Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-07-10][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-640-565-2018].docx
Bylos nr.: e2A-640-565/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 188704927 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

Civilinė byla Nr

                               Civilinės bylos numeris 2A-640-565/2018

                              Teisminio proceso numeris 2-48-3-03204-2016-5

              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo turtą pradėjus faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo močiutės V. T. mirties priėmė ir iki šiol valdo jos palikimą pagal oficialų testamentą - teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos močiutė V. T. 2012-10-08 su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriumi sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 46SŽN-(14.46.62.)-39, pagal kurią iš valstybės išsinuomojo 2,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo išnuomotas 25 metams. 2012-10-15 V. T. sudarė notarine tvarka oficialų testamentą, kuriuo paliko pareiškėjai nuomos teisę į aukščiau nurodytą valstybinės žemės sklypą. Po V. T. mirties į notarų biurą pareiškėja kreipėsi 2016 metų spalio mėnesį. Notarų biure buvo paaiškinta, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir būtina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nors pareiškėja po V. T. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jos palikimą priėmė faktiniu valdymu.

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Suinteresuotas asmuo nurodė, kad mirusiajai V. T. išnuomotą žemės sklypą dirba bei žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaruoja Z. B.. Todėl galima konstatuoti, kad pareiškėja šio žemės sklypo faktiškai nevaldo, juo nesinaudoja. Pareiškėjai faktiškai nevaldant žemės sklypo, nėra galimybės teigi, kad ji priėmė mirusiosios palikimą – nuomos teisę į žemės sklypą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nustatė, jog V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2012-10-08 V. T. su Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriumi, buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 46SŽN-(14.46.62.)-39, pagal kurią iš valstybės nuomojo 2,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo išnuomotas 25 metams, žemės sklypo naudojimo būdas - žemės ūkio paskirtis. 2012-10-15 V. T. notarine tvarka sudarė oficialų testamentą, kuriuo paliko pareiškėjai V. P. nuomos teisę į žemės sklypą.

4. 2014 m. ir 2015 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškose žemės sklypą deklaravo Z. B. ir O. M.. 2016 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškose deklaravo valstybinės žemės sklypą Z. B. ir T. M.. Z. B. su V. T. buvo žodžiu sutaręs, kad jam leidžiama dirbti žemės sklypą, jis šį sklypą dirbo apie 4 metus. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijai teikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas, kuriose deklaravo žemės sklypą ir gaudavo už jį išmokas. Taip pat nurodė, kad jis 2016 m. pavasarį žemės sklype pasėjo žieminius kviečius ir 2016 m. rudenį nuėmė jų derlių.

5. Byloje būtina nustatyti, kaip pasireiškė pareiškėjos veiksmai, priimant palikimą. Pareiškėja nurodė, kad ji išreiškė valią priimti palikimą, t.y., po močiutės mirties liepė Z. B., kuris dirbo žemės sklypą, atlaisvinti žemės sklypą, tačiau leido jam 2016 m. rudenį nusiimti derlių, kadangi jis 2016 metų pavasarį buvo pasėjęs žieminius kviečius. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad pareiškėja priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (LAT 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-95/2013).

6. Teismas sprendė, kad vien pareiškėjos žodinis pranešimas Z. B., kad jis po  pareiškėjos močiutės mirties negalės daugiau dirbti valstybinės žemės sklypo, negali patvirtinti, kad palikimą priėmė pareiškėja. Be to, teismas pripažino, kad pareiškėjos parodymai, duoti teismo posėdžio metu neatitinka jos pareiškimo, pateikto teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turinio,  nes pareiškime nurodyta, kad žemės sklypą faktiškai naudojo ji su vyru, 2016 m. pavasarį ji nurodytame žemės sklype pasėjo grūdines kultūras – kviečius, o teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad nuo 2010 m. iki 2016 m. rudens valstybinės žemės sklypu naudojosi, jį deklaravo ir gaudavo išmokas Z. B.. Pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, iš kurių matytųsi, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save valstybinės žemės sklypo nuomininke (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

7. Pareiškėja V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti. Pareiškėja savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus.

8. Pareiškėja iš karto po močiutės mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu, t. y., susisiekė su Z. B. bei nurodė jam atlaisvinti ir grąžinti pareiškėjai, kaip testamentinei paveldėtojai, močiutės nuomotą valstybinį žemės sklypą.

9. Pareiškėjos nurodymas Z. B. atlaisvinti žemės sklypą laikytinas aktyviu veiksmu, kuris turi būti vertinamas kartu su kitomis šioje byloje reikšmingomis aplinkybėmis yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškimą.

10. Sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nedraudžia perleisti naudotis žeme kitiems asmenims.

11. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodant, jog pareiškėja su vyru naudojosi valstybinės žemės sklypu padaryta klaida, tačiau teismas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes nesigilino, o pareiškimą atmetė, tinkamai neįvertindamas visų byloje apklaustų liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų.

12. Pareiškėjos 2016 m. rudenį pradėtas ūkininkavimas valstybinės žemės sklype patvirtina, jog pareiškėja pradėjo faktiškai naudotis žemės sklypu, kai tik juo nustojo naudotis Z. B..

13. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus.

14. Pareiškėjos močiutės V. T. nuomotas valstybinės žemės sklypas pareiškėjos šeimai nebuvo reikalingas, juo naudojosi kitas asmuo.

15. Su apeliaciniu skundu pareiškėja pateikė naujus įrodymus, tačiau jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, pareiškėja buvo atstovaujama advokato, todėl žinojo savo teises ir pareigas procese. Apeliaciniame procese pateikiami nauji įrodymai neturėtų būti priimami ir vertinami.

16. Pareiškėja teismo šališkumą ir netinkamą įrodymų vertinimą iš esmės grindžia tik tuo, jog jos pareiškimas buvo atmestas. Jokių objektyvių tokių aplinkybių pagrįsti šiems savo teiginiams pareiškėja nenurodė.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

18. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Apeliaciniame skunde pateiktame prašyme nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nenurodytos konkrečios bylai reikšmingos aplinkybės, kurias būtų galima išsiaiškinti tik nagrinėjant apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nepagrįsta, kodėl šios aplinkybės gali būti išsiaiškintos būtent tik nagrinėjant apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

19. Apeliacinis skundas atmetamas.

20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. spalio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi V. T. buvo išnuomotas 2 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir valstybinės žemės sklypas arba žemės sklypas). V. T. 2012 m. spalio 15 d. testamentu nuomos teisę į žemės sklypą pagal 2012 m. spalio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį paliko savo vaikaitei – pareiškėjai. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, liudytojo Z. B. parodymų, suinteresuoto asmens pateiktų duomenų matyti, kad V. T. apie 4 metus iki savo mirties valstybinės žemės sklypu nesinaudojo, šį žemės sklypą žodinio susitarimo su V. T. pagrindu dirbo liudytojas Z. B., kuris valstybiniame žemės sklype vykdomą žemės ūkio veiklą deklaravo nustatyta tvarka. V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl V. T. palikimo priėmimo. Pareiškėja teigia, kad V. T. palikimą ji priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

21. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių  ir pan.).

22. Šiuo atveju palikimas yra teisė nuomos pagrindais žemės ūkio veiklai naudoti valstybinės žemės sklypu. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, jog pareiškėja siekia nuomos pagrindais naudoti/pradėjo naudoti valstybinės žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Vieninteliu palikimo priėmimo veiksmu pareiškėja nurodė žodinį pokalbį 2016 m. pavasarį su Z. B., kad V. T. mirė, ir kad žemės sklypas Z. B. toliau nebus nuomojamas. Šis veiksmas nėra pakankamas pripažinti palikimo priėmimo faktą. Nors pareiškėja nurodė, kad negalėjo iš karto pradėti naudoti valstybinės žemės sklypą, nes Z. B. 2016 m. pavasarį žemės sklype buvo pasėjęs vasarinius kviečius, ir pareiškėja su Z. B. susitarė, jog pareiškėja palauks, kol rudenį bus nuimtas derlius, tačiau byloje nėra įrodymų, kad kviečiai buvo pasėti visame valstybinės žemės plote, o iš suinteresuoto asmens 2017 m. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. BR6 esančių duomenų matyti, kad liudytojas Z. B. žemės ūkio veiklą deklaravo tik dalyje valstybinės žemės sklypo. Pareiškėjos pateiktas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas apie 2013 m. balandžio 12 d. įregistruotą ūkininko ūkį taip pat nelaikytinas aktyviu palikimo priėmimo veiksmu.

23. Pareiškėjos nurodytais palikimo priėmimo veiksmais, t. y., žodiniu nurodymu liudytojui Z. B., kad valstybinės žemės sklypas jam nebebus nuomojamas, sudaro pagrindą abejoti pareiškėjos paaiškinimų nenuoseklumas. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja palikimo priėmimo veiksmais nurodė tai, kad pareiškėja valstybinės žemės sklypą faktiškai dirbo iki V. T. mirties, taip pat šį žemės sklypą pareiškėja dirbo ir po V. T. mirties – (duomenys neskelbtini), kai tik prasidėjo lauko darbai, žemės sklype pasėjo kviečius. Pareiškėja savo paaiškinimus pakeitė po to, kai suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą pateikė duomenis, kad valstybinį žemės sklypą ilgą laiką dirba ir šią veiklą nustatyta tvarka deklaruoja liudytojas Z. B.. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad pareiškimą surašė advokatė, neįsigilinusi į situaciją ir suklydusi, tačiau pareiškimą pasirašė pati pareiškėja, todėl pareiškėja negalėjo nežinoti, kokios aplinkybės yra nurodytos pareiškime.

24. Nors pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pareiškėja nepradėjo valdyti kito V. T. turto, o pareiškėja, jos teigimu, priėmė ir pradėjo valdyti absoliučiai visus V. T. turėtus ir paliktus daiktus, pareiškėja jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, pareiškėjai testamentu yra palikta tik nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja neteigė ir neįrodinėjo, kad ji yra vienintelė ne tik testamentinė, bet ir įstatyminė V. T. įpėdinė. Todėl kito V. T. palikimo faktinio valdymo faktas šiuo atveju nėra aktualus (CK 5.50 str. 3 d.).

25. Nepagrįstas pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, kad, pareiškėjos pareiškimo netenkinus, valstybinės žemės sklypas bus grąžintas į žemės fondą ir paskirtas asmenims, pretenduojantiems i nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, o tai pažeistų 2012 m. spalio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, pagal kurias valstybinės žemės sklypas V. T. buvo išnuomotas 25 metams. Pažymėtina, kad pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 2 p. žemės sklypas išnuomojamas 25 metams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo atkurti nuosavybės teise priėmimo dienos, jeigu į šį žemės sklypą numatyta atkurti nuosavybės teises.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 326 str. 1 d. 1 p.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė :

 

              Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

              Teisėja                                        Rūta Burdulienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-95/2013
  • CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • CK5 5.51 str. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
  • CPK