2019 m. liepos 12 d.
(S)
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-19-NT-75-2361 ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.
Pareiškėjas skunde (12-13 b. l.) nurodė, kad neturi teisinės patirties ir nežino, ką reikia ginčyti, tačiau jo skundai, rašyti į Generalinę prokuratūra ir Europos žmogaus teisių teismą aiškiai atspindi, kad tyrėja D. S. tyčia neleido parodyti, kur paslėptos žmonos banko kortelės ir grynieji pinigai, nors akylai klausinėjo, kuriame kambaryje. Pats skambino savo vaikams bei V. L., tačiau vaikai su juo nebendravo.
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime (34-35 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriuje (toliau – ir Šiaulių skyrius, Tarnyba) 2019 m. sausio 10 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad pagalba jam reikalinga baudžiamojoje byloje dėl „neteisėtai priimto nuosprendžio, nes pagrindinė bylos tyrėja D. S. nuodugniai klausinėjo, kur yra paslėpti pinigai, kuriame kambaryje, prie kokių daiktų ir visą šią informaciją perdavė T. Z., o pareiškėjui nebuvo suteikta proga parodyti, kur yra pinigai. Taip pat niekas negali paliudyti, kad pinigai iki 2017-04-02 buvo visiems šeimos nariams žinomoje vietoje“ Pareiškėjas prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą taip pat nurodė, kad pagalba jam reikalinga baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-890/2018. Prie prašymo pareiškėjas buvo pridėjęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7096-676/2018. Tarnybos Šiaulių skyrius, susipažinęs su Pareiškėjo pateiktais dokumentais, negalėjo nustatyti prašymo esmės, todėl 2019-01-15 raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti glaustai ir aiškiai suformuluotą reikalavimą, kurį pareiškėjas siekia pareikšti teismui, ir pateikti pareiškėjo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. 2019-02-01 pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą, kuriame išdėstė savo poziciją baudžiamosios bylos Nr. 1-102-360/2017 atžvilgiu, tačiau skyriaus prašytos informacijos ir dokumentų nepateikė. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų. Tarnybos Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė tarnybos prašomos informacijos ir reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, 2019-02-08 sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui nėra apribota teisė tarnybai pateikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą aiškiai nurodant savo reikalavimo esmę ir pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas taip pat turi teisę pasinaudoti pirmine teisine pagalba, t y. įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisine informacija, teisinėmis konsultacijomis ir dokumentų rengimu.
Pareiškėjo J. Z. skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-19-NT-75-2361, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sąlygos bei procedūros įtvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ). VGTPĮ 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, tačiau teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2009 m. rugpjūčio 27 d. Nr. A-822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. Nr. A-662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. Nr. A-575-2966/2011, 2011 m. spalio 6 d. Nr. A-62-3036/2011 ir kt.). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011 ir kt.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, jeigu pareiškėjas nepateikė visų 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis numato atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba neteikiama, tame tarpe ir jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (14 punktas).
Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas J. Z. 2019 m. sausio 9 d. užpildė nustatytos formos prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (36-41 b. l.), kuriame nurodė, jog neteisėtai priimtas nuosprendis, nes pagrindinė bylos Nr. 1-102-360/2017 tyrėja nuodugniai klausinėjo, kur paslėpti pinigai ir vis šią informaciją perdavė A. Z., o jam nebuvo suteikta proga parodyti, kur yra pinigai, taip pat niekas negali paliudyti, kad pinigai iki 2017-04-02 buvo visiems šeimos nariams žinomoje vietoje. Prašymo grafoje „Informacija apie bylą, kurioje reikalinga antrinė teisinė pagalba“ pareiškėjas nurodė jau kitą bylos Nr. 1-121-890/2018, o grafoje apie ankstesnėje proceso stadijoje teiktą antrinę teisinę pagalbą pažymėjo, kad antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė D. I.. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo metinę pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie priskaičiuotą išmokėti darbo užmokestį, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-02 nutartį, kuria atsakovui nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-7096-676/2018 dėl žalos atlyginimo (43-51 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, įvertinusi jo turinį ir pateiktus dokumentus 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. (2.5)NO-2-276 (54-55 b. l.) nustatė pareiškėjui 30 dienų terminą pateikti tarnybai papildomą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad prašyme nėra aiškiai išreikšto reikalavimo, dėl ko pareiškėjas siekia kreiptis į teismą, kokį veiksmą ar dokumentą jis nori skųsti, kad kartu su prašymu nepateikti reikalavimą grindžiantys dokumentai, atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad prašymą jis turi užpildyti aiškiai nurodydamas reikalavimo esmę, pobūdį ir tai pagrindžiančias aplinkybes, kartu su prašymu pateikti dokumentus, nurodyti, kokia yra jo procesinė padėtis, taip pat rekomendavo pareiškėjui pasinaudoti pirmine teisine pagalba. Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-890/2018, kuriame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir pirminiame prašyme, tik aprašė jas plačiau, tačiau reikalavimo nepatikslino, dokumentų, pagrindžiančių reikalavimą, nepateikė (56-57 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, gavęs šį pareiškėjo prašymą ir nustatęs, kad pareiškėjas per tarnybos nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų ir informacijos nepateikė, priėmė 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. Nr. 2.5-(NTP-2)-19-NT-75-2361, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (2-3 b. l.).
Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu nustatęs, jog pareiškėjo reikalavimas nekonkretus ir pareiškėjas nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Nors prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas pažymėjo, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga baudžiamojoje byloje, tačiau nurodė du skirtingus baudžiamosios bylos numerius, kad „neteisėtai priimtas nuosprendis“, tačiau nenurodė, kada jis priimtas, kokia yra jo procesinė padėtis baudžiamojoje byloje, ar advokatas jam reikalingas procesiniam dokumentui parengti, ar atstovauti jį nagrinėjant bylą teisme. Prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas pridėjo Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje, kuria pareiškėjui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Atsakovas 2019 m. sausio 15 d. rašte išsamiai paaiškino pareiškėjui, ką jis turi nurodyti prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kokius dokumentus turi pateikti kartu su prašymu ir suteikė 30 dienų terminą trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas, šalindamas trūkumus, tik nurodė baudžiamosios bylos numerį, tačiau savo reikalavimo nesukonkretino, dokumentų, kurie būtini teikiant antrinę teisinę pagalbą, nepateikė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis numato, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, tačiau pareiškėjas šios savo pareigos nevykdė.
Pagal VGTPĮ 12 straipsnio 1 punktą, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius turi asmenys baudžiamosiose bylose pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, o 13 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad šių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai. VGTPĮ 21 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas. Kitais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką (Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnio 3 dalis). Taigi asmuo, pageidaujantis gauti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipiasi pateikdamas prašymą VGTPĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjo skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-19-NT-75-2361 panaikinimo nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustačius, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e d ž i a:
Pareiškėjo J. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė