Baudžiamoji byla Nr. M1-316-870/2013

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00538-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

sekretoriaujant Jolantai Vainorienei,

dalyvaujant prokurorei R. N.,

gynėjui advokatui Simui A. J.,

nukentėjusiosioms Jelenai A. G., M. B.,

vertėjui G. R.,

nedalyvaujant kaltinamajam V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, ruso, vedusio, pensininko, 7 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, kaltinamo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straispnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

V. G. dėl įgytos silpnaprotystės sindromo – nepatikslinta demencija, negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas: grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2012 m. kovo 15 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš žmoną – Jeleną A. G., t. y. sugriebęs pastarajai už chalato, kumščiu suduodamas nukentėjusiajai vieną kartą į kairės akies sritį bei vieną kartą į kairės pusės krūties sritį, nukentėjusiajai Jelenai A. G. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat jis, 2012 m. kovo 15 d., apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti nukentėjusiąją M. B., t. y. paėmęs peilį, juo užsimojo ir pasakęs “tuoj dursiu tau juo ir liksi čia gulėti”, mėgino jai įdurti į pilvą ir tai buvo pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Byloje yra duomenys, kad dėl psichikos būsenos V. G. negali dalyvauti teisme ir negali būti apklausiamas (b. l. 78-80).

Padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d., 140 str. l d., įrodo:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad kaltę pripažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini), su žmona J. A., dukra M. B. ir anūku Aleksandru. Namuose rimtų konfliktų niekada nebūdavo. Barasi kaip ir visose šeimose. Konfliktai dažniausiai kyla dėl buitinių priežasčių. 2012-03-15 apie 18:00 val. kai buvo namuose, susiginčijo su žmona Jelena. Neatsimena dėl ko susiginčijo. Žmona pradėjo priekaištauti dėl netinkamo elgesio. Supyko, nes ji buvo neteisi. Sudavė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą. Pataikė į kairės akies sritį. Sudavė jai vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį. Supranta, kad žmonai sukėlė fizinį skausmą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. 2012-03-15 apie 19:00 val. kai namo grįžo dukra, ji pamatė ant motinos, t.y. jo žmonos veido mėlynę. Mėlynė buvo po akimi. Žmona pasakė dukrai, kad jis jai sudavė. Dukra pradėjo rėkti. Tuo metu jis buvo virtuvėje. Dukra taip pat atėjusi į virtuvę rėkė, reiškė nepasitenkinimą tuo, kad jis sudavė motinai. Suprato, kad blogai pasielgė, bet dukra vis tiek priekaištavo. Jį išvedė iš kantrybės. Supykęs paėmė nuo spintelės peilį ir pasakė, kad ji užsičiauptų. Ji nesiliovė šaukti. Tada pasakė jai, kad tuoj šiuo peiliu, kurį laikė dešinėje rankoje, ją pripjaus, kad ji užsičiauptų. Neketino įgyvendinti savo žodžių. Kalbėjo nerimtai. Supranta, kad žmogus gali suprasti ir rimtai priimti tokius žodžius, ypač, jei peilis rankoje. Ji išėjo iš virtuvės. Peilį jis padėjo ant stalo. Neketino nieko nuskriausti, sužaloti ar užmušti. Norėjo, kad jį paliktų ramybėje. Supranta, kad pasielgė blogai, kad išgąsdino dukrą. Kai viskas vyko, anūkas buvo namuose, bet jis buvo kitame kambaryje, o jis su dukra ginčijosi virtuvėje. Jis nematė to, kas vyksta ir mano, kad negirdėjo ką jis kalbėjo dukrai. Tuo metu, kai sudavė žmonai, anūko namuose nebuvo. Labai galisi, kad pasielgė blogai. Pasižada daugiau niekada neskriausti namiškių, jų atsiprašyti. Nori su jais susitaikyti. 2012-03-19 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas neprisipažįsta. Gyvena Architektų g. 126-60, Vilniuje, su žmona J. A., dukra M. B. ir anūku Aleksandru. Namuose rimtų konfliktų niekada nebūdavo. Alkoholį vartoja. Geria alų ir ne kiekvieną dieną. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, nuo alkoholizmo nesigydė. Priklausomybės nuo alkoholio neturi. Niekada nevarė dukros Marijos iš namų. Namuose konfliktų nekelia. 2012-03-15 apie 17:00 val. virtuvėje namuose buvo kilęs ginčas su žmona Jelena. Dėl ko kilo ginčas neatsimena. Žmonos nemušė. Iš kur pas žmoną mėlynės nežino. Nematė jokių mėlynių. Su dukra nesiginčijo. Jai negrasino. Jos nevarė iš namų. Neatsimena, kad būtų atvažiavusi policija. Neatsimena, kad buvo pristatytas į komisariatą. Neatsimena, kad būtų sulaikytas. Problemų su atmintimi neturėjo. Penktadienį atsiprašė žmonos. Dėl ko atsiprašė, neatsimena. Kokius parodymus davė penktadienį, neatsimena. Parodymų nekeičia (b.l. 52, 54).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji Jelena A. G. paaiškino, kad V. G. yra jos vyras. Vyras grįžo namo išgėręs ir pradėjo priekabiauti. Jis norėjo suvalgyti anūko sausainius, ji paklausė, kam valgai vaiko saldumynus. Jis iš karto trenkė į akį, įvyko susistumdymas. Kai vakare dukra grįžo į namus, pamatė jai po akimi mėlynę, pamatė mėlynas rankas, paklausė, kas atsitiko, ji jai viską papasakojo. Dukra paklausė tėvo, ką jis daro. O vyras visada bara dukrą įvairiais žodžiais, visada varo ją lauk, kad ji neturi teisės gyventi šiame bute, įvairiais žodžiais pravardžiuoja. Ant virtuvinio stalo stovėjo stovas su peiliais, jis patį didžiausią peilį griebė, ji tik išgirdo, kaip dukra ją pašaukė, įbėgo į virtuvę, o jis griebęs peilį vos nesmeigė jai peiliu, ji spėjo pasitraukti, kad nesužalotų, dėl to policija ir buvo iškviesta. Policijai atvykus jis jau ramiai gulėjo, sakė, kad nieko nedarė, nekaltas, klausinėjo, kur jį pasiima. Jis grasino dukrą nužudyti. Kokių tik žodžių jis ant dukters nesakė. Kovo 15 d., 17 val. vyras prieš ją panaudojo smurtą, o vakare dukrą grasino nužudyti. Jis griebė peilį ir jeigu dukra nebūtų pasitraukusi, jis būtų jai dūręs peiliu. Jis sakė, kad tuoj nudurs peiliu ir ji liks gulėti.

Nukentėjusioji Jelena A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su vyru Vasilij. Vasilij be saiko vartoja alkoholį, nuolat kelia triukšmą. Ginčai kyla be priežasties. 2012-03-15, apie 17:00 val., kai su Vasilij buvo namuose, pastarojo paparašė, kad jis neimtų nuo virtuvės stalo sausainių, kurie buvo skirti vaikui. Vasilij jos nepaklausė ir sausainius suvalgė. Jie gyvena varganai ir Vasilij už paskutinius pinigus pirktus sausainius suvalgė. Ji sugėdino Vasilij, pasakė, kad jam turėtų būti gėda. Vasilij pradėjo rėkti, sakė, kad namuose darys ką nori. Virtuvėje Vasilij stvėrė ją už chalato ir patraukė į save. Stvėrė dešine ranka. Po to jis dešine ranka, kumščiu, sudavė jai į veidą. Pataikė į kairę akį. Pajuto fizinį skausmą. Po to Vasilij nuėjo į kambarį, prieš nueidamas dešine ranka antrą kartą sudavė į krūtinės sritį. Liko mėlynė. Jautė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė. 2012-03-15 apie 19:00 val. namo grįžo dukra Marija. Pamačiusi, kad po jos akimi yra mėlynė, paklausė kas atsitiko. Ji dukrai pasakė, kad sumušė tėvas. Dukra nuėjo į virtuvę. Būdama kambaryje girdėjo kaip Marija virtuvėje klausė tėvo už ką jis ją sumušė. Girdėjo kaip jį gėdino. Tada išgirdo dukros šauksmą. Įbėgusi į kambarį dukra pasakė, kad tėvas puolė ją peiliu. Ji to įvykio nematė. Dukra iškvietė policiją. Išgirdęs, kad dukra skambina į policiją, Vasilij nuėjo į savo kambarį ir atigulė. Vasilij peilį, kuriuo grasino, padėjo atgal. Jis neturi, kur gyventi. Butas nuosavybės teise priklauso jai. Vasilij nesigydė psichiatrinėse ligoninėse. Nesigydė nuo alkoholizmo. Ji nenori taikytis su Vasilij. Prašo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 22-23).

Teismo posėdyje nukentėjusioji M. B. paaiškino, kad V. G. yra jos tėvas. Po darbo grįžo namo ir pamatė pas mamą ant veido ir rankų mėlynes, paskui ji jai parodė ir ant krūtinės mėlynę. Nuėjo pasikalbėti su tėvu. Jis nuėjo į virtuvę, ji jam iš paskos. Ji pasakė tėvui, kad eis į nuovadą ir parašys pareiškimą, kad su juo ką nors darytų, nes jos kentėti jau nebegali jo smurto ir nervinės įtampos namie. Ji stovėjo prie šaldytuvo, prie kurio taip pat stovėjo stovas su peiliais. Tėvas priėjo prie stovo, paėmė peilį ir pasakė, kad tuoj įdurs ir ji liks čia gulėti. Grasinimas buvo realus.

Nukentėjusioji M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-03-15, apie 19:00 val., grįžo namo. Namuose buvo mama ir tėvas. Pamatė, kad motina sumušta, buvo sumušta kairė motinos akis. Paklausė, kas atsitiko. Mama pasakė, kad dieną V. G. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į galvą dėl to, kad motina jam papriekaištavo. Tėvas buvo virtuvėje. Ji nuėjo į virtuvę ir tėvui pasakė, kad eis pas apylinkės inspektorių dėl to, kad jis muša mamą. Jis pasakė, kad išvarys ją iš namų. Rusiškai pasakė: „ kak vjabu sejčas etim nožom, tak i ostanešsia zdes ležat“, paėmė nuo spintelės virtuvinį peilį (apie 25 cm geležtė), užsimojo ir norėjo jai suduoti smūgį peiliu į pilvą. Ji bandydama išvengti smūgį peiliu, atšoko, nubėgo į savo kambarį ir užsirakino. Kambaryje iškvietė policiją. Bute tuo metu buvo jos sūnus Andžej. Tačiau jis minėto konflikto nematė, tik girdėjo. Tėvo grasinimus suprato kaip realius, kadangi jis norėjo ją papjauti. Anksčiau tėvas ne kartą naudojo fizinį smurtą ne tik prieš ją, bet ir prieš motiną. Įvykio metu 2012-03-15, apie 19:00 val., fiziškai nenukentėjo. Buvo išsigandusi. Peilį tėvas po to, kai ji iškvietė policiją, padėjo į vietą. Į kambarį, kuriame buvo, nesiveržė. Nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Tėvas buvo blaivas. Prašo sūnaus neapklausinėti ir jo netraumuoti. Sūnus konflikto metu buvo kambaryje, o ginčas vyko virtuvėje. Jis nematė to, kad vyko. Tėvas anksčiau psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ir nuo alkoholizmo taip pat nesigydė. Tėvas nuolat kelia namuose ginčus. Be saiko vartoja alkoholį. Po gėrimo prasideda pykčio priepuoliai ir priekabių ieškojimas. Jis iš nieko gali sukelti ginčą. Nuolat varo ją iš namų. Butas nuosavybės teise priklauso motinai. Tėvas neturėtų, kur gyventi, jei jam būtų paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi. Po įvykio kitą dieną ant mamos kūno, t. y. ant kairės pusės krūtinės atsirado mėlynė. Motina paaiškino, kad tėvas jai sudavė ne vieną, o du kartus. Vieną kartą kumščiu į kairę akį, o antrą kartą kumščiu į krūtinės sritį. Kadangi ji jokių sužalojimų nepatyrė, tai į medikus ir ekspertus nesikreipė. Nesikreipė ir motina. Su tėvu taikytis nenori, nes šis atvejis ne pirmas, tėvas jaučiasi teisus, jis daro namuose ką nori, smurtauja. Prašo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. (b.l. 19, 20)

2012-03-19 apžiūros protokole nurodyta, kad peilis, paimtas iš (duomenys neskelbtini) buto, yra pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b. l. 26-31).

2012-03-15 Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-ojo būrio patrulio N. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-03-15 iš Vilniaus aps. VPK OVS gautas pranešimas, jog bute, (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykus į vietą, kreipėsi M. B., kuri parodė, kad V. G., būdamas išgėręs apie 17:00 val. užpuolė J. G., sudavęs jai smūgį į veidą (J. G. buvo pamušta kairė akis, pamėlynavę), vėliau, apie 21:00 val. V. G., grasindamas peiliu M. B., žadėjo ją užmušti. Smurtas pasireiškė tuo, kad tėvas, t. y. V. G., grasindamas peiliu, žadėjo užmušti M. B., smurtavo, panaudojo fizinę jėgą prieš J. G., keikėsi necenzūriniais žodžiais. (b.l. 10-11)

2012-03-19 apžiūros protokolo duomenimis, stenografuotas 2012-03-15 garso įrašas, gautas iš Vilniaus Bendrojo pagalbos centro, iš kurio matyti, kad 2012-03-15 d. 21:27 val. adresu (duomenys neskelbtini), moteris kvietė policija dėl to, kad tėvas puolė su peiliu, dieną sumušė mamą (b. l. 36-40).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2012-04-03 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-242 nurodyta, kad siekiant objektyviai įvertinti V. G. psichikos sveikatos būseną bei jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gebėjimą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme, negalint iš pateiktos medžiagos atmesti galimų atminties sferos sutrikimų ar įgytos silpnaprotystės sindromo, rekomenduojama V. G. paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 70).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos komisijos 2012-08-23 – 2012-11-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78 TPK-190/2012 išvadoje konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas - nepatikslinta demencija, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. G. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demencija, dėl psichikos sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. G. dėl savo psichikos sveikatos būklės (išreikšto įgytos silpnaprotystės sindromo) negali atgaminti bei teisingai suvokti reikšmingų bylai įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso dalyviu, todėl jo paaiškinimus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. V. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 78-80).

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas I. R. patvirtino savo išvadas. Jis paaiškino, kad ambulatorinis stebėjimas nuo bendro stebėjimo specializuotoje įstaigoje skiriasi. V. G. siūlo paskirti ambulatorinį stebėjimą, jam būti ligoninėje vien dėl silpnaprotystės yra netikslinga. Įvertinus jo būklę ekspertizės darymo metu, nenustatyta tokių duomenų, kad jis dėl savo psichikos sveikatos būklės būtų pavojingas visuomenei ar keltų potencialų pavojų. Jo vertinimu, ambulatoriškai jį stebint būtų galima užkirsti kelią panašaus pobūdžio įvykiams ateityje. Jis siūlo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jam reikėtų lankytis laikas nuo laiko pas gydytoją, kuris stebėtų jo būklę, taip pat būtų bendradarbiavimas su artimaisiais, kurie galėtų informuoti gydytoją apie jiems keliamą nerimą. Jeigu jis taptų irzlus, dirglus, nemiegotų naktimis, būtų priešiškai nusiteikęs, sujaudintas, tik atsiradus tokiems signalams, kad jo būklė ryškiai pablogėjusi iš karto poliklinikos psichiatras galėtų inicijuoti jo paguldymą į stacionarą. Jam bet kokiu atveju reikalingas pastovus specialisto, psichiatro stebėjimas, kad būtų vartojami vaistai ir tada stebėti rezultatą. Žinoma, jeigu tai nepadės, elgesys nepagerės, belieka tik stacionarinis gydymas, žiūrėti kokie rezultatai jau po jo. Ekspertizės metu nematė, kad jis keltų pavojų aplinkiniams, su juo pakalbėjo geranoriškai, jis nei jo, nei kitų asmenų atžvilgiu nerodė jokio agresyvumo ar priešiškumo, be abejo šeima kartu gyvena, kyla kažkokių ar buitinių konfliktų, ar interesų susikirtimų, simpatijų ar antipatijų, visko gali būti. Tam, kad žmogų prieš jo valią nukreipti į stacionarą, turi būti pakankamai aiškus pagrindas. Patalpinti į stacionarinę įstaigą psichiatrinę tik tada, kai žmogus tikrai kelia grėsmę ir tai reikia įrodyti. Jeigu duomenų pakanka, apylinkės psichiatras tą padarys tą pačią akimirką, kai tik pamatys tą žmogų ir įvertins.

V. G. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 65), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 66), baustras administracine tvarka (b. l. 60-62), neteistas.

Apklaustų nukentėjusųjų parodymai ir teismo ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. G. dėl įgyto silpnaprotystės sindromo – nepatikslintos demencijos negalėdamas suvokti veikos pavojingumo ir valdyti veiksmų, padarė aukščiau įvardytas nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-190/2012, kurio išvadose nurodyta, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2012 m. kovo 15 d., konstatuotas įgytos silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demencija, dėl savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. G. taip pat konstatuojamas įgytas silpnaprotystės sindromas – nepatikslinta demencija, dėl psichikos sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. G. dėl savo psichikos sveikatos būklės (išreikšto įgytos silpnaprotystės sindromo) negali atgaminti bei teisingai suvokti reikšmingų bylai įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų, negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo bei teismo proceso dalyviu. Sutinkamai su BK 17 str. nuostatomis, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad V. G. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 98 str. nuostatomis, V. G. yra būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Įvertinus tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. G. pats neturi motyvacijos gydytis, padarė įstatymo uždraustas pavojingas visuomenei veikas, jam taikytina BK 98 str. 1 d. 1 p. numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktai turintys reikmės veikai tirti: 2012-03-16 iš buto, (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas ir apžiūrėtas bei saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK daiktų saugojimo kambarį perduotas peilis ( b. l. 26-33), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 392 str., 393 str. 1 d., 401 str., 403 str., 404 str., teismas

n u t a r ė :

pripažinti, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl įgytos silpnaprotystės sindromo – nepatikslinta demencija, padarė BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus V. G. byloje paskirtą procesinę prievartos priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktai turintys reikmės veikai tirti: 2012-03-16 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu paimtą ir apžiūrėtą bei saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK daiktų saugojimo kambarį perduotą peilį, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Virginija Liudvinavičienė