Baudžiamoji byla Nr. 1S-523-485/2017

Proceso Nr. 1-68-3-00227-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. R. nuteistas 2010 m. lapkričio 19 d. Norvegijos Karalystės Halden pirmosios instancijos teismo pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, plg. 3 dalies 1 punktą ir 5 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Halden pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 daliai ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metų laisvės atėmimas.
1. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 6 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 19 d.
2. Komisija 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 4 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos padarydamas išvadą, jog nors jis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Skunde nuteistasis R. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą taikyti R. R. lygtinį paleidimą.
1. Skunde nurodo, kad jis nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamąjį įstatymą ir pagal šios šalies įstatymus, nuteistasis atlikęs 2/3 bausmės besąlygiškai paleidžiamas lygtinai tolesniam bausmės atlikimui visuomenėje. Jis prižiūrimas, laikosi įvairių apribojimų ir įpareigojimų, įsipareigojimų. Pagal įstatymus, jam kaip nuteistajam negali būti pabloginta teisinė padėtis, tęsiant bausmės atlikimą Lietuvos Respublikoje. Teismas, netaikydamas lygtinio paleidimo, pažeidžia Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. nutartyje Nr. 302-126/2012 pasisakė dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo.
2. Skunde nuteistasis nurodo, jog nori kuo greičiau integruotis visuomenėje, gyventi visavertį gyvenimą, nepažeidžiant įstatymų. Gyvendamas laisvėje galėtų dirbti, kurti didesnę pridedamąją vertę ne tik jo poreikiams, bet ir visuomenės. Nuteistasis anksčiau nėra teistas ir atitinka visus lygtinio paleidimo reikalavimus. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nesilaiko tarptautinės teisės ir sumenkino Komisijos darbą.
5. Nuteistojo skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kurio vertinimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
8. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes bei išsakytą kritiką skundžiamos  nutarties atžvilgiu, sutikti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo  2017 m. gegužės 23 d. nutartis teisiškai neargumentuota, negali.
1. Apylinkės teismas savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvavo tuo, kad be formalaus pagrindo neįžvelgtinas šio instituto taikymo materialus pagrindas. Nutartis motyvuota ir nors nuteistasis situaciją vertina kitaip, tai neduoda pagrindo teismui daryti priešingą išvadą nei apylinkės teismas padarė ir sutikti su jo skundu.
2. Atlikus bylos aplinkybių analizę ir vertinimą teisės taikymo ir nutarties pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija nustatė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei rekomendacijas, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl pagrįstai buvo svarstytas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
3. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog R. R. priklauso žemai rizikos grupei – 10 balų, kurie sumažėjo gretinant šį rezultatą su ankstesniu 21 balo rezultatu. Be šio aspekto teismas nurodė ir kitų teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį duomenų, kas vertintina, jog nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, pažanga pastebima, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vieninteliai ir lemiantys rodikliai, kurie nurodomi selektyviai. Šiam klausimui svarstomas ne tik nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, bet ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis), t. y. nustatinėjama pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką. Tai vertinamasis procesas.
9. Skunde nurodytos aplinkybės bei nuteistojo tikslai kuo greičiau būti su visuomenės dalimi, gyventi visavertį gyvenimą ir savo elgesiu nenusižengti įstatymui, vertinami teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, tai nėra absoliutūs pagrindai jį taikyti. Kaip jau paminėta, labai svarbus lygtinio paleidimo klausimo svarstyme ne tik formalus šio instituto pagrindas, bet ir materialus. Manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals pagrįstumą, patvirtina ne tik atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, naudojant „OASys“ metodiką, bet ir duomenys iš socialinio tyrimo išvados, kur be visumos ištirtų, analizuotų ir nustatytų aplinkybių matyti ir tai, jog nuteistojo atžvilgiu vyrauja gyvenimo stilius ir draugai kaip kriminogeninis veiksnys nusakantis, jog nusikaltimas padarytas įtakoje bendrininkų. Atlikus tyrimą nuteistasis nurodė, jog dabar ryšių su jais nepalaiko, sugeba atpažinti socialinius veiksnius dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog vyrauja retos savitvardos apraiškos, kas patvirtina kriminogeninio veiksnio – mąstymo ir elgesio egzistavimą.
10. Svarstant šio instituto taikymo pagrįstumą svarbus veiksnys jo nustatymo materialiam pagrindui yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, kuris vertinamas suponuojant išvadą dėl pažangos mažinant nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas nurodė, jog nuteistasis per įkalinimo laiką nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos 4 kartus, už vieną iš jų nuspręsta nuobaudos neskirti, o už kitus paskirtos drausminės nuobaudos (uždarymas į baudos izoliatorių bei draudimas pirkti maisto produktus). Toks elgesio modelis, kuomet nuteistasis nuteistas ir izoliuotas nuo visuomenės, siekiant padaryti teigiamas išvadas nustatytų įstatymų normų laikymosi prasme, vis tik esmingų išvadų nedaro, taisykles ignoruoja ir tokie duomenys leidžia teismui abejoti jo pakankamu pagrindu dėl išimtinai teigiamo elgesio. Be to, vertinama ne tik neigiamai charakterizuojančios nuteistojo asmenybę aplinkybės, bet ir teigiamai, nuteistojo atžvilgiu taikytos paskatinimo priemonės, šių aplinkybių visetas įvertintas, bet nesudaro pagrindo ir aukštesniajam teismui daryti išvadas priešingas apylinkės teismo padarytai išvadai.
11. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Buvo nurodyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Be to, esant formaliam pagrindui spręsti ir taikyti lygtinio paleidimo institutą, materialus pagrindas neturi kelti abejonių ir užtikrinti neabejotiną išvadą dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų. Tokios išvados, tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nepadarė.
12. Dėl argumentų, kuriais skundas grindžiamas, jog pagal Norvegijos Karalystės įstatymus nuteistasis, atlikęs 2/3 bausmės besąlygiškai paleidžiamas lygtinai, teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistasis likusios jam paskirtos bausmės, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu sulyginta su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, parvežtas į Lietuvą ir bausmę atlieka Lietuvos Respublikos pataisos namuose, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. BVK nenumato besąlyginio lygtinio paleidimo nustačius tik formalius kriterijus, turi būti nustatytas ir materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, kuris šiuo atveju nenustatytas. Taigi, šios nuostatos neduoda pagrindo konstatuoti nuteistojo padėties bloginimo ir jo teisių suvaržymo neteisėtumo.
13. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Nr. (2003) 22, neįpareigoja teismą besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
14. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, mažinant pakartotinio nuskalstamo elgesio rizikos dinaminius balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.
15. Apibendrinant visa kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, pagrindė, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.
16. Kauno apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl skundas atmestinas ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo R. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                             Danutė Giačaitė

    Jūratė Jakubonienė

Algirdas Remeika