Civilinė byla Nr. e2-9660-618/2017
Proceso Nr. 2-06-3-05674-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.1.7.5.; 3.4.1.11.4.3.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,
sekretoriaujant Agnei Jakulytei
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ atstovui advokatui A. G. (A. G.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 561,65 Eur skolą, 225,60 Eur palūkanas, 40,00 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji pardavė atsakovei prekę - valdiklį Rothenberger ir suteikė stacionaraus serverio remonto darbus. Už suteiktas prekes ir paslaugas ji išrašė atsakovei 2016-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija GKL Nr. 0053664 3 561,65 Eur sumai. 2016-06-28 PVM sąskaitos-faktūros mokėjimo terminas suėjo 2016-07-13. 2016-12-30 tarp šalių sudarytas skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovės skola ieškovei yra 3 561,65 Eur. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu atsakovė taip pat privalo sumokėti 8 proc. dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-23 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės reikalavimus ir nurodė atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo atsakovei dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2017-05-23 preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė preliminarų teismo sprendimą pakeisti ir atmesti ieškovės prašymą dėl 40,00 Eur išieškojimo išlaidų ir 8 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Nurodo, kad 40,00 Eur išieškojimo išlaidos ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos ieškovei iš atsakovės priteistos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu, tačiau 2017-03-06 įspėjimu ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei, kad už nesumokėtas sąskaitas palūkanos ir delspinigiai bus paskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK). Taigi, ieškovei išreiškus poziciją palūkanas skaičiuoti vadovaujantis CK, vėlesnis pozicijos keitimas ir reikalavimas priteisti palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, teismo turi būti vertinamas kaip nesąžiningas ir neatitinkantis geros verslo praktikos pavyzdys.
Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas advokatas A. G. (A. G.) prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistu.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė išsigijo iš ieškovės valdiklį Rothenberger. Ieškovė atsakovei taip pat atliko stacionaraus serviso remonto darbus. Ieškovė išrašė atsakovei 2016-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija GKL Nr. 0053664 3 561,65 Eur sumai. 2016-12-30 tarp šalių sudarytas skolų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovės skola ieškovei yra 3 561,65 Eur. Ieškovė 2017-03-06, 2017-03-21, 2017-03-24 raginimais kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei prekę bei atliko darbus, tačiau atsakovė už suteiktas prekes ir paslaugas šalių nustatytu terminu su ieškove neatsiskaitė, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovė su ieškovės reikalavimu sutinka iš dalies, nurodydama, kad nesutinka su preliminaraus sprendimo dalimi dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų ir 8 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl 3 561,65 Eur skolos pagal 2016-06-28 PVM sąskaitą-faktūrą priteisimo, atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka, todėl šis ieškinio reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas ir teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.
Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 225,60 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2016-07-29 iki 2017-05-18. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė yra ūkio subjektai, joms yra taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Šis įstatymas palūkanų normos požiūriu yra specialus CK 6.210 straipsnio atžvilgiu. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis reglamentuoja skolininko mokėtinų palūkanų dydį tuo atveju, kai skolininkas vėluoja atlikti mokėjimus. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Palūkanų normos nustatymo momentas pagal įstatymo 3 straipsnio 2 dalį susietas su metų pusmečiais ir diena, esančia paskutine iki atitinkamo pusmečio pradžios, o taip nustatyta palūkanų norma galioja visą pusmetį.
Teismas pažymi, jog nors atsakovė nurodo, kad skaičiuodama palūkanas ieškovė negali remtis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, kadangi 2017-03-06 įspėjimu ji buvo nurodžiusi, kad atsakovei, kad už nesumokėtas sąskaitas palūkanos ir delspinigiai bus paskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tačiau atsakovės nurodytos aplinkybės yra vertintinos kaip nepagrįstos. Visų pirma, ieškovės 2017-03-06 įspėjimas negali būti vertinamas kaip šalių tarpusavio susitarimas, kadangi tai yra vienašalis informacinio pobūdžio pranešimas, kurio tikslas paraginti priešingą šalį sumokėti pradelstą įsiskolinimą. Pateikdama minėtą pranešimą atsakovė neprarado teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti ne tik CK, bet ir kituose įstatymuose numatytas palūkanas. Antra, vėlesniais įspėjimais atsakovė buvo informuota, jog vėluojant sumokėti skolą, jai yra skaičiuojamos palūkanos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Be to, nei 2017-03-06 įspėjime, nei 2017-03-21, 2017-03-24 raginimuose nustatytu terminu atsakovė skolos ieškovei nesumokėjo. Tenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 225,60 Eur palūkanos už vėlavimą atsiskaityti už prekes ir paslaugas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).
CK 6.63 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.256 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur išieškojimo išlaidų.
Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 390,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus dėl 2017-05-23 preliminaraus teismo sprendimo parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šiuo atveju ieškovei iš atsakovės priteista 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, preliminarų teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovei iš atsakovės priteistina 350,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitana“ naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Larisa Šimanskienė