Baudžiamoji byla Nr. 1-874-720/2016

                                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67905-2015-8

                                                                                                                  Procesinių sprendimų kategorijos:

(S)

                                                                                                                 1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.;

                                                                                                                   1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.4.2.;

                                                                                                                  2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.                                                                                                                  

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant:

prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,

kaltinamajam R. P., jo gynėjai advokatei R. G.,

nukentėjusiosioms G. S., P. S., V. S.,

AAS „G. B.“ Lietuvos filialo atstovui V. A. K.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams S. Č., Vygintui Aukštuoliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ventiliacijos montuotoju santechniku, gyvenantis S. Ž. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir             

n u s t a t ė :

kaltinamasis R. P. 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo V. K. pr. link Partizanų g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai gretimoje eismo juostoje jau buvo sustojusi transporto priemonė, važiavusi ta pačia kryptimi, neįsitikino, kad toliau važiuoti saugu, nepraleido iš dešinės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusių pėsčiųjų, jas parbloškė ir padarė kūno sužalojimus, kurie V. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o P. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 16.15 val., jis išvažiavo iš darbo į namus, važiavo savo automobiliu „Audi A4 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Girstupio link Šiaurės prospekto. Jis važiavo vienas, važiavo negreitai. Pravažiavęs žiedą, jis važiavo V. K. prospektu link Savanorių prospekto, po to važiavo Kovo 11 – osios gatve link Partizanų g. Jis persirikiavo į antrąją eismo juostą, ties 112 namu pirmąja eismo juosta priekyje važiavęs autobusiukas prie pėsčiųjų perėjos sustojo. Jis kiek pristabdė, tačiau važiavo toliau, kadangi nematė pėsčiųjų perėja einančių žmonių, manė, kad autobusiukas sustojo žmones išleisti. Staiga prieš jo automobilį iš už sustojusio autobusiuko iššoko viena mergaitė, bet ji žengė ir pamačiusi jo vairuojamą automobilį atšoko. Netrukus jis pamatė ir kitą mergaitę, jos abi ėjo pėsčiųjų perėja, jis per sustojusį autobusiuką jų nematė, pripažįsta, kad turėjo įsitikinti, ar nėra žmonių, o jei kas nors vaizdą užstoja jis negalėjo važiuoti pėsčiųjų perėja. Antroji mažesnioji mergaitė užkrito ant jo vairuojamo automobilio kapoto ir nukrito, jis jos nepervažiavo. Jis sustabdė automobilį, išlipo iš jo, įjungė avarinius žibintus, pamatė, kad vyresnė mergaitė stovi, o mažesnioji gulėjo ant žemės. Jam buvo stresas, jis negalėjo paeiti. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, beveik tuo pačiu metu atvažiavo ir mergaičių mama. Vėliau jis su ja kalbėjo apie žalos atlyginimą, joms žalą apmokėjo draudimas, jis pats su civiliniais ieškiniais nesutinka, kadangi jis neturi tiek pinigų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio salėje atlygino nukentėjusiosioms P. S. ir V. S. po 250,00 eurų kiekvienai, iš viso paduodamas 500,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.      

Be kaltinamojo R. P. kaltės pripažino, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiųjų parodymais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.           

Nukentėjusioji P. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 15.30 val. jos mama G. S. atvežė ją ir jos sesę V. S. į būrelį, kurį lanko jos sesė V. S. ir su kuria ji tuo metu pabūna. Kadangi būrelio užsiėmimų pradžia 16.00 val., jos atvažiavo anksčiau, jų mama pasiūlė joms nueiti nusipirkti ledų. Buvo graži saulėta diena, ji su seserimi susikibusios rankomis ėjo į prekybos centrą „Savas“ nusipirkti ledų. Priėjus pėsčiųjų perėją, pirmasis pirmąja eismo juosta prie perėjos privažiavęs autobusiukas sustojo. Jos žengė į perėją, praėjo pro sustojusį automobilį ir tuo metu iš už jo antrąja eismo juosta važiavęs automobilis nesustojo. Pamačiusi automobilį, ji labai išsigando ir sustojo, tačiau automobilis kliudė jos koją, o jos sesė V. S. nesustojo ir tas automobilis ją parbloškė. V. gulėjo ant žemės, ji labai išsigando ir pasimetė. Jos sesė gulėjo ant žemės, nejudėjo, iš jos burnos bėgo kraujas. Ji buvo taip išsigandusi, kad nežinojo ką ji turi daryti. Žmonės priėjo ir klausė kuo joms gali padėti. Ji paprašė iškviesti greitąją pagalbą, tas žmogus pasakė, kad ji paskambintų mamai. Ji paskambino mamai, pasakė, kad sesę partrenkė automobilis, kad ji guli ant žemės kruvina, kad jai iš burnos bėga kraujas. Vienas vyras priėjo ir pajudino jos sesę, ši atsigavo, verkė, sakė, kad jis labai skauda galvą. Mama labai greitai atvažiavo, kaip tik tuo metu atvažiavo ir greitoji pagalba. Mama kartu sujos seserimi V. S. nuvažiavo greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, o ją parvežė namo mamos draugas. Jai ištino kairę koja, pradėjo labai skaudėti. Iš pradžių ji buvo labai išsigandusi dėl sesers ir apie nieką daugiau negalvojo, jos niekas ir nepaklausė ar ką nors skaudą, tik griebė V. ir vežė į ligoninę. Taip ji prabuvo naktį, o rytą mama paskambino iš ligoninės, kur buvo likusi budėti prie V., paklausė, kaip ji jaučiasi, ji pasakė, kad jai ištino kairė koja ir labai skauda. Tada mama atvažiavo, nuvežė ją į ligoninę, uždėjo gipsą, kurį teko nešioti dvi savaites. Be to, jai lūžo dantis. Koją ir dabar paskauda, ypač kai tenka didesnis fizinis krūvis. Po tos avarijos ji jaučiasi labai blogai, ji jautė skausmą, baimę, stresą. Ji nuolat prisimena avariją, dėl jos kaltina save, jai buvo sunku miegoti, sunku eiti į mokyklą. Ji ilgą laiką negalėjo eiti per nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas, jai buvo skirtas namų mokymas. Jai teko gerti vaistus, ją vedė pas psichologą, bet jai buvo sunku viską papasakoti svetimam žmogui.          

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad eismo įvykis įvyko 2015 m. rugsėjo 15 d.. tą dieną ji kartu su savo seserimi P. S. ėjo į tautinių šokių būrelį, kurį ji lanko. Ji atsimena, kaip jos abi susikibusios rankomis ėjo per gatvę. Ji atsibudo ligoninėje ir nesuprato , kaip ji čia atsidūrė, jai mama paaiškino, kas atsitiko. Pradžioje jai labai skaudėjo galvą, paskui ėmė labai skaudėti ir koją. Jai kraujas pradžioje galėjo bėgti iš sužeistos lūpos. Naktį jai ėmė labai skaudėti koją, ją peršvietė, bet nieko nepastebėjo. Vėliau dėl tos kojos jos ėjo pas kitą gydytoją, bet jis irgi nieko nepastebėjo, tik vėliau pastebėjo, kad buvo kojos lūžis ir kaulai suaugo nelygiai. Dabas kojos šiaip jau neskauda, bet kada keičiasi orai, tada koją skaudą. Po šios avarijos ji galėjo eiti į mokyklą tik po mėnesio. Apie tą eismo įvykį ji nieko neatsimena, todėl per pėsčiųjų perėjas ji tik šiek tiek bijo eiti. Neseniai ji buvo sanatorijoje dėl kojos, po šio eismo įvykio jai nuolat tenka gydytis.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad ji 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 15.30 val., išleido savo dukras P. S. ir V. S. T. prospekte prie pėsčiųjų perėjos, jos dukra P. S. lydėjo kitą jos dukrą V. S. į šokių būrelį. Kadangi ji dukras atvežė anksčiau, ji pasiūlė joms nueiti nusipirkti ledų. Po kiek laiko, jai paskambino jos duktė P. ir pasakė, kad Kovo 11 – osios g. pėsčiųjų perėjoje automobilis užmušė jos sesę V.. Ji labai greitai atvažiavo, tuo pačiu metu atvažiavo ir greitoji pagalba. Ji pamatė verkiančią dukterį P., o kita duktė V. gulėjo penkis ar dešimt žingsnių nuo pėsčiųjų perėjos ant žemės ir verkė, jai nestipriai bėgo kraujas iš burnytės, ji buvo silpna, bet sąmoninga. Kai kėlė V. į greitąją, ji paklausė, kas atsitiko. Gydytoja suleido jai morfijaus, ji papasakojo, V., kas jai atsitiko. Visas dėmesys buvo skirtas V., į P. visi nelabai kreipė dėmesio, kadangi ji neatrodė sužalota. Ji liko nakvoti ligoninėje su dukra V., o P. parvežė namo. Kitą dieną ji paskambino namo, P. pasakė, kad jai labai skauda koją. Ji atsivežė dukterį P. į ligoninę, gydytojai apžiūrėję nustatė sumušimą, uždėjo gipsą, be to, ji pastebėjo, kad P. nuskeltas trečdalis danties, vedė dukterį pas stomotologą, teko dantį taisyti ir atstatinėti. Jos dukterį V. po paros išleido namo, kadangi su smegenų sutrenkimu ilgai ligoninėje nelaiko. Ji tris savaites gulėjo namuose, paskui pradėjo eiti į mokyklą, tačiau kas antrą dieną ją tekdavo anksčiau pasiimti iš mokyklos, kadangi jai prasidėdavo dideli galvos skausmai. Ji su dukterimis po šios avarijos kreipėsi į gydytojus, kurie ir dabar nuolat stebi V., stebi ir nuolat tiria jos akių dugną. V. eina į mokyklą kiek gali, jai skirtas namų mokymas. Šių matų rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje ji su V. buvo sanatorijoje dėl galvos ir dėl kojos, kuri V. buvo lūžusi, tik ne iš karto gydytojai kojos lūžį pastebėjo, todėl kaulai suaugo nelygiai. Dukrai P. taip pat dažnai skauda koją, jį tepa tepaliukais. Ji daug vežioja P., nes ji po šios avarijos bijo eiti per gatvę, jai taip pat buvo skirtas namų mokymas dėl psichologinių priežasčių. Dukra V. avarijos neatsimena, bet jai dažnai skauda arba svaigsta galva, tenka gerti raminamuosius vaistus, jai darė masažą. Ji už sanatoriją sumokėjo 398,00 eurų, už dukters V. gydymą kompensavo ligonių kasa, už savo buvimą ji turėjo pati sumokėti, čekių neišsaugojo. Dalį turtinės žalos atlygino draudimas. Ji atsisako civilinio ieškinio dalyje dėl nusikaltimu jai padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos, tačiau palaiko abiejų dukterų, kurias ji atstovauja, civilinį ieškinį ir prašo priteisti jos dukterims P. S. ir V. S. kiekvienai po 5 000,00 eurų dydžio nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui solidariai iš kaltinamojo R. P. ir civilini atsakovo draudimo įmonės AAS „G. B.“ Lietuvos filialo.

2015-09-11 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 – ojo būrio vyresniojo patrulio R. Z. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-09-11, apie 16.15 val., jam patruliuojant su vyr. patruliui R. N., iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, partrenkta mergaitė, ėjusi pėsčiųjų perėja. Atvykus nustatyta, kad mergaitę V. S., ėjusia su seserimi P. S., partrenkė automobilio Audi A4 Avant, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. P. (I t., b. l. 7).

2015-09-11 eismo įvykio vietos schema ir fotolentelė su eismo įvykio vietos nuotraukomis patvirtina, kad eismo įvykio vieta yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuotas automobilis Audi A4 Avant, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 17).

2015-09-15 alkotesterio duomenys patvirtina, kad R. P. nustatytas 0,00 ‰ (I t., b. l. 18).

2015-10-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2778/2015(02) patvirtina, kad P. S. nustatytas viršutinio kairės pusės danties lūžis, kraujosruva, nubrozdinimas kairio kelio srityje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 82).          

2015-10-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2771/2015(02) patvirtina, kad V. S. nustatyti nubrozdinimai nosies srityje, dešiniame žande, žaizda apatinėje lūpoje, nubrozdinimas smakro srityje, kraujosruva dešinio kelio srityje, kraujosruva dešinės pėdos srityje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 84).           

2015-12-09 Kauno apskrities vyriausiojo poilicijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus apžiūros protokolas patvirtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas G. A. C., apžiūrėjęs V. S. medicininių dokumentų kopijas konstatavo, kad V. S. nustatyti nubrozdinimai nosies srityje, dešiniame žande, žaizda apatinėje lūpoje, nubrozdinimas smakro srityje, kraujosruva dešinio kelio srityje, kraujosruva dešinės pėdos srityje, dešinės kojos I padikaulio lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 88).           

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo R. P., nukentėjusiųjų P. S., V. S. ir G. S. parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. P. 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo V. K. pr. link (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai gretimoje eismo juostoje jau buvo sustojusi transporto priemonė, važiavusi ta pačia kryptimi, neįsitikino, kad toliau važiuoti saugu, nepraleido iš dešinės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusių pėsčiųjų, jas parbloškė ir padarė kūno sužalojimus, kurie V. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o P. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. 

Kaltinamojo R. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civiliniai ieškiniai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji ir civilinį ieškovė G. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 147,83 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 3 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo ir AAS „G. B.“ (I t., b. l. 124-165).

Nukentėjusioji ir civilinį ieškovė P. S., atstovaujama jos motinos G. S., pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo ir AAS „G. B.“ (I t., b. l. 124-165).

Nukentėjusioji ir civilinį ieškovė V. S., atstovaujama jos motinos G. S., pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo ir AAS „G. B.“ (I t., b. l. 124-165).

Civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo atstovas pateikė teismui išmokų aktus ir draudimo išmokų apskaičiavimo išvadas, kurios patvirtina, kad civilinis atsakovas atlygino G. S. 781,14 eurų turtinės žalos (I t., b. l. 189, 191, II t., b. l. 35, 37, 39, 41), V. S. atlygino 1 500,00 erų neturtinės žalos (I t, b. l. 189), P. S. atlygino 500,00 eurų neturtinės žalos (I t., b. l. 191).  

Civilinė ieškovė G. S. pareiškė, kad ji atsisako civilinio ieškinio dalyje dėl likusios dalies turtinės žalos atlyginimo 1 366,69 eurų priteisimo, o taip pat atsisako civilinio ieškinio dėl 3 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jai, tačiau ji palaiko civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo po 5 000,00 eurų jos dukterims P. S. ir V. S. iš kaltinamojo ir AAS „G. B.“ solidariai.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu atsiprašydamas nukentėjusiųjų dėl padaryto nusikaltimo, savo iniciatyva įteikė G. S. 500,00 eurų, tai yra po 250,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai jos atstovaujamai dukteriai V. S. ir P. S..

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5 000,00 eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Kaltinamasis R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios P. S. ir V. S. patyrė skausmą, stresą, emocinį šoką, išgąstį, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, jautėsi nesaugiai, patyrė neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į tai, kad nukentėjusioji V. S. patyrė didesnius kūno sužalojimus, jai sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų pasekmes ji jaučia iki šiol, iki šiol jai tenka gydytis, tenka taikyti namų mokymą, kai dėl sveikatos būklės ji negali lankyti mokyklos. Nukentėjusioji P. S. fiziškai nukentėjo kiek mažiau, jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau nukentėjusioji matė visą įvykį, ji patyrė didžiulį stresą matydama automobilio parblokštą ir be sąmonės gulinčią seserį, kuriai iš burnos bėgo kraujas. Ji iki šiol negali sulaikyti ašarų, pasakodama apie šį eismo įvykį, po kurio ilgą laiką bijojo eiti per gatvę, jai dėl streso taip pat taikomas namų mokymas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra nejauno amžiaus, dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, moka bankui būsto paskolą.

Atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, į tai, kad civilinis atsakovas AAS „G. B.“ Lietuvos filialas atlygino G. S. 781,14 eurų turtinės žalos, V. S. atlygino 1 500,00 erų neturtinės žalos, P. S. atlygino 500,00 eurų neturtinės žalos,     kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu savo iniciatyva įteikė G. S. 500,00 eurų, tai yra po 250,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai jos atstovaujamai dukteriai V. S. ir P. S., į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo darytina išvada, kad pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kiekvienai nukentėjusiajai po 5 000,00 eurų, darytina išvada, kad civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatūs sukeltų pasekmių pobūdžiui ir kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl yra mažintini.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis R. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kaltės forma -  nusikalstamas pasitikėjimas.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, dirba, teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, į tai, kad jis atlygino nukentėjusiosioms dalį nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Kaltinamajam R. P. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ė :

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 ct) dydžio baudą.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą, per kurį kaltinamasis R. P. privalo sumokėti teismo paskirtą baudą, sumokant ją valstybei į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. S., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą jos motinos G. S., civilinį ieškinį dėl 5 000,00 eurų neturtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo 1 500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą jos motinos G. S., civilinį ieškinį dėl 5 000,00 eurų neturtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ Lietuvos filialo 1 500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. atsisakymą nuo ieškinio dėl neatlygintos dalies nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tai yra, nuo likusios              1 366,69 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt šešių aurų ir 69 ct) sumos, ir nuo neatlygintos 3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.    

              Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Tatjana Butkienė