Administracinė byla Nr. I1-3571-821/2020

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01653-2020-2

   Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;

 (S)

55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė

dalyvaujant pareiškėjui A. R.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei L. U.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ atstovei G. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“, viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1-10; 25-29), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos; 3) Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) priteisti 12 673 Eur neturtinės žalos; 4) Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) priteisti 437 Eur neturtinės žalos; 5) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 4 370 Eur neturtinės žalos; 6) įpareigoti Teisingumo ministeriją atšaukti ir panaikinti 2020-11-21 įsakymo Nr. 1R-25 dalis ir punktus, draudžiančius suimtiesiems naudotis el. sumuštinių keptuvėmis ir ribojančius apsipirkimą maisto prekėmis.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kreipiasi į teismą dėl 2020 m. sausio 21 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų taisyklių nuostatų, draudžiančių suimtiesiems turėti sumuštinių keptuves, panaikinimo bei Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento įpareigojimo imtis priemonių, kad suimtųjų maitinimas būtų vykdomas valgykloje. Pareiškėjas teigia, kad šiomis taisyklėmis buvo smarkiai apribota suimtųjų galimybė nusipirkti būtiniausių maisto produktų ir taip kažkiek kompensuoti ypač prastą maitinimą, skiriamą valstybės. Be to, taisyklėmis buvo uždrausta suimtiesiems turėti savo elektrinę sumuštinių keptuvę. Pareiškėjas teigia, kad iki 2020 m. vasario 29 d., prieš įsigaliojant minėtam Teisingumo ministro įsakymui, galėdavo tiekiamo maisto stygių kompensuoti nusipirkdamas kai kuriuos produktus bei galėdamas maistą pasišildyti su elektrine sumuštinių keptuve. Tačiau po minėto įsakymo įsigaliojimo tokios galimybės neturi, kadangi yra uždrausta nusipirkti daug maisto produktų, o leidžiamų įsigyti maisto produktų įkalinimo įstaigų parduotuvėse paprasčiausiai nebūna. Paaiškina, kad po minėto įsakymo priėmimo atsirado vaisių ir daržovių kiekio ribojimas, dėl to pareiškėjas patiria skriaudą, diskriminaciją.

Dėl neteisėtų atsakovės atstovų Vilniaus PN, Pravieniškių PN-AK, Šiaulių TI (toliau visi kartu – pataisos įstaigos) veiksmų pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigose suimtiesiems valgyti valgykloje neleidžiama, maistas yra  tiekiamas į kameras. Maistas yra nešamas iš kito pastato valgyklos per lauką ir kol būna atneštas iki kameros jau būna atšalęs, apdulkėjęs. Maisto dalintojai būna apsirengę nešvariais drabužiais, nedėvi kepurių, higieninių apsaugos kaukių, pirštinių. Pareiškėjas teigia, kad įkalinimo įstaigose maistas neatitinka tarptautinių standartų, higienos reikalavimų. Maistas būna atšalęs, nėra kaloringas, yra nevisavertis, maisto porcijos būna per mažos, prašant pasverti maistą, maistas niekada nesveriamas. Kameroje nėra sąlygų išsiplauti indų, indus tenka plauti tualete, kas yra nehigieniška, nėra šilto vandens, todėl su šaltu vandeniu indai prastai išsiplauna. Draudžiama naudotis elektrinėmis sumuštinių keptuvėmis, negalima nusipirkti daugelio maisto produktų. Nuteistiesiems, esantiems lengvoje grupėje palikta galioti anksčiau galiojusi tvarka – jie gali naudotis elektrinėmis sumuštinių keptuvėmis, taip pat gali nusipirkti labai daug maisto produktų. Kadangi pareiškėjas yra suimtas, o ne nuteistas, todėl pasak jo, jis negali naudotis elektrine sumuštinių keptuve ir nusipirkti norimo maisto. Nurodo, kad kreipėsi į pataisos įstaigų administraciją su nusiskundimais, bet atsakymų sulaukdavo ne į visus skundus.

Dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento veiksmų pareiškėjas nurodo, kad patyrė žalą patyrė dėl Kalėjimų departamento neteisėto neveikimo dė; to, kad ši įstaiga pagal savo kompetenciją nesprendė klausimų, susijusių su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamo maitinimo užtikrinimu.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 35-41) nurodo,  kad jos kompetencijai nėra priskirta tikrinti, ar įkalinimo įstaigose suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas atitinka teisės aktuose nustatytas normas ir taisykles, todėl dėl mitybos normų ir kitų su tuo susijusių pareiškėjo reikalavimų nepasisakys. Teisingumo ministerija pažymi, kad pareiškėjo argumentas, kad po 2020 m. sausio 21 d. atsirado ribojimai įsigyti vaisių ir daržovių nėra pagrįsti, nes pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą įsigyjamų vaisių ir daržovių kiekis buvo ribojamas. Be to, apsipirkimas parduotuvėje yra tik papildomų mitybos poreikių tenkinimas, todėl ribojimai yra racionalūs ir pakankami. Suimtieji gauna visavertį maitinimą, suimtųjų teise įsigyti maisto produktų yra tenkinami tik papildomi jų poreikiai. Mano, kad pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo maitinimo niekuo neįrodyti ir nepagrįsti. Pažymi, kad Teisingumo ministerijos kompetencijai nepriskirta kontroliuoti prekių tiekimo ir prieinamumo įkalinimo įstaigose esančiose parduotuvėse, todėl Teisingumo ministerija nepasisakys dėl skundo argumentų, kad kai kurių produktų parduotuvėje dažnai nebūna. Teisingumo ministerija dėl draudimo turėti sumuštinių keptuves paaiškino, kad taisyklių pakeitimais, kuriais buvo sumažintas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas nebeleidžiant suimtiesiems turėti sumuštinių keptuvių buvo siekiama užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi suimtųjų gyvenamosiose patalpose, mažinti daiktų, kurie nėra pirmo būtinumo, skaičių. Be to, minėti pakeitimai priimti įvertinus tai, kad naudojantis sumuštinių keptuvėmis buvo daromi pažeidimai. Dėl suimtųjų maitinimo kamerose nurodė, kad suimtųjų maitinimo kamerose organizavimas yra objektyviai būtinas siekiant užtikrinti įstatyme įtvirtintus reikalavimus užtikrinti suimtųjų izoliaciją nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, kad suimtųjų bendravimas su kitais asmenimis nepakenktų vykstančiam ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui.

Pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministras, tvirtindamas taisykles, veikė Teisingumo ministerijai priskirtų kompetencijų ribose. Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas suimtiesiems, priimtos įgyvendinant Suėmimo vykdymo įstatymą. Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 1R-25, kuriuo patvirtintos Taisyklės, yra norminis administracinis aktas, kuris gali būti pripažintas neteisėtu tik Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, norminis administracinis aktas negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme.

Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagristą. Atsiliepime (b. l. 51-57)  teigia, kad pareiškėjo argumentai susiję su netinkamu maitinimu yra nepagrįsti. Pravieniškių PN-AK suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą reglamentuojančiais teisės aktais. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kameroje turimus indus suimtieji (nuteistieji) privalo plautis patys, įstaiga užtikrina kamerų tipo patalpų aprūpinimą tinkamais baldais ir inventoriumi. Sanitariniame mazge yra įrengta praustuvė, kurioje suimtieji gali išsiplauti jiems leidžiamus turėti arba įsigyti plastikinius(medinius) indus. Pažymi, kad teisės aktai nenumato tiekti karštą vandenį kamerų tipo sanitariniams mazgams taip pat laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas nenumato nuteistųjų (suimtųjų) aprūpinimo indų plovimo, šluostymo priemonėmis. Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą PN-AK vykdė VšĮ „Bruneros“. VšĮ „Bruneros“ vykdė nuteistųjų maitinimą (maisto produktų pirkimą, kokybiško maisto gaminimą ir pristatymą nuteistiesiems, maitinimo patalpų tinkamą priežiūrą) pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir Pravieniškių PN-AK neturi duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamo maitinimo.

Pravieniškių PN-AK nurodo, kad maisto prekių ir produktų privalomą asortimentą suėmimą vykdančių įstaigų suimtųjų parduotuvėse reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas. Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių duomenų, kada, kokių maisto produktų, numatytų privalomame parduotuvės asortimente nebuvo. Maisto produktų privalomas asortimentas per ginčo laikotarpį Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintas.

Atsakovės atstovas teigia, kad šiuo atveju nenustatyta nei viena iš visų trijų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių objektyvių duomenų apie dėl maitinimo tvarkos sąlygų pažeidimus bei  jo tariamai patirtas negatyvias pasekmes, kurios būtų pripažintos neturtine žala arba sąlygojančios neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad  pataisos pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, nepažeidė jo teisių ir teisėtų interesų. Atstovas teigia, kad nesant nei žalos, nei neteisėtų veiksmų apie priežastinio ryšio sąlygos egzistavimą nelogiška kalbėti.

Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą (b. l. 153-158), nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Kalėjimų departamentas pagal jam teisės aktais suteiktą kompetenciją sprendžia klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamo maitinimo užtikrinimu. Paaiškina, kad teisės aktais nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, - racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui jo skunde nurodytose suėmimą vykdančiose įstaigose buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maistas, Kalėjimų departamentas neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Be to, pareiškėjas dėl teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių susijusių su suimtiesiems teikiamu maitinimu į Kalėjimų departamentą nesikreipė. Atstovas teigia, kad Kalėjimų departamento veiksmai ar neveikimas, nesukėlė pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, tad Kalėjimų departamentas mano, kad šioje byloje neturėtų atsakyti kaip atsakovo atstovas.

Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 164-167), kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus PN remdamiesi Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normomis ir teismų praktika prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Teigia, kad maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo pastoviai rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos. Vilniaus pataisos namai savo atsiliepime taip pat teigė, kad konkrečiai šiuo atveju nebuvo CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – Šiaulių TI) atsiliepime (1 t. b. l. 187-192) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo atmesti. Teigia, kad maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems Šiaulių TI negaminamas, pagaminta maistą termosuose atveža maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ „Bruneros“. Toks maisto tiekimas atitinka asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles,  patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Taisyklėse nustatyta, kad kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas termosuose. Šiaulių TI maisto tiekimo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus. Maistą suimtiesiems (nuteistiesiems) išdalina Šiaulių TI darbuotojai ir ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Asmenys, kurie tvarko maistą, yra pasitikrinę sveikatą ir išklausę higienos įgūdžių mokymus. Taip pat su maistu dirbantys asmenys maistą liečia tik su tam skirtais įrankiais, dėvi švarius darbo drabužius ir mūvi apsaugines pirštines.

Šiaulių TI pažymi, kad VšĮ „Bruneros“ įpareigota maistą gaminti vadovaujantis teisės aktais patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, todėl jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI teigia, kad dalijant maistą nuteistiesiems ir suimtiesiems prie kamerų būna pareigūnai ir maisto dalinimo metu iškilusias problemas pirmiausia reikia spręsti su pareigūnais. Jeigu netenkina patiekto maisto temperatūra ar svoris, suimtųjų (nuteistųjų) pageidavimu maistas pašildomas, pasveriamas, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada, anot jo, paprašius maistas nebuvo pasvertas ar pašildytas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas turėjo suimtojo statusą, todėl vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis suimtųjų teises, jam nebuvo leista turėti elektrines sumuštinių keptuves. Pareiškėjas nurodė, kad karšto vandens nebūna kamerose, tačiau teisės aktai karšto vandens tiekimo į kameras nenumato.

Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, organizuojamas du kartus per savaitę, pagal Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką. Patikrinus aktualiu laikotarpiu galiojusius Šiaulių TI parduotuvės kainoraščius nustatyta, kad suimtieji (nuteistieji) turėjo galimybę įsigyti sviesto, grietinės, vaisių, daržovių, arbatos, vandens, įvairių dribsnių (grikių, avižų, kukurūzų), saldinto sutirštinto pieno ir t. t. Atkreipė dėmesį, kad kartais užsakymas gali būti ne pilnai įvykdytas, nes tiekėjas ne visada gali iš karto pristatyti pageidaujamas prekes, nes jų tuo metu laikinai neturi. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada konkrečiai galimai jo skundai ar prašymai nebuvo išnagrinėti, nedetalizuoja, kada ir kokiu konkrečiu atveju susidūrė su netinkamu pareigūnų elgesiu.

        Šiaulių TI nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Handelshus“ pateikė atsiliepimą į skundą (2 t. b. l. 20-23), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad tardymo izoliatorių parduotuvėms, privalomas maisto produktų asortimentas rekomenduojamas ir pataisos įstaigų parduotuvėms patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu bei sutartimi sudaryta tarp UAB „Handelshus“ ir Tardymo izoliatoriaus. Sutarties sąlygose yra konkrečiai nurodytas prekių sąrašas, kuris privalomai turi būti parduotuvės asortimente. Visos kitos prekės pristatomos prekybą vykdančios organizacijos nuožiūra, t. y. trečiojo asmens nuožiūra, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Vaisių ir daržovių sąrašas yra griežtai patvirtintas aukščiau nurodytuose dokumentuose, todėl pareiškėjo argumentai, kad galimai kažkokių prekių trūko yra objektyviai nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra absoliučiai deklaratyvūs. Paaiškina, kad pareiškėjas norėdamas įsigyti leidžiamų maisto produktų ir kitų daiktų, nenurodytų 2019 m. spalio 25 d. nuteistųjų (suimtųjų) apsiprekinimo paslaugos teikimo sutartyje, už papildomą mokestį tokių produktų gali įsigyti, kreipiantis į įkalinimo įstaigos administraciją, ir gavus jos patvirtinimą, savo prašymą paliekant parduotuvėje. Už tokių prekių pristatymą yra imamas papildomas mokestis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ pateikė atsiliepimą (2 t. b. l. 30-35) į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinka su kitų Lietuvos valstybės atstovų atsiliepimais, todėl plačiau dėl tų pačių argumentų nepasisako.

Pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog tiekiamame maiste yra šiukšlių. Paaiškina, kad pareiškėjas laikomas Pravieniškių PN-AK kolonijos III-ajame sektoriuje. Maistas yra gaminamas Pravieniškių PN-AK I-ajame sektoriuje esančiame maisto gaminimo padalinyje, iš kurio pagamintas maistas yra pristatomas į III-ąjį sektorių. Pagamintas maistas yra pristatomas termosuose, kurie yra sandarūs ir užtikrina pagamintų patiekalų temperatūrinį rėžimą, todėl į pristatomą maistą negali prikristi jokių šiukšlių ar pašalinių daiktų, nes pristatymo indai yra uždari ir sandarūs. Nėra jokių galimybių pristatymo metu į maistą prikristi šiukšlėms ir pan. Maistas III-ajame sektoriuje laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) pristatomas vienu metu, atskirai kiekvienam laikomam asmeniui, po lėkštę, iš I-ojo sektoriaus nėra nešiojamas. Maistas III-ajame sektoriuje laikomiems asmenims išdalinamas prižiūrint pataisos namų administracijos darbuotojui ir tik turint sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo išduotą sutikimą (leidimas išdalinti mastą išduodamas sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, kurių metu įvertinamas maisto temperatūra, kokybė ir kt.). Pažymėjo, kad analogiška tvarka taikoma ir kitose įkalinimo vietose.

Trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Bruneros“ vertinimu, pareiškėjo skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad maistas buvo tiekiamas nehigieniškai, atvėsęs. Kitose Europos Sąjungos šalyse tiek nuteistieji, tiek suimtieji gali turėti kokių nori maisto produktų, tuo tarpu Lietuvoje tokia teisė ribojama, ir pataisos įstaigų parduotuvėse negalima įsigyti norimų maisto produktų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Teisingumo ministerijos atstovė rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad priimant teisingumo ministro įsakymą, Teisingumo ministerija bendradarbiavo su Kalėjimų departamentu.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Handeshus“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją ir argumentus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Šiaulių TI atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :        

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5 000 Eur; 2) Kalėjimų departamento 5 000 Eur; 3) Vilniaus PN 12 673 Eur; 4) Šiaulių TI 437 Eur; 5)  Pravieniškių PN-AK 4 370 Eur).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus PN, Pravieniškių PN-AK, Šiaulių TI (toliau visos kartu – pataisos įstaigos) veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo, teisės naudotis elektrine sumuštinių keptuve, dėl netiekiamo karšto vandens į kameras bei netinkamo pataisos įstaigų prekių asortimento.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42  straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17  straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal BVK 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, periodiškai atliekami maisto laboratoriniai tyrimai.

        Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti žalą iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus PN

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, neužtikrinant tinkamo maitinimo

Dėl ieškinio senaties

Atsakovės atstovas Vilniaus PN prašo teismo taikyti trijų metų ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui išsiųstas
2020 m. gegužės 5 d. (vokas, b. l. 18), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki
2017 m. gegužės 5 d. pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. ir neprašė netaikyti senaties termino bei nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių. 

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). 

Toliau teismas pasisakys dėl pareiškėjo reikalavimų atsakovės atstovo Vilniaus PN atžvilgiu laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 27 d.  

Pareiškėjas nurodo, kad maitinimo sąlygos įkalinimo įstaigose yra itin prastos, maistas yra tiekiamas nehigieniškai, porcijos mažos, o į jo skundus nereaguojama.

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Vilniaus PN paaiškino, kad savarankiškai nesudarė valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Išduoti pagamintą maistą leido kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrino Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai buvo įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai buvo patikrinami atsakingų asmenų. Išduodamas maistas buvo sveriamas, jo kokybė tikrinama, o jis išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Maistas laikomas termosuose, todėl visuomet paduodamas šiltas (1 t., b. l. 164–168). 

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas atsakyti kiek skiriama pinigų suimtojo maitinimui per dieną (pusryčiams, pietums, vakarienei) (1 t. b. l. 170). Vilniaus PN, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui atsakė (1 t. b. l. 170). Taigi, pareiškėjo argumentas, kad į jo prašymus buvo neatsakoma, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė plauti indų kamerose. Karšto vandens tiekimą pataisos įstaigoms nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Minėtos higienos normos 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį į kameras, todėl pareiškėjo argumentas dėl karšto vandens tiekimo į kameras, atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas kitų Vilniaus PN laikomų asmenų atžvilgiu, t. y., kad kitiems Vilniaus PN laikomiems asmenims būtų suteiktas kitoks (geresnis) maitinimas, nei teisės aktais nustatytas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas šiuo atžvilgiu buvo diskriminuojamas. Nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas CK prasme.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 10 d.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteiktas tinkamas maitinimas, maistas patiekiamas nehigieniškai, nebuvo galima naudotis elektrine sumuštinių keptuve, nebuvo kamerose karšto vandens.

Iš byloje pateiktos Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. birželio 15 d. pažymos Nr. 69-2221 „Dėl A. R.“, (1 t. b. l. 172)  pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. liepos 10 d.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leista naudotis elektrine sumuštinių keptuve.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priede įtvirtintas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, o suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtintas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 15 priede.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas turėjo suimtojo statusą, todėl jam taikytinas Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedu. Kadangi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede galimybės suimtiesiems turėti sumuštinių keptuvės nebuvo, nėra pagrindo pripažinti, atsakovės atstovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigia, kad jam netinkamai buvo tiekiamas maistas ir jis buvo nekaloringas.

Šiaulių TI paaiškino, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas – pagal 2018 m. liepos 13 d. sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 47/08-46, pasirašytą, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, pagamintą maistą termosuose atveža maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“. VšĮ „Bruneros“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtintų  Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kamerose laikomiems asmenims maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas termosuose.

Iš atsakovės atstovo pateiktų pažymų (1 t. b. l. 176-1179; 180-181; 182-186) matyti, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius neatliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimų. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie užfiksuotus dienos maisto davinio tiekimo pažeidimus ar jų praktinės energetinės vertės neatitikimus ir į tai, kad tokių duomenų nepateikė teismui ir pats pareiškėjas, teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. 

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 23 d. pažymos Nr. 61/04-1453 „Pažyma dėl A. R.“ (1 t. b. l. 173) matyti, kad pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas pažymi, kad kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad į jo skundus nebuvo reaguojama, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė plauti indų kamerose. Minėta, kad teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį į kameras, todėl pareiškėjo argumentas dėl karšto vandens tiekimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Taigi, nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas CK prasme.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. (skundo surašymo dienos)

Pareiškėjas teigia, Pravieniškių PN-AK jam nebuvo užtikrintas maitinimas, kuris atitiktų tarptautiniais teisės aktais nustatytą tvarką, higienos reikalavimus. Maistas buvo vežamas ir nešamas iš valgyklos, kuri yra kituose pastatuose, tiekiamas į kamerą pro duris. Maistas nešamas per lauką, ir kol būna atnešamas iki kameros, jau būna atšalęs, labai dažnai būna pridulkėjęs šiukšlių. Maistas nekaloringas, neskanus, nėra sveriamas, mažos porcijos, maisto trūksta. Nėra sąlygų po pavalgymo kameroje išsiplauti indų, indus turi plauti tualete, nėra šilto vandens. Prastą maitinimą galėdavo kompensuoti nusipirks maisto produktų kalėjimo parduotuvėje bei galėdamas pasišildyti maistą su elektrine keptuve.

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2020 m. birželio 1 d., išskyrus laikotarpius nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. (7 dienos); nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. (2 dienos); nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. sausio 27 d. (5 dienos).

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime patvirtino, kad nuteistiesiems gaminamas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų: teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintų skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros išlaidų maitinimo normų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintų Maitinimo organizavimo taisyklių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintų valgiaraščių (1 t., b. l. 68, 85–86). Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 valgiaraščiai buvo patvirtinti, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis. Maitinimo organizavimo taisyklės buvo parengtos, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomis, teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144 ir kitais teisės aktais (šių taisyklių 2 punktas). Rengiant pareiškėjui valgiaraštį, buvo laikomasi ir Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų fiziologinių mitybos normų reikalavimų. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog gaminant maistą pareiškėjui buvo laikomasi minėtų teisės aktų reikalavimų. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK gaudavo nemokamą tinkamą maitinimą pagal fiziologines mitybos normas, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl netinkamo maitinimo.

Pareiškėjas teigia, kad į jo teikiamus skundus Pravieniškių PN-AK nereagavo. Atsakovės atstovas į bylą pateikė pareiškėjo 2020 m. gegužės 6 d. skundo Pravieniškių PN-AK skundo kopiją apie papildomo mokesčio dydį už įstaigos parduotuvėje užsakytas prekes (1 t. b. l. 123), prie skundo pateikti Pravieniškių PN-AK atsakymai (1 t. b. l. 122-121) į minėtą pareiškėjo skundą. Iš šių atsakovės atstovo raštų matyti, kad Pravieniškių PN-AK, kreipėsi raštu kreipėsi į UAB „Handelshus“ (1 t. b. l. 123)  dėl papildomos informacijos suteikimo, ir gavęs pastarosios atsakymą, pareiškėjui pateikė papildomą atsakymą (1 t. b. l. 122). Atsakovės atstovas taip pat pateikė pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skundų kopijas (1 t. b. l.127-128), kuriose pareiškėjas reiškia parduotuvėje pardavinėjamu nekokybišku aliejumi. Į šiuos pareiškėjo skundus atsakovės atstovas taip pat atsakė, nurodydamas, kad UAB „Handelshus“ ketina pareiškėjo iškeltą klausimą nagrinėti susirinkime (1 t. b. l. 125-126). Atsakovės atstovas taip pat pateikė pareiškėjo 2019 m. liepos 17 d. skundo kopiją (1 t. b. l. 130), kuriame pareiškėjas reiškia reikalavimą skirti vegetarišką maitinimą (1 t. b. l. 130), į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta, nurodant, kad dėl valgiaraščio pakeitimo jis turi kreiptis į VšĮ „Bruneros“ administratorę (1t. b. l. 129). Apie tai ar pareiškėjas kreipėsi į VšĮ „Bruneros“ dėl valgiaraščio pakeitimo, teismui duomenų nepateikė nei atsakovės atstovas, nei pats pareiškėjas. Pravieniškių PN-AK pateikė 2020 m. vasario 26 d. pareiškėjo skundo kopiją (1 t. b. l. 132), kuriame pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad parduotuvėje negali nusipirkti alyvuogių arba linų sėmenų aliejaus. Į šį pareiškėjo skundą atsakovės atstovas taip pat atsakė raštu (1 t. b. l. 131) ir nurodė, kad privalomas vienos ar kitos prekės nebuvimas parduotuvėje nesukelia teisinių pasekmių prekybą vykdančiai organizacijai. Sutarties, pasirašytos su UAB „Handelshus“, sąlygose yra konkrečiai nurodytas prekių sąrašas, kuris privalomai turi būti parduotuvės asortimente. Visos kitos prekės pristatomos prekybą vykdančios organizacijos nuožiūra, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovės atstovas pateikė pareiškėjo 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. balandžio 10 d., 2020 m. balandžio 16 d. 2020 m. balandžio 17 d. skundų kopijas (1 t. b. l. 134-137), kuriuose pareiškėjas nurodo negalintis įsigyti aliejaus, vandens ir kitų užsakytų prekių. Atsakovės atstovas, atsakydamas pareiškėjui, pakartotinai nurodė, kad kad vienos ar kitos prekės nebuvimas įstaigos parduotuvėje nesukelia teisinių pasekmių prekybą vykdančiai organizacijai. Sutartyje, pasirašytoje su UAB „Handelshus“, sąlygose yra konkrečiai nurodytas prekių sąrašas, kuris privalomai turi būti parduotuvės asortimente. Visos kitos prekės pristatomos prekybą vykdančios organizacijos nuožiūra, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų (1 t. b. l. 133). Pravieniškių PN-AK pateikė teismui pareiškėjo skundą, kuriame jis atsakovės atstovo prašė pateikti parduotuvėje turinčių prekių asortimentą (1 t. b. l.139). Į šį pareiškėjo prašymą atsakovės atstovas atsakė raštu (1 t. b. l. 138), kuriame nurodė, kad už šio dokumento parengimą turi sumokėti pats pareiškėjas, ir už kopijos pateikimą iš pareiškėjos sąskaitos bus išskaičiuota 0,07 Eur (1 t. b. l. 138). Pravieniškių PN-AK pateikė pareiškėjo skundų kopijas, kuriame nurodyta, kad maistas buvo dalinamas nehigieniškai (1 t. b. l. 144; 147-148). Negalėdama suteikti pareiškėjui informacijos, Pravieniškių PN-AK persiuntė pareiškėjo skundą VšĮ „Bruneros“ (1 t. b. l. 142;146) ir prašė atsakyti pareiškėjui. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsakė pareiškėjui raštu į jo teiktus klausimus (1 t. b. l. 141). Pravieniškių PN-AK pateikė pareiškėjo prašymą, kuriame klausiama, kas tvirtina parduotuvių asortimentą (1 t. b. l. 150-151). Į pareiškėjo prašymą atsakovės atstovas atsakė raštu (1 t. b. l.149), jog parduotuvių asortimentą tvirtina UAB „Pontem“ direktorius. Taigi, iš pateiktų dokumentų (pareiškėjo skundų ir atsakymų į juos) kopijų matyti, kad Pravieniškių PN-AK nagrinėjo pareiškėjo skundus ir į juos atsakydavo. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nenurodė kada ir į kokius konkrečiai jo skundus nebuvo atsakyta.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai apie skundų nenagrinėjamą atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta galimybė plauti indų kamerose. Minėta, kad teisės aktai nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį į kameras, todėl pareiškėjo argumentas dėl karšto vandens tiekimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento

Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, todėl, kad pastarasis neveikė teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinant maitinimą pataisos įstaigose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 8.3 punkte įtvirtinta Kalėjimų departamento funkcija prižiūrėti ir kontroliuoti bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (be kita ko, laisvės atėmimo vietose). Nuostatų 8.36 papunktyje nurodyta, kad Kalėjimų departamentas atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.

Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimų departamentą būtent dėl netinkamo teisinio reguliavimo ar tinkamo maitinimo pataisos įstaigose neužtikrinimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis Kalėjimų departamento direktoriui dėl to, kad Pravieniškių PN-AK netinkamai nagrinėjo jo skundus, nors Pravieniškių PN-AK atsakymuose į pareiškėjo skundus buvo nurodyta raštų skundimo tvarka. Minėta, kad kreipimosi į įstaigą aspektas svarbus siekiant nustatyti, ar įstaiga, žinodama apie pažeidimus ėmėsi juos spręsti. Duomenų, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą nepateikė teismui ir pats pareiškėjas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Teisingumo ministerijos 

Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir nurodo, kad dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimto įsakymo, prarado teisę naudotis elektrine sumuštinių keptuve ir nebegali tokiu būdu pasišildyti maisto. Remiantis minėtu įsakymu, pažymėtina, kad suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas yra įtvirtintas 2020 m. sausio 21 d. Nr. 1R-25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimto įsakymo dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo 20.1.1-20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1-20, 2.5, 20.3.1-20.3.13, 20.4.1-20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose. Tarp leidžiamų turėti daiktų nėra sumuštinių keptuvės. Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Pareiškėjas teigia, kad po 2020 m. sausio 21 d. taisyklių pakeitimo atsirado ribojimai įsigyti vaisių ir daržovių. Atsižvelgiant į tai, kad vaisiai ir daržovės yra greitai gendantis maisto produktas (tardymo izoliatoriuose nėra galimybės kiekvienam suimtajam sudaryti galimybes naudotis šaldytuvu), ir apsipirkimas parduotuvėje yra tik papildomų mitybos poreikių tenkinimas, toks pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija savo atsiliepime į pareiškėjo skundą teigė, kad šiais pakeitimais buvo siekiama užtikrinti sanitarinių, higienos ir priešgaisrinių sąlygų laikymąsi suimtųjų gyvenamosiose patalpose taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad naudojantis sumuštinių keptuvėmis buvo daromi pažeidimai, buvo naudojamos techniškai netvarkingos keptuvės bei sumuštinių keptuvėse buvo slepiami draudžiami turėti daiktai. Pareiškėjas taip pat mano, kad suimtieji yra diskriminuojami nuteistųjų atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, kad nuteistųjų ir suimtųjų įkalinimo sąlygų reglamentavimas skiriasi, kadangi skiriasi suėmimo laisvės atėmimo ar arešto bausmės tikslai, todėl skiriasi ir bausmės vykdymo tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis). Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis). Nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pažymėtina, kad rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą; maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 6 dalis). Taigi Teisingumo ministerija, pagal aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, turėjo teisinį pagrindą tvirtinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, taip pat jų bendrą masę. 

Teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomais teiginiais, kad jis neturėdamas galimybės nusipirkti norimo produktų kiekio patiria ypatingus dvasinius išgyvenimus, galinčius sukelti neturtinę žalą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų, nėra paneigiama, tik nustatyti atitinkami ribojimai. Be to, pareiškėjas savo teisių pažeidimą grindžia tik prielaidomis, kad tam tikri nepatogumai ar dvasiniai išgyvenimai gali atsirasti ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad suimtieji gauna visavertį maitinimą, suimtųjų teise įsigyti maisto produktų yra tenkinami tik papildomi suimtųjų poreikiai. Nors pareiškėjas teigia, kad faktiškai negauna pakankamo maitinimo, šie pareiškėjo teiginiai niekuo neįrodyti ir nepagrįsti. Be to, kameros, kuriose laikomi suimtieji, nepritaikytos maisto ruošimui ir ilgesniam jo saugojimui. Todėl ir maisto produktų sąrašas yra ribotas, į jį įtraukti tik tie produktai, kuriems nereikia terminio apdorojimo ir papildomo paruošimo.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovų atsiliepimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimą, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimai dėl 2020 m. sausio 21 d. Nr. 1R-25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimto įsakymo dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo punktų ir dalių, draudžiančių suimtiesiems naudotis elektrinėmis sumuštinių keptuvėmis yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovai Vilniaus PN, Šiaulių TI, Pravieniškių PN-AK, Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą, taigi pareiškėjo skundas dėl minėtų netinkamų kalinimo sąlygų atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė