Civilinė byla Nr. e2-12318-947/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06718-2020-6  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

2.6.39.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.5

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 3 048,91 Eur turtinės žalos atlyginimą, 172,91 Eur metines palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (72,00 Eur žyminį mokestį, 455,58 Eur už advokato ir advokato padėjėjos teisines paslaugas).

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė šiuo faktiniu pagrindu:

-       2017 m. kovo 6 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Įvykio metu minėtas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko draudimu). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga keisti priekinį bamperį, priekines kairės pusės bamperio groteles, priekinį kairės pusės posparnį, priekinio bamperio antrines groteles;

-       apskaičiuodama nuostolį ir prieš išmokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2016 m. vasario 23 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies
9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais. Pagal Taisyklių II dalies „Draudimo sąlygos“
9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 3 048,91 Eur draudimo išmoką;

-       atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja. Ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.

3.       Be faktinio pagrindo ieškovė nurodė ir teisinį ieškinio pagrindą:

-       pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas;

-       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto;

-       vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio
32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario
11 d. Nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė;

-       įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, ieškovės vertinimu, dėl eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteistos 172,91 Eur palūkanos, apskaičiuotos taikant 5 proc. dydžio palūkanų normą nuo 3 048,91 Eur sumos už 414 dienų;

-       po bylos iškėlimo skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Atsikirsdama į atsakovės atsiliepimą, ieškovė papildomai nurodė šiuos argumentus:

-       teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį, reikalinga spręsti, ne kada ieškovė sužinojo apie teisių pažeidimą, o kada tai sužinojo draudėjas. Draudėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tuomet, kai ieškovė dėl 2017 m. kovo 6 d. eismo įvykio išmokėjo jam draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo išmokėta 2017 m. birželio 1 d. Taigi šiame ginče nėra pagrindo taikyti senaties terminą. Tokios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-295-642/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1099-254/2020);

-       atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad ir paties vairuotojo veiksmai galėjo lemti eismo įvykio kilimą. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad policijos pareigūnai, tirdami įvykio aplinkybes, nenustatė, jog vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar padidėjimui;

-       atsakovė ginčija žalos dydį, nurodydama, kad nėra aišku, ar ieškovės fiksuoti transporto priemonės sugadinimai yra susiję su eismo įvykiu. Ieškovė į bylą pateikė transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame buvo fiksuoti automobiliui padaryti apgadinimai, prašymas išmokėti draudimo išmoką, kuriame buvo nurodytos eismo įvykio aplinkybės. Ieškovės atstovas, surašęs transporto priemonės apžiūros aktą, vertino šią informaciją ir tuo atveju, jeigu būtų fiksuoti apgadinimai, nebūdingi tiems, kurie atsiranda transporto priemonei įvažiavus į duobę, tokias pastabas būtų įrašęs į aktą. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, pagrindžiančius žalos dydį.

5.       Teismo posėdyje ieškovės atstovai nedalyvavo, teikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovė šiam prašymui neprieštaravo, todėl teismas bylą 2020 m. spalio 9 d. teismo posėdyje išnagrinėjo, ieškovės atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
246 straipsnis).

Atsakovės atsiliepimo argumentai

6.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat teismo posėdyje pabrėžė, kad nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti Kaune, kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tačiau dėstydama nesutikimo su ieškiniu argumentus, atsakovė nurodė, kad ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo žalos atsiradimo dienos 2017 m. kovo 6 d., todėl tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

7.       Nepaisant to, kad, atsakovės vertinimu, yra praleistas ieškinio senaties terminas ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, papildomai atsakovė argumentavo, kad ieškinys yra atmestinas ir kitais teisiniais pagrindais. Atsakovė nurodė, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnyje numatyta tvarka būtų pripažintas pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

8.       Ieškovė pateikė teismui duomenis apie automobilio sugadinimus, tačiau nepateikė įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, kad sugadinimai buvo padaryti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Byloje taip pat nėra duomenų apie automobilio būklę iki eismo įvykio.

9.       Iš ieškovės pateiktų duomenų negalima tiksliai nustatyti, kokios detalės buvo keičiamos ar remontuojamos, ar detalių keitimas (remontas) yra sąlygotas būtent šio eismo įvykio. Iš automobilio remontą patvirtinančių dokumentų matyti, kad buvo atlikta žymiai daugiau remonto darbų nei buvo nurodyta policijos surašytame 2017 m. kovo 15 d. nutarime. Taigi atitinkamai kyla abejonės dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo.

10.       Be to, atsakovės vertinimu, pats transporto priemonės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir ši priežastis taip pat lėmė žalos atsiradimą. Kelių eismą reglamentuojantys teisės aktai numato vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, pareigą įvertinti kelio būklę, pamačius kliūtį sulėtinti greitį arba sustabdyti transporto priemonę, taip pat apvažiuoti kliūtį ir kt.

11.       Atsakovė taip pat nurodė nesutinkanti ir su reikalavimu priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovė, žinodama atsakovės poziciją, išreikštą 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakyme, kad ieškovė turėtų pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą dėl draudimo išmokos, į raštą nebereagavo ir delsė savo teises ginti teisme.

12.       Teismo posėdyje atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Dėl ginčo dalyko

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), išmokėjusi draudimo išmoką savo klientui (draudėjui), įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalą asmens, t. y. galimai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, nes CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

14.       Byloje nebuvo ginčo, jog (duomenys neskelbtini), esanti Kaune, kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė bylą nagrinėjančiam teismui visą su 2017 m. kovo 6 d. prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, vykusiu eismo įvykiu susijusią medžiagą: 2017 m. kovo 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, 2017 m. kovo 6 d. policijos pareigūno V. G. tarnybinį pranešimą apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schemą, papildomus duomenis apie eismo įvykį (duomenis apie automobilį), 2017 m. kovo 6 d. automobilio vairuotojo K. B. rašytinį paaiškinimą, keturias nuotraukas, padarytas įvykio vietoje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 12 d. pranešimą (duomenys neskelbtini) (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-89887 priedas). Taigi į bylą išreikalavus papildomus su eismo įvykiu susijusius dokumentus, atsakovė teisminio nagrinėjimo metu atitinkamai nebeakcentavo atsiliepime ir triplike nurodytų aplinkybių, kad byloje nėra eismo įvykio vietos lokalizaciją patvirtinančių duomenų.

15.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė ginčijo byloje aplinkybę dėl savo atsakomybės (neteisėtų veiksmų ar neveikimo), nesutiko dėl draudimo išmokos dydžiu, taip pat įrodinėjo aplinkybę, kad ir pats transporto priemonės vairuotojas yra kaltas dėl padarytos žalos. Taigi atitinkamai šios bylos ginčo dalykas yra dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

16.       Tačiau atsakovei byloje pateikus prašymą byloje taikyti ieškinio senatį, teismas pirmiausia teikia teisinius motyvus ir argumentus būtent šiuo klausimu.    

Dėl ieškinio senaties taikymo

17.       Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė Kauno miesto savivaldybė pirmiausia prašė teismo taikyti ieškinio senatį, nustatyti, kad terminas pateikti ieškinį baigėsi 2020 m. kovo 6 d. ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

18.       Ieškovė savo ruožtu laikėsi pozicijos, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes senatis prasidėjo nuo 2017 m. birželio 1 d., kuomet buvo išmokėta draudimo išmoka, o ne nuo 2017 m. kovo 6 d., kuomet buvo padaryta žala. Ieškovė prašė teismo remtis apeliacinės instancijos teismų nutartimis, kuriose nurodyta, kad ieškinio senaties terminas analogiško pobūdžio ginčuose skaičiuotinas nuo draudimo išmokos išmokėjimo.

19.       Teismas, išanalizavęs ieškovės cituotų bylų ginčo aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo pasiremti šia praktika nagrinėjamoje byloje nėra:

1)       teismas šioje byloje nesiremia ieškovės nurodyta Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1099-254/2020, kaip prašė ieškovės atstovė. Teismas sutinka, kad šioje byloje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos pagrindu iš žalą padariusio asmens. Tačiau šioje nutartyje, priešingai nei teigė ieškovės atstovė, nepateiktas išsamus ir argumentuotas teisės aiškinimas ieškinio senaties taikymo klausimu. Nutartyje tik vienu sakiniu nurodyta, kad dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 d.), kuris prasidėjo nuo tada, kai ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui draudiminę išmoką (CK
1.127 straipsnio 4 dalis);

2)       teismas šioje byloje taip pat nesiremia ir kita ieškovės nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-295-642/2019. Pabrėžtina, kad šioje nutartyje teismas nurodė, jog trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Tačiau šioje dalyje ypatingai akcentuotina, kad teismas tokią išvadą grindė aiškinimu, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). O šioje nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra susijęs ne su regreso, o su subrogacijos institutu.

20.       Teismo vertinimu, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ praleido ieškinio senaties terminą ir šią išvadą grindžia tokiais motyvais:

-       pirmiausia pažymėtina, kad tarp ieškovės, kaip Kasko draudimo draudikės, ir atsakovės susiklostė ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009);

-       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi  ieškovė (duomenys neskelbtini) (draudikė), atlyginusi padarytą žalą (išmokėjusi draudimo išmoką Kasko draudimo sutarties pagrindu), perėmė žalos atlyginimo prievolės kreditorės teises prieš žalą padariusius asmenį, t. y. įvyko subrogacija, deliktinė prievolė nepasibaigė, tik pasikeitė viena jos šalis;

-       kaip minėta, ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, delikto pagrindu atsiradusioje tarp draudėjo ir galimai už žalos padarymą atsakingos Kauno miesto savivaldybės. Tačiau dėl įvykusios subrogacijos deliktinė prievolė nepasibaigė. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeitė ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad ginčo šioje dalyje tarp šalių nebuvo;

-       kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą:

·       ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis),

·       tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia ir tai, jog draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-824-943/2016);

-       byloje yra pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo
21 d. informacinis pranešimas (duomenys neskelbtini) apie 2017 m. kovo 6 d. eismo įvykį. Prie pranešimo buvo pridėtas 2017 m. kovo 15 d. Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes pagal nustatytas aplinkybes vairuotojas, vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į ženklais nepažymėtą ir vandeniu apsemtą duobę, buvusią kelyje ties pastatu (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš šio oficialaus dokumento turinio matyti, kad eismo įvykis kilo dėl viešo kelio, tiksliau (duomenys neskelbtini), esančio Kauno miesto teritorijoje, trūkumo – įspėjamaisiais ženklais nepažymėtos duobės. Šie dokumentai (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 21 d. Būtent šios informacijos apie eismo įvykį gavimas buvo pagrindas draudikei (duomenys neskelbtini) spręsti apie draudžiamojo įvykio buvimą ir draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką atsiradimą. Kartu ši informacija įgalino spręsti ieškovę apie draudimo objekto (automobilio) apgadinimą, už kurį turėtų būti atsakinga kelio savininkė (valdytoja) – Kauno miesto savivaldybė.

21.       Taigi teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio ginčuose ieškinio reikalavimui taikytina bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė – faktinio sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą momentas. Ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-824-943/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1506-657/2017). Todėl remiantis nurodyta teismų praktika ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad žala buvo padaryta 2017 m. kovo 6 d., o ieškovei (duomenys neskelbtini) (taip pat ir draudėjui) žalą galimai padaręs asmuo tapo žinomas būtent
2017 m. kovo 21 d. ir nuo šios dienos atitinkamai prasidėjo trejų metų ieškinio senaties termino eiga. Teismo nuomone, teisės į žalos atlyginimą dėl daikto sugadinimo atsiradimo momentas sietinas su daikto sugadinimo priežasties nustatymo momentu – 2017 m. kovo 21 d. Todėl ieškinio senaties terminas paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo šiuo konkrečiu atveju pasibaigė 2020 m. kovo 21 d. Kadangi ieškinys teismui paduotas tik 2020 m. balandžio 24 d., teismas konstatuoja, jog reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas. 

Dėl ieškinio senaties termino nutraukimo

22.       Vienas iš ieškinio senaties nutraukimo pagrindų yra skolininko veiksmai, rodantys, kad jis prievolę pripažįsta (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nors konkretūs veiksmai, kuriems esant laikytina, kad skolininkas pripažįsta prievolę įstatymų leidėjo nereglamentuoti, tačiau tokie veiksmai turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinantys prievolės pripažinimą. Aplinkybę, kad skolininkas iki pasibaigiant ieškinio senaties terminui atliko veiksmus, liudijančius skolos pripažinimą, turi įrodyti kreditorius, kuris šia aplinkybe grindžia ieškinio senaties termino nutraukimo faktą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011).

23.       Byloje esanti (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 17 d. pretenzija Nr. R0001857920 Kauno miesto savivaldybei patvirtina, kad iki ieškinio pateikimo ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 3 048,91 Eur draudimo išmokos, išmokėtos draudėjui 2017 m. birželio 1 d. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybė būtų pripažinusi savo prievolę visiškai ar bent iš dalies, kas atitinkamai sąlygotų ieškinio senaties termino nutraukimo instituto taikymą. Priešingai, kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė Kauno miesto savivaldybės 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakymą į pretenziją Nr. 43-2877, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovė su pateiktu turtiniu reikalavimu visiškai nesutinka.

24.       Todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs ir prasidėjo iš naujo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nebuvo nutrauktas.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

25.       Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) šį terminą atnaujinti. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 36 punktas; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017, 51 punktas).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė net neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes laikėsi pozicijos, kad senatis nebuvo praleista. Nepaisant šios aplinkybės, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie egzistuojantį pagrindą atnaujinti senaties terminą.

27.       Pažymėtina, kad ieškovei šiuo atveju taikytini aukštesni nei vidutiniai rūpestingo ir atidaus elgesio standartai, nes ieškovė – juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla, galintis ir privalantis tinkamai naudotis savo teisėmis. Ypatingai akcentuotina ir tai, kad atsakovė dar 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakymu į pretenziją aiškiai nurodė, kad su turtine pretenzija dėl draudimo išmokos sumokėjimo nesutinka, kad Kauno miesto savivaldybė pakartotinai svarstytų žalos atlyginimo klausimą tik tuo atveju, jei būtų pateikti išsamesni duomenys apie eismo įvykio aplinkybes. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nuo 2017 m. rudens iki ieškinio pareiškimo 2020 m. balandžio mėn. ieškovei dėl kokių nors priežasčių buvo kilusi kliūtis laiku kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

28.       Teismas, įvertinęs susidariusią faktinę situaciją, sprendžia, kad buvusiomis aplinkybėmis ieškovės elgesys laikytinas nepakankamai rūpestingu ar atidžiu, o ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Dėl bylos baigties

29.       Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad ieškinys yra atmestinas tuo pagrindu, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

30.       Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

31.       Ieškovės ieškinys yra atmestinas, taikant ieškinio senatį. Todėl turtinių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo nagrinėjimas, esant savarankiškam ieškinio atmetimo pagrindui (pasibaigus ieškinio senaties terminui), yra savitikslis ir perteklinis. Nagrinėjamu atveju toks civilinės atsakomybės sąlygų vertinimas neaktualus, nes, net ir nustačius teisės pažeidimą, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Dėl šios priežasties teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties taikymo, neturi pareigos analizuoti bei pasisakyti dėl ieškovės reikalavimų esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra atmesti, ieškovei iš atsakovės nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nesvarstomas.

34.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro
2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,
268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                       Asta Žeromskytė-Stanienė