Civilinė byla
Nr. 2-189-544-2010
Proceso Nr. 2-59-3-00155-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija:32.6.1; 44.5.2.1; 114.11; 126.8;
129.18; 129.20-2
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 03 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,
dalyvaujant ieškovui Kęstučiui Ragažinskui, atsakovui antstoliui Mariui
Alšauskui, trečiojo asmens BŽŪB
„Ragainiai“ atstovui Valdui Kvederiui, UAB „BTA Draudimas“ atstovui Antanui
Bimbiriui,
viešame teismo
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kęstučio Ragažinsko ieškinį
atsakovui antstoliui Mariui Alšauskui, esant tretiesiems asmenims UAB
„BTA Draudimas“, BŽŪB „Ragainiai“, Robertai Kairytei, Birutei Urbienei, Jono
Šalkaus teisių ir pareigų perėmėjai Vilmai Šalkuvienei, Justinai Orūnienei
(Varkulytei), dėl 129 683,45 Lt
saugotojo atlyginimo priteisimo ir
N U S T A T Ė:
Ieškovas
prašė priteisti iš atsakovo 129 683,45 Lt
atlyginimą už areštuoto turto saugojimą, 6 % metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad atsakovas pagal 2008-07-09 gautus vykdymui
vykdomuosius dokumentus išieškotojų, bylos trečiųjų asmenų, naudai 2008-07-10
areštavo bendrovei priklausančius pasėlius ir turto saugotoju paskyrė
skolininkę ŽŪB „Ragainiai“. Yra ūkininkas, todėl išieškotojai bei bendrovės
direktorė pasiūlė pirkti areštuotus pasėlius. Gavęs skolininkės ŽŪB „Ragainiai“
prašymą atsakovas pasėlius jam pardavė, surašė 2008-08-01 turto pardavimo
skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0089/08/01665. Kadangi norėjo kontroliuoti
pasėlių, kuriuos ruošiasi įgyti, būklę jo prašymu antstolis 2008-08-01
patvarkymo pakeitimu Nr. 0089/08/01665-2 paskyrė jį areštuoto turto saugotoju. Minėtas
turto pardavimo skolininko pasiūlytam
pirkėjui aktas įstatymo nustatyta tvarka teismo nutartimi nebuvo patvirtintas,
nes paaiškėjo, jog ŽŪB „Ragainiai“, užtikrindama įsipareigojimų AB bankas
„Hanasabankas“ įvykdymą pagal 2005-04-20
kredito linijos sutartį, įkeitė bankui
prekių atsargas 600 000 Lt vertės, tame tarpe - ir minėtus javus. Būdamas
areštuoto turto saugotoju žinant antstoliui ėmėsi pasėlių nuėmimo darbų taip
siekdamas išsaugoti pasėlius. Nuo areštuotų laukų nukūlė 798 280 kg antros klasės
žieminių kviečių, 183 230
kg trečios klasės žieminių kviečių, 215 060 kg pirmos klasės
rugių. Vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2008-08-12 nutartį dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo ŽŪB „Ragainiai“ bankroto byloje šiuos grūdus areštavo ir išvežė antstolis
Andrius Bespalovas, ką patvirtina jo 2008-08-25 turto aprašas. Pasėlių nuėmimui
naudojo savo ir samdytus išteklius. CPK 683 str. 4 d. numatyta, kad saugotojas,
jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą. Be
to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos,
kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą. Kadangi akte nebuvo nustatytas saugotojo
atlyginimo dydis, tai jį turėtų nustatyti teismas. Išlaidos, susijusios su
turto saugojimu, yra vykdymo išlaidos (CPK 609 str. 1 d. 1 p., Sprendimų
vykdymo instrukcijos 34, 35, 46, 48 p.). Mano, jog pagal minėtų teisės normų
nuostatas areštuoto turto saugotojo atžvilgiu yra atsakingas antstolis, paskyręs jį saugotoju. Skirdamas jį turto saugotoju,
antstolis neišsprendė turto saugojimo išlaidų apmokėjimo klausimo. Tuo metu jam
turto saugotojo atlyginimo klausimas nebuvo aktualus, nes siekė nupirkti
pasėlius ir nuėmimo kainos sąskaita norėjo sumažinti turto kainą (CPK 683 str. 4 d.). Antstolis turėjo užtikrinti
teisėtumą vykdymo procese ir numatyti, kad gali iškilti turto saugotojo
atlyginimo apmokėjimo klausimas. Šiuo atveju antstolis nukreipė
išieškojimą ir pardavė bankui įkeistą
turtą be banko sutikimo, t. y. atliko neteisėtą veiksmą, kurio tiesioginė
pasekmė yra teisėtai paskirto areštuoto turto saugotojo atlyginimo išlaidų
klausimas. Mano, kad atsakovas ieškovu
ituri atsakyti ir pagal deliktinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas turi apmokėti
Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 48 p. nurodytas išlaidas, t. y. ieškovo
patirtas išlaidas nuimant minėtą pasėlių kiekį, nes žlugo jo teisėti lūkesčiai
nusipirkti minėtus pasėlius sumažinta kaina. Šiuo atveju ieškovas patyrė žalą
negaudamas ekonominės naudos, iš kurios planavo padengti areštuoto turto
saugojimo išlaidas ir negaudamas priklausančio atlyginimo. Nuostolius sudaro
ieškovo patirtos išlaidos bei negauta nauda, kuri lygi iš saugojimo negautam atlyginimui.
Atsakovas
antstolis Marius Alšauskas prašė ieškinį atmesti. Atsikirtimams pagrįsti
nurodė, kad 2008-07-09 antstolio
kontoroje gauti vykdymui vykdomieji įrašai Nr. 1511; Nr. 1517; Nr. 1509; Nr.
1510, kiekvienas dėl po 502 002 Lt
išieškojimo iš skolininkės ŽŪB „Ragainiai" išieškotojų Robertos Kairytės,
Birutės Urbienės, Jono Šalkaus, Justinos Orūnienės naudai. 2008-07-10 surašytas
turto arešto aktas, kuriuo areštuoti skolininkės pasėliai, o turto saugotoju
paskirta skolininkė. Saugojimo apimtis nustatyta disponavimo teisės apribojimu,
tačiau nebuvo apribota valdymo ir
naudojimosi turtu teisė. 2009-08-01 ieškovas pateikė prašymą paskirti jį areštuotų
pasėlių saugotoju, nes nori kontroliuoti pasėlių nuėmimą, o ne juos nuimti pats.
Tai atitiko turto arešto akto formuluotę, pagal kurią tik ŽŪB „Ragainiai"
gali kulti pasėlius. Ieškovo prašymas buvo patenkintas 2008-08-01 patvarkymu atsižvelgiant
į tai, kad prasidėjo turto pardavimo procesas ieškovui. Vietoje turto saugotojo
skolininko turto saugotoju buvo paskirtas
ieškovas, tačiau ŽŪB „Ragainiai" ir toliau turėjo teisę pasėlius kulti.
Taigi mano, jog ieškovui teisė pačiam kulti areštuotų pasėlių grūdus nebuvo
suteikta, todėl antstoliui nebuvo jokio pagrindo svarstyti išlaidų atlyginimo
klausimą. Teiginys, kad ieškovas su jo
žinia ėmėsi pasėlių nuėmimo, neteisingas, nes ieškovas
apie tai, kad pats pradėjo kulti pasėlius, neinformavo ir nederino kokių nors išlaidų atlyginimo galimybės. Apie
tai, kad pats ieškovas kulia pasėlius, tapo žinoma 2008-08-25 iš straipsnių
laikraščiuose. Ieškovas už siekiamus
nupirkti areštuotus pasėlius pinigus
baigė pervesti 2008-08-01 d. 15.42 val. Tik po to buvo surašytas turto
pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas bei patvarkymas dėl areštuoto
turto saugotojo pakeitimo. Tuo tarpu iš 2008-08-01 antstolio A.Bespalovo
faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jau 2008-08-01 d. 15.55 val. ieškovas jau buvo
nukūlęs nuo 80 iki 100 tonų grūdų, kuriuos vežė į bendrovės sandėlius, kas
patvirtina, kad darbai buvo pradėti anksčiau nei paskelbtos varžytinės. Todėl
mano, kad teisę kulti turintys ŽŪB „Ragainiai" dėl pasėlių kūlimo susitarė su pačiu ieškovu. Teismui
vėliau nepatvirtinus pardavimo akto ir ieškovui atsisakius būti areštuoto turto
saugotoju, jis ir toliau kūlė likusius pasėlius, kas taip pat patvirtina, kad
ieškovas kūlė pasėlius ne jo patvarkymo dėl saugotojo skyrimo pagrindu, o susitarimo su
ŽŪB „Ragainiai" pagrindu. Nors buvo laiko tarpas, kada ieškovas buvo ir areštuoto
turto saugotoju ir teikė paslaugą ŽŪB „Ragainiai", tai nesudaro
pagrindo areštuotų pasėlių nuėmimo, saugojimo ir kitas išlaidas laikyti vykdymo
išlaidomis. Pats ieškovas 2008-08-26 atskirajame skunde nurodo, kad jis kūlė
pasėlius, nes gavo ŽŪB „Ragainiai" leidimą. Pagal LR CPK 609 str. 2 d., Sprendimų vykdymo
instrukcijos 29 str., net ir turėdamas teisę kulti ieškovas tai galėjo daryti tik tada, kai
išieškotojai būtų apmokėję atitinkamas vykdymo išlaidas. Ieškovas savo veiksmų
nederino nei su antstoliu, nei su skolininke, nei su išieškotojais, nesudarė
jokių sutarčių, kur būtų numatyta šalių atsakomybė, teisės pareigos, apmokėjimo
tvarka. Sąskaitą už savo darbus pateikė
praėjus vieneriems metams, kai nebegalima patikrinti faktų ir praėjęs terminas
pateikti BŽŪB „Ragainiai“ finansinius reikalavimus. Nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir
deliktinės atsakomybės pagrindu. Išieškojimas
iš ŽŪB „Ragainiai" buvo sudėtingas tiek dėl areštuoto turto specifiškumo,
tiek dėl to, kad skolininkė balansavo ant bankroto ribos, o stambūs kreditoriai
bet kokia kaina siekė apginti savo interesus. 2008-07-10 Turto arešto akto sudarymo metu bendrovės direktorė Jolanta Igarienė nurodė,
kad areštuojamam turtui netaikyti apribojimai, išskyrus tai, kad dalį pasėlių
yra areštavęs antstolis Andrius Bespalovas. Išieškotojai buvo bendrovės
pajininkai, todėl žinojo apie bendrovės veiklą. Skolininkė ŽŪB „Ragainiai"
kreipėsi su prašymu parduoti turtą jų pasiūlytam pirkėjui ieškovui. Pinigus
ieškovui baigus sumokėti 15.42 val., turto pardavimo aktas buvo užpildytas po
įprasto darbo laiko. Vykdymo proceso metu domėjosi ir nustatė faktą, kad yra
registruotas įkeitimo lakštas, kuriuo yra įkeistas ŽŪB „Ragainiai"
kilnojamas turtas. Tačiau įkeitimo
lakšte buvo nurodyta, kad įkeičiamos bendrovės prekių atsargos (grūdai) pagal
2005-04-14 sąrašą. Negalėjo patikrinti, ar 2008 metais laukuose tebeauga 2005
metų derlius, todėl nusprendė, jog protingiausias
sprendimas yra tas, kad šį klausimą išspręstų teismas dalyvaujant įkaito
davėjui ir gavėjui. Paskelbtu patvarkymu apie turto pardavimą iš varžytinių
skelbiama ne tik apie varžytines, bet ir informuojami visi suinteresuoti asmenys
(LR CPK 707 str. 8 p.). Mano, kad įvykdė pareigą pateikti pilną informaciją teismui, kad jis
galėtų priimti tinkamą sprendimą, taip pat ėmėsi priemonių, kad byloje
dalyvautų kreditorius AB „Hansabankas", informavo kitus kreditorius. Nesiekė
parduoti įkeisto turto, o pagrindinė turto pardavimo akto netvirtinimo
priežastis buvo tai, kad prieš turto pardavimo akto tvirtinimą buvo paduotas
pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Ragainiai".
Tretysis asmuo
UAB „BTA Draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad antstolis Marius Alšauskas draudimo
sutartimi, kurios galiojimo terminas buvo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, turėjo
draudiminę apsaugą. Ieškovas iš antstolio prašo priteisti 129683,45 Lt saugotojo atlyginimo,
nes antstolis jį buvo paskyręs areštuoto turto saugotoju. Ieškovas minėtą sumą
laiko vykdymo išlaidomis CPK 609 str. l d. l p. prasme. Mano, kad atsakovas
teisėtai ir pagrįstai areštavo
skolininkės pasėlius ir turto saugotoju paskyrė pačią bendrovę. Turto arešto
aktu nebuvo draudžiama nuimti areštuotų pasėlių derlių. Aplinkybė,
kad derlių nuėmė ieškovas savo jėgomis ir savo technika, gali liudyti tik apie
tai, kad ieškovas dėl minėtų veiksmų buvo susitaręs su žemės ūkio bendrove, bet
neturėjo prievolės pagal
antstolio patvarkymus. Pats ieškovas kreipėsi į antstolį prašydamas jį
paskirti pasėlių saugotoju ir taip jam suteikti galimybę kontroliuoti derliaus
nuėmimą. Antstolis 208-08-01 patvarkymu ieškovą paskyrė turto saugotoju,
tačiau jam nesuteikė teisės ir nenustatė pareigos kulti areštuotus
javus. Faktas, kad ieškovas ėmėsi derliaus nuėmimo darbų, nesusijęs su
vykdomosios bylos vykdymo išlaidomis. Toks susitarimas
nebuvo sudarytas su antstoliu prieš paskiriant ieškovą turto saugotoju.
Ieškovas tokio pageidavimo niekada ir nereiškė. Jeigu ieškovas teikė derliaus
nuėmimo paslaugas skolininkei tarpusavio sutarimo pagrindu, tai jis turėjo
galimybę reikšti kreditorinį reikalavimą ŽŪB „Ragainiai" bankroto byloje.
Jeigu ieškovo paslaugos, kaip jis pats teigia, buvo susijusios su skolininkės
pareigomis išsaugoti derlių, tai šias išlaidas iš anksto turėjo apmokėti
išieškotojai. Antstolio civilinė atsakomybė gali atsirasti tik
konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.245-6.248 str. Ieškovas šių sąlygų neįrodė, nes nepateikė duomenų, kad
padaryta žala, kad antstolio veiksmai yra priežastiniame ryšyje su išlaidomis
nuimant skolininkės derlių, nes tokia prievolė jo paties prašymu jam pavedus
saugoti areštuotą turtą neatsirado. Ieškovo ketinimus
nusipirkti skolininkės derlių sužlugdė ne antstolio neteisėti veiksmai
parduodant įkeistą turtą, o faktas, kad prieš teismui tvirtinant turto
pardavimo aktą buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB
„Ragainiai“.
Tretysis asmuo
BŽŪB „Ragainiai“ prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra, kadangi ieškovo
ieškinio pagrindu nurodyti veiksmai buvo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo.
Mano, kad ieškovas neturėjo antstolio leidimo nuimti derlių, o tik turėjo
kontroliuoti pasėlių būklę. Jo patirtos išlaidos yra paties ieškovo verslo
rizikos išlaidos. Deliktinės atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos.
Kiti tretieji
asmenys, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą, pranešta tinkamai, į posėdį
neatvyko (b. l. 60, 73, 77-78, 102, 106, 113-115, 116, 122-124, 136, 137,
141-144). Tretysis asmuo Vilma Šalkuvienė nurodė, kad jos sutuoktinis yra
miręs, apie vykdymo procesą ji nieko nežino, prašė bylą nagrinėti jai
nedalyvaujant (b. l. 103-104). Tretysis
asmuo Birutė Urbienė nurodė, kad apie vykdymo procesą nežino, nes visus
reikalaus tvarkė Jonas Šalkus, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą
nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 125). Tretysis asmuo Roberta Kairytė prašė
bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad esminių bylos aplinkybių nežino
(b. l. 140). Tretysis asmuo Justina Orūnienė (Varkulytė) nurodė, kad apie
vykdymo veiksmus nežino, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą
priimti teismo nuožiūra (b. l. 145-147).
Ieškinys
atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.
Byloje esančių
įrodymų visuma yra nustatyta, kad atsakovo antstolio Mariaus Alšausko kontoroje
2008-07-09 buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0089/08/01663, 01664, 01665,
01662 pagal išieškotojų Jono Šalkaus, teisių ir pareigų perėmėja Vilma
Šalkuvienė, Birutės Urbienės, Robertos
Kairytės, Justinos Orūnienės
(varkulytės) pateiktus vykdyti paprastųjų vekselių pagrindu notaro išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio
registro Nr. 1509, 1517, 1511, 1510 dėl po 502 002 Lt priverstinio išieškojimo
iš skolininkės ŽŪB „Ragainiai“. Atsakovas vykdydamas minėtas bylas ir iš 2008-05-30
bendrovės paraiškos gauti tiesiogines
išmokas nustatęs, kad skolininkei priklauso žemės ūkio naudmenų plotai su tam
tikrais pasėliais (vykd. bylos Nr. 0089/08/01662 – b. l. 16-23) ieškovų
reikalavimo įvykdymui užtikrinti 2008-07-10 turto arešto aktu areštavo, uždrausdamas
disponuoti, tačiau nedraudžiant turtą valdyti ir juo naudotis, skolininkės ŽŪB
„Ragainiai“ pasėlius konkrečiai turto
arešto akte nurodytuose žemės sklypuose ir juos perdavė saugoti
skolininkei, atstovaujamai
direktorės Jolantos Igarienės (b. l. 14-29, 30-31). 2008-08-01 skolininkė
pranešė, kad areštuotų turto preliminari rinkos vertė yra 580 000 Lt ir prašė
turtą įvertinti šia suma (b. l. 32). Kadangi šalys sutiko su nurodyta pasėlių
rinkos verte, tai atsakovas 2008-08-01 patvarkymu dėl turto arešto akto
pakeitimo nustatė, kad minėtu aktu areštuotų pasėlių rinkos vertė yra 580 000
Lt (b. l. 33, CPK 681 str. 1 d.). 2008-08-01 patvarkymu dėl varžytinių skelbimo
antstolis paskelbė apie 2008-09-03 vyksiančias minėto areštuoto turto pirmąsias
varžytines už pradinę 464 000 Lt kainą (b. l. 37, 38, CPK 718 str.). Iš
2008-08-01 prašymo matyti, kad skolininkas ŽŪB „Ragainiai“ pasinaudojo CPK 704
str. numatyta teise ir prašė antstolio parduoti 2008-07-10 turto arešto aktu areštuotą javų
derlių ieškovui Kęstučiui Ragažinskui už 580 000 Lt (b. l. 39). Ieškovas 580 000 Lt už pasėlius sumokėjo
2008-08-01 mokėjimo nurodymais (b. l. 43, 44) ir tą pačią dieną pateikė prašymą
atsakovui prašydamas jį skirti areštuotų ir parduodamų pasėlių saugotoju, kad
būtų tinkamai kontroliuojamas pasėlių nuėmimas, kol teismas spręs turto
pardavimo akto tvirtinimo klausimą (b. l. 40). 2008-08-01 antstolis patvarkymu
dėl turto arešto akto pakeitimo ieškovo prašymą patenkino ir jį paskyrė areštuoto
turto saugotoju (b. l. 41). 2008-08-01 buvo sudarytas turto pardavimo
skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, pagal kurių ieškovui buvo parduoti minėti pasėliai už 580
000 Lt 0(b. l. 16). Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.
P2-5323-589/2008 duomenų matyti, kad teismas minėtą 2008-08-01 turto pardavimo
ieškovui aktą atsisakė tvirtinti 2008-08-20 teismo nutartimi (b. l. 38-39), nes
tam prieštaravo AB bankas „Hansabankas“ teigdamas, kad minėtas turtas įkeistas užtikrinant reikalavimus pagal 2005-04-20 kredito sutartį
Nr. 05-023404-KL kilnojamojo turto
įkeitimo lakštais, o antstolis negavo įkaito turėtojo sutikimo bei dėl to, kad 2008-08-12 Panevėžio
apygardos teismas priėmė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Ragainiai“ ir
tą pačią dieną areštavo visą ŽŪB „Ragainiai“ turtą (b. l. 3, 6-36). Iš
Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2- 49-544-2010 matyti, kad
ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Ragainiai“ teisme priimtas 2008-08-11 (1 t., b. l.
2). 2008-08-12 Panevėžio apygardos
teismo 2008-08-12 nutartimi siekiant užtikrinti ieškinį dėl bankroto bylos
iškėlimo ŽŪB „Ragainiai“ buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir
areštuoti bendrovės turtą ir pinigines lėšas (1 t., b. l. 34-35). Vykdant šią
nutartį antstolis Andrius Bespalovas
areštavo ŽŪB „Ragainiai“ turtą, tame tarpe – ir
pasėlius, kurie buvo areštuoti
atsakovo virš nurodytu turto arešto aktu (2 t., b. l. 26-45). Panevėžio
apygardos teismo 2008-09-22 nutartimi ŽŪB „Ragainiai“ iškelta bankroto byla,
administratoriumi paskirta UAB „Bankrotera“, šiuo metu – UAB „Restrus“ (1 t.,
b. l. 171-175). Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą atsakovas antstolis
Marius Alšauskas minėtus vykdomuosius įrašus perdavė Panevėžio apygardos
teismui prijungimui prie bankroto bylos
(1 t., b. l. 189-200, 211-212).
BŽŪB „Ragainiai“ administratorius nepripažino teisėtais ir pagrįstais
kreditorių Jono Šalkaus, Birutės Urbienės, Robertos Kairytės, Justinos Orūnienės finansinių reikalavimų bendrovei minėtų paprastųjų
vekselių pagrindu ir ginčijo juos teisme. Klausimo nagrinėjimo metu šie
kreditoriai savo reikalavimų bankrutuojančiai bendrovei atsisakė. Todėl
Panevėžio apygardos teismo 2009-03-02
nutartimi buvo priimtas minėtų kreditorių reikalavimų atsisakymas ir jie į
kreditorių sąrašą neįtraukti (2 t., b. l. 108-110, 185-191, 3 t., b. l. 5-7).
Ieškovo
ieškinys atsakovui dėl 129 683,45 Lt priteisimo grindžiamas deliktinės
atsakomybės pagrindu bei tuo pagrindu, kad atsakovas antstolis Marius
Alšauskas, paskyręs ieškovą turto saugotoju, turi atlyginti jam turto saugotojo
išlaidas, kurios lygios areštuotų javų nuėmimo, nukūlimo, saugojimo ir kitoms
turėtoms išlaidoms. Teismo nuomone, šie ieškinio pagrindai prieštaringi
tarpusavyje bei nepagrįsti byloje esančiais leistinais įrodymais, todėl tenkinti
ieškovo ieškinį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Ieškovas
nurodo, kad 129 683,45 Lt ieškinio sumą sudaro minėtų pasėlių nuėmimo, kūlimo, transportavimo išlaidos, išlaidos
darbuotojams, saugojimui ir panašios išlaidos, kurias jis buvo priverstas
turėti ir kurias patvirtina pateiktos į bylą sutartys, PVM sąskaitos-faktūros
ir kiti įrodymai (b. l. 150-232). Šių ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių,
kad ieškovas galėjo turėti nurodytas išlaidas grūdams nuo nurodyto ploto
pasėlių nuimti, nukulti ir pan. atsakovas neginčijo, tačiau ieškinį prašė
atmesti kitais pagrindais. Dėl fakto, kad grūdai iš areštuotų pasėlių realiai
buvo nukulti, sandėliuojami, saugomi, ginčo nėra.
Ieškovas
teisiniu ieškinio pagrindu nurodo CPK VI
dalies XLI skyriaus normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų sudėtines dalis
ir jų apmokėjimo tvarką vykdymo procese. Tačiau CPK 609 str. tėra numatyta, kad vykdymo
išlaidų dydį, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo
instrukcija. CPK 610 str. numatyta, kad
vykdomosios bylos administravimo išlaidas, papildomas išlaidas
atskiriems veiksmams atlikti, atlygį antstoliui apmoka išieškotojas. Vykdymo
išlaidos išieškomos iš skolininko. Ieškinio pagrindu ieškovas taip pat
nurodo Lietuvos Respublikos Teisingumo
ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352
patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 34, 45, 46, 48 punktus. Instrukcijos 45 punkte numatyta, kad išieškotojas,
sumokėjęs būtinas vykdymo išlaidas, antstoliui pareikalavus privalo sumokėti
visas papildomas vykdymo išlaidas, kurios patiriamos atliekant atskirus
veiksmus vykdomojoje byloje. 48-ajame punkte (2007 02 27 įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, nuo 2007 03 02) numatyta, kad kitų, Instrukcijos 3 lentelėje nenurodytų vykdymo
išlaidų (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, vežimo, atlyginimo
ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims,
skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų
ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas
antstolio funkcijas) dydžiai nustatomi atsižvelgiant į antstolio faktines
išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Teismo nuomone, minėtos teisės
normos nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, nes jose kalbama
tik apie tai, kas sudaro vykdymo išlaidas, kas jam turi įmokėti ir sumokėti bei
kad antstoliui, saugojusiam turtą turi
būti apmokėtos faktinės turto saugojimui išleistos išlaidos. Taigi, šios teisės
normos niekaip nereglamentuoja ieškovo teisės gauti atlyginimą už jo paties prašymu jam patikėto turto
saugojimą.
CPK 683
str. 4, 5 dalyse numatyta, kad turto saugotojas,
jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą,
jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu
atsižvelgiant į gautą naudą. Ieškovas nėra skolininkas ar jo šeimos narys.
Tačiau areštuoto turto administratoriaus teises ir pareigas nustato Civilinio
kodekso ketvirtosios knygos XIV skyrius. CK 4.238 str. numatyta, kad turto administratorius
turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus
atvejus, kai pagal įstatymą
administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą,
atlyginimas nenustatytas, jį nustato teismas. CK 6.850 straipsnyje nustatyta,
kad sutartinius pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK
6.830–6.849 straipsniai) taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda
pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Ieškovas turto saugotoju
paskirtas pagal jo paties prašymą. Prašyme ieškovas nenurodė, kad siekia gauti
atlyginimą už areštuoto turto saugojimą. Antstolio patvarkyme, kuriuo ieškovas
paskirtas areštuoto bendrovės turto saugotoju,
atlyginimas už turto saugojimą
nenustatytas. Vykdomųjų bylų ieškovai vykdymo išlaidų, susijusių su turto
saugojimu, antstoliui nebuvo iš anksto apmokėję. Pats ieškovas nurodo, kad tuo
metu jis neturėjo intereso reikalauti saugojimo išlaidų apmokėjimo, nes siekė
turtą nupirkti. Su administratoriumi pagal CK 4.238 str. nuostatas bet kokiu
atveju turi atsiskaityti naudos gavėjas, o ne antstolis. Jeigu ir spręsti, kad buvo
ieškovo ir ŽŪB „Ragainiai“ susitarimas dėl tam tikrų išlaidų už grūdų nukūlimą,
nuėmimą ir pan. apmokėjimo, tai jis neturi teisinės reikšmės atsakovo turtinei
atsakomybei, nes pagal vykdomųjų bylų ir kitų rašytinių įrodymų duomenis
antstolis nei su vykdomųjų bylų šalimis, nei su ieškovui jokio susitarimo dėl
saugotojo atlyginimo mokėjimo susitarimo nesudarė. Antstolis nurodo, kad, jei
ieškovas būtų reikalavęs iš jo turto
saugotojo atlyginimo, jo saugotoju būtų neskyręs. Fakto, kad su antstoliu
nebuvo susitarimo dėl saugotojo atlyginimo mokėjimo ieškovui neneigia ir pats
ieškovas, nurodydamas, kad jis ketino
pirkti pasėlius ir saugotojo atlyginimo nereikalavo. Ieškovas 2008-08-01 prašydamas jį paskirti turto saugotoju ir antstolis, patenkindamas
šį prašymą, nurodė, jog ieškovas siekia tapti pasėlių saugotoju, kad
būtų tinkamai kontroliuojamas pasėlių nuėmimas, kol teismas spręs turto
pardavimo akto tvirtinimo klausimą, o ne kad jis galėtų
atlikti derliaus nuėmimo darbus (b. l. 40, 41). Kaip teisingai nurodo atsakovas, ieškovas neprašė leidimo pačiam kulti
pasėlius ir minėtame patvarkyme jam tokia teisė iš viso nebuvo suteikta.
Atsižvelgiant į areštuoto turto specifiką, kulti areštuotus pasėlius turėjo
teisę tik skolininkė ŽŪB „Ragainiai“. Iš 2008-08-01 patvarkymo turinio seka, kad ieškovas turto
saugotoju paskirtas kaip asmuo, kuris faktiškai nupirko areštuotą turtą ir už
jį sumokėjo, o ne kaip visiškai pašalinis asmuo niekaip nesusijęs su bylos
šalimis. Šio patvarkymo nuorašas ieškovui įteiktas 2008-08-01 ir CPK 510 str. numatytu terminu patvarkymas dėl to,
kad ieškovui, kaip turto saugotojui, CPK 683 str. nustatyta tvarka ir kitų virš
minėtų aktų pagrindu nenustatytas atlyginimas ir faktiškai turėtų saugojimo
išlaidų tvarka, apskųstas nebuvo. Ieškovas skunde dėl teismo nutarties netvirtinti turto pardavimo
akto yra nurodęs, kad apie tai, jog teismas nepatvirtino 2008-08-20 akto jis
sužinojo iš atsakovo 2008-08-26, taip pat yra pripažinęs, kad leidimą pjauti
pasėlius jis gavo iš ŽŪB „Ragainiai“ ir turėjo išlaidų pasėlių pjovimui, kurui,
transportui, darbuotojams (civilinė byla P2-5323-589-2008 – b. l. 40-42). Ieškovo
argumentus, kad jam skolininkė siūlė pirkti areštuotus pasėlius už kainą, iš
kurios išskaičiuotos derliaus nuėmimo, vežino, saugojimo ir kt. išlaidos, dėl
ko jis iš pradžių neprašė apmokėti saugojimo išlaidų, paneigia virš aptarti
įrodymai, iš kurių matyti, kad
pirmosiose varžytinėse 2008-08-01 patvarkymu dėl varžytinių skelbimo
antstolis paskelbė apie 2008-09-03 vyksiančiose varžytinėse turto pardavimą už
pradinę 464 000 Lt kainą (b. l. 37, 38). Šiose varžytinėse parduodamo
turto pradinė kaina nustatyta 80
procentų nuo CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos kainos (CPK 718 str.).
Todėl šiuo pagrindu tenkint ieškinį nėra pakankamo pagrindo.
Ieškinys
atsakovui dėl 129 683,45 Lt priteisimo yra grindžiamas ir deliktinės
atsakomybės pagrindu. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas
būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą,
priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK
6.246-6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia
savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi
aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismo nuomone, ieškovas
atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų,
kurios sudarytų pagrindą priteisti ieškovui 129 683,45 Lt žalą, neįrodė.
Neteisėtais atsakovo veiksmais, dėl
kurių buvo padaryta žala, ieškovas nurodo, tai, kad antstolis areštavo ir jam be
varžytinių pardavė bankui įkeistus pasėlius, dėl ko vėliau teismas nepatvirtino
turto pardavimo jam akto. Teismo nuomone, atsakovo antstolio neteisėti
kalti veiksmai, dėl kurių atsakovas patyrė ieškinyje nurodytą žalą, yra
neįrodyti. Iš surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad minėti pasėliai buvo teisėtai
areštuoti antstolio 2008-07-10 turto
arešto aktu siekiant užtikrinti minėtų bylos trečiųjų asmenų išieškotojų
vykdomosiose bylose skolų išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus iš skolininkės
BŽŪB „Ragainiai“. Skolininkė ŽŪB „Ragainiai“ tuo metu jau buvo faktiškai
nemoki. Ji, būdama skolininke ir įkeistų pasėlių savininke, neprašė antstoliui,
kad pasėliai yra ar dar gali būti įkeisti
bankui kreditorinio reikalavimo užtikrinimui. Ieškovas nurodo, kad antstolis
nebuvo pakankamai rūpestingas, todėl apie įkeitimo faktą savalaikiai
nesužinojo. Tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo, nes atsakovas nurodo ir
rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vykdymo veiksmų atlikimo metu antstoliui
buvo žinoma, jog nustatyta tvarka yra registruotas įkeitimo lakštas, kuriuo
įkeistos bendrovės prekių atsargos (grūdai) pagal 2005-05-14 sąrašą (b. l.
29-33). Iš pateiktų duomenų matyti, kad
prekių atsargos (grūdai) įkeisti užtikrinant
reikalavimus pagal 2005-04-20 kredito sutartį Nr. 05-023404-KL kilnojamojo
turto įkeitimo lakštais, identifikaciniai kodai Nr. 04220050001194 ir Nr.
04220020003822 (civilinė byla Nr. 2-5323-589-2008, b. l. 3, 6-36). Įkeitimo
lakštuose ir prieduose nurodyta, kad
įkeistos prekių atsargos (grūdai), kurių balansinė vertė nustatyta
2005-10-01, o prievolės įvykdymo
terminas nurodytas – 2007-10-28. Tuo tarpu atsakovas turto arešto aktu areštavo
2008 metų skolininko ŽŪB „Ragainiai“ grūdų derlių ir pasėlius. Todėl ir
susipažinus su įkeitimo lakšto turiniu dėl įkeitimo dalyko neapibrėžtumo ir
termino prievolei įvykdyti suėjimo antstoliui nebuvo pagrįsto pagrindo daryti
išvadą, kad išieškojimo įvykdymui užtikrinti tebėra areštuotas įkeistas bankui
turtas, tuo labiau, kad pats skolininkas to taip pat neteigė. Kaip matyti iš
vykdomųjų bylų Nr. 0089/08/01663, 01664, 01665, 01662 duomenų nekilnojamojo
turto registras buvo patikrintas. Be to, atsakovas turėjo duomenis, kad skolininkės
ŽŪB „Ragainiai“ pasėliai buvo areštuoti jau 2008-03-06 kito antstolio sudarytu
turto arešto aktu, kurio teistumo ir pagrįstumo tuo motyvu, kad areštuotas įkeistas bankui turtas, niekas neginčijo
(vykdomosios bylos Nr. 0089/08/01662 – b. l. 34-35, 36). Pats ieškovas
20008-08-28 skunde teigė, kad
įkeitimo lakštų įrašai neaiškūs, kad jo supratimu bankui buvo įkeisti
grūdai, o ne jam parduoti pasėliai ir kad atitinkami įkeitimo lakšto pakeitimai
dėl įkeisto turto sudėties papildymo daryti nebuvo (civilinė byla Nr. P2-5323-589,
b. l. 40-42). Antstolio Andriaus Bespalovo 2008-08-01 faktinių aplinkybių
konstatavimo protokole, be kita ko, užfiksuota, kad 2008-08-01 ūkininkas Jonas
Ragažinskas (ieškovo artimas giminaitis) antstoliui paaiškino, kad lauko, nuo
kurio kuliami pasėliai, savininkas yra ŽŪB „Ragainiai“, kad šiuo metu nukulta 25 ha plote augantys kviečiai pasėliai ir kad
nupirkti per antstolį bankui leidus. Tai paneigia ieškovo teiginius apie tai,
kad jam prieš pasėlių pirkimą nebuvo
atskleista informacija apie tai, kad dėl
pasėlių įkeitimo galioja ar gali
tebegalioti įkeitimo lakštai (b. l. 40-41).
CK 6.248 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik
tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba
sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
Teismo nuomone, atsakovo kalti neteisėti veiksmai neįrodyti. Kaip matyti iš
teismo nutarties turinio, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto,
dėl ko ieškovas teigia patyręs žalą, pagrindinė netvirtinimo priežastis buvo
teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam ŽŪB „Ragainiai“
turtui ir lėšoms. Nepriklausomai nuo to, kokie atsakovo veiksmai bebūtų atlikti
dėl areštuoto turto įkeitimo fakto išsiaiškinimo ir nepriklausomai nuo to, ar turtas buvo įkeistas, minėtas turto pardavimo aktas ieškovui
negalėjo būti patvirtintas vien dėl
teismo nutarties areštuoti visą
bendrovės turtą bankroto bylos reikalavimams užtikrinti. Todėl ir dėl šios priežasties yra nenustatytas
minėtai atsakomybės rūšiai taikyti reikalingas
nustatyti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Kadangi
ieškinys atmetamas, tai iš ieškovo valstybei priteisiamos išlaidos, susiję su
procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p., 96 str., b. l. 2). Duomenų apie
atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės
pabaigos nepateikta (98 str. 1 d., b. l. 34).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 262 str., 263
str., 268 str., 270 str.
NUSPRENDĖ:
Ieškinį atmesti.
Priteisti
iš ieškovo Kęstučio Ragažinsko (a. k. 37506040623) į valstybės biudžetą 87
(aštuoniasdešimt septynis) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas
per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui
apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.
Teisėja Ramunė
Čeknienė