Civilinė byla Nr. 2-8-100/2012
Proceso Nr. 2-26-3-00529-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 116.4, 35.4, 106.7
(S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 29 d.
Kupiškis,
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovui V. B. , atsakovui V. Č. , jo atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui V. Č. dėl 1300 litų skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui pagal 2009-10-01 paskolos raštelį paskolino 1300 litų, šią pinigų sumą realiai perduodamas jam į rankas. Atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti per 6 mėnesius. Išduodant paskolą ir pasirašant raštelį dalyvavo ir kiti asmenys, tai R. S. ir M. K. . Teismo posėdžių metu ieškovas paaiškino, kad pas jį namus atvyko atsakovas ir pasiūlė jam pirkti mišką, kuris buvo įregistruotas atsakovo mirusio tėvo vardu. Jis žinojo, kad atsakovas yra vienintelis savo tėvo turto paveldėtojas, todėl su atsakovu ir liudytoju D. Č. nuvyko apžiūrėti atsakovo siūlomo miško. Sutarė, kad atsakovas mišką parduos už 3000 litų, o ieškovas už mišką mokės dalimis. Atsakovas, kai jam reikėdavo pinigų, kreipdavosi į jį, ieškovą. Jis atsakovui, beveik visada neblaiviam, duodavo pinigų, tikėdamasis, kad šis jam parduos mišką. Perduodant atsakovui pinigus dalyvaudavo ir kiti asmenys. Atsakovui duodamas pinigų sumas jis pas save užsirašydavo, tačiau šių užrašų neišsaugojo. Atsakovui netvarkant miško pardavimo dokumentų, jis surašė dvi paskolos sutartis 1500 litų ir 1300 litų sumoms. Viena sutartis buvo surašyta jo, ieškovo, namuose, kita – atsakovo namuose. 1500 litų skolą jis jau prisiteisė. Abu paskolos raštelius atsakovas pasirašė savo ranka. Jis už atsakovą nepasirašinėjo. Atsakovo parašai skolos rašteliuose skirtingi todėl, kad atsakovui dėl nuolatinio girtavimo dreba rankos. Tiek 1500 litų sumą, tiek 1300 litų sumą jis perdavė atsakovui už perkamą iš atsakovo mišką. Jis, kad atsakovas sutvarkytų miško pirkimo dokumentus, buvo nuvežęs atsakovą ir jo motiną pas liudytoją A. L. , pas kurią buvo atsakovo asmens dokumentai. Tačiau sužinojęs, kad liudytoja pati tvarkys visus dokumentus, iš liudytojos namų išvyko. Nuvykęs pas liudytoją A. L. jis turėjo V. Č. skolos raštelius, tačiau jų nerodė, nes jam ne pinigų, o miško reikėjo. Kadangi atsakovas nesudarė su juo miško pirkimo-pardavimo sutarties, kaip buvo žadėjęs, todėl jis kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Prašo iš atsakovo priteisti likusią 1300 litų sumą.
Atsakovas ieškinio nepripažino. Paaiškino, kad jis, pasiūlius pusbroliui D. Č. , prieš kelis metus tarėsi su ieškovu dėl miško pardavimo. Jie visi buvo nuvykę apžiūrėti miško ir susitarė, kad jis mišką parduos už 3000 litų, tačiau tokių pinigų jis iš ieškovo negavo. Siūlydamas mišką jis nepagalvojo, kad miškas tuo metu ne jam priklausė. Jis pripažįsta, kad ieškovui yra kažkiek skolingas, tačiau ne tokią sumą, kaip nurodo ieškovas. Jis iš atsakovo yra gavęs pinigų asmens tapatybės dokumentų tvarkymui, ieškovas yra davęs pinigų alkoholiui, pats yra nupirkęs alkoholinių gėrimų, keletą kartų ieškovas jį buvo vaišino alkoholiniais gėrimais. Kažkokį raštelį dėl skolos ieškovui jis galėjo pasirašyti. Išnagrinėtoje byloje esančiame skolos raštelyje parašas lyg ir panašus į jo, tačiau šioje byloje esančiame skolos raštelyje, parašytame žaliu rašalu dėl 1300 litų skolos, parašas tikrai ne jo.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sandorio sudarymo. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo parduoti mišką, todėl privalo grąžinti pinigus, kuriuos jis ieškovui sumokėjo tikėdamasis su ieškovu sudaryti mišką pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas teigia, kad ieškovo nurodytos sumos – 2800 litų už žadėtą parduoti mišką iš ieškovo negavo ir paskolos sutarties 1300 litų sumai nepasirašė.
Ieškovas ieškinyje reikalavimą priteisti 1300 litų grindė atsakovo pasirašytu skolos rašteliu (b.l.7,8), kuriame nurodyta, kad atsakovas skolingas ieškovui 1300 litų ir šią skolą privalo grąžinti per 6 mėnesius. Teismo posėdžių metu ieškovas nurodė kitas pinigų perdavimo aplinkybes, t.y., kad 1300 litų sumą atsakovui perdavė per kelis kartus už miško sklypą, kurį atsakovs buvo pažadėjęs jam parduoti už 3000 litų. Atsakovas savo parašą skolos raštelyje neigia. Vizualiai lyginant atsakovo parašą su byloje esančiais dokumentais, kuriuose abejonių dėl atsakovo parašo tikrumo nekyla, nes šie dokumentai pasirašyti teisme (b.l.32, 40,49) matyti, kad skolos raštelyje atsakovo parašas nepanašus nei į vieną bylos dokumente esamą parašą. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Kadangi ginčas tarp šalių kilo dėl 1300 litų skolos gražinimo, ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad skolos raštelis nebūtų laikomas įrodymu, nes, jo nuomone, pinigų perdavimo faktą įrodo liudytojų parodymai.
Liudytojos M. K. ir R. S. parodė, kad atsakovas per keletą kartų iš ieškovo gavo pinigų asmens dokumentų tvarkymui ir už žadamą parduoti mišką. Šios liudytojos skirtingai nurodė laikotarpį, per kurį ieškovas atsakovui sumokėjo jo nurodytą 2800 litų sumą. Liudytoja M. K. nurodė, kad pinigai buvo duodami 2 metų laikotarpyje, o R. S. – kad pinigai buvo perduoti kelis mėnesius. Liudytojos nenurodė, kada ir kur buvo perduodami pinigai, nenurodė perduodamų pinigų sumų bei nepatvirtino ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad paskolos raštelis dėl 1300 litų gražinimo buvo rašomas joms dalyvaujant. Liudytoja R. S. nurodė, kad ji dalyvavo rašant tik vieną skolos raštelį. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina civilinėje byloje Nr.2-866-649/2011 esantis 2009-08-15 paskolos raštelis, (b.l.9), kuriame nurodyta šios liudytojos pavardė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2009-08-21 iki 2011-08-08 V. Č. nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ¾ dalis 1,0000 ha miško plotą, esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). (b.l.58,59). Atsakovas, liudytojas Ž. B. parodė, kad ieškovas iš atsakovo norėjo pirkti mišką už 3000 litų. Liudytojas D. Č. patvirtino, kad jis su ieškovu ir atsakovu buvo nuėjęs miško pažiūrėti ir yra girdėjęs, kad atsakovas ieškovui skolingas 1500 litų. Liudytojai Ž. B. ir D. Č. parodė, kad jie niekada nedalyvavo ieškovui perduodant pinigus atsakovui. Liudytojas Ž. B. parodė, kad jam apie pinigų perdavimą yra žinoma, tik iš paties ieškovo žodžių. Liudytojas D. Č. parodė, kad jis niekada nėra matęs pas atsakovą, savo pusbrolį, didesnės nei 100 litų sumos. Liudytoja A. L. parodė, kad ieškovas, atsivežęs į jos namus, atsakovą ir jo motiną, ir reikalavo iš jos V. Č. ir jo motinos dokumentų, ir taip siekė, kad atsakovas ir jo motina parduotų jam miško sklypą.
Vertinant ieškovo paaiškinimą ir aukščiau aptartus įrodymus matyti, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo paskoliniai santykiai, nes pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos yra esminės paskolos sutarties sąlygos, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Apklausti liudytojai nepatvirtino nei pinigų perdavimo fakto, nei atsakovo įsipareigojimo grąžinti ieškovui 1300 litų.
Byloje ištirti įrodymai: Nekilnojamojo turto registro duomenys, liudytojų parodymai ir ieškovo teiginiai, kad jis atsakovui sumokėjo 2800 litų ateityje tikėdamasis sudaryti miško sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir 1500 litų iš atsakovo jau yra prisiteisęs, duoda pagrindo manyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo galėjo susiklostyti ne paskolos, o kitokio pobūdžio santykiai. Tačiau nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 1300 litų už žadamą parduoti mišką. Byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl ieškovo perduotų 1300 litų atsakovui yra nenuoseklūs ir nekonkretūs. Liudytojai ir pats ieškovas negalėjo nurodyti, su kuriuo ieškovo reikalavimu - dėl 1500 litų, ar 1300 litų jų parodymai susiję. Liudytojų M. K. , R. S. ir D. Č. parodymai daugiau patvirtina 1500 litų perdavimo aplinkybes, t.y. reikalavimo, dėl kurio civilinė byla tarp ieškovo V. B. ir atsakovo V. Č. jau išnagrinėta, aplinkybes.
Ieškovas su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 1500 litų priteisimo iš atsakovo į Kupiškio rajono apylinkės teismą kreipėsi 2011-09-15 (c.b. Nr.2-866-649/2011). Atsakovui pareiškus prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį ir 2011m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr.2-866-649/2011 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 1500 litų skola. Civilinėje byloje Nr.2-866-649/2011 byloje ieškovas savo reikalavimą grindė 2009-08-15 skolos rašteliu, kuriame įrašytos liudytojų M. K. , R. S. ir D. Č. pavardės, pinigų grąžinimo terminas nenurodytas, tačiau nurodyta, kad skolos negražinimo atveju atsakovas įsipareigojo perleisti 1 ha miško (c.b. Nr.2-866-649/2011 b.l.9). Teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 1300 litų atsirado iš to paties susitarimo, kaip ir priteista 1500 litų suma, t.y. atsakovui nesudarius su ieškovu miško sklypo pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priteisti iš atsakovo 1300 litų teismui pateikė 2011-07-14, t.y. anksčiau nei dėl 1500 litų skolos, nors paskolos raštelis surašytas vėliau 2009-10-01 (b.l.7,8). Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo (b.l.12). Ieškovui pateikus ieškinį pateikė atsiliepimą (b.l.28), kuriame ieškinio nepripažino. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas V. B. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą kreipėsi du kartus - 2011-07-14 ir 2011-09-15, t.y., kad jam būtų priteisti iš to paties atsakovo V. Č. sumokėti pinigai už žadėtą parduoti miško sklypą.
Remiantis byloje aukščiau ištirtų įrodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teismo padarytomis išvadomis ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-11-28 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0254 (b.l.36) atsakovui V. Č. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalbą ir jis 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l.38) ir pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu CPK 93str.1d., 96 str.2d., 99 str.2d., 88 str.3p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 , 268, 270, straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. B. valstybei 480,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų ir 31 Lt (trisdešimt vieną litą) pašto išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įmokos kodas 5630, pašto išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą, paduodant apeliacinį skundą.
Teisėja Irena Pocevičienė