Civilinė byla Nr. 2A-647/2013

                            Proceso Nr. 2-58-3-00554-2009-3

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-560/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB NORD banko (buvęs pavadinimas AB DnB Nord bankas) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo K. J. (buvusi pavardė B.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DNB bankas (buvęs pavadinimas AB DnB Nord bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ priteisti 38 468,34 EUR (132 823,48 Lt) draudimo išmoką; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog 2007-02-01 tarp ieškovo ir trečiojo asmens K. B. (šiuo metu pavardė pakeista į J.) buvo sudaryta kreditavimo sutartis butui (duomenys neskelbtini), pirkti. Trečiajam asmeniui taip pat buvo suteikta 662,15 EUR suma UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo įmokai sumokėti. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui 2007-02-02 trečiasis asmuo įregistravo hipotekos lakštą, kuriuo ieškovo naudai įkeitė kredito sutartyje nurodytą butą. 2007-02-08 atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė būsto paskolų draudimo sutartį, pagal kurią draudimo objektas yra draudėjo prievolė naudos gavėjui grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais, tvarka, naudos gavėjas AB DnB NORD bankas, draudimo suma - 100 proc. negrąžinto būsto kredito ir būsto kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio banko negautų palūkanų už 2 mėnesius. 2007-02-08 atsakovui buvo sumokėta 2 268,27 Lt draudimo įmoka, o tą pačią dieną  trečiasis asmuo sumokėjo A. S. 133 700 Lt už buto įsigijimą.

2010-05-05 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pranešimu ieškovas buvo informuotas, kad įsiteisėjus 2009-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1285-740/2009, nuspręsta panaikinti/išregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką. Ieškovas 2010-05-25 raštu kreipėsi į K. B., reikalaudamas per 30 dienų įkeisti ieškovo naudai kitą priimtiną nekilnojamąjį turtą arba pilnai padengti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Trečiajam asmeniui neįvykdžius įpareigojimų, 2010-06-28 raštu ieškovas jį informavo, kad kredito sutartis laikoma nutraukta. Trečiajam asmeniui po Kredito sutarties nutraukimo negrąžinus/nesumokėjus kredito, palūkanų bei netesybų, 2010-07-14 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau 2010-10-01 raštu atsakovas neteisėtai bei nepagrįstai pareikalavo, kad ieškovas įkeistų kitą nekilnojamąjį turtą. 2010-11-18 sprendimu dėl draudimo išmokos nemokėjimo atsakovas įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas taisyklių 8.3 punktu, numatančiu, jog draudėjo ar kito asmens, užtikrinančio draudėjo prievolę bankui pagal būsto kreditavimo sutartį, nekilnojamasis turtas nebuvo įkeistas pagal reikalavimus, nustatytus šių taisyklių 31 – 35 punktuose, nes taisyklių 31 punkto reikalavimai buvo įvykdyti, t.y. iki būsto kredito išmokėjimo trečiasis asmuo buvo įkeitęs banko naudai įsigytą butą, todėl šis ir 32-35 punktai negali būti pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.

Atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovas su K. B. 2007-02-08 sudarė būsto kredito draudimo sutartį. Atsakovas, prieš sudarydamas būsto kredito draudimo sutartį su būsto kredito gavėju (draudėju), įvertino draudimo riziką ir sutiko prisiimti draudimo riziką esant – buto, (duomenys neskelbtini), įkeitimui bankui  pagal 2007-02-02 hipotekos lakštą.

Atsakovas nesutiko su ieškovu, kad taisyklių Nr. 004 31 punktas yra visiškai įvykdytas, nes iki būsto kredito lėšų išmokėjimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas hipoteka, nes būsto kreditas turi būti užtikrintas hipotekos lakštu įkeistu nekilnojamuoju turtu tiek būsto kredito draudimo sutarties sudarymo momentu, tiek viso jos galiojimo laikotarpiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 132 823,48 Lt draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas nepagrįstai tarp šalių sudarytos Būsto paskolų draudimo sutarties pagrindu atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui, pripažindamas įvykį nedraudiminiu pagal UAB “Būsto paskolų draudimas” Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 8.3 punktą. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad nagrinėjamam atvejui reikšmingas šių taisyklių 31 punktas, numatantis, jog iki būsto kredito ar jo dalies išmokėjimo draudėjas privalo įstatymų nustatyta tvarka įkeisti bankui už būsto kredito lėšas įsigytą viešame registre įregistruotą nekilnojamąją turtą. Teismas nustatė, kad kredito draudėjas trečiasis asmuo K. B. butą įkeitė bankui 2007-02-02, kredito sumą ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 2007-02-08, todėl sutiko su ieškovu, kad jis taisyklių 31 punkto reikalavimus įvykdė visa apimtimi, nes iki būsto kredito išmokėjimo trečiasis asmuo buvo įkeitęs banko naudai įsigytą butą, todėl atsakovas Taisyklių 31 punkto pagrindu negalėjo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Tai, kad 2010-03-05 įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui, kurio pagrindu buvo panaikinta bankui įkeisto turto – buto (duomenys neskelbtini), hipoteka, nesudaro pagrindo atsakovui šį įvykį pripažinti nedraudiminiu ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Taisyklių 8 ir 9 punktuose nėra numatyta tokio nedraudiminio įvykio, kuris būtų apibrėžtas taip, jog „nedraudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kai panaikinama iki būsto kredito išmokėjimo banko naudai įkeisto už būsto kreditavimo lėšas įgyto nekilnojamojo turto hipoteka“. Taisyklėse numatytų nedraudiminių įvykių sąrašas yra baigtinis, jis negali būti aiškinamas plečiamai. Šios Taisyklės yra parengtos atsakovo, todėl visi neaiškumai turi būti aiškinami prisijungusios šalies naudai [Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.193 str. 4 d.].

Tai, kad teismo sprendimo pagrindu išregistravus buto (duomenys neskelbtini), hipoteką, būsto kredito gavėja (draudėja) K. B. neužtikrino savo įsipareigojimų įvykdymo pagal Kredito sutartį kitomis priemonėmis, t. y. neįkeitė kitų, ne už būsto kredito lėšas įsigyto nekilnojamojo turto ir/ar kito turto iki būsto kredito sutartyje nurodyto prievolės įvykdymo termino, nėra reikšminga, kadangi kredito sutartis tai dienai tarp šalių jau buvo nutraukta, o atsakovo 2010-10-01 rašte (b.l. 36-37) nurodytas reikalavimas ieškovui, norint gauti draudimo išmoką, pačiam įkeisti nekilnojamąjį ir/ar kitą turtą pagal Taisyklių nustatytus reikalavimus, yra visiškai nesuprantamas.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažino ieškinį pagrįstu ir priteisė iš atsakovo ieškovui 132 823,48 Lt draudimo išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas [Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 14 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1, 2 dalys, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis, 250 straipsnio 2 dalis]. Teismas netyrė ir neanalizavo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. 2005-06-17 bendradarbiavimo sutarties ir 2007-01-15 susitarimo Nr. 1, UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004, 2007-02-08 būsto kredito draudimo liudijimo Nr. BPD 031646, draudėjos K. B. užpildyto ir pasirašyto 2007-01-19 prašymo sudaryti būsto kredito draudimo sutartį, reikalavimų draudėjui ir būsto kreditui, 2007-01-23 bendrovės išduoto išankstinio sutikimo sudaryti draudimo sutartį, kurių turinys yra svarbus sprendžiant ginčą tarp šalių, nes jie reglamentuoja draudimo sutarties šalių, taip pat bendrovės ir naudos gavėjo (banko) teises ir pareigas sudarant būsto kredito sutartį, ją vykdant, įvykio metu ir po draudimo išmokos išmokėjimo.

Visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs nurodytų aplinkybių ir įrodymų, teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalį, nes vadovavosi tik CK 6.193 straipsnio 4 dalimi ir 6.987 straipsniu, tačiau juos taikė netinkamai ir savo išvadų nepagrindė jokiais kitais teisiniais argumentais, nesivadovavo kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo teisinius santykius.

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalyse. Teismas draudimo sutartį aiškino remdamasis vien pažodiniu teksto aiškinimu, nenagrinėjo tikrųjų bendrovės ketinimų, kitų draudimo ir bendradarbiavimo sąlygų, jų tarpusavio ryšio. Apelianto tikslas buvo nustatyti, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai tinkamas būsto kreditavimo sutarties įvykdymas nėra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka pagal taisyklių 31-35 punktų reikalavimus visą draudimo sutarties galiojimo terminą. Be to, teismas netinkamai aiškino CK 6.193 straipsnio 4 dalį naudos gavėjo (banko), kaip prisijungimo būdu sudariusios šalies, naudai, kadangi bankas nėra būsto kredito draudimo sutarties šalis.

Teismas neanalizavo būsto kredito draudimo veiklos specifikos. Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė – už būsto kredito lėšas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka sudaro galimybę bendrovei teikti būsto kredito draudimo paslaugas. Priešingu atveju draudėjai visiškai neturėtų suinteresuotumo tinkamai vykdyti būsto kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui, jei draudimo sutarties sąlygos nustatytų, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui, regreso teisę įgyvendintų iš kito būsto kredito gavėjų turto ar pajamų. Tuo tarpu teismas visiškai neatsižvelgė į taisyklių 63.2, 64, 65 punktus, nustatančius, kad bendrovė turi teisę išieškoti iš banko išmokėtą draudimo išmoką, jeigu bankas per 10 d.d. nuo išmokos išmokėjimo neperduoda bendrovei visų banko turimų reikalavimo teisių į nekilnojamąjį ar kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį, kartu su visomis reikalavimus užtikrinančiomis priemonėmis, pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju draudimo taisyklėse nebuvo nedraudžiamųjų įvykių sąraše atvejo dėl hipotekos išregistravimo po kredito sumos išmokėjimo, o draudimo taisyklių 8.3 punkto buvimo, kurio pagrindu buvo neteisėtai atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, buvimo apeliantas neįrodė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-02-01 tarp AB DnB NORD banko (pakeistas pavadinimas į AB DNB bankas) ir trečiojo asmens K. B. (šiuo metu pavardė pakeista į J.) buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2007-62 (t. 1, b. l. 9-16), pagal kurią bankas įsipareigojo trečiajam asmeniui suteikti 39 384,34 EUR paskolą, iš kurių 38 722,19 EUR buvo skirti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, o 662,15 EUR – UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo įmokai sumokėti (Kredito sutarties spec. sąlygų 7.1., 7.2. punktai). Užtikrindamas prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą 2007-02-02 trečiasis asmuo įregistravo hipotekos lakštą (t. 1, b. l. 17-19), kuriuo ieškovo naudai įkeitė Kredito sutartyje nurodytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007-02-08 atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir trečiasis asmuo sudarė Būsto paskolų draudimo sutartį (t. 1, b. l. 20), pagal kurią ieškovo naudai buvo apdrausta draudėjo, t.y. trečiojo asmens prievolė grąžinti ieškovui būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. 2007-02-08 atsakovui buvo sumokėta 2 268,27 Lt draudimo įmoka, taip pat trečiasis asmuo sumokėjo A. S. 133 700,00 Lt už buto įsigijimą (t. 1, b. l. 31, 32). Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-05 pranešimu ieškovas buvo informuotas, kad 2009-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-1285-740/2009, kuris įsiteisėjo nuo 2010-03-05, nuspręsta panaikinti/išregistruoti buto unikalus Nr. 2197-3003-3016:0026, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką (t. 1, b. l. 33, 158-162, 163-169). Ieškovas 2010-05-25 raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį K. B., nurodydamas per 30 dienų įkeisti ieškovo naudai kitą priimtiną nekilnojamąjį turtą arba pilnai padengti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį (t. 1, b. l. 34). 2010-06-28 pranešimu ieškovas informavo trečiąjį asmenį apie Kredito sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 35). Ieškovui kreipusis į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, atsakovas 2010-11-18 sprendimu (toliau – Sprendimas) įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė nemokėti draudimo išmokos ieškovui (t. 1, b. l. 39-40).

Byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygos, numatančios nedraudiminį įvykį, aiškinimo bei atsakovo pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

Vertinant, ar atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, svarbu nustatyti ar įvykęs įvykis atitinka nedraudiminio įvykio apibrėžimą, numatytą Būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 8.3 punkte, kuriuo vadovavosi atsakovas, t. y. draudėjo ar kito asmens, užtikrinančio draudėjo prievolę bankui pagal būsto kreditavimo sutartį, nekilnojamasis turtas nebuvo įkeistas pagal reikalavimus, nustatytus 31-35 punktuose. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šių draudimo taisyklių 31 punkte numatytas reikalavimas iki būsto kredito ar jo dalies išmokėjimo draudėjas privalo įstatymų nustatyta tvarka įkeisti bankui už būsto kredito lėšas įsigytą viešame registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą buvo visiškai įvykdytas, nes iki būsto kredito išmokėjimo trečiasis asmuo buvo įkeitęs banko naudai įsigytą butą 2007-02-02 įregistruotu hipotekos lakštu, nepagrįstai vertino aplinkybę, jog 2010-03-05 įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimui, kurio pagrindu buvo panaikinta bankui įkeisto turto – (duomenys neskelbtini), hipoteka, kaip neturinčią įtakos nedraudiminio įvykio vertinimui. Pažymėtina, kad minėtu sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią, be kitų reikalavimų tenkinimo ab initio (nuo sudarymo) buvo pripažinta negaliojančia 2007-01-24 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. S. ir K. B., kuria buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei taikyta restitucija, grąžinant V. P. nuosavybėn minėtą butą, o K. B. iš A. S. priteisiant 150 000 Lt, tuo pačiu buvo panaikinta šiam butui 2007-02-02 (sprendime klaidingai nurodyta 2007-02-06) registruota sutartinė hipoteka motyvuojant tuo, kad ginčo butas negali būti K. B. skolinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui užtikrinimo objektas. Tai reiškia, kad K. B. teisine prasme negalėjo 2007-02-02 sudaryti hipotekos sandorio su banku ir įkeisti nekilnojamojo turto savo sutartiniams įsipareigojimams pagal 2007-02-01 Kreditavimo sutartį bankui užtikrinti, kadangi turto įkeitimo momentu ji nebuvo jo savininke. Būtent ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad buvo įvykdyta draudimo taisyklių 31 punkte numatyta sąlyga, jog iki būsto kredito ar jo dalies išmokėjimo draudėjas įstatymų nustatyta tvarka įkeitė bankui už būsto kredito lėšas įsigytą viešame registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą, nes toks įkeitimas nebuvo teisiškai įmanomas.

Taip pat sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į draudimo objektą, kuris pagal taisyklių 4 punktą yra banko (naudos gavėjo) teisėti turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą, mokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, į hipotekos prievolės kaip užtikrinimo priemonės paskirtį užtikrinti esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.170 straipsnio 1 dalis), taisyklių 31 punkte numatyta pareiga draudėjui iki būsto kredito ar jo dalies išmokėjimo įstatymų nustatyta tvarka įkeisti bankui už būsto kredito lėšas įsigytą viešame registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą negali būti aiškinama pagal ieškovo pateiktą variantą, jog ji buvo įvykdyta įkeitus ginčo butą 2007-02-02, o 2007-02-08 išmokėjus kredito sumą trečiajam asmeniui, neatsižvelgus į kitas šios sąlygos taikymui reikšmingas aplinkybes. Kaip teisingai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą bendradarbiavimo sutartį (t. 1, b. l. 68-77), kurios pagrindu ieškovas teikia būsto kreditą kredito gavėjui, o draudikas – drausti būsto kreditą vadovaudamasis draudimo taisyklėmis, į atsakovo teikiamų paslaugų priskyrimą pagal Draudimo įstatymą didelės draudimo rizikos sutartims (Draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas), į tai, kad viena esminių sąlygų tiek bendradarbiavimo sutartyje, tiek draudimo taisyklėse yra ta, kad turtas būtų įkeistas ir tuo pačiu būtų užtikrintas banko eilės pirmumas prieš kitą hipotekos kreditorių, kas aiškiai patvirtina šalių susitarimą užtikrinti prievolių įvykdymą, galiosiantį visą draudimo sutarties galiojimo terminą. Šiam ginčui reikšminga ir ta aplinkybė, kad bankas, kurio naudai buvo sudaryta būsto kredito draudimo sutartis, elgėsi ne visiškai sąžiningai ir nepakankamai bendradarbiavo su draudimo bendrove (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), žinodamas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl buto, esančio Naujakiemio 15-26, Vilniuje, 2007-01-24 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir hipotekos šiam turtui panaikinimo ir dalyvaudamas šioje byloje kaip atsakovas, tačiau nei apie šį faktą, nei apie priimtą teismo sprendimą neinformuodamas draudimo bendrovės, nors tiek pagal tarp šalių sudarytą bendradarbiavimo sutartį, tiek pagal vykdomą kreditavimo veiklą suvokė turto įkeitimo fakto svarbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutraukdamas kreditavimo sutartį su trečiuoju asmeniu ieškovas vadovavosi kreditavimo sutarties bendrosios dalies 46.7 punktu, numatančiu sutarties nutraukimo galimybę tuo atveju, jeigu bent vienas sandoris dėl užtikrinimo priemonių pripažįstamas negaliojančiu, tokiu būdu pripažindamas, kad kreditavimo sutartis negali būti toliau vykdoma, nes yra pažeista viena esminių sutarties sąlygų. Tokiais savo veiksmais bankas tik patvirtino, jog suvokia, kad įvykęs įvykis neatitinka draudiminio įvykio sąvokos, numatytos draudimo taisyklių 6 punkte, ir kad sutarties neįvykdymo rizika tenka jam pačiam.

Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įvykį draudiminiu ir tenkino ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių sąlygų aiškinimą, draudimo teisinius santykius, netinkamo taikymo ir aiškinimo, procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atmetus ieškinį, naikintina teismo sprendimo dalis dėl 2 500 Lt dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 3 656 Lt žyminio mokesčio, 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 3 656 Lt žyminio mokesčio, sumokto už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 4 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš akcinės bendrovės DNB banko, juridinio asmens kodas 112029270, uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, juridinio asmens kodas 110076079, 3 656 Lt žyminio mokesčio, valstybei - 34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.