Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-04-18][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1247-598-2024].docx
Bylos nr.: 1-1247-598/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Nesunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d.)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Specialioji dalis
Nesunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d.)
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Baudžiamojo proceso subjektai
Gynėjo kvietimas ir paskyrimas (BPK 50 str.)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nesunkus dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 5 p.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Gynėjas
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Nesunkus dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 5 p.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)



                                                                      Baudžiamoji byla Nr.1-1247-598/2024

                                                                              Teisminio proceso Nr.1-01-1-45273-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2;1.1.7.2.5;

 (S)

                                                                                       1.1.8.1.1;1.1.8.12;1.1.10.1;1.2.4.4.2.5;2.3.6.4.5.2.

 

 img1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 17 d.

Jonava          

        

        Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

         Sekretoriaujant Eglei Tamulevičiūtei, 

dalyvaujant prokurorei A. K., kaltinamajam J. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. birželio 29 d.  Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. - 8 mėn., laisvės atėmimo. 2007 m. gruodžio 7 d. paleistas atlikus bausmę.

2) 2016 m. kovo 17 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,138 str. 2 d. 8 p., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

3) 2017 m. sausio 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1d., 140 str. 1d., 63 str. 2d. - 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. kovo 17 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė- 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2d., 7,8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Įpareigojant J. J.: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei gydytis priklausomybės ligas. 2019 m. sausio 31 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

           J. J. 2023 m. lapkričio 24 d. apie 23 val. 50 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su nukentėjusiąja I. S. metu, tyčia rankomis sugriebė sėdėjusią nukentėjusiąja už plaukų ir tokiu būdų parvertęs ją ant grindų, sudavė jai gulinčiai ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajai I. S. poodines kraujosruvas dešinės akies – skruosto - žando srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, kaktoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje, nosies kaulų skeveldrinį lūžį, nosies pertvaros lūžį, dešinio žando ančio priekinės sienos lūžį, kaktikaulio dešinio kaktinio sinuso lūžį.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. P., bandžiusiam apgintį I. S., ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu į veido sritį ir tokiu būdu parvertęs jį ant grindų, sudavė vieną smūgį keptuve gulinčiam ant grindų E. P. į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam E. P. muštines žaizdas nosies nugarėlėje, kaktos dešinėje, dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimus kaktoje abipus dešinio smilkinio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, nosies kaulų skeveldrinį lūžį, nosies pertvaros lūžį, dešinio žandinio ančio vidinės ir priekinės sienelių lūžius, taip tokiu būdu nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių – nukentėjusiosios I. S. ir nukentėjusiojo E. P. sveikatą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 5 p.

        Kaltinamasis J. J. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d. vakare nuvažiavo į alaus barą kur sutiko pažįstamą E. P.. Vartojo alkoholį. Po to dar su dviem moterim nuvyko pas (duomenys neskelbtini), kurį taip pat pažinojo. Ten taip pat vyko išgertuvės. Išgertuvių metu tarp jo ir I. S. kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Abu nukentėję buvo pargriauti ant grindų, abiems suduoti smūgiai. Kiek suduota smūgių – nežino. Nukentėjusiųjų veidai buvo kruvini. E. P. sudavė keptuve, kuris I. S. gynė. Muštynės vyko virtuvėje, kurioje jie buvo trise, konfliktas truko labai trumpai. Mano, kad tokiam jo elgesiui alkoholis turėjo įtakos. Visus pareikštus civilinius ieškinius atlygino.

        Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d. ji lankėsi bare (duomenys neskelbtini). Bare susitiko su E., N., J. ir vartojo alkoholį. Barui baigus darbą apie 20.00 val. nusprendė eiti į namus pas A. L.. A. kažkuris iš jų paskambino ir pasiteiravo ar gali ateiti pas jį į svečius, A. sutiko. Ji su N. iš baro atėjo pas A., o J. su E. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Pas A. jie atėjo maždaug už 20 minučių. Apie 21.00 val. jie visi virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholinius gėrimus J. labai garsiai kalbėjo ir kabinėjosi prie visų. Jie visi ramino J., į tai jis nereagavo, jie prašė jo išeiti iš buto, tačiau jis į tai nereagavo. Po kurio laiko A. nuėjo į kambarį miegoti, o E. nuėjo į balkoną parūkyti, ji su N. ir J. liko virtuvėje prie stalo. Ji sėdėjo šalia J. ant sofos, o N.  sėdėjo kitoje stalo pusėje ant kėdės. Ji J. dar kartą pasakė, kad jis išeitų iš buto ir jiems netrukdytų, nes labai garsiai kalba. Tuo metu J. staiga sugriebė ją rankomis už plaukų ir parvertė ant grindų, nutraukdamas ją nuo sofos ir jai gulinčiai sudavė kumščiais smūgius jai į veidą, galvą. Kuomet ji bandė keltis, jis vėl jai sudavė smūgius kumščiu į veidą. Netrukus į virtuvę atbėgo E. P. ir bandydamas ją užstoti traukė nuo jos J.. Tuomet J. pradėjo mušti E.. Ji vėl bandė atsikelti nuo grindų, tačiau J. neleido jai to padaryti, suduodamas kumščiu į veidą. Po smūgių ji liko gulėti ant grindų, keltis nebandė. Kur tuo metu buvo A. nematė. E.  grumėsi su J. abu nugriuvo ant grindų ir J. kažkokiu daiktu sudavė E.. Kaip vėliau ji sužinojo, kad sudavė keptuve. Kažkurio momentu į virtuvę atėjo A. ir J. atitraukė ir jį ramino. Jai bandant keltis J. vėl kumščiu sudavė jai į veidą. Tik atvykus policijos pareigūnams J. nustojo ją mušti. N. kažkuriuo metu išsigandusi iš buto išėjo. Dėl patirtų sužalojimų jį buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Įvykio metu ji patyrė nosikaulio ir dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimus, sužalojimus veido ir galvos srityse. Gydėsi ambulatoriškai, buvo nedarbingume nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d. Ji J. žino tik iš matymo, maždaug prieš pusmetį jį pirmą kartą pamatė vartodama alkoholinius gėrimus bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma J. yra A. L. draugas. Po įvykio J. jos atsiprašė ir ji jam atleido. J.  nuolat jos teiravosi kaip ji laikosi, kokia jos savijauta, siūlė pagalbą, todėl jie susitaikė. Ji J. jokių pretenzijų dėl padarytų sužalojimų neturi, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t. b. l. 31-34; 35-38; 39-42).

        Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusysis E. P. parodė, kad J. J. yra jo pažįstamas nuo senų laikų, kartu nuo vaikystės žaidė krepšinį, todėl jį pažįsta gerai. 2023 m. lapkričio 24 d., tai buvo penktadienis, jis buvo bare, adresu (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu į barą atvyko J. J., su kuriuo nesitarė susitikti. Atėjęs į barą J. prisėdo prie jo ir kartu vartojo alkoholį. Nepamena kiek tiksliai valandų buvo, kai su J. išėjo iš baro, kadangi ketino eiti pas bendrą pažįstamą A. L. į butą, nes norėjo pavakaroti. Abu nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir nusipirkę alkoholio nuėjo pas A. į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atėjus pas A. bute buvo A. ir jo pažįstama I., dar lyg galėjo būti ir N., tačiau tiksliai patvirtinti negali, kadangi nepamena. Abi moteris, t. y. ir I. ir N. pažįsta. Kaip I. atsidūrė pas A. bute, nežino, kiek pamena, į butą atėjo dviese su J.. N. paminėjo todėl, kad jiems su J. būnant bare, bare buvo ir I. su N., tačiau jos buvo atskirai, todėl ir paminėjo, kad galbūt bute buvo ir N., kuri galėjo ateiti kartu su I.. Jiems visiems vakarojant pas A., vartojo alkoholį. Kažkuriuo momentu A. nuėjo į kambarį miegoti, o jis su J. ir I. buvo virtuvėje. Butas vieno kambario. Kažkuriuo momentu jis ( E. P.) išėjo į balkoną, esantį kambaryje, parūkyti, o virtuvėje liko J. su I.. Sugrįžęs į virtuvę pamatė, kad J. muša sėdinčią I., smūgiuodamas jai kumščiu. Tai pamatęs jis (E. P.) įsiterpė tarp J. ir I., kad apgintų I., ir tada J. ėmė jį mušti smūgiuodamas kumščiu jam į veidą ir tada sudavė su kažkokiu daiktu, dėl kurio jam pasipylė kraujas. Po suduotų smūgių jis dešine akimi nieko negalėjo matyti, viskas sutino. Kiek tiksliai smūgių jam buvo suduota, negali pasakyti. Tik vėliau sužinojo, kad J. jam sudavė keptuve. Mano, kad jis Įvykio metu nebuvo praradęs sąmonės. Įvykio metu A. miegojo, kas iškvietė policiją, nepamena. Po įvykio jį ir I. atvykę medikai pristatė į Kauno klinikas, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba. Įvykio metu jis patyrė sužalojimus. Po įvykio iki šios dienos su J. bendrauja, J. labai gailisi dėl savo elgesio, jo atsiprašė, dėl to jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (1t. b. l. 68-71).

        Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. L., parodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį, antroje pusėje, tikslios dienos nepamena, tai galėjo būti penktadienis. Jis buvo namuose, pas ji svečiavosi N.. Apie 21.00 val. paskambinęs E. P., pasiteiravo ar gali pas jį į svečius ateiti kartu su I. ir J. J., išgerti. Jis sutiko. Netrukus į butą atėjo E., I. ir J., su kuriuo jis pažįstamas nuo mokyklos laikų. Jie visi sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholinius gėrimus, praėjus maždaug pusvalandžiui N. išėjo. Jis dar kurį laiką pabuvo virtuvėje, o po to nuėjo į kambarį miegoti, o virtuvėje liko E., I. ir J.. Pabudo nuo triukšmo bute, kiek buvo valandų, nepamena. Iš garso suprato, kad kažkas nukrito, lūžo. Atėjęs į virtuvę tarpduryje pamatė E. kruvinu veidu, J. stovėjo virtuvėje, o I. sėdėjo ant grindų, nugara į virtuvės duris, jos veido nematė. Pamatęs sužalotą E. jis pasiėmė telefoną ir išėjęs į balkoną iškvietė policiją, į balkoną išėjo, nes virtuvėje buvo daug kraujo ir bijojo, kad nualps. Jis asmeniškai pačio įvykio nematė. Iki šios dienos nežino, kas atsitiko tarp E., J. ir I., kiek bendravo su J. ir E., jie nieko nepasakojo, kas tarp jų įvyko. Dėl to daugiau nieko pasakyti apie įvykį negali (1 t. b. l. 91-94).

        Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja  N. B. parodė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį, tikslaus laiko pasakyti negali, neprisimena ją į svečius pasikvietė pažįstamas A., kurio pavardės nežino, jį pažįsta per bendrus pažįstamus, jis pasikvietė į savo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Pas A. ji pasisvečiavo apie pusvalandį, bute buvo tik ji ir A.. Jai išeidinėjant iš A. buto pas A. į svečius atėjo jos pažįstamas E., pavardės nežino. Kiek pamena E. atėjo vienas. Ji daugiau pas A. tą vakar nesilankė. Po kurio laiko iš pažįstamų sužinojo, kad tą vakarą pas A. įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo E. ir I., kuriuos sumušė J. (1t. b. l. 86-87).

        Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 24 d. apie 23 val. 58 min, gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini), J. J. sumušė I. S. ir E. P.. Nukentėjusieji pristatyti į gydymo įstaigą. I. S. diagnozuotas nosikaulio lūžimas, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas, sužalojimai veido ir galvos srityje. E. P. diagnozuotas nosikaulio lūžimas (1t., b. l. 1-2).

Policijos registruojamų įvykio registro duomenimis nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 24 d. 23: 58 val. gautas pranešimas, kad dabar pranešėjo bute vyksta muštynės, vyras mušą kitą ir moterį. Prašo paskubėti. Pranešėjas E. P. (1t., b. l. 10-12).

        Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. lapkričio 25 d. apžiūrėta įvykio vieta- butas, adresu (duomenys neskelbtini). Koridoriuje ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės (Nr.1) galimai kraujo. Virtuvėje kairėje pusėje ant abiejų spintelių durelių matomos raudonos spalvos dėmės (Nr. 2) galimai kraujo. Šalia spintelių dujinė viryklė su atidarytomis orkaitės durelėmis ir spintele. Virtuvės prie stalo ir ant grindų yra raudonos spalvos dėmės (Nr. 3) galimai kraujo. Virtuvės dešinėje stovi sofa-lova. Šalia sofos lovos ant grindų matomos raudonos spalvos dėmes (Nr.4) galimai kraujo. Šalia sofos-lovos po kėde guli keptuvė be rankenos. Šalia kėdės ant spintelės guli keptuvės rankena. Virtuvėje ant grindų kairėje pusėje prie spintelės- rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis ir džemperis su raudonomis spalvos dėmėmis. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: Ant vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinis pėdsakas (Nr. 1) supakuotas į voką; virtuvėje nuo spintelės su kriauklę paimtas ant vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinis pėdsakas (Nr. 2) supakuotas į voką; nuo grindų prie stalo paimtas ant vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinis pėdsakas (Nr. 3) supakuotas į voką, nuo grindų prie sofos-lovos paimtas ant vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinis pėdsakas (Nr. 4) supakuotas į voką, nuo grindų iš po kėdės paimta keptuvė be rankenos ir nuo spintelės paimta keptuvės rankena ir supakuota į voką Nr. 5, nuo grindų prie spintelių paimtas rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis ir supakuotas į voką (Nr. 6,) nuo grindų prie spintelių paimtas džemperis su raudonos spalvos dėmėmis ir supakuotas į voką (Nr. 7) . Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 15-28).

            Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada  Nr. (duomenys neskelbtini), nustatoma, kad I. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies – skruosto-žando srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kaktoje, muštinės žaizdos kaktos dešinėje, nosies kaulų skeveldrinis lūžis, nosies pertvaros lūžis, dešinio žando ančio priekinės sienos lūžis, kaktikaulio dešinio kaktinio sinuso lūžis. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 24 d. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse, trauminiams poveikiams jos kūno atžvilgiu esant iš priekio. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžio, nosies pertvaros lūžio, dešinio žandinio ančio sienos lūžio, kaktikaulio dešinio kaktikaulio sinuso lūžio I. S. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiu (1 t., b. l. 59-62).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad E. P. konstatuota muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, kaktos dešinėje, dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimai kaktoje abipus, dešinio smilkinio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, nosies kaulų skeveldrinis lūžis, nosies pertvaros lūžis, dešinio žandinio ančio vidinės ir priekinės sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 24 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžio, nosies pertvaros lūžio, dešinio žandinio ančio vidinės ir priekinės sienelių lūžių E. P. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiu (1 t., b. l. 78-81).

             Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad  apžiūrėtas (išklausytas) pranešimo garso įrašas į BPC. Pranešėjas A. L. nurodo, kad jo bute reikia pagalbos, nes daug kraujo, mušasi, negali išskirti. Vienas asmuo muša du asmenis. Vyras smarkiai sumuštas, kraujuoja (1 t., b. l. 95-97).

Kitų objektų apžiūros protokolais nustatoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Faile- pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas atvysta į įvykio vietą, pareigūnas įeina į daugiabučio namo laiptinę ir ateina prie buto durų. Duris atidaro vyras kruvinu veidu, kuris iš karto atidaręs duris išeina į laiptinę, nieko neaiškina. Vaizdas sustabdomas, padaroma ekrano nuotrauka Nr. 1. Asmuo atpažįstamas kaip E. P., jis stovi laiptinėje, pareigūnas įeina į butą, koridoriuje matomas kitas vyras, kurio pasiteiravus kas nutiko, jis parodo į virtuvę, pareigūnas įeina į virtuvę, kurioje ant sofos sėdi vyras ir moteris, atpažįstami kaip J. J. ir I. S.. Pasiteiravus J. J. kas atsitiko, atsako: „kepenėles virėm“, pareigūnui kalbinant J. J. jis pradeda rėkti, tada atsisuka nugara į pareigūną ir jam uždedami antrankiai, šalia jo matoma kruvinu veidu I. S.. Vaizdas stabdomas, padaroma ekrano nuotrauka Nr. 2. J. J. išvedamas iš buto, pasodinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, pareigūnai iš tarnybinio automobilio pasiima alkotesterį ir grįžta į butą, su pareigūnais matomas kartu esantis laidos „Farai“ operatorius. Laiptinę medikai suteikia pagalbą E. P., kuris sėdi ant laiptų šalia buto. Po to medikai užeina į butą. Pareigūnai kalbasi su kitu vyru, kuris pasakoja: „aš nuomuojuosi šitą butą, atėjo į svečius pas mane, aš nuėjau, sakau norit sėdėkit ramiai ir baliavokit, aš nuėjau, atsiguliau, nu ir prasidėjo fejerverkai, nesupratau kas už ką, kaip, čia jų reikia klaust“. Pareigūnai tikrina vyro, su kuriuo bendravo girtumą, nustatomas 2,82 prom. neblaivumas. Asmuo pasako, kad jis kvietė policiją, bandė skirti visus. Medikai virtuvėje apžiūri moterį, suteikia jai pagalbą. Pareigūnai tikrina moters girtumą, nustatomas 2,34 prom. neblaivumas. Pareigūnai klausia moters, kas jai yra bute esantys vyrai, moteris sako: „J. sumušė mane, E. draugas mano“. Pareigūnai patikrina E. P. girtumą, nustatomas 2, 85 neblaivumas. Medikai iš buto išveda I. S., pareigūnai lieka bute, bendrauja su policiją kvietusiu vyru, užsirašo J. J. duomenis. Toliau pareigūnai fotografuoja butą, matoma kaip virtuvėje nuo grindų pakelia keptuvę, ją supakuoja. Virtuvėje ant grindų matoma daug kraujo. Atliekama įvykio vietos apžiūra. Padarytos sustabdytų kadrų fotonuotraukos (1 t., b. l. 98-102; 103-105).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti daiktai – keptuvė, džemperis, rankšluostis. Keptuvė metalinė 20 cm skersmens be rankenos, sulankstyta. Rankena nulūžusi. Rankšluostis suteptas raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Džemperis su gobtuvu suteptas raudonos spalvos dėmėmis. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 106-115).

Alkoholio kiekio matuokliu ARJF-0056 2023 m. lapkričio 25 d. 00:15 val. A. L. nustatytas 2,82 prom. neblaivumas; 2023 m. lapkričio 25 d. 00:19 val. I. S. nustatytas 2,34 prom. neblaivumas 2023 m. lapkričio 25 d. 00:22 val. E. P. nustatytas 2,85 prom. neblaivumas; 2023 m. lapkričio 25 d. 01:05 val. J. J. nustatytas 1,39 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 166-167).

 

Įrodymų vertinimas

 

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte  numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių sužalojami du ar daugiau asmenų. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo I. S. ir E. P.. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Tai yra tyčia tarpusavio konflikto metu kaltinamasis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiems juos sumušė. Nukentėjusiajai I. S. specialisto išvadoje konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies – skruosto-žando srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinio momens srityje, kaktoje, muštinės žaizdos kaktos dešinėje, nosies kaulų skeveldrinis lūžis, nosies pertvaros lūžis, dešinio žando ančio priekinės sienos lūžis, kaktikaulio dešinio kaktinio sinuso lūžis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžio, nosies pertvaros lūžio, dešinio žandinio ančio sienos lūžio, kaktikaulio dešinio kaktikaulio sinuso lūžio I. S. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiu (1t., b. l. 59-62). Nukentėjusiajam E. P. specialisto išvadoje konstatuota muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, kaktos dešinėje, dešinio antakio srityje, odos nubrozdinimai kaktoje abipus, dešinio smilkinio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, nosies kaulų skeveldrinis lūžis, nosies pertvaros lūžis, dešinio žandinio ančio vidinės ir priekinės sienelių lūžiai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų skeveldrinio lūžio, nosies pertvaros lūžio, dešinio žandinio ančio vidinės ir priekinės sienelių lūžių E. P. sveikata bus sutrikdyta daugiau 10 dienų laikotarpiu (1 t., b. l. 78-81). Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Jo tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudamas jis galėjo numatyti įvairius padarinius. Atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirti, amžių, į tai, kad smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, teismas mano, kad kaltinamasis turėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo liudytojo A. L. parodymai bei rašytiniai įrodymai esantys baudžiamojoje byloje. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

 

Bausmės skyrimo motyvai

 

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. J. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo  teistas tris kartus, tačiau teistumas išnykęs (2 t. b. l. 15-19), administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 13-14), Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. ( 2 t. b. l. 31-32), dirba (2 t. b. l. 7-8).

        Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs į tai, kad jo atsakomybę lengviną tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui atsakomybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymą  J. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

        BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog J. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam J. J. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo J. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį J. J.– per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).        

 

Kiti su byla susiję klusimai

 

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – Vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinis pėdsakas (Nr. 1); Vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinis pėdsakas (Nr. 2); Vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinis pėdsakas (Nr. 3); Vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinis pėdsakas (Nr. 4); Keptuvė ir jos rankena; Rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis; Džemperis su raudonos spalvos dėmėmis – sunaikintini.

Elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas ) su pranešimo garso įrašu į BPC ir BODY kamerų vaizdo įrašais – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

        Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

        

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

          

 n u s p r e n d ž i a :

 

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą  ir nubausti jį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1,2 dalimi paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. J. atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti  J. J. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.        

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti J. J. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.        

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – 

Vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinįį pėdsaką (Nr. 1); Vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinį pėdsaką (Nr. 2); Vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinį pėdsaką (Nr. 3); Vatos tampono raudonos spalvos dėmės biologinį pėdsaką (Nr. 4); Keptuvę ir jos rankeną; Rankšluostį su raudonos spalvos dėmėmis; Džemperį su raudonos spalvos dėmėmis – sunaikinti.

Elektroninę laikmeną (CD kompaktinis diskas) su pranešimo garso įrašu į BPC ir BODY kamerų vaizdo įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

 

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

 

 

Teisėja                                                                  Banga Bartkienė