimo jis nerašė, nes išsikvietus policijos pareigūnus pareigūnas pasakė, kad išveš dukrą į ligoninę dėl to jis nenorėjo traumuoti vaiko ir pareiškimo nerašė. Jis mano, kad nukentėjusiosios ir liudytojo E. D. parodymai yra melagingi, nes jie jį apkalba, kadangi buvo civilinė byla ir jie bando visokiais būdais jam pakenkti. Mano, kad tai yra advokato iniciatyva, nes pamatė, kad nieko negali padaryti, tai bandė baudžiamuoju keliu pakenkti. Su S. A.  išsiskyrė 2015 m. turtas buvo padalintas po 1/2. Po santuokos ten pat gyveno, darė remontus. Jis nežinojo ką reiškia ta 1/2, bet vėliau išsiaiškino, kad kiekvienas kambarys po pusę kiekvienam. Po santuokos nutraukimo jie kartu ten pat gyveno ir toliau jis remontavo butą. Butas yra 2 kambarių. Jis padavė ieškinį nusistatyti būsto naudojimosi tvarką, nes siekė faktinio atsiskyrimo nuo S. A., nes ji parsivedė kitą asmenį į namus, jos buvo priešieškinis, nes norėjo atimti iš jo būsto dalį ir išmokėti pinigus. Jis sutiko gyventi kartu su ja. Šis įvykis ir buvo sukelti bei išprovokuoti konfliktą, kad byla būtų teisme. Kada vyko civilinė byla konfliktų buvo daug, tačiau nei vienu atveju jam nebuvo iškeltos bylos. Po civilinės bylos nei vienas, nei kitas nesikreipė į policiją. Taip pasakė, kad ikiteisminio tyrimo metu, fotonuotraukų nepateikė, nes jis kai statybose dirbo dažnai keitė telefonus, nes sudaužė ir nežinojo, kad jos išsisaugoja Google paskyroje. Jis atsitiktinai žiūrėjo ir užmatė. Nuotraukos padarytos, kai parėjo namo. Nufotografuotas alkūnės sužalojimas, tai yra tos dienos pasekmė. Dėl nugaros sumušimo išorinių žymių nesimatė. Į gydymo įstaigą kreipėsi kiek atsimena tą pačią dieną, gal sekančią dieną. Medicinos ekspertas apžiūrėjo pirštą, alkūnę ir nugarą. Pats žinojo, kad reikia pas jį važiuoti, nes rašė pareiškimą. Neatsimena kokiu pagrindu buvo daromas tyrimas, tačiau medicinos ekspertui minėjo, kad buvo ligoninėje ir buvo atlikti tyrimai. Dėl sužalojimų buvo kreipęsis į medicinos ekspertą ir buvo parašyta išvada. Iš ligoninės važiavo pas medicinos ekspertą. Išvadoje buvo fiksuota alkūnės nubrozdinimas, sužalotas pirštas ir nugaros sumušimas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje išvadą buvo pateikęs. Nesutinka atlyginti žalos, nes S. A. nesužalojo (1 t. b. l. 141-142, 145, 2 t. b. l. 180-183).

3.       Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. A. parodė, kad 2015 m. ji su savo sutuoktiniu K. A. nutraukė santuoką. Santuokoje išgyveno 3 metus. Turi vieną bendrą vaiką. Santuokos metu kartu su K. A.  gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas įgytas santuokoje. Santuokos nutraukimo metu jai ir K. A.  butą padalijo per pusę. Nebuvo išdalintos tikslios patalpos, buvo tik padalinta po 1/2. Po santuokos nutraukimo K. A. gyvendavo šiame bute. 2018 m. jis pasiėmė iš buto visus ten esančius bendrus jų baldus. Paliko butą tuščią. K. A.  šiuo metu gyvena pas mamą, tame pačiame name kaip ir jų butas, tik jo mamos buto (duomenys neskelbtini). Šiame name, rūsyje, yra sandėliukas. Šio sandėliuko raktą turi tik ji, nes jis jį pametęs. Tuo sandėliuku jis nesinaudoja. Norint patekti į šį sandėliuką, reikia įeiti į koridorių. Kitame koridoriuje yra K. A.  mamos sandėliukas. Maždaug prieš savaitę laiko K. A.  įdėjo duris į šį koridorių, kuriame yra bendro naudojimo patalpos, ne tik K. A.  mamos sandėliukas, bet ir kitų asmenų. Jis tas duris užrakindavo. 2020 m. lapkričio 24 d., apie 15 val., ji grįžo iš Kauno ir ėjo skalbti drabužių. Jos skalbimo mašina stovi sandėliuke, rūsyje. Nusileidus laiptais į rūsį yra viena patalpa, kurioje yra du ar trys rūsiai ir ten yra įdėtos durys, o jų rūsys yra nusileidus laiptais į kairę, pačiam gale. Lauke vienos durys veda į butus, o kitos durys veda į rūsį. Atsidarius tas lauko duris į rūsį, nusileidus laipteliais prieš akis yra tos įdėtos durys, prie kurių viskas įvyko, už tų durų yra bendra patalpa su rūsiais. Nusileidus laiptais ir pasisukus į kairę yra koridoriukas ir ten yra išdėstyti rūsiai. Dabar ta bendra patalpa yra uždara, ten yra įdėtos durys. Būdama prie skalbimo mašinos, išgirdo, kad kažkas nusileido į rūsį laiptais, bet nematė kas. Ji tada užrakino savo sandėliuką ir pradėjo eiti koridoriumi link išėjimo. Eidama koridoriuje pamatė, kad atidarytos į išorę to koridoriaus, į kurį K. A.  įdėjo duris. Ji priėjo prie jų ir pamatė koridoriaus viduje K. A. ir pristojo, paklausė kodėl įsidėjo duris. Jis jai pasakė: „pasitrauk žiurke nuo durų“. Ji tada jam atsakė, kad kodėl ji negali stovėti čia, durys gi ne jo. Jai tos įdėtos durys netrukdė, paprasčiausiai iškilo klausimas. Ji nežinojo, kad jis ten tvarkosi tam sandėliuke ir nežinojo, kad durys buvo jo įdėtos. Ji nesakė, kad tas sandėliukas kur buvo įdėtos durys bus jos. Kai ji atėjo prie durų, kur įvyko ginčas, K. A. buvo netoli tų durų, viduje. Nuo durų iki laiptų atstumas apie 1 m. Jie vienas nuo kito stovėjo apie 2 m atstumu. K. A.  lyg darė tas duris, o kita ranka jai sugriebė už kaklo ir stūmė ją link laiptų. Nuo stūmimo ji parkrito visu svoriu nugara ant betoninių laiptų, prisilaikydama alkūnėmis ant laiptų, tuo metu nebuvo kaip apsisaugoti, nes smūgis buvo stiprus. Atsitrenkė į laiptų briaunas alkūnėmis, nugara ir sėdmenim, labiausiai skaudėjo kairę alkūnę. Tuo metu ji buvo su sportinėmis kelnėmis, megztiniu, ant rankų užsidėjusi pirštines. Krito ant nugaros. Skaudėjo nugarą, žymių kaip vėliau apžiūrėjo ant nugaros nebuvo. Tada ji kilo ir jis ją sugriebęs už abiejų rankų virš alkūnių pakėlė ir tada ją apsuko, ar ji pati apsisuko ir jis ją stūmė, o ji krito į laiptus priekiu ant alkūnių, nes saugojo pilvą, nes ji laukiasi. Atsirėmė su alkūnėmis ir su kojom į laiptų briaunas. Kai jis ją stūmė tai automatiškai ji trenkėsi alkūnėmis į laiptus. Alkūnėmis atsirėmė abejomis, bet viena turbūt perėmė daugiau svorio. Laiptus pasiekė pilvas, dešinės kojos blauzda ir alkūnės. Krito priekiu tiesiai į laiptus. Ji stojosi laikydamasi už sienos atsisukdama į jį. Atsistojusią ir atsisukusią į jį priekiu, jis vėl ją stūmė, tačiau tiksliai už kur paėmęs stūmė, ji pasakyti negali. Nukrito ant nugaros. Vėl suskaudo nugarą. Po minėtų nukritimų ant laiptų suprato, kad jai skauda kairę ranką, tiksliau alkūnę, dešinę koją, buvo sumušta dešinės kojos blauzda, kuri buvo nubrozdinta ir dešinės pusės sėdmuo. Tiksliai po kurių atsitrenkimų į laiptus liko sužalojimai, ji pasakyti negali. Buvo paraudęs ir kaklas. Kaklas paraudęs, ji mananti dėl to, kad K. A. sugriebė jai ranka už kaklo ir stūmė. Ji K. A.  jokių smūgių nesudavė. Tiksliai negali pasakyti po kurio nukritimo ant laiptų ji susižalojo, bet labiausiai skaudėjo po trečio. Nukritusi daugiausiai rėmėsi kaire alkūne, lietėsi ir dešinė alkūnė, bet svoris daugiau krito ant kairės rankos, lietėsi sėdmenimis, kojomis, ant dešinės kojos buvo mėlynė blauzdoje, iš priekio buvo nubrozdinimas ir mėlynė nuo to kai priekiu krito. Dar sužalojimų buvo ant kaklo, ant kairės alkūnės, ant sėdmens, ant dešinio šono buvo mėlynė, ant sėdmens buvo dvi mėlynės, viena buvo labiau į dešinę, o kita ties viduriu, viena viršutinėje dalyje, o kita žemiau ir labiau į dešinį šoną. Nugaros šonuose buvo tik paraudimai po kurių mėlynės nepasireiškė. Ant kaklo buvo kairėje pusėje mėlynės, nuo to kai jis ją griebė už kaklo ir stūmė, buvo kraujosruva su mėlynai raudonais taškeliais. Kraujosruva ant kaklo buvo kairėje pusėje iš šono, žemiau ausies. Po trečio kritimo ji iškart kėlėsi ir norėjo bėgti ir jau lipdama į viršų girdėjo kaip jis skambino policijai kad jį sumušė per veidą, ji kaltinamajam nesudavė per veidą, o kokiu pagrindu jis kvietė policiją, ji nesupranta. Iš rūsio ji išėjusi nebuvo tik jau po įvykio. Rūsyje buvo tik jie dviese. Grįžus į butą, jos draugas E. D. pamatęs ją, liepė kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Kviečiant policiją pranešime pasakė, kad sutuoktinis rūsyje sumušė, stūmė į laiptus, nenurodė kiek kartų stūmė, pasakė kad ji yra trečią mėnesį nėščia. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji tuo metu gulėjo, policija atvažiavo pirmiau negu greitoji, ji pasakė, kad jis stūmė ją rūsyje du ar tris kartus ir kad jai labai skauda. Ji daugiau negalėjo su jais šnekėti ir vėl nuėjo atsigulti. Labai skaudėjo, iš streso pykino, negalėjo paeiti, gulėjo ir laukė greitosios. Skaudėjo galvą, kaklą, abidvi alkūnes, nugarą, sėdmenis ir dešinę koją. Skausmas buvo per visą koją iki blauzdos. Kai parėjo, draugas jau iš laiptinės girdėjo, kad ji rėkia. Parėjo namo, jis pardėjo kilnoti drabužius, yra foto nuotraukos padarytos visų jos sužalojimų, ji buvo visa purvina. Nuotraukas padarė iš karto ir paskui kvietėsi pagalbą. Visi paraudimai matėsi iš karto. Paraudimai buvo alkūnėse, blauzdoje, sėdmenyje dviejose vietose, ant kaklo, nugara buvo raudona, jie padarė nuotraukas sumušimų. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę, nes jai pasidarė bloga, ji pradėjo vemti, jai skaudėjo pilvą. Ligoninės stacionare buvo dvi dienas dėl gresiančio persileidimo paguldyta stebėjimui, po dviejų dienų buvo paskirtas lovos režimas. Nuvažiavus į ligoninę apžiūrėjo ginekologas. Dėl sužalojimų apžiūrėjo traumatologas. Traumatologui parodė visus sužalojimus. Kai nuvyko į ligoninę visi sužalojimai matėsi, alkūnėj buvo patinimas. Ji stovėjo darbo biržoje ir nedarbingumo dėl įvykio neturėjo. Po įvykio jaučia stresą, buvo nesutarimas su šeima. Jie išsikraustė tam, kad nematų kaltinamojo. Po įvykio jai buvo paskirtas gulimas režimas, iki to įvykio šio režimo nebuvo. Po įvykio teko dažnai važinėti į gydymo įstaigas. Turi keletą čekių, kurių nepateikė, bet pas tyrėją važinėjo kokius šešis kartus į Prienus. Važiavau savo automobiliu. Kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų neturi. Apskaičiavo pagal tai, kiek automobilis naudoja kuro. Kuro kaina apie 1 Eur litrui, automobilis sunaudoja apie 10 litrų/ 100 km. Kelionės išlaidas iš ligoninės į namus apskaičiavo pagal draugo automobilio kuro sąnaudas, nes draugas E. D. važiavo į ligoninę ir ją parvežė. Draugo automobilio varomas benzinu, kuro sąnaudos yra apie 13-14 litrų /100 km. Benzino kaina yra apie 1, 25 Eur/ litro. Nuo namų iki policijos komisariato atstumas apie 70 km pirmyn atgal, panašus ir iki ligoninės. Policijos komisariatas, ligoninė yra Prienuose. 200 Eur sumą sudaro draugo važiavimas iki ligoninės, jos parvežimas iš ligoninės, visi važiavimai pas tyrėją, kiek tų važiavimų buvo dabar nepasakys, nes teko ir dėl kaltinamojo važiuoti ir dėl savęs, teko kas savaitę važinėti pas gydytoją, gal tų važiavimų gaunasi ir daugiau, bet preliminariai paskaičiavo. Ji mano, kad prašoma suma yra pagrįsta. Neturtinę žalą vertina 3000 Eur. Tai buvo pažeminimas, skausmas, išgyvenimai, šiai dienai negali atsigauti. Yra nerimas, pažeminimas, stresas kiek reikėjo išgyventi, kad nebūtų persileidimo. Šiuo metu ji su juo stengiasi nesusitikti, bet jiems yra galimybė susitikti, kadangi jis gyvena tam pačiam name, toje pačioje laiptinėje. Stengiasi eiti tada, kada jo nemato. Jie turi bendrą vaiką, su vaiku jo bendravimo nėra, jis nebendrauja. Po įvykio neturi tokių galimybių pasirūpinti buitimi, jos mama karantino metu važiuodavo pas ją į namus ir jai padėdavo (1 t. b. l. 21-22, 2 t. b. l. 108-111).

4.       Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. D. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. 2020 m. lapkričio 24 d., apie 15.05 val., dirbant kartu su Alytaus apsk. VPK Prienų r. PK Veiklos skyriaus tyrėju R. M., gavo Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), moteris buvusiam vyrui sudavė per veidą. Jiems vykstant į minėtą vietą, apie 15 val. 10 min., likus gal 1 min. laiko iki vietos gavome kitą pranešimą vykti tuo pačiu adresu, tik jau pranešėja buvo S. A.. Tarp įvykių buvo 5 min. skirtumas. Pirmiausiai iškvietė K. A., o antras įvykis buvo S. A.  iškvietimas. S. A.  pranešime buvo nurodyta, kad jai yra 28 m., yra 3 mėn. nėščia ir, kad ją buvęs vyras rūsyje pastūmė ir susižeidė šoną. Atvykus minėtu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko prie namo vyriškis, kuris prisistatė K. A.. Jiems vyriškis pasakė, kad šio namo rūsyje, jo buvusi sutuoktinė S. A. konflikto metu smogė jam ranka per ranką ir neleido rakinti spynos, grumtynių metu jis atsitrenkė į rūsio sieną ir sužalojo kairės rankos alkūnę ir nugarą, dėl ko jautė fizinį skausmą. K. A.  tik paaiškino, kad jam skauda nugarą, kad alkūnę, jį vėliau apžiūrėjo medikai. Ji su kolega neapžiūrėjo. Matė ant kažkurio piršto įdrėskimą. Buvo šviežias įdrėskimas, matėsi kraujo, paviršutiniškas nubrozdinimas, nutrinta viršutinė odelė. Negali pasakyti ar sakė, kad su spyna, kai grūmėsi, ar į sienos rūsio plytą susižalojimo. To tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Matė tik ant piršto nubrozdinimą. Paklausus pas K. A. ar kas matė jų konfliktą, jis paaiškino, kad rūsyje daugiau nieko nebuvo ir niekas konflikto nematė. Pabendravus su K. A., liepė jam laukti lauke, ji su kolega ėjo pas kitą pranešėją, tai yra pas S. A. į jos butą. Atėjus jiems pas minėtą pilietę, ji buvo namuose, juos pasitiko ašarodama buvo savo kambaryje, gulėjo ant lovos. Ji jiems paaiškino, kad apie 15.00 val. ėjo ar išimti, ar padžiauti į rūsį skalbinių. Ten buvo K. A.. Jai būnant šio daugiabučio namo rūsyje, bendro naudojimo patalpoje, ją pastūmė buvęs sutuoktinis K. A., kadangi ji norėjo patekti į bendro naudojimo koridorių rūsyje, kur tuo metu K. A. kabino spyną. Pastumta S. A. parkrito ant betoninių laiptų, esančių priešais rūsio duris, ant kurių R. A. kabino spyną. Dėl to S. A. pajautė fizinį skausmą alkūnėje, sėdmenyse ir kojoje. S. A. matėsi, kad buvo stresinėje situacijoje ir ji negalėjo pasakyti kaip krito, kur krito, kiek kartų krito, tik, kad ją pastūmė, skauda klubą, koją, kažkur ranką, nes visą laiką raudojo. Krito nugara, po to priekiu, bet kiek kartų krito nenurodė. S. A. paaiškino, kad su K. A. nuo 2015 m. yra išsiskyrę, kartu negyvena, bendro ūkio neveda, šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl turto dalybų. Mažametė jų dukra grumtynių nematė, nes buvo kartu su S. A. sugyventiniu bute. Taip pat pastarosios teigimu įvykį mačiusių asmenų rūsyje nebuvo. Neužilgo atvyko medikai. Medikai atėjo ją apžiūrėti, tarpduryje stovėjau ji, bet ne tame pačiame kambaryje, gal 2 metrų atstumu. S. A.  nusiavė kelnes, parodė savo koją kur susimušė, nes kaip teigė rūsyje ją buvęs vyras pastūmė ant laiptų. Įvykio momentu ji negalėjo nurodyti kiek kartų ją pastūmė. Ji pati savo akimis matė, kaip ji medikams rodė sužalotas vietas, t. y. dešinės kojos žemiau kelienio, dešinės pusės sėdmenis ir alkūnę. Tik nepamena, kurios rankos alkūnę. Ji rodė medikams, o ji stovėjo kažkur 2 metrų atstumu, tačiau matė kur rodė, matė paraudimą, kraujo, apdraskymų nematė. Pirminiais duomenimis pastaroji paaiškino, kad yra nėštumo pradžioje ir atvykę medikai nedelsdami ją tolimesnei apžiūrai išvežė į Alytaus ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Po to buvo apžiūrėtas rūsys, kurį jiems parodė K. A.. Apžiūrint minėtą rūsį, jokių grumtynių pėdsakų nebuvo užfiksuota (b. l. 47-48, 2 t. b. l. 177-178).

5.       Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas. 2020 m. lapkričio 24 d., apie 15.05 val., dirbant kartu su Alytaus aps.VPK Prienų r. PK Veiklos skyriaus tyrėja R. D., iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto gavo pranešimą, kad adresu Prienų (duomenys neskelbtini), moteris buvusiam vyrui sudavė per veidą. Jiems vykstant nurodytu adresu, gavo dar vieną pranešimą iš operatyvaus valdymo skyriaus vykti tuo pačiu adresu, nes vyras pastūmė 28 metų moterį nuo laiptų, ji susitrenkė šoną, moteris yra tris mėnesius nėščia. Atvykus (duomenys neskelbtini)  į daugiabučio namo kiemą, juos pasitiko iš matymo pažįstamas vaikinas, tai buvo K. A.. Šį vaikiną žino iš matymo, nes jau ankščiau yra su juo bendravęs. Jiems vyriškis pasakė, kad šio daugiabučio namo rūsyje, įvyko konfliktas tarp jo ir jos buvusios sutuoktinės S. A.. Jie susistumdė rūsyje ir jis atsitrenkė į rūsio sieną ir sužalojo kairės rankos pirštą, alkūnę ir nugarą. Paklausus pas K. A., ar kas matė jų konfliktą, jis paaiškino, kad rūsyje daugiau nieko nebuvo ir niekas nematė. Po to, kartu su K. A., jam rodant, nuėjo į daugiabučio namo rūsį, kur viskas vyko. Rūsyje jiems K. A. parodė duris, kurias jis įsidėjo į koridorių, nes ten jis sportuoja ir laiko savo daiktus. Taip pat sakė, kad namo gyventojai neprieštarauja dėl to ir tai turi patvirtinantį dokumentą, kurį jiems pateikė. Taip pat K. A. sakė, kad S. A. norėjo ant šių durų uždėti savo spyną. Kad būtų jam S. A. sudavus smūgį spyna per plaštaką, K. A. jam nesakė. Jis matė, kad yra nubrozdinta K. A. dešinės plaštakos vidurinio piršto oda, tačiau nebuvo didelė žaizda ir nebuvo kraujuotas pirštas. Tiksliai kaip susižalojo pirštą nepaaiškino. Matėsi kad sumušimas šviežias. Jis skundėsi, žadėjo kreiptis pas medikus, kad jį apžiūrėtų, bet daugiau sužalojimų jis nematė. Jis skundėsi ar dėl rankos sumušimo, ar dėl ko, nepamena, bet skundėsi, kad jis yra sumuštas. Pabendravus su K. A., liepė jam laukti lauke, o jie ėjo pas kitą pranešėją, tai yra pas S. A. į jos butą, kadangi buvo gautas ir jos pranešimas. Atėjus jiems pas minėtą pilietę, ji buvo namuose. - Kai S. A.  juos pasitiko koridoriuje, jis nematė, kad drabužiai būtų purvini, jie buvo švarūs. Jis buvau koridoriuje, o medikai užėjo į kambarį. Nepamena, kad būtų prašę kažkas atnešti vandens. S. A. buvo susijaudinusi, verkė, kalbėjo normaliai, atsakinėjo į klausimus. Su kolege tai vienas, tai kitas išeidavo į kiemą laikas nuo laiko, galbūt ne visą laiką buvo kartu. S. A. jiems paaiškino, kad apie 15.00 val. jai būnant šio daugiabučio namo rūsyje, bendro naudojimo patalpoje, ją pastūmė buvęs sutuoktinis K. A., kadangi pastaroji norėjo patekti į bendro naudojimo koridorių rūsyje, kur tuo metu K. A. kabino spyną. Pastumta S. A. parkrito ant betoninių laiptų, esančių priešais rūsio duris, ant kurių R. A. kabino spyną. S. A. buvo sužalota alkūnė, sėdmenys, koja ir kaklas. Ji jiems sakė, kad tik krito, nuo to, kaip ją K. A. stūmė, tačiau tiksliai kiek kartų stūmė jiems ji nesakė. S. A. paaiškino, kad įvykį mačiusių asmenų nebuvo. Apžiūrint minėtą rūsį, jokių grumtynių pėdsakų nebuvo užfiksuota (b. l. 51-52, 2 t. b. l. 112-113).

6.       Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. D. parodė, kad jis apie du metus gyvena kartu su savo sugyventine S. A. jos bute, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena S. A. dukra, kuriai šiuo metu yra 7 metai. Šio buto pusė priklauso buvusiam S. A.  sutuoktiniui K. A.. Jis turi nuo šio buto raktus ir kada sugalvoja jis į jį ateina. K. A.  kartais būna pas savo motiną bute, kuris yra tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje. Tik jos butas trečiame aukšte, o S. A.  pirmame. Šiuo meta vyksta teisminis procesas dėl šio buto padalijimo. S. A.  nori išpirkti iš K. A. jo buto dalį, tačiau jis nesutinka. Jis su K. A.  galima sakyti visiškai nebendrauja. 2020 m. tiksliai kurią dieną pasakyti negali, bet buvo lapkričio mėnuo, S. A.  viena nuėjo į namo rūsį skalbinių. Šio daugiabučio namo rūsyje yra jos butui priskirtas sandėliukas, kuriame yra skalbimo mašina. Ji ėjo viena, o jis tuo metu su S. A.  dukra buvo namuose. S. A.  tuo metu buvo apsiavusi aptemtomis kelnėmis ir apsirengusi džemperį, buvo be striukės. Maždaug praėjus apie 10 minučių, į butą S. A.  parbėgo rėkdama ir verkdama. Jos šonai ir rankos buvo pabaltavusios, verkė kad skauda nugarą, sėdmenis. Tapkės buvo vos ne suplyšusios, rankos nubrozdintos, megztinis pabalęs, mėlyna sėdmens juosta, pakėlus rūbus matėsi didžiulė mėlynė ant dešinio sėdmens viršuje. S. A.  pati negalėjo normaliai pastovėti, trūko oro. Ji negalėjo pastovėti, skaudėjo nugarą, alkūnes, rankas, todėl ji visą laiką sėdėjo reikėjo nešti vandens. Jis pas ją klausė kas atsitiko. Ji jam pasakė, kad rūsyje ją sumušė K. A. Ji sakė kad ją stūmė į laiptų pusę, ji krito, vieną kartą krito ant nugaros, antrą kartą į pilvo pusę, į pilvo pusę krisdama kažkaip alkūne ar ranka bandė saugoti pilvą, po to pabėgusi parlėkė namo. Kiek kartų stūmė S. A.  jis pasakyti negali. Gal ji jam ir sakė, tačiau neprisimena. S. A.  sugrįžo išėjusi į rūsį tik vieną kartą. Prieš tai nebuvo ji sugrįžusi į butą, nes jeigu būtų grįžusi į butą, jis būtų girdėjęs. Tiksliai jam S. A.  neaiškino, kas ten įvyko tarp jos ir K. A.. Ji jam tik sakė, kad ji grįždama iš savo sandėliuko, paklausė pas K. A.  kam jis čia tas duris įdėjo. Kažkaip jie paskui susistumdė ir K. A.  ją stūmė, ir ji parkrito ant laiptų bei susižalojo. Jam S. A. parodė, kad jos sumušta alkūnė, tiksliai kurios rankos neprisimena. Ant alkūnės matėsi paraudimas. Taip pat sumušti buvo sėdmenys, matėsi paraudimas ant jų. Matėsi ant S. A.  džemperio baltos spalvos dulkės, tikriausiai nuo to kaip ji nukrito ir atsitrenkė į laiptus. Taip pat buvo baltos kelnės. Buvo paraudusi nugara. Kiek prisimena, buvo sumušta ir viena koja, bet tiksliai pasakyti negali kuri. Jis matė, kad kairės rankos alkūnė jau buvo pradėjusi raudonuoti, sėdmenų dešinės pusės viršutinė dalis buvo pradėjusi raudonuoti, ties kaklu buvo paraudę, tiksliai negali patvirtint kuri kaklo pusė buvo paraudus ar kairėje, ar dešinėje, bet buvo raudonos žymės. Buvo raudonas plėmas ant kaklo, neatsimena ar kairiam ar dešiniam kaklo šone, viduryje. Žymė buvo delno dydžio. Jis užfiksavo sumušimus ir rūbus kur matėsi pabalimai nuotraukomis. Nufotografavo apsidraudimui, kadangi iš policijos pareigūnų nebuvo jokios fiksacijos. Įvykio jis nematė. Jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją, kadangi S. A. laukiasi, tai bijojo, kad šie sužalojimai nepakenktų jai. Jis supykęs išbėgo į lauką ir kieme pamatė stovintį v. Jis pas jį paklausė, kas nutiko. Jis sakė, kad S. A.  pati kalta, pati nukrito. Kas tarp K. A.  ir v įvyko rūsyje, jis nesakė. Tada jis apsisuko ir grįžo į butą, nenorėjo su juo konfliktuoti. Pareigūnai atvyko, bet ne jie skambinom pareigūnams, jiems skambino K. A.. Jie skambino greitajai pagalbai, bendruoju numeriu 112, o policija jau buvo iškviesta. Pareigūnus pasitiko K. A., o po to jie atėjo pas juos į butą. Bute su pareigūnais bendravo S. A., tuo metu jis buvo kambaryje su jos dukra, bendravimas su policijos pareigūnais vyko koridoriuje. Atvykus medikams, S. A.  apžiūrėjo ir kadangi S. A.  jautėsi blogai, ją greitoji išvežė į ligoninę. Kitą dieną po įvykio K. A.  atėjo į S. A.  ir jam priklausantį butą. Jis pasiskundė, kad yra sužalotas, tačiau S. A.  neatsiprašė. Jų gyvenimas po įvykio pasikeitė. Grįžus S. A. iš ligoninės, jai buvo skirtas gulimas režimas, jie laikinai persikėlė gyventi į Kauną. Persikėlė mėnesiui laiko į Kauną, kad S. A.  būtų kuo mažiau veikiama nerviškai, kad būtų didesnės galimybės lovos režimui, kad niekas iš aplinkinių neerzintų, kad nebūtų problemų dėl nėštumo. (duomenys neskelbtini)  gyventi buvo nesaugu, kadangi tas butas priklauso ir K. A.  ir jis gali ateiti į butą. Daktarai sakė, kad buvo išsiliejęs kraujas, nėštumo eigoje buvo kažkokie nesklandumai ir reikėjo priežiūros. S. A.  psichologinė būsena po šio įvykio pasikeitė, teko stengtis, kad jos nerviškai niekas neveiktų (b. l. 55-56, 2 t. b. l. 111-112).

7.       Teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. T. parodė, jog jis yra gydytojas akušeris – ginekologas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės darbuotojas, skyriaus vedėjas. Kaltinamojo K. A. nėra matęs. Šį įvykį kažkiek atsimena. Slaugytojos užrašyta kreipimosi priežastis: skauda kairę ranką dešinę koją ir pilvą. Pirmiausiai pacientę ne jis pirmas pamatė, jis tik baigė gydymą. Pirmi pamatė traumatologai – ortopedai dėl sumušimų. Traumatologai – ortopedai pažymėjo skausmus kairės alkūnės ir dešinės pusės sėdmens srityse, kad žymesnių sutrikimų nerado, paskyrė šaltį sumušimų vietose ir perdavė ginekologams konsultuoti, nes moteris buvo nėščia ir skundėsi skausmu. Kadangi buvo ir fizinė, ir psichinė trauma, o ir vienas, ir kitas rizika gresiančiam persileidimui, moteris skundėsi, kad skauda pilvą, todėl buvo stacionarizuota sekimui dėl galimo, gresiančio persileidimo, kurio pagrindinis požymis, kuris dar nėra vykstantis, kol dar nėra kraujo, yra moteris nusiskundimai. Jeigu moteris sako, kad skauda pilvą, tai jie tuo tiki. Kraujo nebuvo, tačiau persileidimas pradžioje prasideda nuo skausmo, o vėliau pereina toliau. Buvo parašyta skausmas pilvo apačioje po traumos, antras nėštumas, pirmas nėštumas baigėsi po Cezario operacijos. Echoskopuojant buvo matoma, kad truputį kietesnė gimda, su tonusu. Paskirtas atitinkamas gydymas dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo. Tai buvo 24 d. 17.35 val. Jis pamatė moterį 25 d. Moteris tuo metu buvo ramesnė, pilvas buvo minkštas, neskausmingas, tęsė gydymą, pykino, vėmė. Echoskopavau 26 d. jis apžiūrėjo, kad kraujo makštyje nėra, kad gimdos kaklelis suformuotas, kad neštumas atitinka 10 savaičių ir 5 ar 6 dienas, kad vaisiaus būklė gera, baigė stacionarinį gydymą ir išleido į namus. Nukreipėme į moterų konsultaciją po dviejų savaičių. Moteriai buvo paskirta infuzoterapija, Nefidipidas, Askorbino rūgštis ir Aspirinas. Infuzoterapija skiriama visoms kaip tik turi nusiskundimų dėl gresiančio persileidimo, kad padidinti skysčius, atitinkamai apgerėja ir vaisiaus, ir moters būklė. Pagal metodines rekomendacijas jie taip visas gydo. Taip pat gydė ir šią pacientę. Nefidipidas yra gimdą atpalaiduojantis, skiriamas spaudimui mažinti. Stebuklingų vaistų, kad neįvyktų persileidimas nėra. Yra tik pagalbiniai vaistai. Panaudojus šias priemones viskas pasitaisė. Didžiausia parama ramybė ir psichikos susitvarkymas, nes pagrindinė priežastis psichinė ir fizinė trauma. Gresiantis persileidimas objektyviai matomas tik tada, kai pradeda vykti, kai prasideda kraujavimas, sukietėja gimda. Gimdos sukietėjimo jis nerado, bet budintis daktaras rado. Viskas atitinka klasikinę situaciją. Rizikos buvo. Dėl priešlaikinio gimdymo rizikos ateityje negalėtų pasakyti, kadangi kiekvienas atvejis individualus ir smulkiai negalėtų pasakyti. Su gresiančiais persileidimais labai daug būna ir didesnė dalis sėkmingai išnešioja (2 t. b. l. 176-177).

8.       Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. U. parodė, jog trauminiai poveikiai yra fiksuojama tiek, kiek yra sužalojimų ant kūno. Gali būti, kad nuo vienos smūgio gali pasireikšti keli sužalojimai. Šiuo atveju, neatmetama kad galėjo būti sužalojimai nuo vieno trauminio poveikio, kadangi ten yra laiptai, daug briaunų, taip pat nežinoma kokia padėtimi nukentėjusioji krito. Teismo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai „Tada jis stvėrė man už kaklo, tuo metu stūmė į laiptus, aš kėliausi, tada jis stvėrė man už rankų ir vėl mane stūmė, aš apsisukau ir kritau priekiu, o trečiu kartu kai atsikėliau ir mane pastūmė, aš vėl kritau nugara“ yra tikėtini. Tai patvirtina iš kur sužalojimas kakle. Masyvūs – klube, sėdmens srityje. Dėl teismo pagarsintų nukentėjusiosios parodymų „tyčia ją stūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara krito ant betoninių laiptų, po to nukentėjusiajai S. A. atsistojus, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia nukentėjusiąją S. A. stūmė du kartus, dėl ko ji krito ant betoninių laiptų, taip smurtaudamas nukentėjusiajai S. A. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimo dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą“ gali nurodyti, jog jie ( ekspertai) turėjo tokias aplinkybes. Pagal jos parodymus nebuvo pažymėta, kad buvo paimta už kaklo. Kaklo kairėje pusėje buvo nedidelė 1,5 cm x 0,5 cm kraujosruva, kuri konkrečiai negali pasakyti, bet galėjo atsirasti kontakto į kaklą metu. Sunku pasakyti ar nuo drabužių ar nuo ko kito atsirado. Ji krito, tačiau neaišku kokia plokštuma ji atsitrenkė į tuos kietus, bukus daiktus, nes ten yra laiptai, yra briaunos. Čia konkrečiai pasakyti neįmanoma, išvada gali būti tik tikėtina. Diferencijuoti, kuris smūgis pirmas ar antras prie sužalojimo negalima pririšti, nėra galimybės. Turi būti konkretumas ar vieno, ar kelių. Sužalojimai, kuriuos nustatė, tai teoriškai gal ir galėjo, bet priežastinio ryšio konkrečiai negali patvirtinti. Jis gali komentuoti tik tas žymes, kurias jis aprašė, kurias parodė, kadangi ji buvo pas juos, tai jie išmatavo ir surašė akte. Kitų komentuoti negali. Nugaroje sužalojimų nebuvo fiksuota. Fiksuota buvo klubas, blauzda. Dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, tai yra sėdmens sritis, o klubas yra aukščiau sėdmens. Šie sužalojimai yra vienoje plokštumoje, dešinėje pusėje. Tai rodo, kad galėjo būti vienas kritimas, tačiau to patvirtinti negali, kadangi gali būti vienas sužalojimas, o poveikiai į tą pačią vietą keli. Išvadoje dešinio sėdmens sumušimą įrašė, kadangi gavo medicininę dokumentaciją, kurioje tokia diagnozė buvo įrašyta gydytojų – kairė alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimas. Šios diagnozės jis negali išmesti. Apibendrintai apie visus sužalojimus gali pasakyti, jog konkretumas, tai kurie sužalojimai buvo aprašyti, o paties mechanizmo - gali būti ir vieno, ir keleto, dėl to gali sakyti tik tikėtina, konkrečiai negali pasakyti. Nurodo, jog teismas pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai „ji spyna sudavė man per dešinės plaštakos pirštus, pirštą prakirto ir tuo pačiu metu mane stūmė. Aš atsitrenkiau kairės rankos alkūne į sieną. Nuo to man skaudėjo ranką ir buvo nubrozdinta alkūnė. Kai mane stūmė, tai kažkaip iš inercijos ji atbula parkrito ant betoninių laiptų nugara. Ten atstumas tarp durų ir laiptų koks 1 m atstumas. Jis S. A.  tyčia nestūmiau, ji parkrito pati. Dar norėjau ją pakelti, bet pagalvojau, kad geruoju nesibaigs“ taip pat yra tikėtini, jų negalima atmesti, jeigu griuvo ir kontaktai buvo į dešinę, į sėdmenis. Sužalojimai buvo ir pagal tokią sąlyga galėjo pasireikšti. Jie (ekspertai) paprastai trafaretiškai rašo, kad sužalojimai galėjo padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant, atsitrenkiant. Jie nustato pasekmę. Ar sužalojimai galėjo sukelti negrįžtamas pasekmes, negali atsakyti, kadangi tai nustato gydytojai. Dėl dokumente nurodytų duomenų – klinikinės diagnozės, jos akte įrašyta kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimas, paskirta ginekologo konsultacija. Preliminari klinikinė diagnozė tai yra ginekologo įrašas – surišta su ginekologine anamneze. Kadangi guldo ligonį į ginekologinį skyrių, tai turi įrašyti diagnozę. Šiuo atveju rašo gresiantis persileidimas. Kam skirti vaistai užfiksuoti gydymo laikotarpiu, tai galėtų atsakyti tik tas gydytojas, kuris skyrė vaistus, kadangi ten yra dalis ir koduotų, tai yra ne jo specialybė. Dėl priešlaikinio gydymo ar persileidimo rizikos, jis negali atsakyti (2 t. b. l. 150-152).

9.       Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad akistatos metu prieštaravimų tarp nukentėjusiosios S. A. ir įtariamojo K. A. parodymų pašalinti nepavyko, kadangi jie laikėsi apklausų metu duotų parodymų. Nukentėjusioji S. A. parodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo rūsyje, ėjo skalbti rūbų. Skalbimo mašina yra rūsyje esančiame sandėliuke. Būdama sandėliuke ji išgirdo, kad kažkas atėjo į rūsį. Tada ji ėjo koridoriumi link išėjimo ir pamatė, kad koridoriaus durys, kurias įsidėjo K. A.. buvo atrakintos. Ji sustojo pažiūrėti ir tuo metu jai K. A.  pasakė, kad „dink iš čia žiurke“. Ji pas jį paklausė, kodėl jis įsidėjo šias duris, o jis jai atsakė, kad ne jos reikalas. Tada jis priėjo prie jos arčiau, tiksliai ji neprisimena, bet lyg viena ranka sugriebė iš priekio jai už kaklo ir stūmė link laiptų. Nuo stūmimo ji nukrito ant laiptų. Nukrito nugara. Nugarą skaudėjo iškart. Tada ji kėlėsi ir beveik jau atsistojusią ją, K. A.  vėl ją stūmė paėmęs už rankų link laiptų. Tuo metu ji į K. A.  buvo priekiu, bet krisdama persisuko ir krito į laiptus priekiu ir nusibrozdino dešinę koją – blauzdą iš priekio. Ir vėl trečią kartą ji stojosi. Kai atsistojo ir ji atsisuko į K. A. priekiu jis ją vėl stūmė ir ji vėl krito ant laiptų nugara. Jai buvo sužaloti sėdmenys ir kairė alkūnė. Jai labai skaudėjo šias kūno vietas. Įtariamasis K. A. nesutiko su nukentėjusiosios parodymais ir parodė, kad jis S. A.  nestūmė, ji pati užsikabino koja už apatinės laiptų pakopos ir nugriuvo. Už kaklo jai nebuvo suėmęs ir jo nesužalojo, gal po to susižalojo pati arba jos draugas parėjus namo ją sužalojo. Jis nepripažįsta, kad S. A.  tris kartus stūmė ir ją sužalojo (t. 1 b. l. 59-61).

10.       Protokolas-pareiškimas, kuriame nukentėjusioji S. A. nurodė, kad 2020-11-24 15.00 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, buvęs sutuoktinis K. A., jai sugriebė rankomis už kaklo ir stūmė į priekį, dėl to ji nukrito ant betoninių laiptų ir jai buvo sužalota kairės rankos alkūnė, dešinė koja ir dešinės pusės sėdmuo (t. 1 b. l. 6).

11.       Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) keturaukščio daugiabučio namo rūsyje. Daugiabutis namas turi du įėjimus. Dešinysis įėjimas yra iš šiaurės pusės. Dešinėje pusėje yra metalinės rudos spalvos koduota spyna durys, kurios veda į daugiabučio namo laiptinę. Pro kairiąsias metalines rudos spalvos duris, rakinamas įleidžiama spyna, patenkama į daugiabučio namo rūsį. Metalinių durų spyna atrakinta, laužimo žymių nematyti. Pro lauko duris nusileidus betoniniais septynių pakopų laiptais patenkama į rūsio koridorių. Nusileidus laiptais priešais yra medinės baltos spalvos durys, užrakintos pakabinama spyna. Koridoriaus kairėje ir dešinėje pusėje yra po penkias rūsio patalpas, kurios yra užrakintos pakabinamomis spynomis. Rūsio sienos mūrinės, baltos spalvos. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau reikšmingų nusikalstamai veikai tirti pėdsakų nenustatyta (t. 1 b. l. 12-13, 14-19).

12.       Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji S. A. parodė: daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini)  kurio rūsyje 2020-11-24 apie 15 val., prieš ją smurtavo buvęs sutuoktinis K. A.; duris, pro kurias patenkama į namo rūsį; duris, pro kurias patenkama į jai priklausantį sandėliuką ir į kurį ji 2020 m. lapkričio 24 d., apie 15 val., buvo atėjusi; duris, kurias įsidėjo jos buvęs sutuoktinis K. A. į ten esantį bendro naudojimo koridorių ir jas užrakino pakabinama spyna; kaip ji stovėjo, tuo metu, kai jai už kaklo sugriebė K. A. ir stūmė ją ant laiptų; vietą, kur tuo metu stovėjo K. A., kai ją stūmė; laiptus, ant kurių ji parkrito ir susižalojo (t. 1 b. l. 29-31, 32-36).

13.       Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautas 1.44 trukmės garso įrašas. Įraše užfiksuotas pokalbis tarp operatorės ir moters. Operatorei paklausus, kas nutiko, moteris nurodė, kad buvęs vyras nėščią ją stūmė ant laiptų. Moteris nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Operatorei pasiteiravus ar reikia medikų, moteris nurodė, kad nežino, skauda visą šoną. Operatorė paklausus ar ją ant laiptų pastūmė, moteris nurodė, jog taip. Operatorė klausė ar ji susitrenkė šoną ir kelinta nėštumo savaitė yra. Moteris nurodė, jog trys mėnesiai beveik. Operatorė klausė ar kažkokių ginklų peilių, nenaudojo prieš ją, negrasino. Moteris nurodė, kad ne ir sakė, kad gal tris kartus ją pastūmė (t. 1 b. l. 86-88).

14.       Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. D. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020-11-24 dirbant kartu su Alytaus aps. VPK Prienų r. PK Veiklos skyriaus tyrėju R. M., apie 15.10 val. buvo gautas Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini)., vyras pastūmė 28 metų moterį nuo laiptų, susitrenkė šoną, moteris yra tris mėnesius nėščia. Namuose yra viena nepilnametė dukra. Vyras išėjęs į lauką. 2020 m. lapkričio 24 d. 15.16 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini)., juos pasitiko pranešėja S. A., kuri paaiškino, kad apie 15.00 val. jai būnant daugiabučio namo rūsyje, bendro naudojimo patalpoje, ją pastūmė buvęs sutuoktinis K. A., kadangi pastaroji norėjo patekti į bendro naudojimo koridorių rūsyje, kur tuo metu K. A. kabino spyną. Pastumta S. A. parkrito ant betoninių laiptų, esančių priešais rūsio duris, ant kurių R. A. kabino spyną. Dėl ko S. A. pajautė fizinį skausmą alkūnėje, sėdmenyse ir kojoje. S. A. paaiškino, kad su K. A. nuo 2015 m. yra išsiskyrę, kartu negyvena, bendro ūkio neveda, šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl turto dalybų. Mažametė jų dukra grumtynių nematė, nes buvo kartu su S. A. sugyventiniu bute. Taip pat pastarosios teigimu įvykį mačiusių asmenų rūsyje nebuvo. Pirminiais duomenimis pastaroji paaiškino, kad yra nėštumo pradžioje ir atvykę medikai nedelsdami ją tolimesnei apžiūrai išvežė į Alytaus ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Abiem konflikto dalyviams alkotesteriu Alcotest nustatyta 0.00 prom. alkoholio (t. 1 b. l. 90).

15.       Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2020 m. lapkričio 24 d. nuo 15:27:56 val. iki 15:29:56 val. vaizdo įraše, išimtame iš Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. D. darbo metu naudotos BODY kameros BOF1EC609108, matoma, kad nukentėjusioji S. A. policijos pareigūnams nurodė, kad rūsyje ją K. A. stūmė tris kartus ant laiptų ir matoma kaip S. A. parodė, kaip ji buvo stumiama. Taip pat ji nurodė, kad jai sumušta koja, kaklas, ranka (t. 1 b. l. 74-76).

16.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. A. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje (t. 1 b. l. 28).

17.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto L. U. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad kadangi jis neturi konkrečių duomenų apie nukentėjusiosios kritimo kontaktą su kitu buku paviršiumi (laiptais), todėl konkrečiai negali atsakyti ar padaryti nukentėjusiajai sužalojimai poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimas, galėjo gautis nuo vieno ar nuo kelių kontaktų (t. 1 b. l. 44-45). 

18.       Nukentėjusiosios į bylą pateiktos fotonuotraukos: keturios nuotraukos: (duomenys neskelbtini)  2020-11-24, 15.09 val. Nuotraukose matyti nuo dulkių pabaltavęs mėlynas megztinis; nuotraukoje matyti raudonos šlepetės su apdaužytais priekiniais kraštais (t. 2 b. l. 132-136); 1 nuotrauka. (duomenys neskelbtini). 2020-11-26, 13.04 val. Grįžau iš ligoninės, nuotraukoje nubrozdinta koja ir matosi mėlynė; 2 nuotrauka. (duomenys neskelbtini). 2020-11-26, 13.04 val. Nuotraukoje matyti sumušta alkūnė, kairės rankos, didelė mėlynė. 3 nuotrauka. (duomenys neskelbtini)  2020-11-26, 13.04 val. Ta pati vieta, alkūnė. 4 nuotrauka. (duomenys neskelbtini). 2020-11-26, 13.05 val. Rodau, kad ir ant dešinės rankos alkūnės taip pat yra mėlynė. Dėl šios vietos negaliu pasakyti, nes kiek pamenu rodė tik vieną ranką. 5 nuotrauka. (duomenys neskelbtini) 2020-11-26, 13.03 val. Ant sėdmens mėlynės. Nuotrauka daryta grįžus iš ligoninės. S. A.. 6 nuotrauka. (duomenys neskelbtini). 2020-11-26, 13.04 val. Matosi mėlynės ant sėdmens. 7 nuotrauka. (duomenys neskelbtini) 2020-11-26. Sumuštas sėdmuo, matosi mėlynės. 8 nuotrauka. (duomenys neskelbtini) 2020-11-26, 13.04 val. Tas pats sėdmuo, dešinės pusės. 9 nuotrauka. Tas pats sėdmuo, dešinės pusės (2 tomas, b. l. 137).

19.       Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodytais duomenimis, 2020 m. lapkričio 24 d. 16.31 val. S. A. greitosios medicinos brigados buvo pristatyta į ligoninę. Pacientės apžiūros lape nurodyta kreipimosi priežastis: skauda kairę ranką dešinę koją ir pilvą. Medicinos dokumentų išraše/ siuntime nurodyta, jog 17.37 val. S. A. buvo apžiūrėta ortopedo traumatologo, kuris pažymėjo skausmus kairės alkūnės ir dešinės pusės sėdmens srityse, žymesnių sutrikimų nerado, paskyrė šaltį sumušimų vietose ir perdavė ginekologams konsultuoti, nes moteris buvo nėščia ir skundėsi skausmu. Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog 2020 m. lapkričio 24 d. 18.50 val. S. A. skubaus pristatymo į stacionarą pagrindu dėl gresiančio aborto buvo paguldyta į ginekologijos skyrių. Apžiūros lape akušerijos ginekologijos skyriuje nurodyta, jog pacientei buvo skausmas pilvo apačioje, kraujo nebuvo. Echoskopuojant buvo matoma, kad truputį kietesnė gimda, su tonusu. Pacientė ginekologijos skyriuje buvo iki 2020 m. lapkričio 26 d. 12.00 val. S. A. epikrizėje buvo nurodyta, jog pacientės būklė išrašant – skausmų nejaučia, rekomenduojama moterų konsultacija po 2 savaičių, taikytas medikamentinis gydymas: infuzoterapija, nifedipini (2 t. b. l. 2-30).

20.       Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad S. A. lankėsi VšĮ Lietuvos mokslų universiteto Kauno ligoninėje 2021 m. vasario 10 d. 21.40 val. Anamnezė: skundžiasi stipriu juosmeninės nugaros dalies skausmu. Skausmas vargina apie 1 sav. laiko. Skausmai atsirado palaipsniui. Pacientė šiuo metu turi labai stiprų stresą asmeniniame gyvenime – verksminga, susijaudinusi, teigia, kad labai prastai miega. Rekomendacijos: NVNU p/r, tausojantis rėžimas. Planinė neurologo k-ja, ŠG sekimas. Išrašyti elektroniniai receptai: Alprazolami 1 mg N30 ir Zolpidemi 10 mg N20. Išleista: 2.00 val. (t. 2 b. l. 104).

21.       Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-196-800/2021 ieškovo K. A. ieškinys dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo atmestas, atsakovės S. A. priešieškinis tenkintas ir atidalintas ieškovui K. A. ir atsakovei S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, pažymėtu R-15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei S. A. natūra priskiriant ieškovui priklausančią ½ dalį buto, iš atsakovės S. A. už jai tenkančią ieškovo K. A. ½ buto dalį, ieškovui K. A. priteista išmokėti 6 500,00 Eur piniginė kompensacija. Sprendimo 18 punkte nurodoma, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinamas panaudojęs smurtą atsakovės atžvilgiu. Nors joks procesinis sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas, tačiau tai rodo, kad abu bendraturčiai nesugeba nekonfliktuoti, dėl kylančių konfliktų kreipiasi į policiją ir rašo vienas ant kito pareiškimus, taip įtraukia į savo ginčus valstybės institucijas. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 25 d. (t. 2 b. l. 144).

22.       Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. A. kilusio konflikto metu daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje buvusiai sutuoktinei S. A. tyčia sugriebė ranka už kaklo ir tyčia ją stūmė, dėl ko nukentėjusioji nugara krito ant betoninių laiptų, po to jai atsistojus, tyčia stūmė du kartus, dėl ko ji nukrito ant betoninių laiptų, taip nukentėjusiajai S. A. sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas sveikatą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimais dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimu. Nors kaltinamasis nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pareikštą kaltinimą patvirtinta bylos medžiaga.

23.       Byloje nėra ginčo, kad tarp kaltinamojo K. A. ir nukentėjusiosios S. A. yra susiklostę itin konfliktiški abipusiški santykiai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo K. A. ir jo buvusios žmonos S. A. kilo konfliktas dėl įdėtų durų daugiabučio gyvenamojo namo rūsio bendro naudojimo patalpoje. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, jog ji į savo rūsio sandėliuką nešė skalbti skalbinius, jai išeinant iš sandėliuko pamatė K. A. prie bendro naudojimo patalpos ir paklausė kodėl į šią patalpą įdėtos durys. K. A. pasakė „pasitrauk, žiurke, nuo durų.“ Tuo metu paėmė už kaklo ir stūmė į laiptus. Nuo durų iki laiptų yra maždaug 1 m atstumas. Pastūmus, ji nukrito nugara ant betoninių laiptų, prisilaikydama alkūnėmis ant laiptų. Paaiškino, kad atsitrenkė į laiptų briaunas alkūnėmis, nugara ir sėdmenimi. Kai ji kėlėsi, K. A., ją stvėrė už rankų virš alkūnių, jis pastūmė ir ji krito į laiptus priekiu, kadangi saugojo pilvą, buvo nubrozdinta visa dešinė koja. Kai stūmė tai automatiškai ji trenkėsi alkūnėmis į laiptus, laiptus pasiekė pilvas, dešinės kojos blauzda ir alkūnės. Ji vėl atsistojo, stovėjo vienas prieš kitą veidas į veidą ir tada K. A. vėl pastūmė iš priekio. Smūgis buvo nugara į laiptus, nukentėjusioji susimušė nugarą, sėdmenis ir alkūnes. Nurodė, kad ant dešinės kojos buvo mėlynė blauzdoje, iš priekio buvo nubrozdinimas ir mėlynė nuo to kai priekiu krito, dar sužalojimų buvo ant kaklo, ant kairės alkūnės, ant sėdmens, ant dešinio šono buvo mėlynė, ant sėdmens buvo dvi mėlynės, viena buvo labiau į dešinę, o kita ties viduriu, viena viršutinėje dalyje, o kita žemiau ir labiau į dešinį šoną, ant kaklo buvo mėlynės kairėje pusėje. Po trečio stūmimo nukentėjusioji atsikėlė, lipo laiptais į viršų ir girdėjo, kad K. A. skambino policijai ir pranešė, kad jį užpuolė sutuoktinė ir sudavė per veidą.

24.       Liudytoja R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d., apie 15.05 val., dirbant kartu su Alytaus aps. VPK Prienų r. PK Veiklos skyriaus tyrėju R. M., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini)., moteris buvusiam vyrui sudavė per veidą. Jiems vykstant į minėtą vietą, apie 15.10 val., gavo dar vieną pranešimą vykti tuo pačiu adresu, nes vyras pastūmė 28 metų moterį nuo laiptų ir ji susitrenkė šoną, moteris yra tris mėnesius nėščia. Šias aplinkybes aptvirtino liudytojas R. M.. Iš ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-46831-20 esančio kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 60-62) matyti, kad K. A. skambino Bendrojo pagalbos telefono numeriu ir nurodė, kad: „buvusi žmona puolė į atlapus, draskėsi, aš ją pastūmiau, kad neduotų užsirakyt“. Šioje baudžiamojoje byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad S. A. skambino Bendrojo pagalbos telefono numeriu ir nurodė, kad: „buvęs vyras mane stūmė nėsčią ant laiptų, <…> jis pirmas išsikvietė aš nieko nepadariau, <…> gal tris kart mane stūmė”.

25.       Liudytojas E. D. parodė, kad S. A. verkdama grįžo namo, jos šonai ir rankos buvo pabaltavusios, verkė kad skauda nugarą, sėdmenį, buvo iškviesta greitoji pagalba, buvo rankos nubrozdintos, megztinis pabalęs, mėlyna sėdmens juosta, pakėlus rūbus matėsi didžiulė mėlynė ant dešinio sėdmens viršuje, ties kaklu buvo paraudę, S. A. sake, kad ją sumušė K. A., viską nufotografavo. Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai užėjo į butą, jame buvo S. A.  ir jos draugas, paaiškino, kad ją pastūmė ant laiptų, susimušė alkūnę, sėdmenis, jis pats sužalojimų nematė, S. A. sakė, kad jai sužalota alkūnė, sėdmenys, koja ir kaklas. Liudytoja R. D. patvirtino, kad medikai atėjo S. A. apžiūrėti, tarpduryje stovėjau ji, S. A.  nusiavė kelnes, parodė savo koją kur susimušė, nes kaip teigė rūsyje ją buvęs vyras pastūmė ant laiptų, ji pati savo akimis matė, kaip ji medikams rodė sužalotas vietas, t. y. dešinę koją žemiau kelienio, dešinės pusės sėdmenį ir alkūnę, minėjo, kad ji krito nugara ir susižalojo krisdama ant betoninių laiptų, kurie yra prieš duris, kur vyko grumtynės dėl tos spynos uždėjimo, nurodė, kad pagal S. A. paaiškinimus, ji krito nugara, po to priekiu, bet kiek kartų krito nenurodė, buvo streso būsenoje. Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino duomenis užfiksuotus nukentėjusiosios į bylą pateiktose fotonuotraukose ir nurodė, kad matė, kaip šias skaudančias vietas S. A. rodė medikams, tik tuo metu dar nebuvo mėlynių.

26.       Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. 16.31 val. S. A. greitosios medicinos brigados buvo pristatyta į ligoninę, pacientės kreipimosi priežastis: skauda kairę ranką dešinę koją ir pilvą. Medicinos dokumentų išraše/ siuntime nurodyta, jog 17.37 val. S. A. buvo apžiūrėta ortopedo traumatologo, kuris pažymėjo skausmus kairės alkūnės ir dešinės pusės sėdmens srityse. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. A. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvada parengta pagal medicininius dokumentus. Duomenys užfiksuoti nukentėjusiosios į bylą pateiktose fotonuotraukose atitinka išvadoje nustatytus sužalojimus. Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad trauminiai poveikiai yra fiksuojama tiek, kiek yra sužalojimų ant kūno, gali būti, kad nuo vieno smūgio gali pasireikšti keli sužalojimai, išvada tikėtina, kadangi nėra žinomas kritimo mechanizmas.

27.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais nukentėjusiosios parodymais, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji davė nuoseklius parodymus, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų E. D., R. D. ir R. M. parodymai. Kaltinamosios pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes ir sužalojimų kakle, kojose, rankose, klube, sėdmenyse padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada ir parodymai. Pagal byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad pirmą kartą K. A. S. A. sugriebė už kaklo ir stūmė – nustatytas sužalojimas kaklo srityje. Ji krito nugara ant betoninių laiptų, prisilaikydama alkūnėmis, atsitrenkė nugara ir sėdmenimis. Po to dar kartą stūmė sugriebęs už rankų, ji krito priekiu, saugojo pilvą, todėl buvo nubrozdinta dešinė koja. Po to trečią kartą kaltinamajam stūmus ji krito nugara į laiptus – nustatytas kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto L. U. paaiškinimas patvirtina, kad tokie sumušimai galėjo gautis ir nuo vieno ar nuo kelių kontaktų.

28.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atmetama kaltinamojo K. A. pozicija, jog nukentėjusioji pati nukrito ir susižalojo, kadangi kaltinamajam aiškinat S. A. susižalojimo mechanizmą ir jų tarpusavio kontaktą konflikto metu, kaltinamasis negalėjo paaiškinti iš kur ant kaklo pas S. A. atsirado mėlynė. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. A., skambindamas Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu nurodė, kad: „buvusi žmona puolė į atlapus, draskėsi, aš ją pastūmiau, kad neduotų užsirakyt“. Liudytojai R. D. ir R. M. nurodė, kad gavo iškvietimą į įvykio vietą, nes buvusi žmona sudavė per veidą. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji S. A.. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis K. A. aplinkybių apie sudavimą į veidą neminėjo, bet aiškino, kad įvyko konfliktas ir jį sužalojo su spyna į pirštą, sužalota alkūnė.

29.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė keturias fotonuotraukas. Fotonuotraukose Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksuotas ant dešinės rankos vidurinio piršto sąnario odos nubrozdinimas (aprašas: užfiksuoti sužalojimai 2020-11-24 ant K. A. rankos piršto, kuriuos padarė S. A. krisdama per plaštaką atsinešta pakabinama spyna (t. 2 b. l. 171, 172)). Fotonuotraukos Nr. 3 ir Nr. 4 užfiksuotas kairės alkūnės sąnario nubrozdinimas su rudais šašeliais (aprašas: fiksuoti sužalojimai 2020-11-24 ant K. A. dešinės rankos, kurie buvo padaryti S. A. jį stipriai pastūmus ir jam atsitrenkus į rūsio sieną (t. 2 b. l. 173, 174)). Teismui nekyla abejonių, kad konflikto metu teoriškai galėjo kaltinamasis K. A. nusitrinti piršto odelę ir ant jo matytis žaizdelė, tačiau neatmetama galimybė, kad šį sužalojimą kaltinamasis galėjo pasidaryti ir kitomis aplinkybėmis, įprastai veikiant buityje. Jeigu ir būtų toks sužalojimas padarytas konflikto metu, toks sužalojimas nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiosios S. A. pavojingų veiksmų arba puolimo mechanizmo, bei tai, kad nukentėjusioji S. A. pati susipainiojus kojomis nukrito ant betoninių laiptų. Kaltinamojo nuotraukoje užfiksuotas sužalojimas alkūnėje taip pat nepatvirtina kaltinamojo nurodyto S. A. stūmimo fakto, kadangi užfiksuota žaizda ant alkūnės jau yra apgijusi. Šių faktinių aplinkybių vertinimo kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrime Nr. 01-1-46831-20 esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad K. A. odos nubrozdinimai dešinės plaštakos III piršto srityje, kairės alkūnės sąnario išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, atlikta 2020 m. lapkričio 26 d. pačiam kaltinamajam K. A. prašant. Šioje išvadoje taip pat užfiksuota, kad kairės alkūnės sąnario išoriniame paviršiuje 1,5 x 1 cm rausva žymė, padengta smulkiais rudais šašeliais. Specialisto išvadoje dėl šios gyjančios žaizdos nepasisakyta ir rausva žymė neįtraukta į sužalojimų vertinimą pagal sveikatos sutrikdymo mastą. Ši išvada taip pat neparemta medicininiai dokumentais, nors kaltinamasis ir nurodė, kad dėl šio įvykio jis kreipėsi į Prienų ligoninę ir jam buvo atliktas rentgeno tyrimas dėl sumušto šono, piršto ir alkūnės. Teisiamojo posėdžio metu paklausus kaltinamojo, ar specialistui buvo pateikti duomenys dėl visų nusiskundimų: šono, piršto ir alkūnės, kaltinamasis patvirtino, tačiau specialisto išvadoje duomenų, kad tiriamasis objektas buvo ir šonas, nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo nuotraukose užfiksuoti sužalojimai buvo įvertinti ikiteisminio tyrime Nr. 01-1-46831-20, kuriame įtarimai buvo pareikšti S. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl kaltinamojo K. A. nurodytų faktinių aplinkybių ir kuris buvo nutrauktas 2021 m. sausio 13 d. nutarimu (t. 1 b. l. 95-100). Teismas sprendžia, kad tokių kaltinamojo parodymų pagrįstumas yra paneigtas įrodymų visumos analize ir jie nepatvirtina aplinkybės, kad nukentėjusioji pati nukrito ant laiptų ir neturi esminės reikšmės vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad kaltinamojo K. A. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

30.       BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

31.       Kaltinamasis K. A. sąmoningai tarpusavio konflikto metu nukentėjusiąja S. A. tyčia sugriebė už kaklo ir stūmė ant laiptų, dėl ko ji nugara nukrito ant laiptų, vėliau jai atsistojus, vėl tyčia sugriebęs už rankų, stūmė ją, dėl ko ji krito priekiu, po to trečią kartą tyčia stūmė ir nukentėjusioji krito nugara į laiptus, taip nukentėjusiajai S. A. sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas sveikatą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės alkūnės sąnario srityje, dešinio sėdmens viršutiniame vidiniame kvadrante, dešinio klubo sąnario srityje, dešinės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimais dešinės blauzdos srityje, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens sumušimu. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusiąją atliktus smurtinius veiksmus, daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimus, fizinio skausmo jam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad S. A. patirtas fizinis skausmas ir sveikatos sužalojimas yra K. A. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybės, kad kaltinamasis atliko tris kartus iš eilės intensyviai pasikartojančius žalojančius veiksmus, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. stumdamas neabejotinai suvokė savo pavojingus veiksmus, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti pavojų kito žmogaus sveikatai, tačiau, nors sužaloti S. A. tokia apimtimi nesiekė, sąmoningai leido padariniams atsirasti. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

32.       BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

33.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

34.       Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių (nebuvo matoma, kad nukentėjusioji akivaizdžiai nėščia BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir lengvinančių aplinkybių, teisiamas pirmą kartą (t. 1 b. l. 126, 127), du kartus baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 129, 130), verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai (t. 2 b. l. 100), psichiatrinėje įskaitoje neįregistruotas (t. 1 b. l. 136). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

V. Civilinis ieškinys

35.       Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį.

36.       Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 37-38). Nurodoma, kad turtinę žalą sudaro kelionės į gydymo įstaigas, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir vaistų pirkimo išlaidos, šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nukentėjusioji dėl nežinojimo neišsaugojo. Neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė, nes buvo trečiame mėnesyje nėščia. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad pas tyrėjus važiavo savo automobiliu į Prienus. Kuro kaina apie 1,00 Eur / 1 l. Automobilis sunaudoja apie 10 l / 100 km. Į ligoninę vežė su greitąja, paskui turėjo parsivežti, nes buvo paskirtas gulimas režimas. Draugas važiavo ir paskui greitąją tam, kad jei išleistų iš ligoninės, kad galėtų parsivežti. Iš gydymo įstaigos parsivežė draugas po keleto dienų. Kelionės išlaidas iš ligoninės į namus apskaičiuotos pagal draugo automobilio kuro sąnaudas. Draugo automobilio kuro sąnaudos yra apie 13-14 l / 100 km. Draugo automobilis varomas benzinu, o nukentėjusiosios automobilis varomas dyzeliniu kuru. Benzino kaina yra apie 1,25 Eur / 1 l. Paskui nukentėjusioji pas gydytoją važinėjo kas savaitę, tai buvo važiuota 4 kartus pirmyn atgal. Neturtinę žalą vertinama 3 000,00 Eur. Tai buvo pažeminimas, skausmas, ir dar po to išgyventa, iki šios dienos nukentėjusioji negali atsigauti, yra nerimas, stresas, kad nesutikti, kad vėl to paties nebūtų, reikėjo išgyventi, kad nebūtų persileidimo. Po įvykio teko kuriam laikui išsikraustyti gyventi į Kauną, kad nesusitiktų su kaltinamuoju. Po streso pakrito gimda ir teko važinėti pas gydytojus, dėl to galėjo įvykti priešlaikinis gimdymas ir persileidimas. Šiai dienai ne labai pasikeitusi būsena, išgyvenimai išlikę. Ligoninės stacionare buvau dvi dienas dėl gresiančio persileidimo paguldyta stebėjimui, po dviejų dienų buvo paskirtas lovos režimas. Nukentėjusioji laikėsi paskirto lovos režimo, bet važinėjo į Kauną, nes K. A. lankydavosi namuose. Liudytojas E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžus S. A.  iš ligoninės, jai buvo skirtas gulimas režimas, jie laikinai persikėlė gyventi į Kauną. Persikėlė į Kauną, kad S. A. būtų kuo mažiau veikiama nerviškai, kad būtų didesnės galimybės lovos režimui, kad niekas iš aplinkinių neerzintų, kad nebūtų problemų dėl nėštumo. Grįžus iš ligoninės, Kaune gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų bute apie mėnesį ir savaitę laiko. Po paleidimo iš ligoninės, gyvenant Kaune S. A. kreipėsi į medikus Kaune dėl psichologinės būsenos ir dėl viso to įvykio. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. T. parodė, jog buvo ir fizinė, ir psichinė trauma, o ir vienas, ir kitas rizika gresiančiam persileidimui, moteris skundėsi, kad skauda pilvą, todėl buvo stacionarizuota sekimui dėl galimo, gresiančio persileidimo, kurio pagrindinis požymis, kuris dar nėra vykstantis, kol dar nėra kraujo, yra moteris nusiskundimai. Echoskopuojant buvo matoma, kad truputį kietesnė gimda, su tonusu. Paskirtas atitinkamas gydymas dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo. Didžiausia parama ramybė ir psichikos susitvarkymas, nes pagrindinė priežastis psichinė ir fizinė trauma (2 t. b. l. 176-177).

37.       Teismas pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ieškinyje ir jos paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nukentėjusioji nepateikė įrodymų, susijusių su turtinės žalos dydžiu. Ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta, kad D. D. ir Z. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu Kauno m. (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 130, 131). Liudytojas E. D. nurodė, kad Kaune tėvams priklauso nuosavybės teise butas, kuriame jie gyveno po įvykio.

38.       Teismas, apskaičiuodamas turtinės žalos dydį, remiasi viešai prieinamais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis ir 182 straipsnio 1 punktas). Kadangi teismas neturi teisės tikrinti liudytojo E. D. turtinės padėties, o nukentėjusioji nepateikė duomenų apie liudytojo E. D. transporto priemonę, teismas neturtinės žalos dydį apskaičiuoja pagal nukentėjusiajai priklausančios transporto priemonės duomenis. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nukentėjusiajai S. A. priklauso automobilis Audi A6, variklio darbinis krūvis 2698 cm3, variklio didžiausia naudingoji galia 140 kW, degalų tipas dyzelinas, pirma registracija 2008 m. Nukentėjusioji nurodė, kad automobilio kuro sąnaudos yra 10 l / 100 km. Panašaus tipo transporto priemonės vidutinės kuro sąnaudos yra 6,63 l / 100 km (http://automobilio.info/lt/audi/A6/A6-4F,C6/2.7-(duomenys neskelbtini)AG-multitronic-DPF/3560, žr. 2021 m. lapkričio 26 d.). Atsižvelgdamas į šiuos duomenimis, teismas laiko, kad pagrįstas kuro sąnaudų dydis yra 7 l / /100 km. Nukentėjusioji nurodė, kad apskaičiavo kuro sąnaudas 1,00 Eur / 1 l. Aptariamu laikotarpiu vidutinė dyzelino kaina buvo 1,00 Eur / 1 l (http://www.degalukainos.lt/degalu-kainu-statistika?date_from=2020-11-01&date_to=2021-03-01&fuel_id=3, žr. 2021 m. lapkričio 26 d.).

39.       Nukentėjusiąją S. A. liudytojas parsivežė iš VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, esančios adresu Ligoninės g. 12, į (duomenys neskelbtini) yra 36,1 km (duomenys iš: < https://www.google.lt/maps/>), dėl to kuro sąnaudos pirmyn ir atgal yra 5,05 Eur ((72,2 km x 7 l / 100 km) x 1,00 Eur / 1 l).

40.       Nukentėjusioji ligoninėje gulėjo iki 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. lapkričio 27 d. vyko apklausa 10.55 val. Prienuose, o vėliau Alytuje atliktas 12.00 val. specialisto tyrimas (t. 1 b. l. 21, 28). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, į duomenų fiksavimo nukentėjusiosios fotonuotraukose laiką, ir į tai, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas gulimas režimas, teismas laiko, kad į apklausą Prienuose nukentėjusioji vyko iš (duomenys neskelbtini) o ne iš Kauno. Atstumas nuo Stakliškių k. iki Prienų m. yra 30 km, Prienai – Alytus – 34 km, dėl to kuro sąnaudos pirmyn ir atgal yra 8,96 Eur ((128 km x 7 l / 100 km) x 1,00 Eur / 1 l).

41.       Liudytojas E. D. nurodė, kad grįžus iš ligoninės, Kaune gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų bute apie mėnesį ir savaitę laiko. Pagal byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad nukentėjusioji S. A. gyveno Kaune 2020 m. lapkričio 28 d. – 2021 m. sausio 3 d. laikotarpiu. 2021 m. sausio 4 d. vyko akistata, 2021 m. kovo 8 d. supažindinimas su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas laiko, kad pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus į Prienus nukentėjusioji vyko iš Stakliškių k. Atstumas nuo Stakliškių k. iki Prienų m. yra 30 km, dėl to kuro sąnaudos pirmyn ir atgal du kartus yra 8,40 Eur ((120 km x 7 l / 100 km) x 1,00 Eur / 1 l).

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad išrašant iš ligoninės gydytojai rekomendavo moterų konsultaciją po dviejų savaičių (t. 2 b. l. 104). Iš nėščiosios kortelės matyti, kad nukentėjusioji lankėsi Prienų PSPC moterų konsultacijoje 2020 m. gruodžio 7 d., 2020 m. gruodžio 14 d. ir vėliau daugiau nei po mėnesio 2021 m. sausio 21 d. (t. 2 b. l. 105-106). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas laiko, kad artimiausiu priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais yra susiję du vizitai pas gydytoją, nes kiti vizitai yra įprastiniai apsilankymai nėštumo metu pas gydytoją kas mėnesį. Teismas sprendžia, kad pas gydytoją nukentėjusioji vyko iš Kauno. Atstumas nuo Kauno iki Prienų m. yra 35,5 km, dėl to kuro sąnaudos pirmyn ir atgal du kartus yra 9,94 Eur ((142 km x 7 l / 100 km) x 1,00 Eur / 1 l).

43.       Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2020 m. lapkričio 26 d. ligoninėje nukentėjusiajai buvo taikytas medikamentinis gydymas – infuzoterapija ir Nifedipini (t. 2 b. l. 30). Dėl ligoninėje paskirto medikamentinio gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, dėl to priteisti šių vaistų išlaidas nukentėjusiajai nėra jokio pagrindo (t. 1 b. l. 65-68). Išrašant iš ligoninės nukentėjusiajai nebuvo paskirti jokie vaistai. 2021 m. vasario 10 d. 22.00 val. iki 02.00 val. nukentėjusioji lankėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje, skundėsi stipriu juosmeninės nugaros dalies skausmu, pacientė šiuo metu turi labai stiprų stresą asmeniniame gyvenime – verksminga, susijaudinusi, teigia, kad labai prastai miega, išrašyti elektroniniai receptai: Alprazolami 1 mg N30, Zolpidemi 10 mg N20. Alprazolams-Grindeks tabletės yra skirtos gydyti nerimui ir laikinai sušvelninti nerimo simptomams, kaina iki 8,16 Eur, (https://vaistai.lt/receptinis-vaistas/nerv%C5%B3-sistem%C4%85-veikiantys-vaistai/psicholeptikai/alprazolam-grindeks-1mg-tablet%C4%97s-n30.html, žr. 2021 m. lapkričio 26 d.). Zolpidemum vartojamas trumpalaikiam sunkios, ribojančios paciento veiklą ir labai varginančios suaugusiųjų nemigos gydymui, kaina iki 5,25 Eur (https://vaistai.lt/receptinis-vaistas/nerv%C5%B3-sistem%C4%85-veikiantys-vaistai/psicholeptikai/zolpidem-sandoz-10mg-pl%C4%97vele-dengtos-tablet%C4%97s-n20.html, žr. 2021 m. lapkričio 26 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji po įvykio buvo pristatyta į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę dėl fizinės ir psichinės traumos, nukentėjusioji jautė išgąstį, stresą, šios aplinkybės nustatytos medicininiais dokumentais, teismas laiko, kad išlaidos už medikamentus yra pagrįstos ir sudaro 13,41 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. vasario 10 d. nukentėjusioji jau gyveno (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad lankymasis Kaune šiuo laikotarpiu nėra priežastiniu ryšiu susijęs su neteisėtai veiksmais, o yra laisvanoriškas, dėl to kelionės išlaidų į gydymo įstaigą tame pačiame mieste nepriteisia. Pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies ir priteisiama 45,76 Eur (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis). 

44.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45.       Teismui nekyla abejonių, kad dėl K. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, išgąstį, stresą, nepatogumus, ypač būdama nėščia ir siekdama neprarasti kūdikio, pasijuto pažeminta, nukentėjo gyvenimo kokybė, atsirado emocinė depresija. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, žalos pasekmes, žalą padariusio K. A. kaltę, jo turtinę padėtį (dirba pagal verslo liudijimą, turi transporto priemonę), į padarytos turtinės žalos dydį, į susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jai iš kaltinamojo 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-206-870/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-383/2016, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-574/2020).

46.       Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 139,98 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1 b. l. 65 – 68). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji S. A. į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kreipėsi dėl kairės rankos, dešinės kojos ir pilvo skausmo, po gydytojo apžiūros nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. buvo gydoma šios ligoninės stacionare dėl gresiančio aborto. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 139,98 Eur. Kadangi už nukentėjusiojo gydymą sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkinamas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

VI. Kiti proceso klausimai

47.       Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, K. A. iki bausmės vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus vykdyti, panaikinama (t. 1, b. l. 147 – 148).

48.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusioji prašo priteisti 1 550,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2 b. l. 139-143, 187-190). Teismas sprendžia, kas yra pagrindas šias išlaidas priteisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

K. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Palikti galioti K. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,76 Eur (keturiasdešimt penkių eurų ir septyniasdešimt šešių centų) turtinės žalos atlyginimą, 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 1 550,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, 139,98 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų ir devyniasdešimt aštuonių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Informuoti K. A. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                Agnė Vyliaudaitė