Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-202-795/2020
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00028-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. 2020 m. vasario 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir VMI prie FM) (duomenys neskelbtini) G. V. pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio l dalį už pareiškimo iškelti bankroto bylą nepateikimą, kadangi: M. G., būdamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. M. G. tokiais savo veiksmais neįvykdė pareigos, numatytos iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo VMI prie FM, kaip kreditorės, teises bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimu M. G. pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nurodyta, jog, remiantis VMI prie FM pateiktais duomenimis, Bendrovės skola valstybės biudžetui 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo 18 421,80 Eur. VMI prie FM remiasi 2019 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis, tačiau iš jų negalima daryti išvadų apie Bendrovės finansinę padėtį 2018 m. rugsėjo 26 d. Taigi teismas turi duomenų apie pradelstus Bendrovės įsipareigojimus, kurių dydis – 18 421,80 Eur. Jokių kitų duomenų apie pradelstus Bendrovės įsipareigojimus byloje nėra. Nutarime konstatuota, kad byloje nėra pakankamai įrodymų Bendrovės nemokumo momentui konstatuoti, todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinoji kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pareigos atsiradimo sąlyga.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: pripažinti BUAB „M.“ buvusį vadovą M. G. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį (2 200 Eur).
3.1. VMI prie FM nuomone, sprendžiant klausimą dėl Bendrovės mokumo M. G. vadovaujamu laikotarpiu, turėjo būti nagrinėjami ne tik UAB „M.“ pradelstų įsipareigojimų kreditorei VMI prie FM atsiradimo pagrindai ir sumokėjimo terminai, bet iš esmės įvertinti Bendrovės finansiniai rodikliai, leidžiantys nustatyti, ar tuo metu (t. y. iki 2018 m. rugsėjo 26 d.) Bendrovė buvo moki ar ne. Tiek 2017, tiek 2018 metų Bendrovės finansinėse ataskaitose, pateiktose UAB „M.“ vadovo M. G., nurodytais duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai ženkliai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi pateikti 2017, 2018 m. finansinės ataskaitos balansai rodo akivaizdų Bendrovės nemokumą.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka, t. y. po 2018 m. rugsėjo 26 d., kai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 18 421,80 Eur, ir ši data laikytina vėliausia, nuo kurios M. G. kilo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga. Įvertinus Klaipėdos apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M.“ nurodytą informaciją, kad „<...> atsakovės veikla tiek 2018, tiek 2019 metais yra nuostolinga <...>“, galima būtų daryti išvadą netgi dėl ankstesnės Bendrovės nemokumo būsenos atsiradimo datos.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai skundžiamame nutarime net nepasisakė, nuo kada teismo nuomone M. G. atsirado pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos jo vadovaujamai Bendrovei iškėlimo. VMI prie FM vertinimu, ši aplinkybė privalėjo būti aptarta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną būtų laikomas tinkamai motyvuotu. Šioje byloje taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad M. G. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, atkuriant Bendrovės mokumą, išskyrus nepagrįstus prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
3.4. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog visi byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad UAB „M.“ nebuvo pajėgi padengti savo finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (18 421,80 Eur). Nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. Bendrovės vadovui M. G. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G. atstovas advoatas Tadas Ugintas prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog būtent juridinio asmens nemokumo būsenos atsiradimas yra pagrindinis veiksnys, sąlygojantis ne tik juridinio asmens vadovo veiksmų (neveikimo) vertinimą, tačiau ir juridiniam asmeniui ir (ar) jo kreditoriams galbūt padarytos žalos dydį, todėl šioje administracinio nusižengimo byloje yra būtinas tikslus UAB „M.“ nemokumo būsenos susidarymo momento nustatymas. Atsižvelgiant į apelianto teiginį, jog Bendrovė nemokia tapo 2018 m. rugsėjo 26 d., būtent apeliantui ir tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti.
4.2. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog Bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma (būtent juridinio asmens įsipareigojimų visuma, o ne įsiskolinimas konkrečiam kreditoriui, yra svarbus vertinant juridinio asmens mokumo būklę) buvo stabiliai mažinama, o pareiškėjas savo ruožtu nepateikė jokių duomenų apie Bendrovės pradelstus įsipareigojimus tariamo nemokumo atsiradimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, kad Bendrovė nemokia tapo dar 2018 m. rugsėjo 26 d.
4.3. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad juridinio asmens balanse pateikiami per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai nereiškia, jog visa ši piniginių lėšų suma yra pradelsta. Skolinių įsipareigojimų pradelstumas juridinio asmens balanse neatsispindi, todėl pareiga pateikti tikslią pradelstų įsipareigojimų sumą atitinkamai datai tenka apeliantui, siekiančiam įrodyti ne tik tariamai egzistavusią buvusio Bendrovės direktoriaus pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, bet ir šios pareigos atsiradimo momentą.
4.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog balanso eilutėje „per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ nurodytos sumos neatspindi pradelstų įsipareigojimų apimties (t. y. tokių, kurių mokėjimo terminai jau būtų suėję) ir jų santykio su įmonės turimu turtu, tuo tarpu, nustatant įmonės (ne)mokumą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, aktualus yra ne visų be išimties, o tik pradelstų jos įsipareigojimų ir turto vertės santykis. Per vienerius metus mokėtinos sumos apima tiek jau pradelstus įsipareigojimus, tiek tuos, kurių mokėjimo terminas sueis per metus. Taigi per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai paprastai yra ženkliai didesni, nei realiai pradelsti. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. Č. apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinę nuobaudą. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad VMI prie FM nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir teismo išvadomis dėl M. G. kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės sprendė, nevisapusiškai ištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių.
10. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.
11. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. vasario 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pateikė pareiškimą, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB ,,M.“ vadovui M. G. už laiku neinicijuotą bankrotą UAB „M.“. Iš pareiškimo turinio ir pateiktų prie pareiškimo duomenų matyti, kad jau nuo 2018 metų Bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir tokia įmonės būsena pripažįstama kaip įmonės nemokumas, dėl kurio įmonės vadovas turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau M. G. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl susidarė mokestinė nepriemoka, kuri tik didėjo, ir tai pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo 18 421,80 Eur (b. l. 20).
12. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
13. Remiantis teismų praktika, juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo, priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbus ne tik pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę mėnesių nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia, pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės. Tai reiškia, kad klausimas dėl įmonės (ne)mokumo nustatymo turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams ir pan.
14. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) registrui Bendrovės pateiktos 2017 m. finansinės ataskaitos balanse nurodyto turto vertė – 293 021 Eur (iš jo ilgalaikio turto vertė – 25 984 Eur), mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis – 194 407 Eur (iš jų 194 407 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) registrui Bendrovės pateiktos 2018 m. finansinės ataskaitos balanse nurodyto turto vertė – 153 932 Eur (iš jo ilgalaikio turto vertė – 657 Eur), mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis – 141 649 Eur (iš jų 141 649 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai) (b. l. 16). Tai reiškia, kad tiek 2017, tiek 2018 metų Bendrovės finansinėse ataskaitose, pateiktose UAB „M.“ buvusio vadovo M. G., nurodytais duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai ženkliai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nepaisant to, jog atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, kad juridinio asmens balanse pateikiami per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai nereiškia, jog visa ši piniginių lėšų suma yra pradelsta, būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju, Bendrovei kelerius metus negalint padengti susidariusių įsiskolinimų, kurie turi būti sumokami per vienerius metus, kartu mažėjant įmonės turtui daug didesne dalimi negu įsipareigojimams, darytina išvada, jog tokie duomenys įmonės balanse pagrįstai leidžia spręsti apie jos nemokumo būsenos susidarymą. Minėtą išvadą patvirtina ir tai, jog 2018 m. Bendrovės turtas (153 932 Eur) tik apie 10 000 Eur viršijo mokėtinas sumas ir kitus turtinius įsipareigojimus (141 649 Eur).
15. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos apygardos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, darytina išvada, kad M. G., būdamas UAB „M.“ vadovu, žinojo, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI prie FM susidarė nuo 2018 metų liepos mėnesio. 2018 m. spalio 4 d. VMI prie FM priėmė pirmą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti 19 303,37 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „M.“ turto (b. l. 10). Pažymėtina, kad Bendrovė 2018 m. rugsėjo 26 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 18 421,80 Eur (b. l. 20). Tai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau ilgą buvo nepajėgi atsiskaityti tiek su VMI prie FM, tiek su kitais savo kreditoriais. Tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM bei kitų kreditorių interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas M. G. jokių aktyvių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias mokestinės nepriemokos didėjimui, nesiėmė. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė (duomenys neskelbtini) registrui buvo pateikusi vėliausius finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2018 metus, nors tokia pareiga yra reglamentuota tiek įstatymu, tiek įtvirtinta teismų praktikoje. Tai rodo, kad M. G., kaip įmonės vadovas, tinkamai nevykdė savo pareigų.
16. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M.“ Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-503-524/2020 iškėlė Bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 31 d. Nors atsiliepime nurodoma, kad tarp nagrinėjamos bylos ir minėtos civilinės bylos nėra prejudicinio ryšio, kadangi civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto Bendrovei iškėlimo pagrįstumo ir kreditorių eiliškumo bei jų reikalavimų dydžio nustatymo, o nagrinėjamu atveju svarbus Bendrovės nemokumo būsenos susidarymo momento konstatavimas ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimas, vis dėlto abi bylos yra neatsiejamai susijusios. Visų pirma, dėl tos priežasties, kadangi, įmonei iškeliant bankroto bylą, yra konstatuojama jos nemokumo būsena ir dėl to nebegali kilti ginčo, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis iškelti bankroto bylą patvirtina, jog UAB „M.“ buvo nemoki, todėl belieka tik nustatyti nemokumo būsenos kilimo momentą. Antra, minėtoje nutartyje buvo konstatuota, jog „atsakovės veikla tiek 2018 m., tiek 2019 m., yra nuostolinga“, o tai leidžia spręsti apie UAB „M.“ nemokumo būsenos kilimą daug anksčiau nei buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, t. y. daug anksčiau negu 2019 m. rugpjūčio 28 d.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Šiuo atveju M. G. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo IBĮ numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta įmonės bankroto procedūra. Pažymėtina, jog bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
18. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog, atsižvelgiant į Bendrovės balanso duomenis (b. l. 16), įvertinus blogėjančią jos finansinę būklę ir susidariusią mokestinę nepriemoką VMI prie FM (b. l. 20), kuri vis didėjo, bei augančius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, galima daryti išvadą, kad UAB „M.“ vėliausiai nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. laikytina buvusi nemokia įmone. Taigi, būdama nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM ir kitais kreditoriais, UAB „M.“ tapo nemoki, o siekdamas užkirsti kelią tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, M. G. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu M. G. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. Būtent toks kreditorių teisių pažeidimas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
19. M. G. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „M.“ direktoriumi, suvokė, jog, laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „M.“ bankroto bylos iškėlimo, pažeis Bendrovės kreditorių teises, ir norėjo taip veikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. administracinė atsakomybė asmeniui kyla už uždraustų veiksmų atlikimą (šiuo atveju neatlikimą), todėl nėra pagrindo nustatinėti dėl tokio neteisėto neveikimo kilusius padarinius. Padarytą išvadą apie tai, kad M. G. buvo gerai žinoma Bendrovės sunki finansinė padėtis, patvirtina ir tas faktas, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas VMI prie FM interesus (bauda sumokėta 2019 m. liepos 24 d.).
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad M. G. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, jo veikoje nustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo M. G. veiksmuose. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
21. Konstatavus, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, yra būtina nuspręsti dėl administracinės nuobaudos M. G. skyrimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). M. G. yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, už analogišką nusižengimą buvo baustas ir anksčiau. M. G. nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. G. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – vidurkį atitinkančią baudą.
22. Kadangi, kaip jau minėta, M. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas pakartotinumo klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismą riboja paduoto apeliacinio skundo turinys, t. y. juo neprašoma M. G. padaryto administracinio nusižengimo perkvalifikuoti iš ANK 120 straipsnio 1 dalies į ANK 120 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva perkvalifikavęs M. G. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, pablogintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį labiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, o tai daryti draudžia įstatymas, tad apygardos teismas šiuo klausimu plačiau nebepasisako.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) J. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:
pripažinti M. G. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Informuoti M. G., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėja Kristina Kakurinė