Civilinė byla Nr. 2S-815-661/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25025-2014-0

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pareiškimu teismo prašė atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodė, kad teisė į palikimą atsirado 2012-06-18 mirus jo seseriai T. B.. Tvirtina, kad jo tėvas I. B. ir jo motina M. B. susilaukė dviejų vaikų – B. B. ir jo, Z. B.. Teigia, kad 2014 m. pavasarį jis sulaukė nepažįstamo asmens skambučio, kuris klausė, ar pažįsta T. B.. Jam praėjus domėtis, paaiškėjo, kad jo motina M. B. su kitu vyru P. B. susilaukė dukters T. B., tokiu būdu paaiškėjo, kad pareiškėjas turi seserį, apie kurios egzistavimą nieko iki šiol nežinojo. Nurodo, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas. Jo sesuo mirė 2012-06-18, todėl terminas palikimui priimti pasibaigė 2012-09-18. Pažymi, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl teismo prašo jį atnaujinti. Teigia, kad termino atnaujinimas nepažeis civilinių santykių stabilumo, nes jo turimais duomenimis, paveldėjimo teisės liudijimas dar niekam nėra išduotas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę. Civilinėje byloje Nr. 2-2283-541/2013 buvo nustatyta, kad T. B. palikimas, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo priimtas, todėl buvo inicijuota T. B. palikimo perėjimo valstybei procedūra. VMI prie FM pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareikšimą dėl palikimo priėmimo, todėl valstybė laikoma priėmusia T. B. palikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo Z. B. pareiškimą atmetė. Išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Teismas nurodė, kad VMI prie FM kreipėsi į Vilniaus m. 14 notarų biurą ir prašė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą T. B. turtui (b. l. 37). Nors pareiškėjas pareiškime nurodė, kad T. B. palikimo niekas nepriėmė, tačiau, vadovaujantis testamentų registro išrašo duomenimis, matyti, kad T. B. palikimą priėmė Lietuvos Respublika – įrašas apie tai registre atliktas 2014-01-17 (b. l. 38). Termino atnaujinimas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, kadangi T. B. palikimas jau yra priimtas ir šis faktas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo palikimui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas, siekdamas paveldėti sesers turtą teismo prašė pratęsti terminą palikimui priimti, jog per teismo nustatytą terminą turėtų teisę ginčyti palikimo priėmimo (perėjimo) teisėtumą valstybei. Termino pratęsimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o palikimo priėmimo teisėtumas, paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas, pareiškėjui priklausančio turto išsireikalavimo natūra CK 5.57 straipsnyje nustatyta tvarka (nors šiuo atveju realiai Valstybinė mokesčių inspekcija iki šiol nedisponuoja paveldėjimo teise perėjusiu butu ir lėšomis), nagrinėjami ieškinio teisena. Nei CK, nei CPK teisės normos nenumato imperatyviai, kad prašymas dėl termino pratęsimo ir palikimo priėmimo teisėtumo būtų reiškiami viename procesiniame dokumente. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas terminas palikimui priimti pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pareiškimai dėl termino pratęsimo palikimui priimti nagrinėjami ir nepareiškus reikalavimų dėl palikimo priėmimo teisėtumo ar testamentų ginčijimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimą priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į CK 5.57 straipsnio įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI prie FM prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog VMI prie FM pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl valstybė laikoma priėmusi T. B. palikimą. Kadangi T. B. patikimas šiuo metu yra perėjęs valstybei, apeliantas net ir pratęsus ar atnaujinus terminą priimti T. B. palikimą, negalėtų įgyvendinti savo, kaip galimo įpėdinio teisių. Vien tai, kad šiuo metu nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, nepaneigia fakto, kad T. B. palikimas yra jau priimtas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino palikimui atsiradusiam po sesers T. B. 2012-06-18 mirties priimti pratęsimo. Pareiškime nurodė, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškimą atmetė motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, kreipdamasi į Vilniaus m. 14 notarų biurą su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą jau priėmė mirusios T. B. palikimą. Teismo teigimu, 2014-01-17 Testamentų registro įrašas liudija apie T. B. palikimo priėmimą, todėl pareiškėjo prašomas termino atnaujinimas nesukels jam teisinių pasekmių, kadangi palikimo priėmimas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas be kita ko išaiškino pareiškėjui teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.).

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias CK 5.8 ir 5.57 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytus argumentus laikos teisiškai pagrįstais. Minėta, jog pareiškėjas pretenduoja į savo sesers palikimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr. 2-2283-541/2013, kurioje pareiškėja N. C. prašė patvirtinti asmeninį T. B. testamentą, kuriuo neva ji savo turtą paliko N. C.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2283-541/2013 N. C. pareiškimą atmetė teismo ekspertizei nustačius, kad testamentas surašytas ir pasirašytas ne T. B.. Minėtos nutarties proceso šalys neskundė, todėl ši nutartis įsiteisėjo 2014-02-27. Taigi, iki šios dienos paveldėjimo teisė negalėjo pareiti valstybei įstatymo pagrindu, nepaisant to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ėmėsi veiksmų įforminti paveldėjimo teisę. Be to, byloje pateikta Vilniaus m. 14 notarų biuro 2014-10-24 pareiškėjo vardu pateikta prašymo kopija, 2014-03-28 pareiškėjo įgaliojimo kopija ir Vilniaus m. 14 notarų biuro 2014-10-24 pažyma Nr. S-482/14, patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nėra realizavusi T. B. turto ir paveldėjimo teisės liudijimas Valstybinei mokesčių inspekcijai dar nėra išduotas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2014-01-17 Testamentų registro įrašo duomenimis, T. B. palikimą jau priėmė valstybė. Tačiau tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. CK 5.8 straipsnis numato palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ginčijimą. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas, siekdamas paveldėti sesers turtą, prašo pratęsti terminą palikimui priimti, jog per teismo nustatytą terminą turėtų teisę ginčyti palikimo priėmimo (perėjimo) teisėtumą valstybei. Termino pratęsimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, o palikimo priėmimo teisėtumas, paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas, pareiškėjui priklausančio turto išsireikalavimo natūra CK 5.57 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėjami ieškinio teisena. Nei CK, nei CPK teisės normos nenumato imperatyviai, kad prašymas dėl termino pratęsimo ir palikimo priėmimo teisėtumo būtų reiškiami viename procesiniame dokumente. Pažymėtina, jog vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi tik pratęsus terminą palikimui priimti gali būti ginčijami palikimo priėmimo teisėtumas, be to, tokie reikalavimai gali būti reiškiami ne vienoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomas terminas palikimui priimti pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių.

Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias CK 5.8 ir 5.57 straipsnių nuostatas dėl to nepagrįstai atmetė pareiškimą tuo pagrindu, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimą, tokia teismo nutartis nesukels jam jokių teisinių pasekmių. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo palikimui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, ar pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti ir konstatuoti, pratęstinas šis terminas ar ne (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo palikimui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                Alvydas Barkauskas