Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-11-08][nuasmeninta nutartis byloje][II-210-271-2019].docx
Bylos nr.: II-210-271/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su vietinių rinkliavų mokėjimu (ANK 418-419 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)

?Adm

Bylos  Nr.II-210-271/2019

Proceso Nr. 4-68-3-00601-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija  16.10

(S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

 

2019 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, nedalyvaujant institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento įgaliotajai atstovei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjai J. Š., 

 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės  R.G.  2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-7205-2018, kuriuo

 

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų  kodekso (toliau – ANK)  418 straipsnio 2 dalį ir nubausta 50 (penkiasdešimties) eurų bauda, 

 

                                                         n u s t a t ė :

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R.G.  2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu  Nr. SAVAD-13-ANR-N-7205-2018  (medžiagos ROIK 18082812662) J. Š. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji  2017-09-29 apie 14:34 val., adresu (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdama trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Tuo ji pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 17.1 punktą. Be to, šios rūšies nusižengimas padarytas pakartotinai. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos ANK 418 straipsnio 2 dalį.  Minėtu nutarimu už šį nusižengimą  J. Š. skirta 50 (penkiasdešimties) eurų bauda.

J. Š. pateikė  teismui  skundą dėl 2018 m. lapkričio 12 d.  nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-7205-2018, kuriuo prašo sušvelninti jai skirtą nuobaudą ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu arba netaikyti administracinės nuobaudos, jei pažeidimas nėra pagrįstas fotofiksacija, įrodančia, jog informacinis pranešimas apie pažeidimą buvo paliktas būtent už jos automobilio valytuvo. Skunde nurodė, kad 2017 m. liepos-2018 spalio mėn. dirbo įmonėje, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pripažįsta, jog būdavo atvejų, kai skubėdama pamiršdavo įjungti mobiliąją automobilių stovėjimo programėlę, o radusi informacinį pranešimą apie neapmokėtą automobilio stovėjimą ne visada jį spėdavo apmokėti per 72 valandas, ar neturėdavo finansinių galimybių padengti nurodytos mokėti sumos. Nurodo, jog pažeidimai nebuvo vykdomi tyčia. Automobilis buvo statomas šalia buvusios darbovietės tarpuose tarp susitikimų su klientais, trumpam užsukant į darbo vietą surinkti reikalingą informaciją. Jis būdavo statomas trumpam (valandos –dviejų laikotarpiui). Mobili programėlė nebūdavo įjungiama ne piktybiškai, o tiesiog pamirštant tai padaryti dėl susitelkimo į darbus. Gailisi dėl nusižengimo. Prašo teismo įvertinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą jos atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Ji yra išsiskyrusi, viena augina ir išlaiko studijuojančią dukterį. Pagal daugiau nei šešiasdešimt jos atžvilgiu priimtų nutarimų paskirtų baudų mokėjimas (bendra paskirtų baudų suma 3100 Eur) atimtų iš jos galimybę mokėti įmokas už mokamą dukters mokslą (semestro kaina 642,50 Eur), dėl ko šiai gali tekti nutraukti studijas. Pareiškėja moka būsto kreditą, pagal kredito sutartį mėnesio įmoka sudaro 331,65 Eur. Taip pat turi paėmusi vartojimo kreditą ir kas mėnesį moka 49,71 Eur įmokas. Bendra pareiškėjos finansinių įsipareigojimų per mėnesį suma sudaro 381,36 Eur, kas sudaro 32 % visų mėnesio pajamų, neskaitant komunalinių mokesčių bei kitų sąskaitų už komunikacijas (apie 170 Eur per mėnesį). Darbo užmokestis – 1200 Eur per mėnesį. Paskirta 50 Eur bauda yra neadekvati pareiškėjos finansinėms galimybėms. Tai pat pareiškėja mano, jog ne visus SĮ Susisiekimo paslaugos paliktus informacinius pranešimus ji rado dėl jų nepateikimo ar trečiųjų asmenų veikos. Išanalizavusi SĮSP pateiktas fotofiksacijas, nėra galimybės įvertinti, ar informacinis pranešimas apie pažeidimą paliktas už būtent jos automobilio valytuvo. Turi 19 metų vairavimo patirtį, paskirtų nuobaudų, pažeidžiant kitas ANK nuostatas, neturi, jai niekada nebuvo fiksuojami pažeidimai už automobilio pastatymą transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava. Pareiškėjos teigimu, jai, turinčiai didelius finansinius įsipareigojimus bei įsipareigojimus savo besimokančiai dukrai, lyginant juos su gaunamomis pajamomis ir minimaliausia piniginė nuobauda šioje situacijoje yra pakankamai griežta, kad tinkamai įvertintų pažeidimus ir pasekmes.

 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotoji atstovė J. I. atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog J. Š. padarė administracinį nusižengimą: 1) nusižengimo padarymo vieta ((duomenys neskelbtini)); 2) pažeidimo užfiksavimo laikas (2017 m. rugsėjo 29 d. 14:34 val.); 3) nusižengimo liudytojas – SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresnysis kasininkas-kontrolierius G. V.. Pažymėtina, jog nusižengimą įrodantys duomenys surinkti ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl baudos dydis neturėtų būti tik simbolinis arba nereikšmingas asmeniui, kuriam ji paskirta, kadangi priešingu atveju bauda prarastų savo prasmę. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė ir turi atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas. Atsižvelgusi į apeliantės nurodytas aplinkybes, kad pastaroji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, ką pagrįstai institucija pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, institucija skyrė apeliantei 50 Eur baudą, artimą minimaliam dydžiui (už ANK 418 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 40 iki 100 Eur). Kitos, skunde nurodytos aplinkybės – išsiskyrusi, viena rūpinasi pilnamete dukra, turi finansinių įsipareigojimų – bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, tačiau, nors šios aplinkybės yra svarbios, jos nesuteikia pagrindo išskirtinai švelninti apeliantės teisinės padėties: nėra pagrindo dar labiau švelninti J. Š. paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad apeliantė žinojo savo finansines galimybes statydama automobilį mokamoje vietoje ir nemokėdama už jo stovėjimą, taip pat žinojo apie tai ir pakartotinai darydama nusižengimus, todėl J. Š. skunde nurodomos jos šeiminės aplinkybės bei turimi finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos jai buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu, nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui ar jos neskyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti J. Š. nuo administracinio nusižengimo padarymo. Asmens turtinė padėtis nėra priskiriama nei prie atsakomybę lengvinančių, nei prie ją sunkinančių aplinkybių, tuo labiau negali būti vienas iš asmenybę apibūdinančių kriterijų. Institucijos manymu, J. Š. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, o ginčijamas nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl prašo apeliantės skundą atmesti. 

 

Į teismo posėdį skundo pareiškėja J. Š. neatvyko, informuodama teismą, jog neturi galimybių dalyvauti skundo nagrinėjime dėl savo darbo grafiko. Prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į pareiškėjos poziciją, skundas išnagrinėtas jai nedalyvaujant.

 

J. Š. skundas netenkintinas. 

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

 Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietinėmis automobiliams statyti nuostatose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimties iki keturiasdešimties eurų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties iki vieno šimto eurų. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 17.1 punkte nustatyta: „pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis. Nuostatų 12.5 punkte nustatyto dydžio vietinę rinkliavą privalo sumokėti per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 16.4 arba 16.5 punktuose nustatytais būdais, privalomai nurodydamas automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį“. Nuostatų 17.3. punkte numatyta, kad „naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, siunčiama trumpoji užsakymo žinutė arba užsakymas atliekamas mobiliųjų įrenginių programomis automobilio valdytojui (vairuotojui) neatsitraukus nuo automobilio, užsakyme nurodant automobilio, už kurio stovėjimą mokama, valstybinį numerį ir rinkliavos zoną. Užsakymas laikomas įregistruotu vairuotojui gavus iš ryšio operatoriaus patvirtinimą. Automobilio valdytojas (vairuotojas) pranešimą apie automobilio stovėjimo pabaigos laiką siunčia įlipęs į automobilį prieš išvažiuodamas“. Nuostatų 17.4 punkte nustatyta: „Pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, kai už stovėjimą mokama į bilietų automatą, nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 10 minučių nuo apmokėto stovėjimo laiko pabaigos privaloma papildomai sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nuostatų 17.1 punkte nustatyta tvarka arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos. Bilietą, patvirtinantį papildomą apmokėjimą, privaloma palikti automobilyje nuostatų 17.2 punkte nustatyta tvarka. Pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui arba nutraukus užsakymą ir neišvykus iš mokamos stovėjimo vietos, kai už stovėjimą mokama naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, privaloma iš karto papildomai sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nuostatų 17.1 punkte nustatyta tvarka arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos. Pavėlavus papildomai sumokėti vietinę rinkliavą, sumokama nuostatų 12.5 punkte nustatyto dydžio vietinė rinkliava per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 16.4 arba 16.5 punktuose nustatytais būdais, privalomai nurodant automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį.“

Iš byloje esančios medžiagos (SĮ Susisiekimo paslaugos kontrolieriaus G. V. pranešimo apie pažeidimą Reg.Nr. A493934 ir jame esančių fotofiksacijų) matyti, jog 2017-09-29 14:34 val. automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas stovintis mokamoje automobilių stovėjimo vietoje (G zonoje), apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą vairuotojus aiškiai informuoja kelio ženklai. SĮ Susisiekimo paslaugos kontrolierius nustatė, jog už automobilio stovėjimą sumokėta nei vienu iš aukščiau nurodytų būdų nebuvo. Pareiškėja nei nusižengimo tyrimo metu, nei teikdama teismui skundą dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo neneigė, kad automobilį vairavo ir mokamoje vietoje pastatė ji, atitinkamai ji yra atsakinga už Nuostatuose numatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Kadangi J. Š. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį (ROIK 17070026590), buvo pagrįstai konstatuota, jog ANK 418 straipsnyje numatytas nusižengimas buvo padarytas pakartotinai ir J. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėja teigė negaudavusi pranešimų apie padarytus pažeidimus ir neturėjusi galimybių tinkamai ar laiku į juos sureaguoti. Tačiau iš fotonuotraukų  matyti, jog už priekinio valytuvo yra transporto priemonės valdytojui yra paliktas pranešimas apie padarytą pažeidimą, jame aiškiai matyti automobilio numeris – (duomenys neskelbtini) ir informacija apie pareigą apmokėti automobilio stovėjimą, ko padaryta nurodytu vairuotojui terminu nebuvo.  Nors pareiškėja skunde teigė, jog dėl užimtumo ar finansinės padėties ne visada turėdavo galimybių per nurodytas 72 valandas sumokėti reikalaujamą mokestį, tačiau pažymėtina, jog pažeidimas buvo padarytas 2017-09-29, o administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik po beveik septynių mėnesių – 2018-04-24 d., tačiau per šį laikotarpį pareiškėja nesiėmė jokių priemonių pašalinti pažeidimą -  sumokėti rinkliavą. Prašoma apmokėti suma pagal pareiškėjos nurodomas pajamas (1200 Eur) tikrai nebuvo tokia didelė, kad nebūtų galima per tiek laiko jos sumokėti.

   Lietuvos Respublikos ANK 418 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo keturiasdešimties iki vieno šimto eurų. Ginčijamą nutarimą priėmusiai institucijai nustačius  tiek pažeidėjos  atsakomybę lengvinančią, tiek sunkinančią aplinkybę, jai galėjo būti paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, kas atitiktų administracinių nuobaudų skyrimo principus, numatytus ANK 34 straipsnyje. Tačiau jai buvo paskirta nežymiai sankcijos minimumą viršijanti bauda, kurios mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas teismo vertinimu, nėra pagrindo.

ANK 34 str. 5 d. yra numatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje, teismo vertinimu, nėra jokių išskirtinio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas.

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog automobilis būdavo paliekamas itin trumpam terminui, todėl už neapmokėtą jos stovėjimą paskirta bauda nėra adekvati padarytam pažeidimui, kad jai pagal visus surašytus protokolus paskirtų baudų suma viršija 3000 Eur ir ši suma ženkliai viršija jos finansines galimybes bei drastiškai suvaržytų jos ir jos šeimos pragyvenimo galimybes, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis. Susidariusi situacija yra pačios pareiškėjos ilgalaikio neatsakingo elgesio rezultatas (jai surašyta virš 60 administracinio nusižengimo protokolų), kadangi ji sistemingai nesumokėdavo už automobilio stovėjimą, o užfiksavus pažeidimą akivaizdžiai ignoruodavo jai paliekamus pranešimus su nurodyta galimybe pašalinti pažeidimą per 72 valandas sumokant pranešime nurodytą mokestį už automobilio stovėjimą.   

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie jos turtinę, socialinę ar šeimyninę padėtį, yra reikšmingos skiriant jai nuobaudą sankcijos ribose ir nagrinėjamu atveju turėjo įtakos artimos minimaliai nuobaudos skyrimui. Pareiškėja galėjo ir privalėjo įvertinti atsakomybės už daromus nusižengimus riziką ir numanomas neigiamas pasekmes tiek jos pačios, tiek šeimos narių interesams. Jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jos teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog nagrinėjamo nusižengimo padarymo dieną J. Š. buvo visai neseniai  nubausta už tos pačios rūšies nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, tačiau administraciniu nurodymu paskirta sumokėti bauda reikiamo prevencinio poveikio nepadarė. Naujas analogiškas nusižengimas padarytas praėjus vos dešimčiai dienų po administracinio nurodymo įvykdymo. Atitinkamai skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai nebuvo pagrindo manyti, jog nagrinėjamas nusižengimas atsitiktinis, vienkartinis, padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma ir sankcijoje numatyta net minimali nuobauda būtų neprotinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui.  

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad J. Š. veiksmai pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-7205-2018  (ROIK 18082812662) skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

 

n u t a r ė :

 

J. Š. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R.G.  2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-7205-2018 (medžiagos ROIK 18082812662), kuriuo J. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 418 straipsnio 2 dalį  ir nubausta 50 (penkiasdešimties) eurų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                Pavel Borkovski


Paminėta tekste:
  • AN2-205-654/2018