(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Linai Vaitkuvienei,

atsakovės 544-ajos garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei 544-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį atsakovei 544-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – atsakovė arba bendrija), prašydama priteisti iš atsakovės 1 617,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2016-2020 mokestinius laikotarpius, 221,27 Eur dydžio palūkanų už neįvykdytas mokestines prievoles už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2020 m., 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 7 d. Nr. 1030-01 „Dėl valstybinės žemės klypo Vilniaus mieste išnuomojimo 544-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai“ įsakymu, su atsakove 1999 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01/99-20694 (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu, atsakovė 99 metams išsinuomojo 1976 kv. m. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nevykdė jai nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl ko susidarė 1 838,38 Eur mokesčio nepriemoka, t. y. mokestis už valstybinės žemės nuomą – 1617,11 Eur ir apskaičiuotos 5 proc. metinės materialinės palūkanos 221,27 Eur už 2016-2020 m. laikotarpį. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Remiantis nuomos sutarties 12 punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį. Pagal nuomos sutarties 14 punktą už pareigų, reikalavimų nevykdymą atsakovė atsako pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalis, 6.552 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6. numato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą, iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. To paties nutarimo 1.4 punktas nustato, jog konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Pagal teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, savivaldybė, nebūdama valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, surenka pajamas už išnuomotą ir (ar) naudojamą valstybinę žemę ir turi reikalavimo teisę dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisykles (su vėlesniais pakeitimais) (abi kartu – Taisyklės), kuriomis reglamentuota mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą Reg. Nr. 1/28850, galima matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise žemės sklypus valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Atsakovė aktualiu mokestiniu laikotarpiu yra įvardijama kaip minėtos nuomos sutarties šalimi – nuomininke ir ši nuomos sutartis yra išviešinta. 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 8.1. punkte nustatyta, kad jei valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta arba sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas, arba nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, įsigytas iki 2008 m. gruodžio 31 d. (išskyrus 8.2, 8.3, 8.4 ir 8.5 punktuose numatytus atvejus), mokestis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto šių taisyklių 11 punkte, 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 8.2. punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka yra tokia, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta, arba sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas, arba nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, įsigytas po 2009 m. sausio 1 d., mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto taisyklių 12 punkte. Ieškovė nurodo, kad nuomojamos sklypo dalies apmokestinamoji vertė nustatyta nuomos dokumentuose – 17614,98 Eur (60 821 Lt) (Nuomos sutarties 12 punktas). Už 2016 ir 2017 mokestinius metus buvo paskaičiuotos tokios mokestinės prievolės: žemės sklypo plotas yra 0,1976 ha, apskaičiuota apmokestinamoji vertė buvo 17 614,98 Eur (60 821,00 Lt), o tarifas buvo nustatytas pagal 2014 m. gegužės 14 d. Nr. 1-1792 taisyklių (2016 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 480 redakcija) 9.1 punktą, t. y. 1.5 proc. Vadinasi, mokestis apskaičiuojamas taip – 17 614,98 Eur (60 821 Lt) x 1,5 proc. = 264,22 Eur. Už 2018 ir 2019 mokestinius metus buvo paskaičiuotos tokios mokestinės prievolės: žemės sklypo plotas yra 0,1976 ha, o apskaičiuota apmokestinamoji vertė buvo 17 614,98 Eur (60 821 Lt), o tarifas buvo nustatytas pagal 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 1-1236 taisyklių 11.1 papunktį, t. y. 2 proc. Vadinasi, mokestis apskaičiuojamas taip – 17614,98 Eur (60 821 Lt) x 2 proc. = 352,30 Eur. Už 2020 mokestinius metus buvo paskaičiuotos tokios mokestinės prievolės: žemės sklypo plotas yra 0,1976 ha, o apskaičiuota apmokestinamoji vertė buvo 17 614,98 Eur (60 821 Lt), o tarifas buvo nustatytas pagal 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 1-1236 taisyklių (2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-35 redakcija) 11.1 punktą, t. y. 2,5 proc. Vadinasi, mokestis apskaičiuojamas taip – 17 614,98 Eur (60 821 Lt) x 2,5 proc. = 440,37 Eur. Atsakovė nemokėdama valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2016 – 2020 m. laikotarpį pažeidė aukščiau minėtų teisės aktų bei valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas, todėl iš viso susidarė 1 838,38 Eur įsiskolinimas (įsiskolinimas už valstybinės žemės nuomą bei materialinės palūkanos). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius 2021 m. spalio 13 d. registruotu laišku atsakovės buveinės adresu išsiuntė priminimą dėl žemės nuomos mokesčio raštu Nr. A51-98492/21(2.14.3.6E-AD25), kuriuo buvo prašoma per 20 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius, tačiau atsakovė įsiskolinimo pilnai iki šiol nepadengė.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo: 1) pripažinti 991,37 Eur dydžio įsiskolinimą bendrą bendrijos skola su 5 proc. palūkanomis; 2) išreikalauti iš VĮ Registrų centro nekilnojamo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamo daikto patikslintus kadastro duomenis pakeitus patalpos (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) kadastro duomenų išrašus su istorija; 3) nustačius tikruosius „Naujojo pastato“ savininkus, pripažinti jiems likusią bendros skolos su 5 proc. palūkanomis dalį, t. y. 488,28 Eur sumoje; 4) išreikalauti iš VĮ Registrų centro duomenis apie visus 544-tos GSEB garažų patalpų savininkus.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Anot atsakovės 2021 m. spalio 13 d. ieškovės teismui pateiktas priminimas dėl žemės nuomos mokesčio yra niekinis, nes jame nėra atžymos apie šio dokumento įteikimą atsakovei, todėl ji negalėjo žinoti, apie susidariusią skolą ir negalėjo laiku atsiskaityti. Pirmasis atsakovės apie susidariusią skolą gautas dokumentas yra 2022 m. sausio 14 d. teismo įsakymas, todėl 2016 metams priskirtai skolai yra suėjęs 5 metų senaties terminas ir ji negali būti skaičiuojama (LR Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje nuo 1 617,11 Eur sumos yra klaidingai apskaičiuotos 5 proc. metinės materialinės palūkanos, kurios sudaro ne 221,27 Eur., o 80,86 Eur (1 617 Eur x 5 proc. :100proc. = 80,86 Eur). Atsakovė pažymi, jog sutinka, su ieškovės ieškinyje paskaičiuotomis tokiomis mokestinėmis prievolėmis už 2017 metus – 17 614,98 Eur x 1,5 proc. = 264,22 Eur, už 2018 metus – 17 614,98 Eur x 2,0 proc. = 352,30 Eur, už 2019 metus – 17 614,98 Eur x 2,0 proc. = 352,30 Eur; už 2020 metus – 17 614,98 Eur x 2,5 proc. = 440,37 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi, materialinės 5 proc. dydžio palūkanos sudarytų 70,46 Eur (1409,19 Eur : 100 proc. x 5 proc.). Visa skola – 1 479,65 Eur. 2004 m. lapkričio 29 d. tarp atsakovės ir UAB „LNTV“ buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kurios 2 straipsnyje nustatyta, jog šalys įsipareigoja bendrai veikti, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, siekiant šių bendrų tikslų - žemės sklype virš garažų pastatyti pastatą (toliau – naujasis pastatas) su automobilių stovėjimo aikštele. Jungtinės veiklos sutartis 6 straipsnyje nustatyta, kad užbaigus statybos darbus šalys taps žemės sklypo bendra nuomininkais. Kiekvienai iš šalių tenkančio nuomojamo ir pastatu užstatytos žemės sklypo dalis, bus proporcinga šalims po statybos darbų priklausančių patalpų plotui. Prie UAB „LNTV“ priskirtinos žemės sklypo dalies taip pat priskiriamas automobilių stovėjimo aikštelės plotas. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad „Naujasis pastatas“ buvo pastatytas 2006 m. vasario 23 d. Jame atsakovei priskirtas plotas sudaro 1827,72 m2 arba 67 proc. pastato patalpų ploto; UAB „LNTV“ priskirtas plotas sudaro 1237,42 m2 arba 33 proc. pastato patalpų ploto, neįskaičius automobilių stovėjimo aikštelės aploto, kuris neįtrauktas į VĮ Registrų centras išrašą. Atsakovės manymu, visa skola šios dienos duomenimis turėtų būti paskirstyta taip: atsakovė skolinga 991,37 Eur (1 479,65 Eur x 67 proc. : 100 proc.); „Naujojo pastato“ savininkas skolingas 488,28 Eur (1 479,65 Eur x 33 proc. : 100 proc.). Iš byloje pateiktų VĮ Registro centro išrašų nėra galimybės nustatyti, kas yra „Naujojo pastato“ pastatyto ant atsakovės garažų bendrijos stogo savininkas. Statybos darbus vykdė UAB „LNTV“, tačiau nuosavybės teisių į šį statinį neįregistravo. Atsakovė nurodo, kad kreipėsi į UAB „Lupra“, kuri nuo 2006 metų šiose patalpose įrengė prekybos centrą Kubas ir jame vykdo veiklą, su prašymu pateikti visą turimą informaciją apie šių patalpų savininką. UAB „Lupra“ atsiliepime nurodė, kad jie yra šių patalpų nuomininkai, o patalpų nuomotojai yra UAB „Nekilnojamo turto valdymas“, tačiau sudarytos nuomos sutarties nepateikė. UAB „Lupra“, nepateikė ir pirminės nuomos sutarties su UAB „LNTV“. Kadangi UAB „Lupra“, yra žinomi visi „Naujojo pastato“ savininkai su kuriais, kaip ji tvirtina yra sudariusi patalpų nuomos sutartis, tačiau jų nenurodo, tai UAB „Lupra“ turėtų būti įtraukta į bylą atsakove.

5.       Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nutarta nustatyti byloje pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis).

6.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad palaiko ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

7.       Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad 2021 m. spalio 13 d. priminimas atsakovei buvo išsiųstas registruotu paštu, atsakovės VĮ „Registrų centre“ registruotos buveinės adresu. Vadovaujantis CK 2.49 straipsnio 3 dalimi, priminimas buvo siųstas atsakovės registruotos buveinės adresu, todėl apie susidariusį įsiskolinimą buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės manymu, priežastys dėl kurių atsakovė negauna korespondencijos (atsisako priimti ar pasirašyti jai siunčiamus registruotus laiškus) nepaneigia fakto, jog ji apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuota tinkamai. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad už 2016 metus priskaičiuotai skolai yra suėjęs 5 metų senaties terminas ir ji negali būti skaičiuojama vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos mokestis, jo apskaičiavimo tvarka nėra reguliuojama LR mokesčių administravimo įstatymo. Mokesčių administravimo įstatymas yra taikomas tik mokesčiams, kurie yra išvardinti to įstatymo 13 straipsnyje. LR mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nėra nurodyta, jog pagal šį įstatymą būtų administruojamas Valstybinės žemės nuomos mokestis. Jeigu LR mokesčių administravimo įstatymas būtų taikomas valstybinės žemės nuomos mokesčiui, tai būtų mokestinis ginčas, o mokestiniai ginčai yra nagrinėjami administraciniuose teismuose, o ne bendrosios kompetencijos teismuose. Valstybinės žemės nuomos mokestis nors ir vadinamas mokesčiu, tačiau iš esmės tai yra nuompinigiai. Kaip minėta ieškinyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šis mokestis turi išskirtinį reglamentavimą, tačiau iš esmės jam taikomos civilinės teisės nuostatos, todėl ir ginčai dėl šio mokesčio nagrinėjami civiline, o ne administracine tvarka. Ieškovė nurodo, kad kaip jau nurodyta ieškinyje, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 7 d. Nr. 1030-01 „Dėl valstybinės žemės klypo Vilniaus mieste išnuomojimo 544-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai“ įsakymu, 1999 m. balandžio 7 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01/99-20694. Vadovaujantis minėtos sutarties 1 punktu būtent atsakovė 99 metams išsinuomojo 1976 kv. m. žemės sklypą. Nuomos teisių ir pareigų negalima pasidalinti be nuomotojo žinios. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties 10 punkte aiškiai nurodyta, kad sklypą subnuomoti galima tik nuomotojui leidus, t. y. turėjo būti gautas tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi duomenų, jog toks sutikimas buvo gautas ir subnuomos sutartis buvo sudaryta, nes ji VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruota. Pagal aptariamą sutartį, kuri yra įregistruota Registrų centre, visas sklypas yra išnuomotas atsakovei, jokių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ valstybinės žemės nuomos mokesčio prievolių Vilniaus miesto savivaldybė neskaičiuoja ir neskaičiavo, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo, taigi nėra jokio dvigubo apmokestinimo. Ieškovė pažymi, kad 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas (Taisyklių 1 priedas) už einamuosius mokestinius metus juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis, pildo patys ir teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriui (toliau – skyrius) iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Deklaracijos priimamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus 16 arba 17 darbo vietoje, el. paštu savivaldybe@vilnius.lt arba pasinaudojus elektronine paslauga „Juridinių asmenų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų priėmimas“. Nepateikus valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų iki nustatyto termino, skyrius apskaičiuoja valstybinės žemės nuomos mokestį pagal turimus duomenis. Nurodyta nuostata galiojo visais aktualiais mokestiniais laikotarpiais. Taigi juridiniai asmenys, taip pat ir atsakovė, patys pildo ir teikia Savivaldybei deklaracijas ir neturi būti kaip nors papildomai informuojami. Pažymime, jog 2011, 2012 ir 2014 m. savo deklaracijose atsakovė deklaruodavo visą nuomojamą plotą 0,1976 ha, tai darytina išvada, kad atsakovė pati teikdavo deklaracijas kaip ir priklauso už visą nuomojamą plotą. Ieškovė papildomai paaiškina, kad pridedamose deklaracijose nurodytas 0,5 koeficientas, nes tais laikotarpiais buvo taikoma lengvata bendrijoms, pagal kurią bendrijos mokėtiną mokestį galėjo mažinti 50 proc. Ieškovės nuomone, nuomos mokestis atsakovei paskaičiuotas pagrįstai, todėl nemato teisinio pagrindo skolos patikslinimui.

8.       Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad palaiko savo motyvus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir triplike, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Atsakovė pateiktame triplike pažymi, kad remiantis 2021 m. birželio 17 d. įstatymu Nr. XIV-421 (TAR, 2021, Nr. 2021-14578) nustatyta, kad CK 2.49 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos juridiniams asmenims, registruotiems Juridinių asmenų registre po įstatymo Nr. XIV-421 įsigaliojimo dienos (2022 m. sausio 1 d.), ir juridiniams asmenims, po įstatymo Nr. XIV-421 įsigaliojimo dienos keičiantiems Juridinių asmenų registre nurodytus duomenis. VĮ Registrų centre 544-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrija įregistruota 1997 m. gruodžio 15 d., todėl pranešimas apie susidariusį įsiskolinimą, kaip pripažįsta ir pati ieškovė yra neįteiktas, nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1236 patvirtintų, Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių (toliau – taisyklės) 29 straipsnyje nustatyta, jog teikiant prašymą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo pridedami priminimai apie valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą ir dokumentai, įrodantys, kad priminimai buvo siųsti registruotu paštu (taisyklių 29.8.) Ieškovė, nepateikė pranešimų įteikimų įrodymų ir už ankstesnius ieškinyje nurodytus metus. Atsakovės manymu, ieškovė savalaikiai ir tinkamai nevykdė nustatytų teisės aktų reikalavimų, ir dėl šios priežasties, neturi būti skaičiuojamos palūkanos, nes atsakovė ir dabar neginčija, teisingai paskaičiuotos žemės nuomos mokesčio dalies, o savalaikiai gavusi pranešimus, būtų laiku atsiskaičiusi už jai priklausančios nuomojamos žemės sklypo dalį. Vilniaus miesto savivaldybės taisyklių 28 straipsnyje nurodyta, kad prašymus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo Skyrius teikia Savivaldybės administracijos Teisės departamentui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7 skyriaus 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą (5 metai) (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 1-1236). Ieškovei, kaip niekam kitam turi būti gerai žinomos šios taisyklės. Vadovaujantis pateiktomis įstatyminėmis normomis turi būti taikomas 5 metų senaties terminas. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateiktame 2021 m. gruodžio 13 d. VĮ Registrų centro nekilnojamo turto išraše yra padaryti įrašai: 1) Statybos pabaiga 1998m. Rekonstravimo pabaiga: 2006m. Aukštų skaičius 2. Bendras plotas 3058,25 kv. m. (RC išrašo 2.1.p); 2) Nekilnojamo daikto kadastro duomenis patikslinti pakeitus patalpos (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) kadastro duomenis (RC išrašo 10.1.p); 3) Padidintas rekonstruojant (daikto registravimas). Įregistravimo pagrindas: 2005-10-27 Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. (101)11.10- 838. Padidėjęs plotas 1237,42 kv. m. Įrašas galioja: 2006-02-23(RC išrašo 10.2.p). Anot atsakovės, ieškovė turėdama visas galimybes susipažinti su Registro centro visais turimais dokumentais, ir nustatyti kas dabar yra „Naujojo pastato“ savininkas, to nepadarė, o kaltina atsakovę dėl subnuomos sutarties neįregistravimo. „Naujojo pastato“ nuosavybės teises privalėjo įregistruoti pastato savininkas (Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis). Atsakovė nėra kalta, kad „naujasis pastatas“ nėra įregistruotas ir nėra nežinoma kam priklauso pastatas. Pastato savininkas turi mokėti žemės nuomos mokestį, už savo pastato užimamą 1237,42 kv. m. plotą. Jungtinės veiklos sutartis 6 straipsnyje nustatyta, kad užbaigus statybos darbus šalys taps Žemės sklypo bendra nuomininkais. Kiekvienai iš šalių tenkančio nuomojamo ir pastatu užstatytos žemės sklypo dalis, bus proporcinga šalims po statybos darbų priklausančių patalpų plotui. Pasak atsakovės, pagrindinis klausimas yra skolos tarp patalpų savininkų proporcijų nustatymas. Atsakovė nurodo, kad sutinka su ieškovės už 2017 m. – 2020 m. laikotarpį paskaičiuotu mokestinių prievolių dydžiu (1 409,09 Eur), 5 proc. palūkanos atitinkamai nuo šios sumos sudarytų 70,46 Eur. Kadangi atsakovei priskirtas plotas sudaro 1827,72 m2 arba 67 proc. pastato patalpų ploto; „Naujajam pastatui“ priskirtas plotas sudaro 1237,42 m2 arba 33 proc. pastato patalpų ploto, neįskaičius automobilių stovėjimo aikštelės ploto, kuris neįtrauktas į VĮ Registrų centras išrašą, tai atsakovei tenkanti skolos dalis yra 991,37 Eur, „Naujojo pastato“ savininkui tenkanti skolos dalis – 488,28 Eur.

10.       Byla išnagrinėta teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnis).

11.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

12.       Ieškovės atstovė tesimo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1999 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta būtent su atsakove, o ne su bendrijos nariais. Nuomos sutartis tinkamai išviešinta nekilnojamojo turto registre ir yra galiojanti iki šiol. Atsakovė valstybinės žemės nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. savo prievolių tinkamai nevykdė.

13.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka tik su 67 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. su 991,37 Eur dydžio įsiskolinimu. Nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis 221,27 Eur dydžio palūkanomis ir jų apskaičiavimo metodu. Neginčija, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra galiojanti. Atsakovės atstovas laikosi pozicijos, kad nuomos mokestį proporcingai turi mokėti faktiniai valstybinės žemės nuomos naudotojai, todėl likusią skolos dalį (33 proc.) turi mokėti naujojo pastato savininkai.

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

14.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 1976 kv. m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. balandžio 7 d. Nr. 1030-01 „Dėl valstybinės žemės klypo Vilniaus mieste išnuomojimo 544-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai“ įsakymo pagrindu su atsakove 544-ąja garažų statybos ir eksploatavimo bendrija buvo sudaryta 1999 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01/99-20694 (toliau – sutartis). Sutarties 1 ir 2 punktuose šalys susitarė, kad 1976 kv. m. valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei yra išnuomojamas ne aukciono tvarka 99 metų laikotarpiui, t. y. iki 2098 m. balandžio 7 d. Sutarties 12 punkte atsakovė įsipareigojo įstatymų nustatyta tvarka mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Kadangi atsakovė nevykdė jai nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, susidarė 1 617,11 Eur įsiskolinimas už valstybinės žemės nuomą ir 221,27 Eur dydžio palūkanos už 2016 – 2020 m. laikotarpį, kurių atlyginimą ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.

15.       Byloje iš esmės nėra ginčo dėl 1 617,11 Eur įsiskolinimo dydžio ir jo pagrįstumo, taip pat laikotarpio kada susidarė įsiskolinimas. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrijos pareigos atsiskaityti su ieškove bei dėl prašomų priteisti palūkanų dydžio.

16.       Atsakovė su jai pareikštais reikalavimais sutinka tik iš dalies bei laikosi pozicijos, jog 2004 m. lapkričio 29 d. su UAB „LNTV“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu žemės sklype šalys susitarė virš garažų pastatyti pastatą (toliau – naujasis pastatas) su automobilių stovėjimo aikštele. Jungtinės veiklos 6 straipsnyje nustatyta, kad užbaigus statybos darbus šalys taps žemės sklypo bendrais nuomininkais ir kiekvienai iš šalių tenkančio nuomojamo ir pastatu užstatytos žemės sklypo dalis, bus proporcinga šalims po statybos darbų priklausančių patalpų plotui, pastatas buvo pastatytas 2006 m. vasario 23 d. Atsakovė pažymi, kad naujajame pastate jai priskirtas plotas sudaro 1827,72 m2 arba 67 proc. pastato patalpų ploto, todėl atsakovės teigimu, taikant penkių metų ieškinio senaties terminą, už 2017 – 2020 metų laikotarpį jai proporcingai tenkanti skolos dalis su palūkanomis yra – 991,37 Eur, o likusi skolos dalis tenka naujojo pastato savininkams. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais.

Dėl ieškinio senaties termino.

17.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje (t. y. reikalavimas dėl skolos išieškojimo turi būti pateiktas per dešimt metų nuo įsiskolinimo atsiradimo dienos), o atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 617,11 Eur įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą ir 221,27 Eur dydžio palūkanas, susidariusias laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka dėl 1 617,11 Eur skolos, 221,27 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš atsakovės, kas akivaizdu, jog CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovės nurodytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkių metų senaties terminas taikomas dėl palūkanų, o ne dėl skolos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės reikalavimas taikyti penkių metų ieškinio senatį 264,22 Eur dydžio įsiskolinimui už valstybinė žemės mokestį, priskaičiuotam už 2016 m., atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl 1 617,11 Eur skolos priteisimo.

19.       Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015).

20.       Žemės nuomos nuostatos reglamentuotos CK 6 knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). CK 6.545 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. CK 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

21.       Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl valstybės žemės nuomos santykių imperatyvumo ir pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Taigi valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

22.       Pirmiausia pažymėtina, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl 1999 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/99-20694 galiojimo, atsakovė taip pat neginčija ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos. 1999 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovės. Nuo 2010 m. liepos 1 d. žemės sklypas patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinės žemės nuomos sutarties 1 punkte sulygta, kad atsakovė išsinuomoja visą 1976 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įsipareigoja laiku mokėti priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį (žemės nuomos sutarties 12 punktas). Pagal teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, ieškovė, nebūdama valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, surenka pajamas už išnuomotą ir (ar) naudojamą valstybinę žemę ir turi reikalavimo teisę dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio.

23.       Atsakovė iš esmės ginčija aplinkybę, kad prievolė sumokėti visą susidariusį įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą tenka jai vienai. Nurodė, kad vadovaujantis tarp jos ir UAB „LNTV“ 2004 m. lapkričio 29 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi, naujajame pastate, kuris yra pastatytas ant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), baigtas statyti (rekonstruoti) 2006 m. vasario 23 d., jai priskirtas plotas sudaro 1827,72 m2 (67 proc. pastato patalpų ploto), todėl atsakovės skaičiavimu jai atitinkamai tenkanti skolos dalis su palūkanomis yra 991,37 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė turėjo visas galimybes ir galėjo savo iniciatyva susipažinti su Nekilnojamojo turto registrui pateiktais dokumentais, o taip pat nustatyti kas yra pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ir atitinkamai paskirstyti jiems tenkančią valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį. Sutiktina su ieškovės teiginiu, jog nuomos teisių ir pareigų negalima pasidalinti be nuomotojo žinios. 

24.       CK 6.491 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Pažymėtina, kad dėl CK 6.491 straipsnio 1 dalies taikymo žemės nuomos teisiniams santykiams pasisakyta kasacinio teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas žemės nuomos sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012).

25.       Teismas atkreipia dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkte nurodyta, kad sklypą subnuomoti galima tik nuomotojui leidus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų informavusi valstybinę žemę administruojančią instituciją apie 2004 m. lapkričio 29 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir jos turinį, byloje taip pat nėra duomenų, kad valstybinės žemės nuomotojas būtų davęs sutikimą pakeisti 1999 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad pastato statybos (rekonstrukcijos) darbai baigti 2006 m. vasario 23 d. ir nuo tada garažų bendrija naudoja tik 67 proc. pastato patalpų ploto (1827,72 m2), tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų visumos, atsakovė dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo į valstybinę žemę administruojančią instituciją nesikreipė. Byloje esantis Nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovė yra perėmusi nuomininko pareigas į visą 0,1976 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomą 1999 m. balandžio 7 d. Valstybinės žemė sklypo nuomos sutarties Nr. N01/99-20694 pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė teikiamose valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose deklaruodavo visą nuomojamą plotą 0,1976 ha, šią aplinkybę patvirtiną į bylą pateiktos 2011 m., 2012 m. ir 2014 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos. Be valstybinės žemės nuomotojo raštiško sutikimo atsakovė neturėjo teisės perleisti savo teisių ir pareigų, atsiradusių iš valstybinės žemės nuomos sutarties, tretiesiems asmenims, todėl atsakovės argumentas, kad ji turi pareigą atlyginti tik dalį susidariusios skolos, atmetamas kaip nepagrįstas.

26.       Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, valstybinės žemės nuomos mokestį, įskaitomą į savivaldybės biudžetą, administruoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, nustatyta, jog valstybinės žemės ir valstybinio vidaus fondo vandens telkinių nuomos mokesčio tarifus, mokėjimo tvarką ir terminus savo teritorijoms nustato savivaldybės. Nutarimo 1.6. punktas detalizuoja minėtas nuostatas ir numato, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą. 1999 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01/99-20694 galiojanti, jos sąlygos nepakeistos nebuvo. Atitinkamai laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

27.       Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 617,11 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą, susidariusią laikotarpiu už 2016 – 2020 m., yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, CK 6.63 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, 6.545 straipsnio 1 dalimi, 6.552 straipsnio 2 dalimi).

Dėl 221,27 Eur dydžio palūkanų priteisimo.

28.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 221,27 Eur dydžio palūkanas už neįvykdytas mokestines prievoles už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d.

29.       Atsakovė nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis 221,27 Eur dydžio palūkanomis ir jų apskaičiavimo metodu. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, materialinės 5 proc. dydžio palūkanos sudarytų 70,46 Eur (1409,19 Eur : 100 proc. x 5 proc.), su tokia atsakovės pozicija nesutiktina, nes atsakovė savo mokestinę prievolę ieškovei delsė vykdyti daugiau kaip penkerius metus, todėl atitinkamai 5 proc. dydžio palūkanos yra skaičiuojamos už kiekvienus prievolės neįvykdymo metus nuo atitinkamo dydžio įsiskolinimo tais metais.

30.       Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą paskaičiavo atsakovei 5 proc. metines palūkanas nuo neapmokėtos skolos dalies už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d., kurios sudaro 221,27 Eur. Toks palūkanų dydis nepažeidžia teisės aktų nuostatų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 221,27 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

31.       Teismas nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei aplinkybių, kurios teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl 5,00 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

32.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1838,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

34.       CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti valstybės arba savivaldybės interesus. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismas ieškinį patenkino visiškai, valstybės naudai iš atsakovės priteistinas 52,00 Eur dydžio žyminis mokestis (11,00 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo ir 41,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės/ atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111109233) iš atsakovės 544-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (juridinio asmens kodas 124755019) 1 617,11 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniolika eurų ir 11 centų) valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2016 – 2020 mokestinius laikotarpius, 221,27 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą ir 27 centus) palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1838,38 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės 544-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (juridinio asmens kodas 124755019) 65,44 Eur (šešiasdešimt penkių eurų ir 44 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Jelena Leščinskienė