Civilinė byla Nr. 2A-33-555/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-62-3-01779-2014-5

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.6.16.8.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.;

       3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

       (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 8 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3302-748/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims Š. S., J. G., Z. P., uždarajai akcinei bendrovei „Auto paslauga“, J. S., L. G., K. J. P., A. G., Virginijui K. Š., K. D., V. T., viešajai įstaigai „Itokos“ lenktynių komandai, E. G., J. B., R. O. M., D. B., valstybės įmonei Turto bankas, J. Ž., A. B., V. A., A. J., T. P., P. A. B., Ž. T. ir J. T..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti: 1) 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išformavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 14,1352 ha žemės ploto įtraukimo į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą; 3) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus raštu NR. (duomenys neskelbtini) įformintą sprendimą bei 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojo sprendimą, įformintą raštu „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM sudaryti su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji yra 65 nekilnojamojo turto objektų-pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, prie kurių buvo suformuotas 14,1352 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 2011m. liepos 22 d. išnuomotas 3 metų laikotarpiui. Besibaigiant žemės sklypo nuomos sutarčiai, ieškovė pateikė prašymą išnuomoti žemę prie statinių, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta sudaryti žemės sklypų nuomos sutartis, kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta išformuoti 14,1352 ha žemės sklypą ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta patvirtinti Karmėlavos kadastro vietovės 3109,52 ha žemės reformos žemėtvarkos projektą. Ieškovė pateikė skundą Kauno rajono žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, kuris 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojo sprendimu netenkintas. Ieškovė įrodinėjo, kad prašomi panaikinti aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymą bei kitus teisės aktus.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriui 2014 m. spalio 30 d. atlikus valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę, surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog valstybinė žemė, kurioje stovi ieškovei priklausantys inžineriniai statiniai-pamatai, esantys (duomenys neskelbtini) yra nenaudojama, labai apleista, apaugusi medžių-krūmų želdiniais, priversta šiukšlių, padangų, kai kur dar stovi likę metaliniai garažai. Atsakovė teigė, kad šie statiniai (inžineriniai)-pamatai nefunkcionuoja kaip atskiras objektas, juose nevykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla, todėl jie nėra eksploatuojami pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Juolab, kad pamatai-inžineriniai statiniai yra laikini statiniai ir pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį prie jų žemės sklypai neformuojami. Ieškovė nevykdė veiklos, žemės sklypo nuomos terminas baigėsi, todėl atsakovė turėjo teisę išformuoti žemės sklypą. Be to, ginčo teritorijoje esantys statiniai taip pat priklauso ir tretiesiems asmenims, jie turi teisę pretenduoti į valstybinės žemės nuomą ar pirkimą, todėl su ieškove negali būti sudaryta 14,1352 ha žemės nuomos sutartis, ji neturi nuosavybės teise tokio pobūdžio statinių, kad galėtų be aukciono nuomotis žemę iš valstybės.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinys atmestas, valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.

5.       Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl teisės ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę, esminę reikšmę turi ne sklype esančių statinių registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su statinių naudojimu ir sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog buvo eksploatuojami inžineriniai statiniai-pamatai ir nurodytiems veiklos tikslams realiai buvo naudojama esminė ginčo žemės sklypo dalis, t. y. ieškovė neįrodė, kad ginčo žemės sklypas yra reikalingas statinių eksploatacijai.

6.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nenaudojo žemės sklypo pagal jos paskirtį, įregistruotą naudojimo būdą ir pobūdį, neeksploatavo jo (sklypo) naudingų savybių ir pažymėjo, kad vien tai, jog egzistuoja statiniai, priklausantys asmeniui nuosavybės teise, nesuteikia teisės į žemės nuomą. Žemės sklypo nuoma tiesiogiai susieta su esančių jame statinių ir įrenginių eksploatavimu, o tokia veikla turėjo būti vykdoma nuo pat sutarties sudarymo ir sklypo perdavimo ieškovei pradžios ir tęsiama, pretenduojant į naują žemės nuomos sutarties terminą.

7.       Teismas nesirėmė Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2S-91-436/2010, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovės vykdomos veiklos eksploatuojant statinius-pamatus ir kitus statinius, šios veiklos funkcinės paskirties atitikimo, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl ankstesnio laikotarpio reikšmingų faktų, o šioje byloje yra nustatinėjamas jau vėlesniu laikotarpiu buvęs žemės sklypo naudojimo būdas ir jame vykdoma/nevykdoma veikla.

8.       Teismas nustatęs, jog statiniai nėra naudojami, sprendė, kad ieškovei neeksploatuojant šių statinių veiklai vykdyti nuomojame žemės sklype, netvarkant žemės sklypo, pagrįstai buvo atsisakyta sudaryti žemės nuomos sutartį su naujam terminui.

9.       Dėl žemės sklypo išformavimo teismas nurodė, jog valdydama valstybinę žemę patikėjimo teise, atsakovė buvo kompetentinga teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo tolesnio tvarkymo ar išformavimo, kadangi buvo priimtas sprendimas toliau nebeišnuomoti jo ieškovei. Be to, teismas, įvertinęs ginčijamų aktų sudarymo aplinkybes, atmetė ir ieškovės argumentus dėl ginčijamų administracinių aktų dėl žemės sklypo išformavimo nemotyvavimo ir pažymėjo, kad juose yra nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindas bei išsamūs motyvai, kas patvirtina priimtų sprendimų teisėtumą.

10.       Teismas taip pat pažymėjo, jog 14,1352 ha ploto ginčo sklype yra ne tik ieškovei priklausantys statiniai-pamatai bei statiniai-tvora, bet ir tretiesiems asmenims priklausantis mūrinis pastatas, kuriame yra 34 garažų boksai. Tretieji asmenys naudojasi tam tikra sklypo dalimi savo statinio-mūrinio pastato eksploatacijai ir yra išreiškę pageidavimą nuomotis valstybinę žemę, o šių aplinkybių neneigė ir pati ieškovė.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai nustatė dalį faktinių aplinkybių dėl statinių priklausomybės, nuomos sutarčių sudarymo, prašymų pateikimo, tačiau neteisingai vertino įrodymų visumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje, todėl nepagrįstai sprendė, kad ginčo sklypas nėra naudojamas ieškovės nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.  

1.2.       Pirmosios instancijos teismas sprendė ginčą lyg nutraukinėtų žemės nuomos sutartį, tačiau tai nėra šios bylos dalykas, todėl buvo nepagrįstai taikytos žemės nuomos nutraukimą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir be jokio pagrindo buvo taikoma CK 6.564 straipsnio 1 dalis.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-91-436/2010, nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl ieškovės vykdomos veiklos eksploatuojant statinius-pamatus ir kitus statinius, ir joje nustatytais prejudiciniais faktais.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatas bei 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 nuostatas.

1.5.       Ginčo žemės sklype yra tretiesiems asmenims priklausantys statiniai-mūrinių garažų boksai, kurių eksploatacijai reikalinga apie 930 kv.m., ir dėl kurio ieškovė sutiktų, kad išnuomojamas žemės plotas galėtų būti mažinamas 930 kv.m. plotu. Analogiškomis aplinkybėmis ieškovei jau yra išnuomotas 0,4992 ha žemės sklypas prie tokių pat statinių 40 metų laikotarpiui, kuris yra kompleksiškai susijęs su ginčo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais (šios aplinkybės konstatuotos ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-91-436/2010).

1.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovė buvo kompetentinga teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo išformavimo. Nei Žemės įstatymas nei kiti teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės išformuoti suformuotus žemės sklypus.

1.7.       Nesilaikyta Žemės įstatyme nustatytų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygų ir tvarkos. Ginčijamais administraciniais aktais buvo panaikintas administraciniais aktais ir detaliuoju planu suformuotas ir įregistruotas ginčo žemės sklypas. Sklypo išformavimas yra tapatus sklypo ribų panaikinimui. Neaišku kodėl buvo panaikintas sklypo suformavimo sprendimas. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra specialusis planas – norminis aktas, kuris negali būti pakeičiamas jį atšaukiant.

12.       Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo sklype yra ne statiniai, o tik pamatai kitų inžinerinių statinių ir didžiuliame valstybinės žemės sklypo plote jokia ūkinė veikla, susijusi su statinių eksploatacija pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nevykdoma.

2.2.       Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-91-436/2010, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi šiuo atveju yra nagrinėjamas vėlesniu laikotarpiu buvęs žemės sklypo naudojimo būdas ir jame vykdoma/nevykdoma veikla.

2.3.       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad statinių teisinė registracija VĮ Registrų centre gali patvirtinti faktą, kad visi statiniai funkcionuoja kaip atskiri objektai, kadangi lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė vykdytų veiklą, susijusią su statinių naudojimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Statinio pamatų, nors ir įregistruotų nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu, todėl ieškovė negali įgyti žemės sklypo remiantis 1999 m. kovo 9 d. nutarimu. Ginčo plote nėra nei vieno statinio, kuris atitiktų Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką.

2.4.       2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 25 punktas suteikia atsakovei teisę teikti prašymą išregistruoti nekilojamąjį daiktą, kuris nuosavybes teise priklauso valstybei. Sprendimas išformuoti žemės sklypą buvo priimtas pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, kaip išvestinis sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi teisės be aukciono išsinuomoti ginčo valstybinės žemės sklypą.

2.5.       Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio, to tarpu įpareigojus atsakovę sudaryti su ieškove ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, akivaizdžiai nebūtų išlaikomi Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 2.4 ir 28 punktuose keliami reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės teisės be aukciono nuomotis valstybinę žemę bei suformuoto žemės sklypo išformavimo teisėtumo.

15.       Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės įstatyme nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.

16.       Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) 2.2 punkte įtvirtinta, kad šios Taisyklės, be kita ko, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių. Taisyklėse nustatyta, kad: naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau – asmenys) (27 punktas); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28.1 punktas); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas), (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

17.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Narėpų metaliniai garažai“ yra nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovei nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas 80B2p, remonto dirbtuvės 77P1gb, kiemo statiniai-tvora, kiemo aikštelė ir kiti kiemo statiniai (buvusių metalinių garažų pamatai). Ginčo žemės sklypas 14,1352 ha ploto, registro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir 2004 m. vasario 18 d. įregistruotas VĮ Registrų centre Lietuvos Respublikos nuosavybės teise, 2004 m. vasario 3 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2008 m. rugpjūčio 14 d., įregistruotas žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. 2011 m. liepos 29 d. sudaryta nuomos sutartis su ieškove, kurios terminas nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2014 m. liepos 22 d. (t. 1, b. l. 46). Kadastro duomenys patikslinti 2011 m. liepos 22 d. NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tuo pačiu įsakymu šį žemės sklypą nuspręsta išnuomoti ieškovei trejų metų terminui kaip sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (t.1, b. l. 38).

18.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti rašytinę žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovei priklausantys statiniai, nuomos sutartį su ieškove. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jo nagrinėtose bylose akcentuojama, kad teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

19.       Byloje nustatyta, kad metalinių garažų aikštelę, į kurios kompleksą įeina ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, pastatyta 1984 m. Lietuvos TSR automėgėjų draugijos, ginčas byloje dėl statinių (tvorų, vartų, asfaltuotų kelių, aikštelių, taip pat metalinių garažų pamatų) statybos neteisėtumo nekyla. Taigi, ieškovė yra teisėta statinių savininkė.

20.       Kita būtina sąlyga, suteikianti teisę išsinuomoti žemę ne aukciono būdu, siejama su tuo, ar savininkas su statiniais elgėsi kaip su savo nuosavybe, t. y. savininkas jais naudojosi, ar jų naudojimas ir jų turėjimas atitiko savininko interesus. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Narėpų metaliniai garažai“ veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto, priklausančio bendrovei nuosavybės ar kita teise, nuoma, be to bendrovė vykdo kitą, LR įstatymais nedraudžiamą komercinę ūkinę, veiklą (t.1, b. l. 31). Ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai (tvoros, vartai, asfaltuoti keliai, aikštelės, metalinių garažų pamatai) yra skirti vieningai komercinei veiklai – paslaugų, skirtų garažų vietų nuomai, teikimui. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad garažų pamatai yra išsidėstę ir apima visą sklypo teritoriją, todėl yra pagrindas spręsti, kad tvoros ir vartai skirti aptvertoje teritorijoje esančių statinių apsaugai, keliai ir aikštelės patekimui prie aptvertoje teritorijoje esančių statinių, garažų pamatai garažų vietų nuomai, t. y. nustatytos aplinkybės įgalina išvadą, kad ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai turi apibrėžto naudojimo ir ūkinės veiklos pobūdį.

21.       Atsakovė atsisakydama išnuomoti ginčo žemės sklypą savo atsisakymą argumentavo tuo, jog ieškovė neįrodė kokią veiklą ji vykdo naudojamame sklype eksploatuodama tik dalį jai nuosavybės teise priklausančių statinių – garažų pamatus. Su tokia atsakovės, taip pat ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria išskirtas ir vertintas tik vieno, ieškovei nuosavybės teise valdomo turto-garažų pamatų naudojimas, teisėjų kolegija sutikti pagrindo neturi. Minėta, kad ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai yra skirti vieningai komerciniai veiklai, jie yra funkciškai susiję (nuomojamos vietos, kurios yra aptvertos), bylos medžiaga nėra paneigtos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovė ginčo teritorijoje vykdo komercinę veiklą-nuomoja automobilių stovėjimo vietas, todėl šie įrodymai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė su ginčo žemės sklype esančiais statiniais elgėsi kaip su savo nuosavybe, t. y. juos prižiūrėjo, jais rūpinosi pagal savo poreikį ir galimybes-tiek, kiek tai atitiko jos interesus.

22.       Pagal pateiktą ginčo žemės sklypo VĮ Registrų centro išrašą pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis-kita, naudojimo būdas-komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis-prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės teisės išsinuomoti ginčo žemės sklypą ne aukciono tvarka netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą bei nustatinėjo aplinkybes ir vertino atsakovės pateiktus duomenis apie teritorijoje egzistuojančią tvarką. Esminė reikšmė turi būti teikiama ne tam ar žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, kita vertus ginčas dėl žemės naudojimo pagal paskirtį nekyla, o tam, ar savininkas su statiniais, esančiais ginčo žemės sklype, elgėsi kaip su savo nuosavybe.

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės tikslinę paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, sprendžia, kad nustatytos visos sąlygos, suteikiančios teisę ieškovei žemę nuomotis ne aukciono tvarka. Pripažintina, kad egzistuoja pagrindinės valstybinės žemės nuomos sąlygos, t. y. teisėtas pastatų buvimas žemės sklype, ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai turi apibrėžtą paskirtį, pastatų savininkas jais naudojasi pagal savo poreikį ir galimybes, pastatų naudojimas atitinka ieškovės įstatuose nustatytą veiklą, tai reiškia, kad žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius.

24.       Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės sklypu laikoma teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamo turto registre. Civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.546 straipsniu, žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės ar privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre.

25.       Minėta, kad ginčo žemės sklypas yra identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas,  t. y. nustatyta būtina sąlyga norint sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Byloje nustatyta, kad su atsakove buvo sudaryta terminuota žemės nuomos sutartis, šios sutarties sąlygose nebuvo aptartos išnuomojamoje žemėje esančių statinių naudojimo sąlygos pasibaigus nuomos terminui ar kitos nuomininko pareigos dėl žemės sutvarkymo ir grąžinimo nuomotojui, kas sudaro pagrindą, esant įstatymo nustatytoms aplinkybėms, tęsti nuomos santykius. Išnuomojus valstybinę žemę statiniams eksploatuoti, sudarytos sąlygos jų savininkei juos naudoti saugaus naudojimo terminą iki kol jie pasieks kritinį nusidėvėjimo lygį ir taps nebenaudojami. Byloje duomenų, kad ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai pasiekė kritinį nusidėvėjimo lygį ir tapo nebenaudojami nėra pateikta, sąlygos, dėl kurių nuomos sutarties terminas negalėtų būti pratęstas, taip pat nenustatytos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 34 punktu, ieškovė, pageidaujanti ir turinti teisę išsinuomoti savo naudojamą žemės sklypą be aukciono pateikė prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir nurodė statinių ir įrenginių, esančių prašomame unikalius numerius.

26.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo teisinius santykius reguliuoja Žemės, Teritorijų planavimo įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas apibūdinamas, kaip visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemėvaldų projektai (planai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra viena iš žemėvaldų projektų (planų) rūšių, patenkančių į žemėtvarkos dokumentų sistemą, kurie rengiami ir įgyvendinami šio tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

27.       Byloje nustatyta, kad ginčijamas atsakovės 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta išformuoti 14,1352 ha žemės sklypą ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro buvo priimtas, sprendžiant, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudoja pagal paskirtį.

28.       Nagrinėjamu atveju, dėl šios nutartyje 20-26 punktų motyvuose išdėstytų argumentų atsakovės sprendimas, kuriuo atsisakyta su ieškove sudaryti nuomos sutartį motyvuojant tuo, jog ieškovė ginčo žemės sklypo ir jame esančių pastatų faktiškai nenaudoja, negali būti pripažintas pagrįstu. Be to, tokia aplinkybė, kaip žemės sklypo nenaudojimas, naudojimas pastatams eksploatuoti mažesne apimtimi, naudojimas ne pagal paskirtį ir pan., tik sudaro prielaidas parengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo atitinkamai ir būtų pertvarkytas žemės sklypo naudojimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1124-10).

29.       Byloje pripažįstama aplinkybė, jog ginčo žemėje yra tretiesiems asmenims priklausantys statiniai-mūrinių garažų boksai, kurių eksploatacijai, pagal pateiktą „Siūlomo formuoti žemės sklypo prie esamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) schemą, reikalingas 930 kv.m. žemės plotas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1; 2 ir 6 dalių nuostatas, tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, turi būti rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.

30.       Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė, norėdama pertvarkyti ginčo žemės sklypą, tai galėjo atlikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir žemės įstatymų nustatyta tvarka, o ne išformuodama ginčo žemės sklypą, t. y. tik galiojančio teritorijų planavimo dokumento pakeitimas nustatyta tvarka, sudaro teisinį pagrindą atitinkamai pertvarkyti žemės sklypą, kuris prieš tai nustatyta tvarka buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš viso to darytina išvada, kad ginčijamas atsakovės įsakymas, kuriuo buvo išformuotas žemės sklypas, yra neteisėtas, nes neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų. Pripažinus neteisėtu žemės sklypo išformavimą yra pagrindas spręsti, kad neteisėtai ginčo žemės plotas įtrauktas į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą. 

31.       Byloje esant pagrindui spręsti, kad ieškovės valdomi nuosavybės teise priklausantys statiniai sudarė jai teisines prielaidas tęsti ginčo žemės sklypo nuomos santykius, atsakovei pateikus prašymą išnuomoti jai ginčo žemės sklypą, tačiau atsakovei šio prašymo netenkinus buvo apribota ieškovės teisės naudoti statiniams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, nesant teisinio pagrindo buvo išformuotas identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas ginčo žemės sklypas, todėl ginčijami 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus raštas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta su ieškove sudaryti nuomos sutartį bei 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo raštas „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriu buvo atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atsisakymo sudaryti nuomos sutartį bei 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išformavimo bei išvestinis reikalavimas dėl ginčo žemės plotas įtraukimo į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą naikintini. Atsakovė įpareigotina tęsti administracinę procedūrą, įvertinus tretiesiems asmenims reikalingą jų statiniams eksploatuoti 930 kv.m. žemės plotą, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies – Kauno apskrities viršininko administraciją įpareigotina sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove dėl 14,0422 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį.

32.       Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas  netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovės teisę be aukciono nuomotis valstybinę žemę bei dėl suformuoto žemės sklypo išformavimo teisėtumo, todėl sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškiniu pareikšti reikalavimai tenkintini iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

33.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinus iš dalies, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi yra patenkinti visi ieškovės ieškinio reikalavimai, t. y. naikintini jos prašomi administraciniai aktai bei atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškove žemės nuomos sutartį, todėl laikytina, jog šiuo atveju palankus teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai ir dėl to yra pagrindas jai iš atsakovės priteisti jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

34.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 308,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 144,81 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 144,81 Eur – teisinės konsultacijos, susipažinimas su byla, procesinių dokumentų priedų surinkimas, kopijavimas, 350,00 Eur – skundo teismui surašymas, 250,00 Eur – ieškinio teismui surašymas ir 400,00 Eur atstovavimas teisme (5 t., b. l. 69-73).

35.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

36.       Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso įvyko septyni teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra apie keturias valandas, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (400,00 Eur) už atstovavime teisme viršija nustatytus maksimalius dydžius (725,60 (714,50+ 714,50+ 699,80+ 699,80+ 713,90+ 713,90+ 822,80 /7)*0,1*4 h), be to Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio galiojusiose iki 2015 m. kovo 19 d. (redakcija 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85) (toliau – Rekomendacijos) nebuvo numatytos išlaidos, susijusios teisių konsultacijų teikimu, susipažinimo su byla ir pan., todėl įvertinus, kad ieškovės prašomos priteisti šios išlaidos susidarė iki 2014 m. rugsėjo 12 d. (5 t., b. l. 72-73), šios išlaidos nepriteistinos. Kitos išlaidos, t. y. skundo ir ieškinio parengimo išlaidos, neviršija nustatytų Rekomendacijose maksimalių dydžių, todėl iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 890,24 Eur (250,00 Eur+350,00 Eur+290,24 Eur) teisinės pagalvos išlaidų ir 308,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1 198,24 Eur (980,24 Eur+308,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

37.       Be to, pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų (siuntimo) išlaidos sudarė 30,78 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

38.       Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, taip pat yra pagrindas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje yra sumokėjusi 308,21 Eur žyminio mokesčio (6 t., b. l. 149a, 164), kuris yra priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai.

39.       Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų (siuntimo) išlaidos sudarė 68,43 Eur, todėl tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Iš viso, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 99,21 Eur (30,78 Eur+ 68,43) procesinių dokumentų (siuntimo) išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :        

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies. 

Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išformavimo.

Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14,1352 ha žemės ploto įtraukimo į Karmėlavos kadastro vietovės teritorijos laisvos valstybinės žemės sąrašą.

Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus raštu NR. (duomenys neskelbtini) įformintą sprendimą bei 2014 m. lapkričio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojo sprendimą, įformintą raštu „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 14,0422 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prie bendrovei priklausančių statinių, nuomos sutartį.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“, j. a. k. 259906460, naudai priteisti 1 198,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Narėpų metaliniai garažai“, j. a. k. 259906460, naudai priteisti 308,21 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, valstybės naudai priteisti 99,21 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

                                                Nerijus Meilutis

                                                Egidijus Tamašauskas