Bylos Nr.1-77-168/2011 Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01082-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.1.7.2.5.; 1.2.4.2.3.; 2.3.6.; 1.1.8.9.1.;
2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.; 2.1.15.3.3.2.;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio mėn. 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolės Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Skrebiškiui, gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, nukentėjusiajam P. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti Kėdainių r., Šėtoje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK)135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Teismas, išnagrinėjęs bylą
N u s t a t ė:
Kaltinamoji E. B. 2010 m. lapkričio 12 d., apie 22 val. 00 min. savo namuose, esančiuose Kėdainių raj., Šėtos k., (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio dėl asmeninių paskatų, konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė kambaryje ant lovos sėdėjusiam sutuoktiniui P. B. į krūtinę, tuo padarydama jam kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą, lydimą plaučių pažeidimu ir tuo sunkiai sužalojo šeimos narį - sutuoktinį P. B..
Kaltinamoji E. B. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 12 d., apie 22 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio savo namuose, esančiuose Kėdainių raj., Šėtos k., (duomenys neskelbtini), susikivirčijo su sutuoktiniu P. B.. Įtarusi, jog vyras serga niežais, norėjo jį ištepti sieros tepalu. Prieš ištepant, plaukų kirpimo mašinėle jam apskuto plaukus apie lytinius organus bei skusdama truputi įpjovė odą, pamačiusi kraują labai išsigando, o P. B. ją pastūmė. Kadangi dėl vartojamų raminamųjų blogai prisimena įvykio aplinkybes, negali nurodyti visų aplinkybių apie tai, kaip įdūrė jam peiliu į krūtinę. Prisimena, kad rankoje turėtu peiliu norėjo P. B. įdurti į ranką. Paaiškino, kad visiškai patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus tai, kad prieš durdama pasakė, kad dabar jam parodys. P. B. prašymu, iš karto po jo sužalojimo paskambino telefonu 112 ir iškvietė greitąją pagalbą.
Kaltinamosios kaltė grindžiama jos prisipažinimu ir kitais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Nukentėjusysis P. B. parodė, kad 2010 m. lapkričio 12 d. buvo talkoje, grįžo truputį išgėręs. Jo žmona E. B. norėdama jį ištepti sieros tepalu ir elektrine plaukų kirpimo mašinėle skusdama jam plaukus apie lytinius organus, truputi įpjovė ir, pamačiusi kraują, galimai išsigando, dėl to liepė jam atnešti alaus. Jis nenorėjo eiti ir dėl to abu susipyko. Žmona užpykusi jam kažką pasakė, tikriausiai šoko ant jo, todėl jis pastūmė ją į spintą, iš spintos iškritęs veidrodis pramušė grindis. Jam stojantis nuo kėdės, ant kurios sėdėjo, pajuto vieną dūrį į krūtinę, puolė vytis žmoną, susipynus kojoms griuvo ant slenksčio ir į jį labai susitrenkė krūtinę. E. B. spėjo pasakyti, kad ji iškviestų greitąją pagalbą, ką ji ir padarė. Šiuo metu dėl sužalojimo jokių pasekmių nejaučia, su žmona susitaikė, jai jokių pretenzijų nereiškia.
Liudytoja J. V. parodė, kad dirba policijos komisariate. Gavus pranešimą apie tai, kad peiliu sužalotas žmogus, pagal iškvietimą buvo nuvykusi į įvykio vietą Šėtos kaime. Ten jau buvo patruliai S. R. ir V. B. bei laidos „Farai operatorius“, kuris filmavo įvykio vietą. Nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę, o neblaivi kaltinamoji namuose elgėsi neadekvačiai, jos nuotaika buvo labai permaininga. Ji sakė „taip ir reikėjo“, po to verkdama klausė, ar nukentėjusysis gyvas. Kaltinamajai išsiblaivius, ją apklausė kitas pareigūnas.
Liudytojas V. B. parodė, kad jis su S. R. pirmi nuvyko į įvykio vietą, kur buvo neblaivi ir neadekvačiai besielgianti kaltinamoji bei sužalotas nukentėjusysis. Kaltinamoji prisipažino peiliu sužalojusi savo vyrą tačiau atsisakė tikrintis girtumą. Ji atrodė esanti šoko būsenos, nestabilios psichikos. Nukentėjusysis tuo metu gulėjo lovoje, buvo sąmoningas, bet nieko nekalbėjo. Koridoriuje ant lentynėlės buvo padėtas kruvinas peilis.
Liudytojas N. J. parodė, kad 2010 lapkričio 12 dieną dirbo operatyvinėje grupėje. Gavus pranešimą, kad šeiminio konflikto metu moteris sužalojo savo sutuoktinį, jis su tyrėja J. V. nuvyko į įvykio vietą. Kieme jau buvo patruliai V. B. ir S. R., kurie užtikrino įvykio vietos apsaugą. Įėjus į namą, J. V. atliko įvykio vietos apžiūrą, o jis stebėjo kaltinamąją. Ant lovos matėsi kraujo dėmė, buvo rastas peilis, mėtėsi apytuštis dviejų litrų talpos alaus butelis. Kaltinamoji blaškėsi, jos nuotaika buvo permaininga, ji buvo akivaizdžiai neblaivi ir tai matėsi iš jos elgesio, paklaikusio žvilgsnio, nerišlios kalbėsenos, nuo jos sklido alkoholio kvapas.
Liudytoja L. Z. parodė, kad yra felčerė. 2010 m. lapkričio 12 dieną apie 22-23 val. į įvykio vietą atvyko kartu su policijos ekipažu. Kelias minutes beldėsi į užrakintas duris, kol kaltinamoji įsileido į vidų. Ant lovos su viršutiniais drabužiais kniūbsčias gulėjo vyras, jis kvėpavo, buvo sąmoningas, galimai buvo šoko būsenoje. Jį pavertus matėsi, kad daug kraujo buvo prisigėrę į patalynę, kairėje pusėje ties deltiniu raumeniu buvo didelė, nelygiais kraštais kraujuojanti žaizda, panaši į durtinę žaizdą. Žaizdą sutvarkius, jis buvo išvežtas į ligoninę. Kaltinamoji buvo neblaivi, jos nuotaika permaininga. Koridoriuje buvo apie 30 cm. ilgio peilis.
Liudytojas M. K. parodė, kad lankydamas ligoninėje savo mamą iš ligoninės personalo sužinojo, kad į ligoninę yra atvežtas sužalotas jo dėdė – nukentėjusysis P. B., kuris šeimoje vykstančių konfliktų metu dažniausia nukentėdavo nuo savo žmonos.
Liudytojas A. C. parodė, jog tarp kaltinamosios, kuri yra jo sesuo ir nukentėjusiojo – jo svainio, kildavo konfliktai, kurių priežastimi buvo alkoholis. Jo sesuo yra agresyvaus būdo, smurtaudavo prieš savo vyrą.
Liudytojas D. B. parodė, kad yra kaltinamosios ir nukentėjusiojo sūnus. Paaiškino, kad tėvams girtaujant tarp jų kildavo konfliktai, kurių metu mama smurtaudavo prieš tėvą. Mama vartodavo raminančius vaistus ir alkoholinius gėrimus.
Iš 2010-11-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas, esantis Kėdainių r., Šėtos miestelyje, (duomenys neskelbtini), kurio prieškambaryje ant grindų rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, virš spintelės rastas 30 cm. ilgio peilis, metaline rankena, kurios ilgis 11,5 cm., kambaryje ant lovos esančios antklodės ir paklodės rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (1t. b. 4-13).
Iš daikto apžiūros protokolo matyti, kad rasto apžiūrėto peilio ašmenys yra 18,5 cm., ašmenų plotis plačiausioje vietoje prie rankenos yra 3,3 cm., ant peilio ašmenų matyti raudonos spalvos dėmių, panašių į kraujo dėmes (1t., b.l. 14-16).
Iš 2010-11-13 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ Kėdainių ligoninė pateikė P. B. antklodę ir drabužius - sportines kelnes, palaidinę ilgomis rankovėmis ir bliuzoną (1 t., b.l. 41).
Iš 2011-11-19 pateiktų daiktų apžiūros protokolo bei nuotraukų matyti, kad ant palaidinės ir bliuzono kairės pusės ties krūtinės sritimi yra 3 cm. įpjovos, ir abiejų rūbų priekinės dalys padengtos dėmėmis, panašiomis į kraują. (1 t., b.l. 15-17)
Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2011-03-18 E. B. atpažino peilį, kuriuo ji dūrė savo vyrui ir, kad tai tas pats prieškambaryje rastas ir apžiūrėtas peilis (1t., b.l. 88-89).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. B. savo ikiteisminio tyrimo metui duotus parodymus patvirtino 2011-03-18 parodymų patikrinimo vietoje metu.(1 t., b.l. 90-92)
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. B. parodė vietą kambaryje, kur jam žmona E. B. dūrė į kairę krūtinės pusę bei parodė slenkstį iš kambario į koridorių, ant kurio užkliuvo ir griuvo vydamasis savo žmoną E. B.. (1 t., b.l. 48-50)
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3 05/10(12) matyti, kad P. B. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda, lydima plaučių pažeidimu, krūtinės ląstos sumušimas, lydimas kairio diafragmos kupolo plyšimu, sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje nurodyta, kad kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda, lydima plaučių pažeidimu, padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu - galimai peiliu. Krūtinės ląstos sumušimas, lydimas kairio diafragmos kupolo plyšimu, padarytas kieto buko daikto poveikyje. (1 t., b.l. 38-39).
Iš specialisto paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad P. B. buvo padaryti du sužalojimai, iš kurių atskirai kiekvienu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. durtinė- pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda lydima plaučių pažeidimo atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui ir krūtinės ląstos sumušimas, lydimas diafragmos kupolo plyšimo atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui. Specialistas paaiškino, kad kūno sužalojimas – krūtinės sumušimas su diafragmos kupolo plyšimu galėjo atsirasti nukentėjusiajam pačiam griūnant ir atsitrenkiant krūtine į slenkstį, tai patvirtina ir kraujosruva krūtinkaulio srityje apatiniame trečdalyje. Dėl tokios durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos žaizdos žmogus galėjo tam tikrą laiką judėti, atlikti bet kokius veiksmus.
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. TPK-88/2011 išvados matyti, kad nusikalstamos veikos, dėl kurios kaltinimas pareikštas E. B., padarymo metu jai buvo emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, pavojingas alkoholio vartojimas. E. B. nebuvo laikino psichikos sutrikimo, streso, frustracijos, patologinio girtumo, ar fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje ir galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę, pavojingą nusikalstamą pobūdį ir juos valdyti. Šiuo metu E. B. konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, pavojingas alkoholio vartojimas, ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, medicininio pobūdžio priemonės nereikalingos.
Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos TV laidos „Farai“ vaizdo medžiagos, kurioje 2010-11-12 apie 22 val. buvo užfiksuotas šeiminis konfliktas, matyti aplinka kaltinamosios ir nukentėjusiojo namuose bei jie patys iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, kas visiškai atitinka liudytojų parodymus.
Surinktų įrodymų visuma, t.y. kaltinamosios paaiškinimai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai teisme, bei kiti šiame nuosprendyje aptarti įrodymai rodo, kad kaltinamoji E. B. 2010 m. lapkričio 12 d., apie 22 val. savo namuose, konflikto metu, virtuviniu peiliu tyčia vieną kartą dūrė savo šeimos nariui – sutuoktiniui P. B. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinės sritį, t.y. į kairę krūtinės pusę ir taip jį sužalojo, padarydama jam durtinę pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos žaizdą lydimą plaučių pažeidimo bei tuo sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamosios parodymai apie kilusio konflikto priežastis, t.y. jos vyro P. B. jai pareikštus priekaištus, abipusį susistumdymą ir po to sekusį jos (kaltinamosios) dūrį peiliu į krūtinės sritį yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymams. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad įvykio dieną abu sutuoktiniai vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo tarpusavyje. Kaltinamosios paaiškinimai ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog konfliktas su visais dėl to atsiradusiais padariniais tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo dėl asmeninių paskatų ir pykčio. P. B. teisiamajame posėdyje pripažino, kad konfliktą galimai paskatino ir jo paties ne visai tinkamas elgesys, t.y. jo susistumdymas su E. B.. Kaltinamoji nukentėjusiajam dūrė peiliu į krūtinės sritį tik vieną kartą, spontaniškai kilusio tarpusavio ginčo metu, išankstinės tyčios nebuvo, tačiau vertinant įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai, t.y. peilio panaudojimas esant analizuojamoms aplinkybėms, buvo neadekvatūs nukentėjusiojo elgesiui bei susidariusiai situacijai, ką pripažino ir pati kaltinamoji. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji E. B. peiliu, kurio ašmenys yra 18,5 cm. ilgio, durdama nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – kairę krūtinės pusę, suvokė tokio veikimo pavojingumą, numatė, kad tuo gali sukelti pavojingas pasekmes jo sveikatai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, tai yra veikdama netiesiogine, neapibrėžta tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį. Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos bei kilusių padarinių – P. B. sunkaus sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant nustatytoms aplinkybėms E. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. Bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji vienintelį kartą peiliu smogė nukentėjusiajam į kairę krūtinės pusę. Iš surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis P. B. po smūgio peiliu puolė vytis žmoną, susipynus kojoms griuvo ant slenksčio ir į jį smarkiai susitrenkė krūtinę. Iš specialisto paaiškinimo teisme matyti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas – krūtinės sumušimas su diafragmos kupolo plyšimu galėjo atsirasti pačiam griūnant ir krūtine atsitrenkiant į slenkstį. Specialistas paaiškino, kad P. B. kuriam buvo padaryta durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos žaizda, pradžioje tam tikrą laiką dar galėjo judėti, kas visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymams. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinimo pašalintina tai, kad E. B. savo šeimos nariui – sutuoktiniui P. B. padarė ir krūtinės ląstos sumušimą, lydimą kairio diafragmos kupolo plyšimu, kas taip pat atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymui.
Nustatyta kaltinamosios E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. kad nukentėjusioji nuoširdžiai prisipažino ir gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), ką rodo jos nuoseklūs parodymai, iš esmės atitinkantys nukentėjusiojo parodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, jos pastangos pagelbėti nukentėjusiajam iš karto po sužalojimo, t.y. greitosios medicininės pagalbos iškvietimas, tokiu būdu bandant išvengti sunkesnių padarinių. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamoji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir tai akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir ji pati (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Bausmės skyrimo motyvai
Skiriant kaltinamajai E. B. bausmę atsižvelgiama į LR BK 54 str. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamoji E. B. įvykdė labai sunkų, tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teista nebuvo. Nusikaltimo motyvai - spontaniškai kilęs pyktis, kerštas. Kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, seniūno charakterizuojama kaip nepastebėta blogai besielgianti, besiskundžianti įvairiais sveikatos negalavimais (b.l. 117). Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. Atsižvelgiama, kad kaltinamajai 1994 m. buvo nustatyta diagnozė - psichopatija jaudrioji forma su suicidiniu mėginimu, 1997 m. - sunkus pasikartojantis depresinis sutrikimas be psichozės simptomų, ji epizodiškai lankosi pirminės sveikatos priežiūros psichiatrijos kabinete, nėra duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės. Nukentėjęs P. B. nors ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau šiuo metu yra pasveikęs, išliko darbingas, t.y. dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos jam neliko sunkių pasekmių. P. B. nurodė, kad su E. B. santuokoje gyvena 28 metus, dėl jam padaryto sužalojimo jai atleido. Nukentėjusysis patvirtino, kad E. B. elgesys šiuo metu yra pasikeitęs, prašė jai skirti kuo švelnesnę bausmę.
Nusikaltimo pagal BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis numato galimybes skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta. Nustatyta, kad E. B. tiesiog iš karto po nusikalstamos veikos padarymo iškvietė greitąją pagalbą, prisipažino nusikaltusi ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo priežastis bei aplinkybes, kuriomis nėra pagrindo abejoti, nes jos atitinka nukentėjusiojo parodymams. Tai rodo, kad E. B. ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikaltimą, kas mažina jos padarytos veikos pavojingumą. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios ir nukentėjusiojo artimieji parodė, kad E. B. yra gana ūmaus ir kartais neprognozuojamo elgesio, tačiau P. B. patvirtino, kad tai yra jos prastos psichinės būklės išdava, susijusi ir su alkoholio vartojimu. Tai visiškai patvirtina teismo psichiatrinės ekspertizės išvada. Nukentėjusysis paaiškino, kad šiuo metu kaltinamoji alkoholio nebevartoja, jų bendro gyvenimo kokybė pagerėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamoji nedaro išvadų ir ateityje būtų linkusi nusikalsti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykiai nebuvo itin priešiški, atvirkščiai – E. B. rūpinosi, kad P. B. nesirgtų niežais, jis pritarė jos pasirinktiems veiksmams apsisaugoti nuo šio susirgimo. Konfliktai tarp sutuoktinių kildavo jiems pavartojus alkoholinių gėrimų. Kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajam turtinės žalos nebuvo padaryta. Nukentėjusysis parodė, kad šiuo metu jis jaučiasi visiškai sveikas, jie kartu gyvena ir nori išsaugoti šeimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai E. B. BK 135 str. 2 d. sankcijos ribose numatytos bausmės – laisvės atėmimo, paskyrimas būtų aiškiai neteisingas ir nepagrįstas. Kadangi yra nustatytos BK 62 str. 1 d. imperatyviai nurodytos sąlygos, teismas konstatuoja, kad E. B. atžvilgiu bausmės paskirties tikslai ir teisingumo principo (BK 41 str. 2 d.) įgyvendinimas gali būti pasiektas paskyrus jai švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, tai yra su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p.) Įvertinus išdėstytas aplinkybes, bausmės paskirtį, E. B. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus apribojimus ir įpareigojant iki 2012- 09-01 neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 2 d., 3 d., 6 d., 5 p.).
Civilinis ieškinys
Dėl E. B. įvykdyto tyčinio sunkaus nusikaltimo buvo sunkiai sutrikdyta P. B. sveikata ir tai konstatuota LR BK 141 str. nustatyta tvarka, t.y. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, nustatyta tvarka. P. B. dėl padarytų sužalojimų buvo gydomas VšĮ Kėdainių ligoninėje, gydytas ir konsultuotas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, jo gydymo išlaidos sudarė 10067,50 Lt. Kaltinamoji sutiko su ieškovo – Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra realus, pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas ir iš E. B. Valstybinei ligonių kasai priteistina 10067,50 Lt (LR CK 6.283str. 1 d.).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas E. B. paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos, jam įsiteisėjus.
Į bausmės laiką įskaičiuotinos dvi laikino sulaikymo dienos, t.y. 201011-13 ir 2010-11-14 (BK 65 str. ).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. peilis bei P. B. drabužiai - sportinės kelnės, palaidinė ilgomis rankovėmis ir bliuzonas nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, elektrinė plaukų kirpimo mašinėlė ir tūtelė su sieros tepalu gražintini P. B., DVD su TV 3 televizijos laidos „Farai“ vaizdo įrašu paliktinas byloje.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR BPK 301- 302 straipsniais, 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 115 str. 1 d.
N u s p r e n d ž i a :
E. B. pripažinti kalta pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, taikant LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., nuteisti ją vienerių metų ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant iki 2012-09-01 neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą E. B. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos, jam įsiteisėjus.
Į bausmės laiką įskaičiuoti dvi laikino sulaikymo dienas - 2010-11-13 ir 2010-11-14.
Išaiškinti, kad nuteistoji E. B. privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. peilį bei P. B. drabužius - sportines kelnes, palaidinę ilgomis rankovėmis ir bliuzoną nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, elektrinę plaukų kirpimo mašinėlę ir tūtelę su sieros tepalu gražinti P. B., DVD su TV 3 televizijos laidos „Farai“ vaizdo įrašu palikti byloje.
Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį ir iš E. B. priteisti 10067,50 Lt Valstybinei ligonių kasai, įmonės kodas 191351679, VLK sąsk. Nr. 217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėja Nijolė Sušinskienė