Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1776-265/2012
Teisėja D.Jazbutienė (Proceso Nr. 2-43-3-01074-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija
110.1; 110.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko V. G. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko V. G. skundą kreditoriui UAB Medicinos bankui, antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų,
n u s t a t ė :
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos 2012-06-19 paskelbtos antstolio Kęstučio Košio varžytinės dėl pareiškėjui (skolininkui) priklausančio nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų, 0,94 ha ir 0,95 ha ploto pardavimo. Skolininkas kreipėsi į teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą, nes teismas nieko nepasisakė dėl reikalavimo sustabdyti išieškojimo vykdymą pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3172-553/2010 iki bus priimtas sprendimas dėl antstolio K. Košio veiksmų teisėtumo.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-07-04 priėmė papildomą nutartį, kuria atmetė skolininko prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą pagal Vilniaus apygardos vykdomąjį raštą Nr. 2-3172-553-2010 iki bus priimtas sprendimas dėl antstolio Kęstučio Košio veiksmų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skunde buvo ginčijama varžytinėse parduodamo turto vertė. Pareiškėjas neginčijo kito parduodamo turto įvertinimo, todėl kitoje dalyje varžytinių stabdyti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo stabdyti išieškojimo vykdymą pagal išduotą vykdomąjį raštą, kadangi teismui nėra pateikta jokių argumentų dėl to, kad išieškojimas vykdomas neteisėtai. Pasak pirmosios instancijos teismo, šis reikalavimas visiškai nesusijęs su pateiktu skundu dėl netinkamo turto įvertinimo.
Skolininkas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas jo ieškinys dėl laidavimo sutarties nuginčijimo, civilinės bylos Nr. 2-4672-881/2012, kurios pagrindu kitoje byloje Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas sprendimas už akių dėl skolos priteisimo ir išduotas vykdomasis dokumentas. Šio vykdomojo dokumentu pagrindu yra vykdomas išieškojimas ir buvo paskelbta pirmųjų varžytynių data 2012-06-19. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2012-06-04 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal minėtą skolininko V. G. ieškinį pažymėjo, jog „Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus veiksmus“. Pasak skolininko, toks teismo nurodymas skųsti antstolio veiksmus siekiant gauti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, nes jis įžvelgia grėsmę, jog Vilniaus apygardos teisme priėmus ieškovui palankų sprendimą gali kilti šio sprendimo įvykdymui ateityje. Skolininko vertinimu, toliau vykdant išieškojimą ir pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą ieškinio patenkinimo atveju, nuginčijus laidavimo sutartį ir pripažinus, kad bankui nepagrįstai buvo priteista skola, nekilnojamo turto susigrąžinimas iš sąžiningų įgijėjų taptų neįmanomas. Akivaizdu, kad situacija būtų maksimaliai komplikuota, kadangi skolininko naudai priimtos nutarties vykdymas taptų beprasmiu ir praktiškai neįmanomu.
Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į skolininko atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik ta apimtimi, kuria buvo paduotas skundas. Be to, skolininkas kreipėsi į teismą su prašymu ginčydamas antstolio veiksmus, kuriais buvo netinkamai nustatyta parduodamų iš varžytinių turto vertė, o ne dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo ginčo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai atmetė skolininko prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3172-553/2010 iki bus priimtas sprendimas dėl antstolio K. Košio veiksmų teisėtumo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Šios normos turinys iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kai teismas, manantis, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, jų įvertinimas būtų betikslis. Dėl to teismas, spręsdamas, ar tikslinga sustabdyti vykdymo veiksmus, turi įvertinti skundo pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę galimai tenkintino skundo reikalavimų įvykdymui. Kaip matyti iš skolininko skundo, jis skundžia antstolio veiksmus, kadangi antstolis netinkamai nustatė parduodamų sklypų vertę, tuo tarpu skundo dėl paties vykdymo proceso teisėtumo skolininkas nepateikė. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs, jog skundas paduotas tik dėl konkrečių vykdymo veiksmų, ta apimtimi juos ir sustabdė. Kadangi paduotas skundas nėra niekaip susijęs su paties vykdymo proceso teisėtumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti išieškojimo vykdymą pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3172-553/2010 iki bus priimtas sprendimas dėl antstolio K. Košio veiksmų teisėtumo. Kaip teisingai nurodo kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą, ši byla, kuria remiasi skolininkas atskirajame skunde, nėra susijusi su pareikštu skolininko skundu, kuriame jis kvestionuoja antstolio veiksmų teisėtumą įvertinant parduodamus iš varžytinių sklypus. Tuo tarpu skolininko atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio pateikimo kitoje byloje, kurioje jis ginčija sudarytas laidavimo sutartis, galėtų sudaryti pagrindą paduodant atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties. Skolininko prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria šias priemones buvo atsisakyta taikyti, vertintinas kaip priimtų procesinių sprendimų kitose bylose neteisingas interpretavimas.
Apeliacinės teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visetą konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Žerlauskas