Civilinė byla Nr. 2YT-12771-618/2016
Proceso Nr. 2-06-3-10245-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. rugsėjo 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, antstolė Reda Vizgaudienė,
n u s t a t ė:
pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Antstolio patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar ši suma viršija MMA, todėl jam nelieka jokių lėšų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, t.y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimas negautas.
Civilinė byla nutrauktina.
Vykdomosios bylos Nr. 0074/02/03025 duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė, vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2002-09-11 sprendimą Nr. 1873 dėl 419,66 Eur (1449,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. individualios įmonės išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai (vykd. b. l. 7). Antstolė 2015-05-20 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 419,66 Eur skolos ir 232,28 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 651,94 Eur, esančių Vilniaus 2-ųjų pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui (vykd. b. l. 46).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. J. ir kt. v. antstolės A. R. Ž. kontora ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).
Taigi, įstatymas numato 20 dienų terminą skundams dėl antstolių veiksmų paduoti, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Minėta norma taip pat numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų negali būti paduotas vėliau kaip 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tai reiškia, kad nustatytas 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo apie skundžiamą veiksmą ir jis gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau 90 dienų terminas yra naikinamasis ir jis negali būti atnaujinamas. Be to, šis terminas skaičiuojamas ne nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, o nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo dienos. Praleidus nustatytą 90 dienų terminą, nebegalima paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-28 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo jis skundžia antstolės 2015-05-20 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2015-05-26 (vykd b. l. 44-45). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas pateiktas praėjus daugiau nei metams laiko nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas pateiktas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo patvarkymo priėmimo dienos, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas naikinamasis 90 dienų terminas skundui dėl antstolės veiksmų pateikti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui praleidus terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti civilinė byla nutrauktina, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad išieškojimas iš areštuotu piniginių lėšų yra vykdytinas ir skundo nagrinėjimo metu, paneigti bet kokias abejones dėl antstolės veiksmų teisėtumo, įvertina pareiškėjo argumentus, susijusius su antstolės patvarkymo teisėtumu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK yra atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuoja CPK 668 straipsnis. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė 2015-05-20 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 419,66 Eur skolos ir 232,28 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 651,94 Eur, esančių Vilniaus 2-ųjų pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko piniginių lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje yra vykdomas kaip išieškojimas iš skolininko turto, todėl išieškojimas iš šių piniginių lėšų vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 688 straipsnyje numatytų apribojimų, t.y. išieškojimas nukreipiamas tik į sumą viršijančią MMA. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog išieškojimas iš minėtų piniginių lėšų yra vykdomas nepaisant to, ar piniginių lėšų suma viršija vieną MMA, vertintinos kaip nepagrįstos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
civilinę bylą Nr. 2YT-12771-618/2016 nutraukti
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/02/03025 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Larisa Šimanskienė