Civilinė byla Nr. 2S-218-657/2014

Proceso Nr. 2-13-3-03364-2013-1

                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.;

128.11.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės R. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3849-470/2013, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0127/13/00847, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. P., pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, prašė panaikinti antstolio S. V. 2013-09-02 patvarkymą Dėl skolos išieškojimo vykdomoje byloje Nr. 0127/13/00847 ir įpareigoti antstolį grąžinti nepagrįstai išskaitytą 799,19 Lt sumą, kadangi išieškotojui UAB DK „PZU Lietuva“ iš N. K. priteista suma – 9675,77 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra jo asmeninė prievolė įgyta iki santuokos su pareiškėja sudarymo, ir negali būti išieškoma iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Šiuo metu N. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antstolis S. V. pirmiausia turėjo surinkti informaciją apie jo gaunamas pajams, ir tik įsitikinęs, kad pastarasis negali sumokėti baudos, išieškojimą nukreipti į sutuoktinių bendro turto dalį (b.l. 1-2).

Antstolis 2013-09-18 patvarkymu Nr. 0127/13/00847 pareiškėjos skundo netenkino ir  perdavė jį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino (b.l. 16-18). Teismas nustatė, kad antstolis S. V. priverstine tvarka vykdo vykdomąjį raštą dėl likusios 10425,57 Lt skolos UAB DK „PZU Lietuva“ ir 1501,51 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš N. K.. Vykdomosios bylos duomenimis antstolis, neradęs skolininkui priklausančio turto ir lėšų, 2013-09-02 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, bei 2013-09-18 pasiūlė kreditoriui iki 2013-11-01 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. N. K. ir R. P. susituokė (duomenys neskelbtini)  (b. l. 4), o 2013-09-26 sudarė vedybų sutartį (b. l. 12-15), kurioje numatė, kad nuo šios sutarties sudarymo bet koks įgytas turtas bus atitinkamai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 2.2 p.), o pagal prievoles, atsiradusias iki santuokos sudarymo, kiekvienas sutuoktinis atsako tik savo asmeniniu turtu (sutarties 3.2 p.). Teismas konstatavo, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto, ar iš asmeninio skolininko turto. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2013-04-03 vykdomasis raštas Nr. 2-645-90 buvo išduotas po santuokos sudarymo, tačiau prievolė dėl 10425,75 Lt skolos ir metinių palūkanų sumokėjimo UAB DK „PZU Lietuva“ atsirado iki santuokos sudarymo (civilinė byla iškelta 2013-02-04), todėl sutuoktinio skola yra asmeninė ir nėra CK 3.109 straipsnyje  nurodytų pagrindų, pagal kurias prievolė galėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinio turto. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad antstolis kasmet atliko skolininko turto ir darbovietės paiešką, tačiau turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, nerado. 2013-09-02 antstolis patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinei priklausantį darbo užmokestį, kuris sutinkamai su CK 3.88 straipsnio nuostatomis, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o 2013-09-18 pasiūlė išieškotojui  kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Sutuoktiniai iki šių patvarkymų priėmimo nebuvo sudarę vedybinės sutarties, todėl, teismo nuomone, antstolis nepažeidė įstatymo reikalavimų, nes iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis pagal įstatymą aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 str. 1 d.), kas ir buvo padaryta. Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma (CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.), nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Remiantis išdėstytu, teismas darė išvadą, kad naikinti antstolio 2013-09-02 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0127/13/00847 nėra teisinio pagrindo, ir pareiškėjos skundo netenkintino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė R. P. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti (b.l. 22-23). Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog antstolis pirmiausiai turėjo aprašyti ir areštuoti bendrą turtą, pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo (CPK 667 str.), ir tik tada pradėti išieškojimą. Skolininko dalis nustatoma teismo nutartimi. Apeliantės nuomone, antstolis priimdamas patvarkymą nesilaikė šios tvarkos ir 2013-09-03 pateikė pareiškėjos darbovietei patvarkymą dėl skolos išieškojimo, pagal kurį iš darbo užmokesčio daromos išskaitos. Tik gavęs pareiškėjos skundą, antstolis pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų neturėjo jokių duomenų, kad išieškotojas būtų kreipęsis į teismą. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino sudarytą vedybų sutartį ir nustatė, kad antstolis turtą areštavo iki sutarties sudarymo, ir neatsižvelgė į tą sutarties sąlygą, kad pagal savo prievoles atsiradusias iki santuokos sudarymo, ir/ar atsiradusias santuokos metu, kiekvienas sutuoktinis atsako savo asmeniniu turtu.  

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį ir tuo pagrindu, kad iš N. K. priteista 10425,57 Lt suma su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis yra asmeninė N. K. prievolė.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės R. P. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku.

Apeliantė taip pat teigia, kad antstolis pradėdamas išieškojimą iš jos darbo užmokesčio nesilaikė įstatyme nustatyto eiliškumo.

Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0127/13/00847 medžiagos nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-04-03, remdamasis Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimu išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-645-90/2013 dėl 9675,77 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 759,80 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš N. K. ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai. Antstolio S. V. 2013 m. balandžio 25 d. patvarkymu vykdomasis raštas priimtas vykdymui ir skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą gražiuoju. Antstolis 2013 m. rugsėjo 2 d. ir 2013 m. rugsėjo 18 d. patvarkymais nutarė areštuoti 11927,08 Lt sumą, esančią skolininko sąskaitose.

Teismas pažymi, jog Civilinio kodekso CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp apeliantės R. P. ir jos sutuoktinio N. K. (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta vedybų sutartis (b.l. 12-15). Apeliantė R. P. atskirąjį skundą grindžia tuo, kad lėšos, į kurias antstolis nukreipė išieškojimą, yra jos asmeninė nuosavybė (pagal sutarties 2.2 punktą), o šios sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad pagal savo prievoles atsirasiančias nuo šios sutarties sudarymo dienos, ir/ar atsiradusias iki santuokos sudarymo, ir/ar atsiradusias santuokos metu, kiekvienas sutuoktinis atsako savo asmeniniu turtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 3.101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Pagal Civilinio kodekso 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamu atveju ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama Civilinio proceso kodekso norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. P. ir skolininkas N. K. susituokė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje (akto įrašo Nr. 670; b.l. 4). Išnaudojus visas galimybes skolą išieškoti iš skolininko N. K., neradus realizuojamo turto ar pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pradėti išieškojimo veiksmai iš santuokinio turto, t.y. 2013 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu (reg. Nr. S-13-13589) antstolis S. V. pareikalavo iš skolininko sutuoktinės R. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomosios bylos Nr. 0127/13/00847 medžiaga). Šis patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo išsiųstas į R. P. darbovietę VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centrą. Iš apeliantės R. P. darbo užmokesčio 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo išskaityta 410,12 Lt, o 2013 m. rugsėjo mėnesį – 389,07 Lt, viso 799,19 Lt (b.l. 25). Šios lėšos yra saugomos antstolio S. V. depozitinėje sąskaitoje. Antstolis 2013-09-18 išieškotojui UAB DK „PZU Lietuva“ pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo iki 2013 m. lapkričio 1 d. (reg. Nr. S-13-14790).

Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis minėtą pasiūlymą išieškotojui pateikė po to, kai 2013-09-11 gavo pareiškėjos R. P. skundą dėl antstolio priimto patvarkymo panaikinimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog antstolis prieš pateikdamas pasiūlymą (2013 m. rugsėjo 18 d.) išieškotojui UAB DK „PZU Lietuva“ kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, 2013 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos R. P. darbo užmokesčio ir išsiuntė juos vykdymui į apeliantės darbovietę (vykdomosios bylos medžiaga).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ginčijamas patvarkymas (nors pavadinimas Dėl skolos išieškojimo ir priimtas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 priedo dokumento formą) realiai yra vykdomajame procese antstolio priimtas sprendimas, kuriuo ne vykdomas išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, o, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 667 straipsnyje nuostatas, areštuojama skolininko sutuoktinės R. P. darbo užmokesčio, kuris pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis, paliekant pareiškėjai teisę laisvai naudotis ir disponuoti neareštuota darbo užmokesčio suma. Areštuota darbo užmokesčio dalis yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje.

Teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad išieškotojas UAB DK „PZU Lietuva“ antstolio pasiūlymu nepasinaudojo ir iki nurodyto termino nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jei per antstolio nustatytą terminą prašymas teismui dėl skolininko turto dalies, nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnio reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas 

n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Žibutė Budžienė