Civilinė byla Nr. e2YT-629-374/2023
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03179-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 9 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,
teismo posėdyje raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė „Turto bankas“, V. S., akcinė bendrovė „Vernitas“.
Teismas
nustatė:
pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog D. S. nuosavybės teise priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodoma, kad 1990 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėja D. S. susituokė su V. S.. 1992 m. gruodžio 2 d. Tekstilės ir lengvosios pramonės darbuotojų profsąjungos federacija Marijampolės valstybinio verpimo fabriko profsąjunga svarstė V. S. pareiškimą dėl lengvatų taikymo gaunant butą, kaip Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidatoriui ir nutarta, pareiškimą tenkinti. V. S. keturių asmenų šeima monolitiniame name „Beton“ sutiko paimti dviejų kambarių butą penktame aukšte. 1994 m. sausio 6 d. Marijampolės valstybinis verpimo fabrikas perregistruotas į AB „Vernitas“. 2005 m. birželio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp D. S. ir V. S. nutraukta. Suinteresuotas asmuo V. S. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs laikotarpiu nuo 1992 m. kovo 3 d. iki 2005 m. gegužės 3 d. Jis pretenzijų į turtą nereiškė ir nereiškia. Pareiškėja D. S. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi nuo 2005 m. kovo 21 d., tačiau faktiškai su sutuoktiniu V. S. nurodytame bute gyveno nuo 1992 m. kovo 3 d. ir gyvena iki šiol nepertraukiamai. Nurodo, jog pareiškėja iki šio laiko, teisėtai - atvirai ir nepertraukiamai valdo ir naudojasi minėtu butu, turtą prižiūri, remontuoja, dalyvavo renovacijos procese, reguliariai moka mokesčius už komunalines paslaugas. Nuomos ar panaudos sutarties, su Marijampolės valstybiniu verpimo fabriku, vėliau akcine bendrove „Vernitas“ ar kita įmone pareiškėja ar jos buvęs sutuoktinis, niekada nebuvo sudarę. Butas nebuvo privatizuotas, nepriklauso valstybei ar savivaldybei.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog jei pareiškėjos nurodytas turto valdymas atitinka įstatyme numatytoms sąlygoms dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas, bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka, pareiškėja bute gyvena nuo jo gavimo momento.
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Vernitas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2022 m. lapkričio 29 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1990 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėja D. S. susituokė su V. S.. Iš 1992 m. gruodžio 2 d. Tekstilės ir lengvosios pramonės darbuotojų profsąjungos federacijos Marijampolės valstybinio verpimo fabriko profsąjungos komiteto protokolo Nr. 42 nustatyta, jog V. S. keturių asmenų šeimai monolitiniame name „Beton“ skyrė dviejų kambarių butą penktame aukšte, šeima su paskyrimu sutiko. Vadovaujantis 1994 m. sauso 6 d. Marijampolės miesto valdybos potvarkiu Nr. 14, Marijampolės valstybinis verpimo fabrikas perregistruotas į AB „Vernitas“. 2005 m. birželio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp D. S. ir V. S. nutraukta. Iš Marijampolės savivaldybės administracijos mokolų seniūnijos pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą nurtatyta, jog pareiškėja D. S. nuo 2005 m. kovo 21 d. deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo V. S. minėtu adresu deklaravęs gyvenamąją vietą buvo nuo 1992 m. kovo 3 d. iki 2005 m. gegužės 3 d.
Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, jog pareiškėja faktiškai nekilnojamąjį turtą valdo atvirai ir nepertraukiamai nuo 1992 m. kovo 3 d, o oficialiai tai daro nuo 2005 m. gegužės 3 d. Tai įrodo 2011 m. vasario 24 d. būsto savininko (valdytojo) deklaracija, 2012 m. gegužės 9 d. Atliekų turėtojo prašymas, 2012 m. gegužės 9 d. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekimo sutartimi ir kiti duomenys. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja rūpinasi butu, kaip savu, moka už sunaudotą elektros energiją, vandenį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės niekam nėra registruotos. Iš Marijampolės savivaldybės administracijos raštų matyti, jog duomenų apie turto privatizavimą ir jo procesą nėra, butas niekada nepriklausė ir dabar nepriklauso Marijampolės savivaldybei nuosavybės teise. Pareiškime nurodytų faktų dėl nurodyto turto įgijimo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo prieštaravimų nenustatyta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Pagal CK 4.69 straipsnio nuostatas, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį, daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010).
Išanalizavus bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėja nėra buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, butas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, viešame registre kito asmens vardu nėra įregistruoti. Pareiškėja butą nepertraukiamai ir atvirai valdo nuo 2005 m. gegužės 5 d. iki šiol. Buto valdytoja buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą ir sąžininga valdytoja išliko visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.70 str. 1 d.). Byloje nėra nustatyta, jog nuo 2005 m., kuomet butą valdė pareiškėja, būtų atsiradę galimi pretendentai į buto nuosavybės įgijimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog byloje įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, suteikiančios galimybę įgyti nuosavybės teisę į statinį įgyjamosios senaties būdu, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimą tenkina ir nustato, jog pareiškėja D. S., nuosavybės teisę į butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo įgyjamosios senaties būdu (CPK 185 straipsnis, 533 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, šioje byloje sudarančios 13,28 Eur sumą, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei, kadangi viršija minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėjai D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Rūta Gustienė