Civilinė byla Nr. e2S-672-436/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19114-2017-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.6

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1977-752/2018 civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė R. P., R. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja I. B. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų prašydama pripažinti antstolės R. P. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0183/17/00621 neišieškant iš skolininko R. S. po 347,54 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui nuo 2017 m. balandžio mėnesio neteisėtais ir įpareigoti antstolę išieškoti iš skolininko vaiko išlaikymui po 347,54 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio mėnesio.

2.       Skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0181/17/00621 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo antstolė nepradėjo jokių vykdymo veiksmų, telefonu antstolė informavo, kad išieškojimą pradės tik nuo 2017 m. gruodžio mėnesio, kadangi skolininkas išlaikymą vaikui yra sumokėjęs į priekį. Pareiškėjos (išieškotojos) nuomone, antstolės veiksmai yra neteisėti.

3.       Antstolė R. P. 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos skundo. Nurodė, kad vykdo 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-843-726/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. S.. Vykdomajame rašte nurodyta, kad taikos sutarties 5 punktu atsakovas įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 347,50 Eur (1 200 Lt) nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki vaiko pilnametystės. Skolininkui pateikus duomenis apie teiktą nepilnamečiui vaikui išlaikymą, antstolė atliko išlaikymui skirtų lėšų perskaičiavimą ir nustatė, kad per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. skolininkas išieškotojai pervedė 26 159,39 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaiko išlaikymui“. Nustatė, kad skolininkas iš viso vaiko išlaikymui iki vykdomojo dokumento pateikimo dienos privalėjo sumokėti 17 745,21 Eur. Atlikus perskaičiavimą nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra ir yra 8 414,18 Eur išlaikymo permoka, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priverstiniams vykdymo veiksmams.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nurodė šiuos argumentus:

1.1.                      Antstolė gavusi 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-843-726/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. S., pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Vykdomasis raštas Nr. 2-843-726/2014 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagrindu. Taikos sutarties 5 punktu R. S. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 347,50 Eur (1 200 Lt) nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki vaiko pilnametystės.

1.2.                      Naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepriimtas. Nors pareiškėja nurodė, kad 2016 m. sausio 26 d. siekė nutraukti santuoką bendru susitarimu ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė su skolininku dėl 600 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo, tačiau santuoka nebuvo nutraukta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei joje nurodytos sąlygos teismo patvirtintos nebuvo.

1.3.                      Antstolė teisėtai ir pagrįstai skolininko E. S. atliktus mokėjimus įvertino kaip vaikui teiktą išlaikymą, nes skolininkas antstolei pateikė bankų sąskaitų išrašus, kurių mokėjimo paskirtis aiškiai nurodyta kaip vaikui teikiamas išlaikymas.

1.4.                      Skolininkas gali pervesti vaikui išlaikyti skirtas lėšas ir į priekį, t. y. už kelis mėnesius.

1.5.                      Antstolė pagrįstai paskaičiavo, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, o yra 8 414,18 Eur išlaikymo permoka ir pagrindo priverstiniams vykdymo veiksmams nėra.

1.6.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas antstolio veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumo klausimas, o ginčas dėl vaiko išlaikymo dydžio ar skolininko pervestų sumų vaiko išlaikymui panaudojimo turėtų būti sprendžiamas teisme bendra ginčo teisenos tvarka.

1.7.                      Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad antstolės veiksmai laikinai neišieškant iš skolininko po 347,54 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui, skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio mėnesio, yra neteisėti.

III.       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu pareiškėja I. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Antstolės atlikti skaičiavimai prieštarauja paties skolininko pozicijai, o taip pat ir byloje esantiems pareiškėjos skaičiavimams bei motyvams, antstolė be pagrindo laikė, kad yra susidariusi išlaikymo permoka. Teismas antstolės skaičiavimams be pagrindo pritarė.

1.2.                      Teismas netinkamai vertino aplinkybes, spręsdamas, kad vaiko tėvai negali laisva valia savo susitarimu susitarti dėl didesnio vaikui mokėtino išlaikymo dydžio, nors suprasdami, kad toks susitarimas neturi teismo sprendimo galios.

1.3.                      Teismas nevertino, kad šalys gyveno šeimoje ir santuokoje, todėl skolininkas rūpinosi ne tik vaiko išlaikymu, bet ir pačia pareiškėja, t. y. tarp šalių buvo susitarimas, jog skolininkas kiekvieną mėnesį pareiškėjai kompensuoja 300 Eur lizingo įmokas, todėl visa skolininko sumokėta suma nuo 2015-05-12 iki 2017-03-20 po 300 Eur laikytina kaip lizingo įmokų kompensavimas, o ne vaikui teiktas išlaikymas į priekį.

1.4.                      Teismas nevertino, kad skolininkas su pareiškėja nebuvo sudarę susitarimo dėl išlaikymo dalies mokėjimo į priekį, o tokio susitarimo galimybę iš esmės paneigia paties skolininko veiksmai kas mėnesį mokant po 600 Eur išlaikymą vaikui ir po 300 Eur kompensacijas lizingo įmokoms bei skolininko ir pareiškėjos 2016-01-26 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kuriose šis klausimas aiškiai aptartas, atvaizduojant tikrąją buvusią situaciją tarp sutuoktinių.

1.5.                      Teismas, padarydamas išvadą, kad vaikui teiktas išlaikymas buvo mokėtas į priekį ir yra susidariusi išlaikymo permoka, privalėjo vertinti, ar ginčo šalys piniginių mokėjimų laikotarpiu gyveno kartu šeimoje ir santuokoje. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šias reikšmingas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą nutartį. Teismas turėjo vadovautis Kauno apygardos teismo 2015-12-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2078-324/2015 pateiktais išaiškinimais.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9.       Nustatyta, kad antstolė R. P. 2017 m. birželio 28 d. gavo vykdyti du vykdomuosius raštus, išduotus 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-843-726/2014, dėl išieškojimo iš R. S.: 1) dėl 347,54 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui iki vaiko pilnametystės, nurodant, kad skolininkas nėra sumokėjęs išlaikymo už 2017 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas 1 390,16 Eur (347,54 Eur x 4) (vykdomoji byla Nr. 0183/17/00621); 2) dėl 15 060,23 Eur įsiskolinimo, kurį sudaro 5 763,43 Eur (19 900 Lt) vaiko išlaikymo įsiskolinimas, 7 530 Eur (26 000 Lt.) skola, 608,20 Eur (2 100 Lt) neturtinė žala, 1 158,48 Eur (4 000 Lt) advokato išlaidos (vykdomoji byla Nr. 0183/17/00620). Vykdomieji dokumentai buvo priimti vykdyti. Skolininkas pateikė antstolei duomenis (banko sąskaitų išrašus), kad nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. skolininkas išieškotojai pervedė 26 159,39 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaiko išlaikymui“. Antstolė paskaičiavo, kad iš viso vaiko išlaikymui iki vykdomojo dokumento pateikimo dienos privalėjo būti sumokėta 17 745,21 Eur (5 763,43 Eur + 11 981,78 Eur (nuo 2014-05-24 iki 2017-07-01, taikant indeksaciją). Antstolė nustačiusi, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra ir yra 8 414,18 Eur išlaikymo permoka, priverstinių vykdymo veiksmų nepradėjo.

10.       Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nes jos nuomone, išlaikymo permokos nėra. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo R. S. turėjo vykdyti ne vien išlaikymo vaikui prievolę, bet ir kitas iš taikos sutarties kylančias prievoles, sprendžiant dėl išlaikymo periodinėmis įmokomis prievolės įvykdymo už tam tikrą laikotarpį, t. y. jo per tą laikotarpį atliktų įmokų paskirstymo, nesant eiliškumą nustatančio šalių susitarimo, turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnis.

11.       Pažymėtina, kad CK 6.55 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Taigi, šiais atvejais, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. CK 6.55 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, jog grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

12.       Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, atlikdamas mokėjimą, turi teisę nurodyti jo paskirtį, tačiau ši teisė yra ribota – skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokas prievolei, kurios terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos, kurios terminas suėjęs. Pažymėtina, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs. Atsižvelgiant į šią periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo prievolės specifiką bei CK 6.55 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas.

13.       Ginčo atveju nustatyta, kad antstolė konstatavo išlaikymo prievolės permoką ir nepradėjo išieškojimo, vadovaudamasi tik skolininko nurodyta mokėjimo paskirtimi, netaikydama minėtos CK 6.55 straipsnio 1 dalies ribojančios nuostatos, kad, esant kitų skolų, kurių terminai suėję, skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokų prievolei, kurios terminas nesuėjęs.

14.       Pareiškėja 2017 m. birželio 30 d. pateikė antstolei vykdomąjį raštą, nurodydama, kad skolininkas nemoka išlaikymo nuo 2017 m. balandžio mėn., todėl turėjo būti nustatytas faktas, ar nurodytu laikotarpiu prievolė yra įvykdyta. Antstolė atliko skolininko išieškotojai pervestų lėšų perskaičiavimą ir konstatavo, kad skolininkas nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. liepos 1 d. turėjo sumokėti 17 745,21 Eur vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, bet nurodytu laikotarpiu sumokėjo 26 159,39 Eur, nurodydamas paskirtį „vaiko išlaikymui“. Visą su nurodyta paskirtimi sumokėtą sumą antstolė priskyrė vaiko išlaikymo prievolei ir išlaikymo įsiskolinimui padengti (taikos sutarties 6 punktas) ir įvertino, kad yra 8 414,18 Eur permoka, neatsižvelgdama į tai, kad skolininkas nurodydavo paskirtį „vaiko išlaikymui“, pervesdamas didesnes sumas nei tik suėjusio termino įmokos, ir turėjo kitų skolų išieškotojai, kurių terminas buvo suėjęs, o kreditorė (išieškotoja, pareiškėja nagrinėjamoje byloje) nesutiko ir nesutinka su išlaikymo įmokų įskaitymu į priekį. Vaiko išlaikymo prievolės permoką tokiu atveju yra pagrindas skaičiuoti tik nuo tada, kai buvo sumokėtos kitos skolos, kurių terminai buvo suėję.

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą byloje, nustatė, kad kitoje civilinėje byloje, užvestoje pagal išieškotojos I. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi yra nustatyta, kad visos suinteresuoto asmens R. S. skolos pagal taikos sutarties 5, 6, 8, 9, 16 punktus per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sudarė 27 571,68 Eur, per tą laikotarpį jis pareiškėjai sumokėjo 27 970,50 Eur, mokėjimo paskirtį nurodydamas tiek „vaiko išlaikymui“, tiek ir kitą (sąskaitos papildymas ir kt.). Nurodytoje civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susitarimas padidinti išlaikymą vaikui nuo 347,54 Eur iki 600 Eur nėra teismo patvirtintas, taip pat nenustatyta šalių susitarimo dėl savanoriško išieškotojos lizingo dengimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019). Atsižvelgiant į suėjusius skolų mokėjimo terminus, įmokų paskirstymą pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį, 2017 m. gegužės 24 d. skolininko atliktų įmokų suma viršijo suėjusio termino skolų sumą 398,82 Eur, t. y. šiek tiek daugiau nei vieno mėnesio periodinė vaiko išlaikymo išmoka.

16.       Pareiškėja, pateikdama antstolei vykdomąjį dokumentą, nurodė, kad yra išlaikymo skola už 4 mėnesius iki 2017 m. liepos 1 d. Antstolė, 2017 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu netenkindama pareiškėjos skundo nepagrįstai, netinkamai taikydama įmokų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, konstatavo esant 8 414,18 Eur permoką. Be to, byloje yra duomenų apie kitus, suinteresuoto asmens R. S. atliktus mokėjimus iki antstolės patvarkymo priėmimo. Kadangi patvarkymu buvo atlikti skaičiavimai ir spręsta dėl išlaikymo neišieškojimo, tai turi būti įvertinti visi iki to momento atlikti mokėjimai ir pagal juos sprendžiama, ar buvo išlaikymo permoka ir pagrindas pradėti priverstinį išieškojimą antstolės patvarkymo priėmimo metu. 

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė netinkamai taikė CPK 654 straipsnį, CK 6.55 straipsnį, nustatydama vaiko išlaikymo permoką, atitinkamai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų be pagrindo netenkino. 

18.       Nurodytų aplinkybių pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų tenkinamas, įpareigojant antstolę R. P. spręsti dėl 347,54 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui nuo 2017 m. balandžio mėnesio vykdomojoje byloje Nr. 0181/17/00621 išieškojimo iš R. S. atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19.       Patenkinus atskirąjį skundą ir atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą bei tą aplinkybę, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteistinos 640 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos kasacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.

Įpareigoti antstolę R. P. spręsti dėl 347,54 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui nuo 2017 m. balandžio mėnesio vykdomojoje byloje Nr. 0181/17/00621, užvestoje pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-843-726/2014 išieškojimo iš R. S. (išieškotoja I. B.).

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                             Arūnas Rudzinskas