Civilinė byla Nr. 2A-123-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00624-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.1.6.2; 3.2.4.4; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“ ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Tramera“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Tramera“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,BE Constructive“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,BMGS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (1 t., b. l. 1–5) ir prašė priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) ,,Tramera“ 99 276,51 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2015 m. lapkričio 20 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 190T112015, kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, savo sąskaita, savo įrengimais bei mechanizmais ir savo medžiagomis iki 2016 m. kovo 1 atlikti darbus projekte ,,Krantinių Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 75 500 Eur atlyginimą. Atsakovė pagal subrangos sutartį ir jos priedus įsipareigojo išardyti krantinės Nr. 1 palų Nr. 1 ir Nr. 4 gelžbetoninius antstatus, išvežant perdirbti 372 kub. m tūrio atliekas, išardyti krantinės Nr. 2 palo Nr. 1 gelžbetoninį antstatą, išvežant 212 kub. m tūrio atliekas. Šiuos darbus atsakovė įsipareigojo atlikti užtikrindama numatytus eksploatacinius gylius ir stambių pašalinių radinių nebuvimą dugno lygyje (sutarties 1.2 punktas). Papildomu susitarimu Nr. 1 prie subrangos sutarties buvo susitarta dėl papildomų 13 275 Eur vertės darbų atlikimo, o vėliau dar papildomai susitarta dėl gelžbetonio ardymo darbų už 23 098,37 Eur. Atsakovė atliko darbų už 92 374,33 Eur sumą, o ieškovė, sulaikydama 5 proc. dydžio sumą galimų defektų pašalinimui ir nuostolių atlyginimui, sumokėjo atsakovei 87 755,63 Eur.
3. Ieškovės teigimu, tik po darbų priėmimo ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. priėmimo–perdavimo akto pasirašymo paaiškėjo, kad darbus atsakovė atlikti nekokybiškai ir su trūkumais. Pasitarimo, įvykusio 2016 m. spalio 19 d., metu užsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai informavo ieškovę (generalinę rangovę), kad narai, atlikę krantinės Nr. 1 palų apžiūrą, nustatė, jog ant povandeninės antstato dalies yra labai daug betono nuolaužų, kurios atsirado atsakovei atliekant ardymo darbus. Ir nors atsakovė įsipareigojo pašalinti šiuos paslėptus darbų trūkumus, tačiau to nepadarė. Ieškovė savo lėšomis atliko akvatorijos valymo nuo statybinio laužo darbus ir dėl to patyrė 99 276,51 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės kaip savo nuostolių atlyginimą.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu (1 t., b. l. 125–129) ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 99 276,51 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 193 Eur žyminio mokesčio išlaidas.
5. Atsakovė RUAB ,,Tramera“ 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė prieštaravimus dėl 2017 m. spalio 30 d. preliminaraus sprendimo (1 t., b. l. 137–140), prašydama šį sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. galutiniu sprendimu (8 t., b. l. 19–28) 2017 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškovės AB ,,BMGS“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės RUAB ,,Tramera“ 97 924,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 198,97 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės ieškovei 131,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 0,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
7. Teismas sprendė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai ir atsakovė, kaip rangovė, nors ir atliko 2015 m. lapkričio 20 d. subrangos sutartyje numatytus 584 kub. m. tūrio antstatų išardymo darbus, tačiau juos atliko netinkamai, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus.
8. Pagal subrangos sutartį atsakovė, be kita ko, buvo įsipareigojusi darbus, t. y. krantinės Nr. 1 palų Nr. 1 ir Nr. 4, krantinės Nr. 2 palo Nr. 1 gelžbetonio rostverkų išardymą, atlikti užtikrinant numatytus eksploatacinius gylius ir stambių pašalinių radinių nebuvimą dugno lygyje; visus darbus atlikti kokybiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, taisyklėmis ir standartais; išardytas medžiagas ir gaminius, kurių pakartotinai panaudoti objekte negalima, išvežti į perdirbimo vietas (sutarties 1.1, 5.6, 5.11 punktai). Tai, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, atsakovei buvo žinoma nuo 2016 m. rugsėjo ir spalio mėn., b e to, užsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tuo metu organizuojamuose susirinkimuose atsakovės atstovas buvo įsipareigojęs atlikti betono valymo darbus.
9. Išvadą, kad darbai buvo atlikti netinkamai, teismas padarė įvertinęs 2020 m. rugsėjo 28 d. pakartotinės ekspertizės aktą Nr. 20-09/03, kuriame ekspertas A. S., atsakydamas į jam užduotą klausimą, ar UAB „Tramera“ naudota palų ardymo technologija neprieštaravo įprastai taikomai technologijai ardant tokias konstrukcijas, nurodė, jog atliekant tokio tipo (palų) konstrukcijų ardymo darbus uždaroje akvatorijoje bei siekiant, kad ardymo metu, esant bangavimui, statybinis laužas nekristų į vandenį (akvatoriją), buvo būtina pasitelkti papildomas priemones, pavyzdžiui, plaukiojančią platformą. Pagal bylos dokumentus, atlikdama darbus atsakovė platformos nenaudojo.
10. Teismo eksperto A. S. ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. atliktą narų apžiūrą ir apžiūros taikymo metodą galima tiksliai nustatyti atsakovės griovimo darbų defektų egzistavimo faktą (nepašalinto statybinio laužo sankaupų lokalizaciją), tačiau akvatorijos dugne nesusigulėjusio statybinio laužo kiekių skirtumo prieš darbų pradžią ir po darbų atlikimo tiksliai tokiu metodu nustatyti negalima.
11. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad galbūt dėl netinkamų darbams atlikti priemonių ar būdų parinkimo, atsakovei atliekant palų ardymo darbus, į akvatoriją pateko statybinis laužas, t. y. nustatyti defektai (statybinis laužas akvatorijoje) yra susiję su atsakovės netinkamai atliktais palų ardymo darbais. Spręsdamas nuostolių dydžio klausimą, teismas vadovavosi pakartotinės ekspertizės akto išvadomis, kad atsakovės statybos darbų žurnaluose užfiksuoti kiekiai nesutampa su kiekiais, nurodytais atliktų darbų aktuose, t. y.: palų gelžbetoninio antstato ardymo darbų atveju – pagal statybos darbų žurnalų duomenis išardyta 49,63 kub. m daugiau, nei nurodyta aktuose; pakrovimo darbų atveju – pagal statybos darbų žurnalų duomenis pakrauta 296,50 kub. m mažiau nei nurodyta aktuose; išvežimo darbų atveju – pagal statybos darbų žurnalų duomenis išvežta 98,13 kub. m daugiau nei nurodyta aktuose. Bendras šalintinų statybinių šiukšlių kiekis, kuris pagrindžia žalos dydį dėl netinkamai atliktų palų antstatų konstrukcijų ardymo ir statybinių šiukšlių pašalinimo darbų, yra 544,77 kub. m.
12. Ekspertas taip pat pateikė išvadą, kad pagal byloje esančią medžiagą galima spręsti, jog ieškinyje įvardytos PVM sąskaitos faktūros už ieškovės atliktus darbus, kuriomis įrodinėjamas jos nuostolių dydis, buvo atlikti valant krantinės Nr. 2 palo Nr. 1, krantinės Nr. 1 palų Nr. 1 ir Nr. 4 bei greta esančios uosto akvatorijos teritoriją, pašalinant iš palų antstatų gelžbetonio laužą, nuskendusį į dugną palų ardymo metu. Neišvežto, ardymo metu nuskendusio statybinio laužo iškėlimo, pakrovimo ir išvežimo tiesiogines išlaidas sudarė: darbo užmokestis – 3 764,43 Eur, mechanizmai – 272 322,47 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos, sietinos su atsakovės atliktų palų ardymo darbų trūkumų pašalinimu, sudarė 99 276,51 Eur, o tai yra 2,8 karto mažiau už skaičiuojamosios rinkos kainos tiesiogines išlaidas.
13. Eksperto vertinimu, ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose įvardytų darbų apimtis atitinka 2017 m. balandžio 26 d. defektų šalinimo išlaidų akte nurodytus darbus. Faktiškai už darbus sumokėta kaina (99 276,51 Eur) atitinka sąskaitose faktūrose nurodytų darbų rinkos vertę, išskyrus darbo užmokesčio sumą, kurios sumokėta 1 351,99 Eur mažiau nei nurodyta 2017 m. balandžio 26 d. defektų šalinimo išlaidų akte.
14. Nesant byloje duomenų, kurie leistų šias pakartotinės teismo ekspertizės akte Nr. 20-09/03 padarytas išvadas paneigti ar jas vertinti kritiškai, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė pašalinusi nurodytą kiekį atliekų, susijusių su atsakovės atliktų palų ardymo darbų trūkumų pašalinimu. Kadangi faktiškai ieškovės už darbus, šalinant atsakovės darbų trūkumus, sumokėta 99 276,51 Eur kaina atitinka nurodytų darbų rinkos vertę, išskyrus darbo užmokesčio sumą, teismas ieškovės prašomą priteisti sumą sumažino 1 351,99 Eur, kurių ieškovė realiai nesumokėjo, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 97 924,52 Eur (99 276,51 Eur – 1 351,99 Eur) nuostoliams atlyginti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Ieškovė AB ,,BMGS“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 30–34) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis dėl 1 351,99 Eur atmesta, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; taip pat pripažinti, kad ieškovė yra patyrusi 16 583,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir, priklausomai nuo galutinio procesinio sprendimo, jas paskirstyti šalims; priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Nuostolių dalis, kurią teismo ekspertas A. S. laikė neįrodyta, yra ieškovės, kaip darbdavės, mokami mokesčiai valstybei. Ieškovė, veikdama kaip darbdavė, savo ekskavatorininkui išmokėjo 2 324,02 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo mėn. Ieškovė taip pat privalėjo sumokėti ir privalomuosius mokesčius valstybei – pajamų mokestį ir socialinio draudimo mokestį, o teismo atmesta ieškinio dalis, t. y. 1 351,99 Eur, būtent ir sudaro privalomųjų su darbo santykiais susijusių įmokų sumą, mokėtiną valstybei.
15.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė 6 244 Eur teisinės pagalbos, kurią iki 2020 m. gruodžio mėn. suteikė advokato padėjėjas, išlaidų atlyginimo. Vien tai, kad pateiktos sąskaitos nebuvo detalizuotos, neteikė pagrindo teismui šių išlaidų atlyginimo nepriteisti. Advokato padėjėjas daugiau kaip 3 metus atstovavo ieškovei, parengė ieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus, rašytinius paaiškinimus, prašymą skirti ekspertizę ir kitus procesinius dokumentus.
2. Atsakovė RUAB ,,Tramera“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 36–49) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. galutinį sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Nepagrįsta jokiais įrodymais teismo išvada, kad ieškovė pasitarimų metu sutiko su nustatytais trūkumais ir įsipareigojo juos pašalinti. Iš pateiktų duomenų, t. y. 2016 m. vasario 4–12 d. narų apžiūros krantinės Nr. 2 palo Nr. 1 ataskaitos, 2016 m. vasario 12–25 d. narų apžiūros krantinės Nr. 1 palo Nr. 1 ataskaitos, gamybinių pasitarimų Nr. 37, 69 protokoluose fiksuotų duomenų akivaizdu, kad šių pasitarimų metu buvo sprendžiama dėl šiukšlių, kurios buvo dar iki atsakovė 2016 m. kovo 29 d. pradėjo darbus pagal sutartį, pašalinimo. Be to, ekspertai E. L. bei A. S. pateikė vienodas išvadas, kad statybinio laužo kiekio skirtumo prieš darbų pradžią ir po darbų atlikimo nėra galimybės nustatyti.
16.2. Ieškovė atliktus darbus, pasirašydama priėmimo–perdavimo aktą, priėmė be jokių pastabų. Tačiau dvišalio defektų akto ieškovė nėra parengusi ir pateikusi pasirašyti, o tai patvirtina, kad defektai nebuvo nustatyti, nesuderintas jų pašalinimo terminas.
16.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji pati atliko ieškinyje nurodytus defektų šalinimo darbus, t. y. nei statybų žurnalo, kuriame būtų užfiksuoti defektų šalinimo darbai, nei duomenų, patvirtinančių, kad perdavė statybines atliekas jas apdorojančioms bendrovėms. Ir priešingai, atsakovė yra pateikusi į bylą dokumentus, kuriuose nurodyti perduotų perdirbti atliekų rūšis ir svoris.
16.4. Pakartotinę teismo ekspertizę atliko šališkas ekspertas A. S., kurio vadovaujama UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ vykdė statybos techninę priežiūrą ieškovės darbų objektuose, t. y. jai atliekant krantinių Nr. 67 ir Nr. 68, esančių (duomenys neskelbtini), krantinių Nr. 43 ir Nr. 44, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Teismas nepagrįstai 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl teismo eksperto pakeitimo. Eksperto šališkumą patvirtina ir pats 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo ekspertizės aktas, nes jame išvados grindžiamos iš esmės ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, kurie yra visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
16.5. Pakartotinės ekspertizės akto išvada, kad vykdant ardymo darbus atsakovė nenaudojo papildomos priemonės (plaukiojančios platformos), siekdama išvengta statybinio laužo patekimo į vandenį, nepagrįsta. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad buvo naudojamas pantonas ir dėžė. Ardymo darbų metu buvo nustatyta, kad palų konstrukcijos turi metalinį dugną „kesoną“, kuris taip pat neleido kristi statybiniam laužui į dugną.
16.6. Ekspertas A. S., atsakydamas į 2 klausimą, nenurodė, kokį metodą taikydami narai vykdė dugno apžiūrą ir kokiu metodu ar teisės aktais vadovaudamasis ekspertas sprendė, kad galima tiksliai nustatyti griovimo darbų defektus. Kita vertus, nors ir nurodyta, kad galima tiksliai nustatyti defektų egzistavimo faktą, tačiau tokia išvada, kad defektai šiuo atveju yra, visgi nebuvo padaryta.
16.7. Ekspertas A. S. teisingai nustatė, kad neišardytų konstrukcijų tūris yra žymiai mažesnis nei išardyto betoninio laužo tūris, t. y. išardžius 762,66 kub. m tūrio konstrukciją, gelžbetonio atliekų tūris yra 1 307,34 kub. m. Tačiau piltinį tūrį ekspertas apskaičiavo taikydamas statybinių šiukšlių tūriui, o ne betono atliekoms skaičiuotiną koeficientą. Be to, nepagrįstai iš 1 307,34 kub. m tūrio gelžbetoninės konstrukcijos atėmė ne 762,66 kub. m ploto projektinės konstrukcijos tūrį, o 673,79 kub. m tūrį, kuris statybų žurnale nurodytas kaip išvežtas atliekų tūris. Tokiu atveju išvada, kad atsakovės neišvežtų ir nepašalintų atliekų kiekis sudaro 633,55 kub. m, savaime yra nepagrįsta. Ekspertas vadovavosi tik ieškovei palankiais duomenimis.
16.8. Apskaičiuodamas darbų kainas ekspertas vadovavosi įkainiais, kurie taikomi darbams, atliekamiems jūroje, o ne uždaroje uosto akvatorijoje. Jūroje atliekamų darbų koeficientas yra didesnis nei atliekamų akvatorijoje.
1. Ieškovė AB ,,BMGS“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (8 t., b. l. 61–73) prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
17.1. Faktą, kad atsakovė subrangos sutarties vykdymo metu užteršė akvatorijos dugną stambiomis statybinėmis atliekomis, patvirtina bylos medžiaga bei pačios atsakovės pripažinimas, kad ji išvežė ir sutvarkė pusę statybvietėje susidariusių statybinių atliekų, todėl net ir tai, kad ji naudojo pantoną, nešalina jos atsakomybės.
17.2. Atsakovė nuolatos buvo informuojama apie darbų trūkumus, tai patvirtina jai ieškovės siųsti 2016 m. spalio 10 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m lapkričio 21 d. raštai bei darbų užsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2016 m. lapkričio 2 d. raštas. Be to, 2017 m. kovo 17 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. raštais atsakovė patvirtino ieškovei, kad tvirtina savo įsipareigojimą iki darbų užbaigimo nemokamai suteikti savo laivą „Kisel“ dugno valymo darbams. Statybų darbų žurnalų įrašai patvirtina, kad darbus ieškovė pradėjo vykdyti 2016 m. sausio 5 d., o narų įrašai padaryti praėjus mėnesiui nuo darbų pradžios.
17.3. Vien tai, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas priėmė atsakovės atliktus darbus, nereiškia, kad šie darbai buvo be trūkumų. Statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 ,,Statinio statybos techninė priežiūra“ nėra numatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas kiekvieną dieną, prieš pasirašydamas statybos darbų žurnale, nertų į akvatorijos gelmes ir tikrintų betono šiukšlių buvimą ar nebuvimą. Stambių statybinių šiukšlių atsiradimas dugne yra paslėptas atsakovės darbo trūkumas. Iš užsakovo, taigi ir iš statinio statybos techninio prižiūrėtojo, nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, o patikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus.
17.4. Ieškovė savo jėgomis nevykdė statybinio laužo išvežimo utilizavimui darbų, todėl nepateikė ir duomenų apie statybinio laužo pristatymą utilizavimui. Ieškovė rūpinosi statybinio laužo iškėlimu iš vandens, o atsakovė tik išgabendavo jai pateiktą statybinį laužą, bent taip prisidėdama prie darbų trūkumų šalinimo.
17.5. Aplinkybė, kad eksperto A. S. vadovaujama UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliko statinio statybos techninę priežiūrą kituose VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos objektuose, nesudaro pagrindo abejoti eksperto nešališkumu. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija per pastaruosius kelerius metus vykdė apie 100 statybos projektų, susijusių su krantinių rekonstravimu, remontu, akvatorijos gilinimu ir kitais einamaisiais uosto eksploatavimo darbais.
17.6. Atsakovės pateikti subjektyvūs teiginiai ir skaičiavimai nepatvirtina ekspertizės išvadų ydingumo. Atsakovė turėjo pakankamai laiko, nesutikdama su eksperto A. S. išvadomis, pateikti teismui kito kvalifikuoto specialisto išvadas ar paskaičiavimus, kuriais būtų paneigtos A. S. ekspertizės išvados. Be to, ji nepašė skirti papildomos ekspertizės.
2. Atsakovė RUAB ,,Tramera“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (8 t., b. l. 74–77) prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
18.1. Vien sąskaitų faktūrų pateikimas ar darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavimas nepagrindžia, kad nurodytas asmuo dirbo būtent ginčo objekte, nėra jokių duomenų ir dėl to, kiek laiko jis dirbo, juolab kad ieškovė rangos darbus atliko ne pagal vieną rangos sutartį. Be to, ieškovės nurodytas asmuo yra jos darbuotojas, kuriam darbdavys privalo mokėti užmokestį pagal darbo sutartį už atliekamą darbą. Todėl ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 1 351,99 Eur priteisimo.
18.2. Bylinėjimosi išlaidų dydis priklauso nuo faktiškai atliktų advokato padėjėjo veiksmų, o ne nuo bylos nagrinėjimo trukmės. Byla buvo 3 kartus sustabdyta, advokato padėjėjas neteikė jokių teisinių paslaugų bylos sustabdymo metu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl darbų kokybės ir jos įrodinėjimo
3. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis sudaroma pastatų, namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis).
4. Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis, 6.697 straipsnio 1 dalis).
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 36 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 107 punktas).
6. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių apeliaciniuose skunduose ir jų atsiliepimuose į šiuos skundus išdėstytus argumentus, pripažįsta, kad atsakovės RUAB ,,Tramera“ pozicija dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės klaidų, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės yra pagrįsta. Netinkamas įrodymų visumos įvertinimas lėmė ir neteisingos išvados skundžiamame teismo sprendime padarymą dėl atsakovei kilusios pareigos atlyginti ieškovės AB ,,BMGS“ patirtas išlaidas, šalinant netinkamai atliktų (neatliktų) statybos rangos darbų defektus, t. y. už atsakovę išvalant akvatorijos dugną nuo gelžbetonio ir kitų statybinių šiukšlių.
8. Nagrinėjamu atveju šalys savo sutartinius įsipareigojimus viena kitai įtvirtino pasirašydamos 2015 m. lapkričio 20 d. subrangos darbų atlikimo sutartį, 2015 m. gruodžio 1 d. papildomą susitarimą Nr. 1 ir 2016 m. gruodžio 14 d. papildomą susitarimą Nr. 2 prie subrangos darbų atlikimo sutarties (1 t., b. l. 9–18, 20; t. 3, b. l. 107). Subrangos darbų atlikimo sutarties preambulėje nurodyta, kad ieškovė (rangovė) 2015 m. gegužės 28 d. su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (užsakove) pasirašė rangos sutartį statybos darbų atlikimui objekte ,,Krantinių Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė nori perduoti subrangovei, t. y. atsakovei, atskirų sutartinių subrangos darbų atlikimą. Iš byloje esančios ieškovės ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2015 m. gegužės 28 d. statybos rangos sutarties nuostatų matyti, kad ja ieškovė įsipareigojo savo rizika ir lėšomis, savo medžiagomis atlikti objekto ,,Krantinės Nr. 1 ir Nr. 2, (duomenys neskelbtini), rekonstravimas“ rekonstravimo rangos darbus pagal užsakovės pateiktus techninius projektus ir perduoti juos užsakovei, o ši, atitinkamai, įsipareigoja kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (sutarties 1.1 punktas, 6 t., b. l. 133–146). Taigi, subrangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti dalį ieškovės rangos sutartyje numatytų darbų.
9. Darbai, kuriuos ieškovė pavedė, o atsakovė sutiko atlikti pagal subrangos sutartį, yra aptarti jos 1.2 punkte – tai krantinės Nr. 1 palų Nr. 1 ir Nr. 4, bei krantinės Nr. 2 palo Nr. 1 gelžbetonio rostverkų išardymas, užtikrinant numatytus eksploatacinius gylius ir stambių pašalinių radinių nebuvimą dugno lygyje, kurių išsamus aprašymas nurodytas subrangos sąmatoje, t. y. vieno palo, kurio tūris 212 kub. m, išardymas ir dviejų palų, kurių tūris 372 kub. m, išardymas. Pagal 2015 m. gruodžio 1 d. papildomą susitarimą Nr. 1 atsakovė taip pat įsipareigojo atlikti papildomus smėlio užpylimo į vamzdžius darbus krantinėse Nr. 1 ir Nr. 2, šių darbų apimtis – 531 kub. m (1 punktas). Pagal papildomą susitarimą Nr. 2 atsakovė įsipareigojo atlikti papildomus metalinių polių (AZ tipo įlaido dėžės ir vamzdiniai poliai) nupjovimo prie dugno pagal KVJUD 2016-02-04-25 povandeninės apžiūros ataskaitas, iškėlimo ir transportavimo darbus krantinėse Nr. 1 ir Nr. 2, apytikslė darbų apimtis – povandeninis 110 polių pjovimas (90 ir 20 vnt.) (1 punktas). Abiejuose papildomuose susitarimuose nurodyta analogiška nuostata, kad jiems yra taikomos visos kitos subrangos sutarties sąlygos, kurios nepaminėtos papildomuose susitarimuose ir kurios yra būtinos tinkamam jų įgyvendinimui (2015 m. gruodžio 1 d. papildomo susitarimo 3 punktas, 2016 m. gruodžio 14 d. papildomo susitarimo 4 punktas).
10. Pagal subrangos sutarties 5.11 punktą atsakovė (subrangovė) įsipareigojo išardytas medžiagas ir gaminius, kurių pakartotinai panaudoti objekte negalima, išvežti į perdirbimo (utilizavimo) vietas ir pateikti ieškovei tai patvirtinančius dokumentus (pažymas, sąskaitas faktūras ir pan.). Be to, pagal subrangos sutarties 5.20 punktą atsakovė įsipareigojo atlikusi sutartyje numatytus darbus savo lėšomis sutvarkyti statybos aikštelę, savo lėšomis išvežti perdirbti atliekas ir betono laužą; perduoti statybvietę išardomų palų zonoje užtikrinant numatytus eksploatacinius gylius ir stambių pašalinių radinių nebuvimą dugno lygyje. Neįvykdžius šio reikalavimo iki nustatyto termino, rangovė gali sutvarkyti statybos aikštelę subrangovės sąskaita. Sandėliavimo vietos, keliai ir kita, perduodami rangovei, turi būti suremontuoti ir atstatyti iki jų pirminės būklės.
11. Taigi, iš šalių sudarytų sutarčių turinio matyti, kad atsakovė įsipareigojo atlikti palų ardymo darbus, išvežti betono ir statybos šiukšles, atsiradusias po darbų atlikimo, bei užtikrinti, kad jos nepatektų į vandenį.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė ne visus minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. dalies gelžbetonio ir kitų statybinių atliekų tinkamai nesurinko ir neutilizavimo, šios nuskendo uosto teritorijoje. Todėl pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl jos nuostolių, patirtų valant uosto akvatoriją, atlyginimo, o šią išvadą teismas padarė remdamasis statybos darbų užsakovės organizuotų gamybinių pasitarimų protokolais, 2020 m. rugsėjo 28 d. pakartotinės ekspertizės akto išvadomis, ieškovės atsakovei siųstais raginimais. Tačiau teisėjų kolegija, įvertusi bylos medžiagą, neturi prielaidų sutikti su pirmosios instancijos teismu ir konstatuoja, kad ieškovė neįrodė tokio statybos rangos darbų defekto, su kuriuo yra siejamas nuostolių jai atsiradimas. Pareiškus reikalavimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnis), ieškovui tenka pareiga įrodyti ir visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus preziumuojamas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).
13. Viena vertus, 2016 m. rugsėjo 21 d., 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 19 d. gamybiniuose pasitarimuose (1 t., b. l. 21–33) iš tiesų yra užfiksuota tai, kad vienos iš subrangovių – UAB ,,Garant Diving“ – narai atlikę dugno apžiūrą nustatė, jog akvatorijos dugne yra daug betono luitų, armatūros, kurie ten atsirado vykdant ardymo darbus, ir kad atsakovė žadėjo imtis veiksmų akvatorijai išvalyti. Kita vertus, 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. vasario 8 d. vykusiuose gamybiniuose pasitarimuose (1 t., b. l. 169–170; 3 t., b. l. 85 antroji pusė–86) pati ieškovė informavo darbų užsakovę VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, kad statybinių šiukšlių buvo ir iki krantinių rekonstrukcijų pradžios ir ji pagal galimybes traukia visas jas iš akvatorijos dugno.
14. Taigi, gamybiniuose pasitarimuose užfiksuotos prieštaringos aplinkybės, vienuose jų nurodant, kad atsakovė yra atsakinga dėl akvatorijos užteršimo, kituose – kad ji buvo užteršta dar iki darbų atlikimo pradžios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien toks faktas, jog krantinė, kurios gelžbetonio rostverkų ardymo darbus pagal subrangos sutartį ir įsipareigojo atlikti atsakovė, buvo anksčiau betonuojama, suponuoja išvadą dėl šioje teritorijoje neabejotinai vykusių statybos darbų, atitinkamai, ir statybos atliekų labiau tikėtinu buvimu.
15. Ieškovės pozicijos dėl ne visų pagal subrangos sutartį atliktų darbų prieštaringumą patvirtina ir jos faktinis elgesys, vykdant sutartį, kuomet ji be jokių pastabų pasirašė 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 29 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d. darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose nurodyta už darbus mokėtina suma su PVM – 87 755,63 Eur, ir kurią, kaip matyti iš bylos, ieškovė sumokėjo atsakovei (1 t., b. l. 74–88, 172–192). Subrangos sutarties 5.3 ir 5.4 punktuose ieškovė buvo įsipareigojo per 10 darbo dienų pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą arba informuoti apie jo nepasirašymo priežastis, o pastebėjusi pažeidimus ar defektus, nedelsiant raštu informuoti atsakovę.
16. Tiek šalių atlikti faktiniai veiksmai, tiek ir jų sudarytos subrangos sutarties nuostatos leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad ieškovė ne tik galėjo atsisakyti pasirašyti pirmiau aptartus darbų priėmimo–perdavimo aktus, bet ir privalėjo, prieš darbus priimdama, patikrinti jų kokybę ir apie neatitikimus informuoti atsakovę. Šiuo atveju ieškovė darbus priėmė be jokių pastabų, darbų kokybei pretenzijų neturėjo.
17. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, grindžiama 2020 m. rugsėjo 28 d. pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis (t. 7, b. l. 123–159), kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę – atliekant gelžbetonio rostverkų išardymo darbus, užtikrinti stambių pašalinių radinių nebuvimą dugno lygyje.
18. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi, ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva.
19. Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017, 45 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 36 punktas).
20. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015).
21. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad į nagrinėjamą bylą yra pateiktos trys teismo ekspertizės išvados – 2019 m. sausio 29 d. teismo ekspertizės aktas, parengtas teismo eksperto E. L. (4 t., b. l. 139–176), jį papildantis to paties eksperto 2019 m. lapkričio 12 d. teismo ekspertizės aktas (7 t., b. l. 18–64) ir 2020 m. rugsėjo 28 d. eksperto A. S. pakartotinės teismo ekspertizės aktas, kurios išvadomis remdamasis pirmosios instancijos teismas ir pripažino įrodytais darbų defektus bei atsakovės pareigą atlyginti ieškovei jos patirtas šių darbų šalinimo išlaidas.
22. Skundžiamo teismo sprendimo 25 punkte nurodyti tokie argumentai, kad nenustačius, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. pakartotinė ekspertizė būtų atlikta pažeidžiant eksperto kompetenciją, naudojant moksliškai nepatvirtintus, visuotinai nepripažintus ir (ar) nepatikimus ar neakredituotus tyrimo metodus, nėra pagrindo jos išvadomis nesivadovauti. Tokių lakoniškų teismo sprendimo motyvų nepakanka nei įvertinti, kodėl teismas rėmėsi išimtinai tik šiuo rašytiniu įrodymu, bet nesirėmė kitais tokios pačios įrodomosios galios rašytiniais įrodymais, nei paneigti kito eksperto kitokios nuomonės.
23. Atsakydamas į pirmąjį teismo užduotą klausimą teismo ekspertas A. S. nurodė, kad atsakovės naudota palų ardymo technologija neprieštaravo įprastai taikomai ardant tokio tipo konstrukcijas, tačiau darbus atliekant uždaroje akvatorijoje bei siekiant, kad ardymo metu statybinis laužas nekristų į vandenį, esant bangavimui būtina pasitelkti papildomas priemones, pvz. plaukiančią platformą, kurios atsakovė atlikdama darbus nenaudojo. Tačiau tiriamojoje dalyje šis ekspertas taip pat nurodė, kad pagal bylos duomenis atsakovė, vykdydama krantinės Nr. 1 ir krantinės Nr. 2 palų antstatų ardymo darbus naudojo laivą-žemsiurbę ,,Kisel“, pontoną ir mažąsias mechanizacijos priemones (7 t., b. l. 131).
24. Teismo eksperto nurodytoje bylos medžiagoje, t. y. atsakovės 2018 m. vasario 19 d. paaiškinimuose (3 t., b. l. 151–152) teigiama ne tik tai, kad buvo naudojamas pontonas, bet ir tai, kad pagal technologijos projekto 2.3.1 punktą tarp ardomos konstrukcijos ir laivo turi būti pastatytas pontonas taip, kad neliktų tarpo ir ardomo betono laužas nekristų į vandenį. Tai, kad faktiškai atliekant darbus buvo naudojamas pontonas, yra konstatuota ir 2016 m. gegužės 4 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 27 d. gamybinių pasitarimų protokoluose (1 t., b. l. 152–153, 155–156). Taigi, teismo eksperto išvadą, kad atsakovė, atlikdamas darbus, nesiėmė priemonių tam, kad išardytas gelžbetonis ir statybinės atliekos nepatektų į vandenį, paneigia aptarti byloje esantys įrodymai.
25. Aplinkybė, kad atlikdama darbus atsakovė naudojo pontoną, o ne eksperto A. S. ekspertizės akte nurodytą plaukiojančią platformą (7 t., b. l. 135, 4 pav.), taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pasirinkta sutarties ar technologijos projekto neatitinkanti priemonė, juolab kad šios aplinkybės ekspertas net nevertino. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro visų pirma dėl to, kad pretenzijų dėl jos pasirinkto pontono atsakovei nereiškė nei subrangovė, nei užsakovė. Be to, teismo ekspertas visiškai nepagrindė savo išvados dėl plaukiojančios platformos panaudojimo galimybių sutarties objekte, t. y. ar ji, atsižvelgiant į krantinės palų buvimo vietą, galėjo būti faktiškai panaudota ginčo objekte, nelygino atsakovės naudoto įrenginio (pontono) ir eksperto siūlytos plaukiojančios platformos naudingųjų savybių .
26. Anksčiau kito eksperto E. L. parengtuose teismo ekspertizės aktuose, atsakant į pirmąjį klausimą, taip pat buvo konstatuota, kad atsakovės naudota palų ardymo technologija neprieštaravo įprastai taikomai technologijai atliekant tokius darbus.
27. Pagrįstai atsakovė kritikuoja šios pakartotinės teismo ekspertizės išvadas, kad ji faktiškai išvežė ir utilizavo 544,77 kub. m mažiau gelžbetonio ir statybos atliekų, nei buvo įsipareigojusi pagal sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertas A. S., atsakydamas į jam užduotą klausimą, ar pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. atliktą narų apžiūrą ir apžiūros taikymo metodiką galima tiksliai nustatyti ieškovės darbų defektus, nustatyti statybinio laužo kiekių skirtumą prieš darbų pradžią ir po jų, pateikė neišsamią ir neaiškią išvadą, kuri nėra paremta tyrimo eiga, todėl ja pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi.
28. Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal subrangos sutartį ir papildomus susitarimus bendras ardomų palų antstatų konstrukcijų pagal geometrinius dydžius tūris yra 762,66 kub. m. Šalys šios faktinės aplinkybės neginčija. Atsakovė taip pat nurodė sutinkanti ir su tokia eksperto išvada, kad neišardytų konstrukcijų svoris turi būti skaičiuojamas geometrinį jų tūrį, t. y. 762,66 kub. m, padauginus iš ekspertizės akte esančioje statybinių medžiagų charakteristikos lentelėje (7 t., b. l. 147) nurodyto gelžbetonio koeficiento 2 400 kg/kub. m. Šiame kontekste pagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai, kad ekspertas, pritaikydamas nurodytą formulę, suklydo atlikdamas aritmetinius veiksmus. Palų antstatų neišardytų gelžbetonio konstrukcijų pagal geometrinius dydžius tūrio svoris yra 1 830,384 t (762,66 kub. m x 2,4 t/kub. m), o ne ekspertizės akte nurodytas 1 830,28 t. Taigi, ir kiti skaičiavimai buvo atliekami vadovaujantis neteisingais duomenimis.
29. Toliau atlikdamas skaičiavimus ekspertas nurodo, kad išardžius 762,66 kub. m gelžbetoninės konstrukcijos, pritaikius statybinių medžiagų charakteristikos lentelėje nurodytą statybų šiukšlių koeficientą, kuris yra 1,4 t/kub. m, susidaro 1 307,34 kub. m statybinių šiukšlių (1 830,28 t / 1,4 t/kub. m). Tęsdamas skaičiavimus nurodo, kad pagal pateiktas pažymas, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. atsakovė iš objekto išvežė ir sutvarkė 762,57 kub. m gelžbetonio laužo, todėl daro išvadą, kad atsakovė neišvežė 544,77 kub. m statybinio laužo (atliekų) ir jų nesutvarkė. Šis kiekis gautas iš 1 307,34 kub. m statybinių šiukšlių atėmus atsakovės nurodytą perdirbto gelžbetonio laužo tūrį – 762,57 kub. m.
30. Taigi, teismo ekspertas nurodė, kad gelžbetonio konstrukcijos svoris yra 1 830,28 t (pirmiau aptarta, kad tai yra klaidinga suma), jį išardžius statybinių šiukšlių susidarys 1 307,34 kub. m, o atsakovės neatliktų darbų kiekį apskaičiavo iš statybinių šiukšlių tūrio atėmęs perdirbto gelžbetonio laužo tūrį. Tačiau iš ekspertizės akto turinio nėra aišku, kodėl turėtų būti atliekami paminėti aritmetiniai veiksmai, kuomet iš statybinio laužo, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis visai kitais rodikliais (koeficientais), atimamas gelžbetonio tūris, kuriam vėlgi taikomi kiti koeficientai, ir kaip tokie skaičiavimai įrodo tikrąją buvusią situaciją. Kitaip tariant, nėra įmanoma patikrinti eksperto atliktų skaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pirmiau atliktos teismo ekspertizės aktų išvadose jau buvo konstatuota, jog byloje esančių duomenų nepakanka tokiems skaičiavimas atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant galimybės patikrinti pakartotinės teismo ekspertizės akte esančių skaičiavimų, pirmiau atlikta ekspertizės išvada yra patikimesnė ir labiau tikėtina.
31. Pagrindą kritiškam pakartotinės teismo ekspertizės akto vertinimui sudaro dar ir tai, kad teismo ekspertas, atsakydamas į antrąjį klausimą ir nurodęs, jog galima tiksliai nustatyti griovimo darbų defektų egzistavimo faktą, tuo pačiu metu pripažino, kad akvatorijos dugne nesusigulėjusio statybinio laužo kiekių skirtumų prieš atsakovės darbų pradžią ir po šių darbų atlikimo tiksliai negalima nustatyti. Tokia tikimybėmis ir spėliojimais paremta išvada negali būti laikoma patikimu įrodymu, kuriuo būtų galima vadovautis siekiant teisingai išnagrinėti bylą.
32. Pažymėtina ir tai, kad pagal subrangos sutartį atsakovė įsipareigojo užtikrinti ne bet kokių, o būtent stambių pašalinių radinių nebuvimą po darbų atlikimo, todėl ieškovės atsikirtimai, kad prieš priimant darbus nebuvo jokios objektyvios galimybės įsitikinti šių statybos darbų trūkumų (defektų), su kuriais siejami jos nuostoliai, buvimu taip pat stokoja pagrįstumo. Dar daugiau, pati ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad, vadovaudamasi sutarties 3.3 punktu, kuriame šalys sulygo, jog pagal atliktų darbų aktus atsakovei bus apmokama 95 proc. atliktų darbų vertės, o likusi 5 proc. dydžio suma sulaikoma galimų defektų pašalinimui ir galimų nuostolių padengimui, iš atliktų darbų aktų pagrindu išrašytose sąskaitose nurodytos 92 374,33 Eur sumos yra sumokėjusi atsakovei 87 755,63 Eur, o likusią sumą yra sulaikiusi.
33. Taigi, minimalių nuostolių, jei tokie ir būtų, klausimas buvo išspręstas pačių šalių, o jų atlyginimas ieškovei yra užtikrintas (sulaikytas). Tokio dydžio įrodinėjami ieškovės nuostoliai (99 276,51 Eur), kurie viršija net ir sutarties vykdymo kainą, ir kurie grindžiami abejotinos vertės įrodymais, negali būti vertinami kaip protingi ar pagrįsti, nes jų priteisimas reikštų, kad visus darbus atsakovė (subrangovė) ieškovei (generalinei rangovei) yra atlikusi neatlygintinai (CK 1.5 straipsnis). Esat tokiai didelei, kaip įrodinėjo ieškovė, atliekų iš akvatorijos dugno šalinimo vertei, joks asmuo nebūtų sutikęs atlikti darbų už subrangos sutartyje nurodytą sumą, juolab kad ir pati ieškovė užsakovės organizuojamuose pasitarimuose ne kartą kėlė šių darbų kvalifikavimo papildomais darbais klausimą, tačiau užsakovė nesutiko papildomai jų apmokėti.
34. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl sąlygų buvimo jos sutartinei civilinei atsakomybei taikyti nėra teisinga, nes ji buvo padaryta netinkami išaiškinus ir pritaikius įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo institutą (CPK 177, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis, 216, 218, 219 straipsniai). Tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl ekspertizę atlikusio teismo eksperto A. S. šališkumu. Pagal CPK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ekspertas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Atsakovė CPK 67 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konstatuoti eksperto šališkumą, neįvardijo. Vien tokia aplinkybė, kad teismo ekspertizę atlikęs ekspertas yra teikęs ieškovei paslaugas (kitų krantinių statybos techninę priežiūrą), šališkumo nepatvirtina.
35. Pripažinus, kad byloje neįrodytas pagrindas taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę, dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų bei jame išdėstyto prašymo priteisti iš atsakovės pirmosios instancijos teismo nepriteistą 2 324,02 Eur sumą, pripažįstant ir šias išlaidas ieškovės nuostoliais, teisėjų kolegija nepasisako, nes tai jau neturi reikšmės šalių ginčo išnagrinėjimui.
36. Taigi, 2021 m. vasario 9 d. galutinis teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
37. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) ar jį pakeitus, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
38. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
39. Kadangi ieškovės ieškinys pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas, bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jai neatlyginamos. Tokiu atveju nėra aktualūs ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl dalies ieškovės nurodomų išlaidų pripažinimo nepagrįstomis, ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
40. Atsakovė prašė priteisti tokias jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 200 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas už prieštaravimo parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga bei atstovavimą teisme (3 t., b. l. 129), 8 470 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas (4 t., b. l. 110, 127, 187).
41. Atsakovės prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nurodytas maksimalias galimas priteisti išlaidų sumas. Pagal Rekomendacijų 5, 8.5, 8.19 punktus maksimali priteistina suma yra 715 Eur ([850,80 Eur x 0,85] x 80 proc.; [(850,80 Eur x 0,1) x 2 val.] x 80 proc.), todėl ši suma ir priteistina atsakovei iš ieškovės. Be to, atsakovė, kaip bylą laimėjusi šalis, turi teisę į 8 470 Eur sumokėtos ekspertams sumos kompensavimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 9 185 Eur (715 Eur + 8 470 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
42. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, o atsakovės patenkinus visiškai, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 768,20 Eur atstovavimo išlaidos jai neatlyginamos. Tačiau ieškovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas 171 Eur žyminis mokestis (8 t., b. l. 35).
43. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. kovo 10 d. nutartimi, atsakovei RUAB „Tramera“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1103-613/2020, Lietuvos apeliacini teismo civilinė byla Nr. e2-244-450/2021). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Taigi, ieškovei AB ,,BMGS“ žyminio už apeliacinį skundą mokėti nereikėjo, todėl sumokėtas žyminis mokestis jai grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
44. Atsakovei, kurios apeliacinis skundas buvo patenkintas visiškai, iš ieškovės priteistinos jos patirtos 2 000 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą (8 t., b. l. 86–88), kurios neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų už tokias paslaugas dydžių (pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimali priteistina suma galėtų būti 2 716,77 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Tramera“ (juridinio asmens kodas 301572740) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“ (juridinio asmens kodas 400031460) 9 185 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Tramera“ (juridinio asmens kodas 301572740) iš ieškovės akcinės bendrovės ,,BMGS“ (juridinio asmens kodas 400031460) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „BMGS“ (juridinio asmens kodas 400031460) 2021 m. kovo 9 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 8561 sumokėtą 171 Eur (vieno šimto septyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis