Civilinė byla Nr. 2YT-3122-1030/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00963-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.20.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys R. S. ir antstolė Vida Daugirdienė.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. pateikė skundą (b. l. 5-6) antstolei Vidai Daugirdienei, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m. vasario 4 d. patvarkymą dėl priverstinio turto realizavimo Nr.  S-20-4-3330.

Pareiškėjas nurodo, kad skolininkas su neįgaliu nepilnamečiu sūnumi gyvena 1/3 dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurią siekiama realizuoti priverstine tvarka, t. y. priverstine tvarka siekiama išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena. Skolininkas sutinka su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, tačiau dabartinėje situacijoje jis neturi galimybės sumokėti reikalaujamos sumos. Skolininkas vienas rūpinasi išieškotojos ir jo bendru neįgaliu paaugliu sūnumi, kuriam dėl motinos elgesio su juo ir tėvų skyrybų yra reikalinga pagalba. Skolininkas adaptuojasi Lietuvoje bei ieškosi darbo (planuoja kurti savo verslą). Pareiškėjas teigia, kad ateityje turės galimybę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą ir tai galės padaryti greičiau nei per 18 mėnesių. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad išieškotoja R. S. turi 2 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą su skolininku augančiam vaikui, o pareiškėjas buvo kreipęsis į antstolę dėl jo ir išieškotojos skolos tarpusavio įskaitymo, tuomet pareiškėjo skola vykdomojoje byloje būtų 5 8000 Eur, o ne 8 700 Eur.

Antstolę Vidą Daugirdienę pavaduojanti antstolė Laima Neniškienė, susipažinusi su pareiškėjo skundu, 2020 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-200000156 (b. l. 2-4) jo netenkino ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).

Antstolė patvarkyme nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad antstolė Vida Daugirdienė pagrįstai inicijavo priverstinį skolininko turto realizavimą, o V. S. apeliavimas į nepilnamečio L. S. neįgalumą R. S. (L. S. mamos) teigimu yra hiperbolizuotas, kadangi neįgalumo laipsnis yra lengvas-nežymus klausos sutrikimas. Kiti skundo teiginiai vertintini kaip siekis vilkinti vykdymo procesą bei trukdyti antstoliui laiku ir operatyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus.

Teismas

konstatuoja:

Nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0004/19/01339 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų 2019 m. spalio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-861-824/2019 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. S. ir E. M. S. po 300 Eur kas mėnesį priteisimo. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra susidaręs 6 940 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Skolininkui nevykdant prievolių gera valia, antstolė 2019 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu Nr. S-190001265 areštavo skolininkui priklausantį turtą 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/3 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalimi visų kitų priklausinių, adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0004/19/01339, b. l. 24-25).

Antstolė 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-19-4-40334 dėl nustatytos turto vertės ir realizavimo varžytynėse nustatė areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę 28 671 Eur. Tame pačiame patvarkyme antstolė skolininkui ir išieškotojai išaiškino, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu skolininkas iki varžytynių paskelbimo gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Minėtas patvarkymas skolininkui įteiktas asmeniškai 2020 m. sausio 9 d. (vykdomosios bylos Nr. 0004/19/01339, b. l. 29).

Nesulaukus nei išieškotojos, nei skolininko ar kitų suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės bei nesulaukus skolininko prašymo dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu dėl priverstinio turto realizavimo Nr. S-20-4-3330 antstolė paskelbė pirmąsias pareiškėjui V. S. priklausančio turto – 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/3 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalimi visų kitų priklausinių, adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes (vykdomoji byla Nr. 0004/19/01339, b. l. 30).

Pareiškėjas skundžia minėtą antstolio patvarkymą tuo aspektu, kad siekiama išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena su nepilnamečiu vaiku, taip pat kad turėtų būti įskaityti skolininko ir išieškotojos išlaikymo įsiskolinimai, kad skolininkui neaišku, kaip susidarė išieškoma suma.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad turėtų būti įskaityti skolininko ir išieškotojos išlaikymo įsiskolinimai, pažymėtina, jog CPK 687 straipsnyje numatyta, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą (1 dalis); įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas (4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.186 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį (CK 3.186 straipsnio 3 dalis). Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šie turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas (išieškotojas) yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį (pateikti vykdyti antstoliui vykdomąjį raštą dėl priteisto išlaikymo išieškojimo) įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečio vaiko (vaikų) išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui (vaikams), o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010; 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra savo nepilnamečių dukterų E. S. ir E. M. S., kurioms priteistas išlaikymas, skolininkas, ir ne R. S., o šie nepilnamečiai vaikai yra pareiškėjo kreditoriai. Tas pats pasakytina ir apie išieškotojos R. S. galimą išlaikymo įsiskolinimą su pareiškėju augančiam kitam vaikui L. S.. Vadinasi, pareiškėjo ir R. S. nesieja priešpriešiniai reikalavimai, kuriuos būtų galima įskaityti, taigi nėra būtinų įskaitymo sąlygų, kad prievolės šalys turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų, priešpriešinių reikalavimų. Be to, išlaikymo įskaitymas yra nesuderinamas su CPK 687 straipsnyje įtvirtintu išlaikymo įskaitymo draudimu vykdymo procese ir, teismo nuomone, prieštarautų vaikų interesams gauti išlaikymą iš abiejų tėvų.

Dėl kitų skundo argumentų pažymėtina, kad CPK 663 straipsnyje yra numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto.

Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija keturis tūkstančius eurų. Kaip minėta, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad, jau priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti 2019 m. lapkričio 20 d., buvo susidaręs 6 940 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimas. Pareiškėjas neteikė teismui duomenų, kad išlaikymą savo vaikams pagal priverstinai vykdomą teismo sprendimą teikė ir (ar) šiuo metu teikia. Taigi nėra pagrindo manyti, kad pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį dėl skolos dydžio yra negalimas išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto.

Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo skola atsirado dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemokėjimo. Todėl nėra visų sąlygų CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui.

Kaip minėta, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/3 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalimi visų kitų priklausinių, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame su pareiškėju gyvena jo nepilnametis neįgalus sūnus L. S., kuriuo 2019 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu paskirtas rūpintis pareiškėjas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl pareiškėjas, užtikrindamas savo nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

CPK 663 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

Pareiškėjas teigia, kad jis adaptuojasi Lietuvoje bei ieškosi darbo (planuoja kurti savo verslą). Jis turės ateityje galimybę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą bei tai galės padaryti greičiau nei per 18 mėnesių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas šiuo metu nedirba, gauna tik valstybės skiriamą išmoką už vaiką. Skundo teiginys, kad skolininkas ateityje turės galimybę sumokėti išlaikymo įsiskolinimą net greičiau nei per 18 mėnesių ar kad skolininkas žada įsidarbinti ar įkurti verslą nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymas, todėl teismo įsitikinimu tokie pareiškėjo argumentai nesudaro prielaidų minėtam įsiskolinimui padengti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį ir iš šioje nuostatoje nurodytų pajamų šaltinių. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie įsidarbinimą ar kitas pajamas, kurios leistų daryti išvadą, kad įsiskolinimas per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį gali būti grąžintas.

Įvertinęs šiuo duomenis, teismas sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka CPK 663 straipsnio 1, 3, 4 dalių taikymo sąlygų, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nuo šios nutarties įsiteisėjimo, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2721-1030/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/19/01339 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                 Monika Lapukaitė