Byla Nr. T-2092-753/2019

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02055-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                       2.5.14.1; 2.1.10.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 6 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam S. Š. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. priimtu nutarimu Nr. 95-615 nutarta taikyti nuteistajam S. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 10 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 40 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, keturiolika kartų skatintas, dirba, pataisos namuose mokėsi ir 2013-2014 m. baigė 9 klasę, 2014-2015 m. – 10 klasę, 2015-2016 m. – 11 klasę, įgijo siuvinių gamintojo ir vytelių pynėjo specialybes, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.

Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 5 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 5 d. 

Anksčiau teistas užsienyje.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. U. atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prokurorė prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Š. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, keturiolika kartų skatintas, dirba, pataisos namuose mokėsi ir 2013-2014 m. baigė 9 klasę, 2014-2015 m. – 10 klasę, 2015-2016 m. – 11 klasę, įgijo siuvinių gamintojo ir vytelių pynėjo specialybes, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, S. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką S. Š. nustatyta žema – 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 25 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. atlikto vertinimo metu, nuteistajam nustatyta 39 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai.

Teismas įvertina ir tai, kad S. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikalimo padarymą, anksčiau teistas užsienyje už prekybą narkotikais, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Be to, pastebėtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę S. Š. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: du kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau drausminės nuobaudos neskirtos, apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Vertintina, jog padaryti pažeidimai atspindi nuteistojo požiūrį į privalomus reikalavimus, draudimus, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis nustatytų draudimų ir įstatymų. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis iki suėmimo pragyvendavo iš gaunamo atlyginimo, todėl įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidino pakartotinio nusikalstamumo riziką, praeityje nuteistajam įtaką darė asocialios grupės. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, jo elgesys yra priklausomas nuo aplinkos. Jis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas. Vertintina ir tai, kad nuteistajam, anksčiau teistam už analogiškų nusikaltimų padarymą ir šiuo metu atliekančiam 12 m. laisvės atėmimo bausmę, likusi neatlikta bausmės dalis dar labai didelė – 3 m. 10 mėn. 9 d. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 95-615.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 95-615 taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                               Rasa Balsevičienė