Civilinė byla Nr. e2S-146-357/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08269-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.10.; 3.3.2.5.; 3.3.2.6.1.; 3.3.2.7.; 3.5.14.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kiemas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-23026-1084/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VL Rental“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kiemas“ dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VL Rental“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB „Vilniaus kiemas“ 1 568,54 Eur skolą už įrangos nuomą ir susijusias paslaugas, 30 001,00 Eur skolą pagal 2024-04-22 susitarimą dėl skolos grąžinimo, 676,04 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-10-02 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria, be kita ko, ieškovė UAB „VL Rental“ ir UAB „Vilniaus kiemas“ susitarė dėl 31 569,54 Eur įsiskolinimo, 191,00 Eur žyminio mokesčio, 182,87 Eur delspinigių, 476,73 Eur palūkanų, viso 32 420,14 Eur skolos, bei delspinigių, ir palūkanų, skaičiuojamų nuo 2024-07-13 iki visos skolos pagal susitarimą grąžinimo dienos, sumokėjimo pagal taikos sutartyje nustatytą grafiką dalimis kas mėnesį, visą sumą sumokant iki 2025-02-20.

3.       Ieškovė 2024-11-27 pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, kad atsakovė į ieškovės banko sąskaitą sumokėjo tik 1 000,00 Eur pirmąją įmoką, mokėjimas buvo atliktas 2024-10-31, nors turėjo būti atliktas 2024-09-30. Pažymėjo, kad atlikus PVM užskaitą, UAB „Vilniaus kiemas“ skola sumažėjo 6 592,98 Eur ir atsakovė pakeitė savo poziciją, teigdama, kad užskaičius PVM, atsakovė turi mokėti mažesnes sumas pagal taikos sutartį. Net ir sutinkant su šia atsakovės pozicija, atsakovė UAB „Vilniaus kiemas“ iki šios dienos pagal patvirtintą taikos sutartį turėjo būti sumokėjusi 11 000,00 Eur, o sumokėjo 7 592,98 Eur (1 000,00 Eur pavedimu į sąskaitą ir 6 592,98 Eur kaip PVM užskaita), kas reiškia, kad liko nesumokėjusi 3 407,02 Eur, kuriuos turėjo sumokėti iki 2024-11-20 ir neištaisė pažeidimo per 2 dienų terminą, t. y. iki 2024-11-22. Todėl ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusią Kauno apylinkės teismo 2024-10-02 nutartį, nurodant išieškoti iš UAB „Vilniaus kiemas“ visą likusią nesumokėtą skolos sumą, t. y. 24 827,16 Eur ir delspinigius bei palūkanas pagal sutartis, skaičiuojant nuo 2024-07-13 iki visos skolos pagal sutartis grąžinimo dienos, taip pat 1 500,00 Eur baudą.

4.       Atsakovė UAB „Vilniaus kiemas“ prašė netenkinti ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą, o, vadovaujantis sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką. Nurodė, kad taikos sutarties 5.2.3. p. numatytas įsipareigojimas galėtų būti įvykdytas ne anksčiau kaip iki 2025-01-20, 5.2.4 p. – ne anksčiau kaip iki 2025-02-20, o taikos sutarties 5.2.5. p. – ne anksčiau kaip iki 2025-03-20. Pažymėjo, kad neatsisako ir neatsisakė vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, deda maksimalias pastangas jų įvykdymui ir didžioji dalis taikos sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų yra įvykdyta. Tačiau dėl apyvartinių lėšų stokos, sąlygotos atsakovės kontrahentų neatsiskaitymo, vėlavo sumokėti dalį įmokos (3 407,02 Eur), kurią turėjo sumokėti iki 2024-11-20. Atsakovė nurodė, kad iš vieno iš savo užsakovų mokėjimo pavedimą ji gaus 2024-12-06, todėl vos tik gavusi minėtas lėšas, atsakovė nedelsiant perves ieškovei vėluojamą sumokėti 3 407,02 Eur sumą ir pateiks teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teigė, kad vykdomojo rašto išdavimas neatitiktų protingumo ir proporcingumo reikalavimų, nes būtų visai be pagrindo apsunkinta atsakovės padėtis bei teismo patvirtintos taikos sutarties realus vykdymas. Atsakovė taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei vis tik teismas nuspręstų ieškovei išduoti vykdomąjį raštą, neegzistuoja pagrindas laikyti, jog atsakovė atliko esminį taikos sutarties pažeidimą ir išduoti vykdomąjį raštą ir dėl 1 500,00 Eur baudos iš atsakovės išieškojimo. Atitinkamai, atsakovės įsitikinimu, neegzistuoja pagrindas ir sąlygos reikalauti iš atsakovės netesybų.

5.       Ieškovė pateikė teismui nuomonę dėl atsakovės prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, kurioje nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad teikdama prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, pateikė visus reikalingus įrodymus, kad nei vienos įmokos iš atsakovės negavo laiku, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei taikos sutartyje nurodytų sumų numatytais terminais, taip pat negavo ir atsakovės atsiliepime nurodytos 3 407,02 Eur sumos, kurią atsakovė žadėjo sumokėti sekančią dieną po atsiliepimo pateikimo. Taigi, sutartis nevykdoma tinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovės nuomone, mokėjimo terminų, ko iš esmės prašo atsakovė, pakeitimas būtų ne kas kitas, kaip šalių susitarimo esmės keitimas ir akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus interesus, turėtų įtakos ieškovės finansinei padėčiai, nes ieškovė taip pat planuoja pinigų srautus ir mokėjimus kitiems asmenims. Ieškovė sutiko sudaryti taikos sutartį tik su sąlyga, kad mokėjimai bus atliekami nevėluojant, taikos sutartyje sutartomis dienomis ir visa skola grąžinama ne vėliau kaip iki 2025-02-20.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-12-16 nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir nutarė išduoti ieškovei UAB „VL Rental“ vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23026-1084/2024 patvirtintos ieškovės ir atsakovės 2024-09-26 sudarytos taikos sutarties nevykdymo – dėl 24 827,16 Eur skolos, delspinigių ir palūkanų pagal sutartis, skaičiuojant nuo 2024-07-13 iki visos skolos pagal sutartis grąžinimo dienos (kaip susitarta taikos sutarties 3 ir 4 punktuose) ir 1 500,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovės UB „Vilniaus kiemas“. Atsakovės prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo teismas atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad 2024-10-02 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23026-1084/2024 buvo patvirtinta UAB „VL Rental“ ir UAB „Vilniaus kiemas“ 2024-09-26 sudaryta taikos sutartis, kurioje ieškovė ir atsakovė gera valia susitarė dėl skolos mokėjimo. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Pagal šalių sudarytos taikos sutarties 5 punkto nuostatas, atsakovė UAB „Vilniaus kiemas“ įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „VL Rental“ 32 450,14 Eur skolą laikotarpiu nuo 2024-09-30 iki 2025-02-20 bei delspinigius ir palūkanas laikotarpiu pagal sutartį skaičiuojant nuo 2024-07-13 iki 2025-02-20 sumokėdama 6 mėnesines įmokas, mokėdama vieną įmoką – 1 000,00 Eur ne vėliau kaip 2024-09-30, dvi įmokas po 5 000,00 Eur iki 2024-10-20 ir iki 2024-11-20, dvi įmokas po 7 000,00 Eur iki 2024-12-20 ir iki 2025-01-20 ir vieną įmoką – 7 420,14 Eur bei delspinigius ir palūkanas pagal sutartį, skaičiuojant nuo 2024-07-13 iki 2025-02-20, iki 2025-02-20. Taikos sutarties 7 punkte šalys sutarė, kad atsakovei tinkamai ir laiku nevykdant taikos sutarties sąlygų, t. y. jeigu praleis bent vieną iš taikos sutartyje nurodytų įmokų (taikos sutartyje 5.1.-5.2. numatytų) ar sumokės tik dalį nurodytos sumos iki nustatyto termino, ir šio pažeidimo neištaisys per dvi kalendorines dienas, tai bus laikoma esminiu taikos sutarties pažeidimu. Taikos sutarties 8 punktu šalys sutarė, kad atsakovei pažeidus taikos sutartį, ieškovė nedelsiant įgyja teisę reikalauti visos likusios mokėti grąžintinos sumos sumokėjimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto ieškovei išdavimo, o atsakovė įsipareigoja papildomai sumokėti ieškovei baudą, kurios dydis siekia 1 500,00 Eur ir kuri būtų įtraukta į vykdomąjį raštą.

8.       Teismas vertino, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtino, kad atsakovė iki ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo surašymo dienos (2024-11-27) turėjo sumokėti 11 000,00 Eur, o sumokėjo tik 7 592,98 Eur (1 000,00 Eur pavedimu į sąskaitą ir 6 592,98 Eur kaip PVM užskaita). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra sumokėjusi daugiau įmokų, mokėtinų pagal šalių sudarytą taikos sutartį, teismui pateiktuose paaiškinimuose pripažino, kad laiku ir tinkamai taikos sutarties nuostatų nevykdė dėl kilusių nesklandumų.

9.       Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, jog atsakovė UAB „Vilniaus kiemas“ tinkamai ir laiku nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą taikos sutartį, pripažino, kad ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra pagrįstas. Teismas sprendė, kad ieškovės teismui pateikti duomenys patvirtino, kad nei vieno turėto atlikti mokėjimo atsakovė nesumokėjo laiku. Atsakovė į ieškovės banko sąskaitą sumokėjo 1 000,00 Eur pirmąją įmoką, mokėjimas buvo atliktas 2024-10-31, nors turėjo būti atliktas 2024-09-30. Iki 2024-11-27, nors ieškovė ne kartą ragino atsakovę, jokie mokėjimai į ieškovės banko sąskaitą iš atsakovės gauti nebuvo.

10.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nors pagal trišalę sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos PVM užskaitų atlikimui, atsakovė buvo nurodžiusi PVM sudengimui 10 000,00 Eur sumą, tačiau iš atsakovės nurodytos sumos VMI patvirtino UAB „Vilniaus kiemas“ PVM užskaitai tik 6 597,38 Eur, tokiu būdu dėl UAB „Vilniaus kiemas“ kaltės (nurodė daugiau turimo grąžintino PVM negu turėjo) UAB „VL Rental“ vėlavo sumokėti dalį PVM (skirtumą tarp nurodytos sumos ir patvirtintos), už vėlavimą sumokėti UAB „VL Rental“ sumokėjo 4,40 Eur delspinigių, kuriuos atsakovė buvo raštu nurodžiusi kad kompensuos. Taigi atlikus PVM užskaitą UAB „Vilniaus kiemas“ skola sumažėjo 6 592,98 Eur (6 597,38 Eur – 4,40 Eur). Teismo skaičiavimu, atsakovei iš viso sumokėjus 7 592,98 Eur, likusi nesumokėta skolos suma yra 24 827,16 Eur.

11.       Teismas atsižvelgęs į šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, taip pat vertino, kad taikos sutarties 8 punkte šalims susitarus, kad atsakovei pažeidus taikos sutartį, ieškovė nedelsiant įgyja teisę reikalauti visos likusios mokėti grąžintinos sumos sumokėjimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto ieškovei išdavimo, o atsakovė įsipareigoja papildomai sumokėti ieškovei baudą, kurios dydis siekia 1 500,00 Eur, sprendė, kad ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, įskaitant ir taikos sutartyje numatytą baudos sumą, yra pagrįstas ir tenkintinas.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos negalėjimo laiku ir tinkamai vykdyti taikos sutarties sąlygų, jos norai ir ketinimai toliau vykdyti taikos sutartį, galimi neigiamai materialiniai padariniai išdavus vykdomąjį raštą ir jį pateikus vykdyti antstoliui, nesudaro pagrindo klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti kitaip, nei kad nurodė teismas.

13.       Dėl atsakovės byloje pareikšto savarankiško prašymo pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, t. y. taikos sutarties 5.2.3. p. numatyto įsipareigojimo terminą pratęsti iki 2025-01-20; taikos sutarties 5.2.4. p. numatyto įsipareigojimo terminą pratęsti iki 2025-02-20; taikos sutarties 5.2.5. p. numatyto įsipareigojimo terminą pratęsti iki 2025-03-20, teismas pažymėjo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos keisti negalima, jei tokiu būdu keičiamas tokio sprendimo (nutarties) turinys, kuriuo yra išspręstas šalių materialinis teisinis ginčas. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad tenkinus atsakovės prašymą ir pakeičiant mokėjimų datas, būtų keičiama ne numatytų sąlygų vykdymo tvarka, o materialinis turinys ir šalių susitarimas, todėl dėl šios priežasties atsakovės prašymą netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vilniaus kiemas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-12-16 d. nutartį ir perduoti klausimus dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tenkinus atsakovės prašymą pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką būtų keičiamas taikos sutarties materialinis turinys, dėl ko nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą jo net tinkamai neišnagrinėjęs. Atsakovės pateiktas prašymas, jame nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai, patvirtino egzistuojant poreikį ir pagrindą tenkinti atsakovės prašymą visa apimtimi. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą teismas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nutartimi, gali spręsti pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo klausimą ir tai nėra bei negali būti laikoma materialinio turtinio ar šalių susitarimo keitimu. Mokėjimo terminų pratęsimas nekeičia šalių materialinių teisių ar pareigų pagal taikos sutartį – šalys vis dar turi vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau keičiasi tik šių įsipareigojimų vykdymo laiko rėmai. Mokėjimų terminų pratęsimas yra pareigų vykdymo tvarkos keitimas, kuris yra leidžiamas pagal CPK 646 str. 3 d. bei 284 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo ne keisti taikos sutarties materialinį turinį ir šalių susitarimą, o pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nežymiai atidedant taikos sutartyje numatytų mokėjimų terminus. Netinkamai atribojęs materialinius ir vykdymo klausimus pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo, jo motyvų ir pateiktų įrodymų, kuriais prašymas buvo grindžiamas, faktiškai net nenagrinėjo, tokiu būdu neatskleisdamas ginčo esmės. Vien tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo ir vykdomojo rašto (ne)išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

14.2.                       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą. Priimdamas nutartį teismas formaliai ir paviršutiniškai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, jos įvardintas negalėjimo laiku atlikti taikos sutartyje numatytų mokėjimų priežastis, nepagrįstai sureikšmindamas kai kurias taikos sutarties sąlygas ir tokiu būdu padarydamas nepagrįstas išvadas dėl pagrindo išduoti ieškovei vykdomąjį raštą. Šiuo atveju nors atsakovė ir vėlavo atlikti dalį mokėjimų pagal taikos sutartį, teismas nepagrįstai pripažino, kad tokiu būdu atsakovė esmingai pažeidė taikos sutarties sąlygas ir, kad tai savaime sudaro pagrindą išduoti vykdomąjį raštą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vėlavimą taikos sutartyje numatytais terminais atlikti mokėjimus nulėmė tokios objektyvios ir nuo atsakovės nepriklausančios priežastys, kaip kad apyvartinių lėšų stoka, sąlygota atsakovės kontrahentų neatsiskaitymo. Atsakovės galimybes vykdyti atsiskaitymus, įskaitant ir atsiskaitymus su ieškove pagal taikos sutartį, gana stipriai sutrikdė, išbalansavo atsakovo verslo partnerio, vienos didžiausios ir seniausios statybų įmonės vėlavimai atsiskaityti su atsakove. Atkreiptinas dėmesys, kad visas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties vykdymo metu iškilusiomis laikino pobūdžio kliūtimis yra sunku pagrįsti, nes tam į bylą reikėtų teikti itin daug atsakovės veiklos dokumentų bei sutarčių, kurios yra konfidencialios. Šiuo atveju atsakovei neturėtų būti keliamas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas siekiant įrodyti atsiskaitymų sutrikimo priežastis ir jų laikinumą. 

14.3.                      Teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, tenkino ieškovės prašymą dalyje dėl vykdomojo rašto dėl 1 500 Eur baudos iš atsakovės išieškojimo. Padarydamas išvadą, jog ieškovės prašymas dalyje dėl 1 500 Eur baudos priteisimo pagrįstas, teismas tinkamai neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, bei jų pagrindu padarė klaidingas išvadas, kurios apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pakeistos. Pačios ieškovės su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktas el. susirašinėjimas, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl bendravimo telefonu tarp šalių taikos sutarties, jos vykdymo klausimais, patvirtina, kad po taikos sutarties sudarymo šalys bendru sutarimu šiek tiek modifikavo, keitė susitarimo dalį dėl mokėjimų atlikimo būdo ir kt. Atsakovė taip pat įvykdė didžiąją dalį mokėjimų pagal taikos sutartį. Dėl to, atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovė iš esmės pažeidė taikos sutartį. Atitinkamai, atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog egzistuoja pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl netesybų iš atsakovės išieškojimo.

15.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „VL Rental“ prašo atmesti atsakovės UAB „Vilniaus kiemas“ atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024-12-16 nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

15.1.                      Atsakovė argumentą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos keitimo grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad sutarties vykdymo tvarka gali būti keičiama tik dėl procesinių tokio sprendimo vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos mokėtinų sumų išdėstymo, tačiau nurodė, kad teismas neturi teisės keisti taikos sutarties esminių sąlygų. Šioje byloje klausimas dėl skolos mokėjimo termino pratęsimo iš esmės nebuvo nagrinėtas, taip pat skolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas kaip esminė taikos sutarties sąlyga. Todėl atsakovės argumentai, grindžiami teismo praktika, susijusia su skolos mokėjimo termino pratęsimu, negali būti laikomi tinkamai pagrįstais ir taikytinais šioje byloje. Ieškovės nuomone, mokėjimo terminų, ko iš esmės prašo atsakovė, pakeitimas būtų ne kas kitas, kaip taikos sutarties šalių susitarimo esmės keitimas ir akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus interesus, turėtų įtakos ieškovės finansinei padėčiai. Ieškovė sutiko sudaryti taikos sutartį tik su sąlyga, kad mokėjimai bus atliekami nevėluojant, taikos sutartyje sutartomis dienomis ir visa skola grąžinama ne vėliau kaip iki 2025-02-20. Tai, kad mokėjimas laiku ir nevėluojant yra esminė sąlyga, patvirtina ir šalių susitarimas, taikos sutartyje nurodant, kad vėlavimas mokėti yra esminis taikos sutarties pažeidimas. Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyti skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga. Remiantis tuo, kad numatyti skolos mokėjimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, teismas negali keisti skolos mokėjimo vykdymo tvarkos, nes tokiu šalies prašymu būtų siekiama iš esmės pakeisti taikos sutarties, kuri ją teismui patvirtinus, įgijo res judicata galią, sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018). Atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę keisti tik vykdymo tvarką, bet ne šalių taikos sutartyje nustatytas esmines sąlygas. Todėl atsakovės prašymas keisti mokėjimo terminą negali būti tenkinamas, nes tai reikštų šalių susitarimo pakeitimą iš esmės, o ne tik vykdymo sąlygų keitimą, kas prieštarauja tiek galiojančiam teisiniam reguliavimui, tiek Lietuvos teismų praktikai ir išaiškinimui.

15.2.                      Atsakovė teigia, kad geranoriškai siekia grąžinti skolą ir, pasirašydama taikos sutartį, ketino sąžiningai vykdyti joje prisiimtus įsipareigojimus, taip pat nurodo dedanti maksimalias pastangas skolai padengti. Tačiau šie teiginiai neatitinka realių atsakovės veiksmų. Atsakovė nesilaiko taikos sutarties 5 punkte numatytų skolos mokėjimo terminų, po to kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo, atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo ir toliau taikos sutarties nevykdė. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį ir spręsdamas išduoti vykdomąjį raštą įvertino visas taikos sutarties nevykdymo aplinkybes ir nepadarė nei procesinės nei materialinės teisės pažeidimų. Kaip teisingai vertinta nutartyje, atsakovė, sudarydama taikos sutartį, galėjo ir privalėjo numatyti savo finansines galimybes tinkamai atsiskaityti su ieškove ateityje. Atsakovės nurodomas kontrahento neatsiskaitymas su ja negali būti laikomas pateisinama priežastimi, dėl kurios atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ir pažeidžia taikos sutartyje nustatytas esmines sąlygas. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų galima spręsti, kad ji, nors ir gaudama tam tikras pajamas, jas panaudoja ne atsiskaityti su ieškove, tokiu būdu tinkamai vykdydama taikos sutarties sąlygas, bet prioritetą teikia kitų savo įsipareigojimų vykdymui, ką tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį. Tai, kad jau esant patvirtintai taikos sutarčiai atsakovė turėjo pajamų ir galėjo atsiskaityti su ieškove ir vykdyti taikos sutartį, rodo jos turėtas PVM sudengimui, tačiau kaip buvo minėta, gaudamas pajamas atsakovė jų nenaudojo vykdyti taikos sutarčiai ir akivaizdžiai jos neketino vykdyti.

15.3.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad nėra pagrindo konstatuoti jos pareigos mokėti ieškovei 1 500 Eur dydžio baudą ir išduoti vykdomąjį raštą šiai sumai. Ieškovės nuomone, nutartimi tinkamai įvertinta ir pasisakyta dėl to, kad taikos sutartyje aiškiai buvo apibrėžta, kas laikoma esminiu taikos sutarties pažeidimu, taikos sutartyje taip pat numatyta atsakovės pareiga pažeidus taikos sutartį sumokėti 1 500,00 Eur dydžio baudą, kuri bus įtraukta į vykdomąjį raštą. Pasirašydama taikos sutartį, atsakovė laisvai išreiškė savo valią, aiškiai ir nedviprasmiškai taikos sutartyje susitarė dėl papildomų įsipareigojimų ir sutiko su visomis taikos sutartyje esančiomis sąlygomis, įsipareigojo jų laikytis. Atsižvelgiant į išdėstytą, jei teismas nutartimi nebūtų nutaręs į vykdomąjį raštą įtraukti 1 500 Eur baudos, tai būtų reiškę ne ką kita, o teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, dėl kurių šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, paneigimą. Atsižvelgiant į tai, nutartis ir toje dalyje, kurioje nutarta išduoti vykdomąjį raštą ir dėl 1500 Eur baudos išieškojimo iš atsakovės yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo atsakovei nevykdant taikos sutarties sąlygų bei atmestas atsakovės prašymas dėl taikos sutarties vykdymo pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundo argumentų

18.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai, neįvertinęs atsakovės nurodytų argumentų dėl būtinumo pakeisti nutarties vykdymo tvarką bei prašyme išdėstytų aplinkybių dėl apeliantės patiriamų finansinių sunkumų. Taip pat teigia, kad teismas be pagrindo tenkino ieškovės prašymą dalyje dėl vykdomojo rašto dėl 1 500 Eur baudos iš atsakovės išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei teisinį reglamentavimą nagrinėjamu klausimu, su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

19.       Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1344-330/2019).

20.       Nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad atsakovė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties ir neperveda taikos sutartimi nustatytų mokėjimų - 3 407,02 Eur, kuriuos turėjo sumokėti iki 2024-11-20, taip pat nemoka kitų taikos sutartimi nustatytų įmokų. Apeliantė atsakydama į tai, pateikė teismui prašymą pakeisti taikos sutarties, patvirtintos 2024-10-02 teismo nutartimi, vykdymo tvarką, motyvuodama sunkia finansine padėtimi bei laikinais finansiniais sunkumais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal šalių sudarytos taikos sutarties 5 punkto nuostatas, atsakovė UAB „Vilniaus kiemas“ įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „VL Rental“ 32 450,14 Eur skolą laikotarpiu nuo 2024-09-30 iki 2025-02-20 d. bei delspinigius ir palūkanas laikotarpiu pagal sutartį skaičiuojant nuo 2024-07-13 iki 2025-02-20 sumokėdama 6 mėnesines įmokas, mokėdama vieną įmoką – 1 000,00 Eur ne vėliau kaip 2024-09-30, dvi įmokas po 5 000,00 Eur iki 2024-10-20 ir iki 2024-11-20, dvi įmokas po 7 000,00 Eur iki 2024-12-20 ir iki 2025-01-20, ir vieną įmoką – 7 420,14 Eur bei delspinigius ir palūkanas pagal sutartį, skaičiuojant nuo 2024-07-13 iki 2025-02-20. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vilniaus kiemas“ taikos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka yra įvykdžiusi tik dalį taikos sutarties sąlygų - iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (2024-11-27), apeliantė ieškovei turėjo būti sumokėjusi 11 000,00 Eur, o sumokėjo tik 7 592,98 Eur (1 000,00 Eur pavedimu į sąskaitą ir 6 592,98 Eur kaip PVM užskaita).

22.       Pažymėtina, kad tiek atskirajame skunde, tiek prašyme dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, atsakovės nurodyti teiginiai, kad vėlavimą taikos sutartyje numatytais terminais atlikti mokėjimus nulėmė nuo atsakovės nepriklausančios priežastys, kaip kad apyvartinių lėšų stoka, sąlygota atsakovės kontrahentų neatsiskaitymo, neeliminuoja ir nepanaikina šių įsipareigojimų buvimo ir vykdymo (įskaitant priverstinio) prievolės bei negali sudaryti pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Kaip pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, susijusios su atsakovės finansiniais sunkumais, kitų kreditorių turėjimu, kontrahentų neatsiskaitymais, atsakovės deklaruojami norai ir ketinimai toliau vykdyti taikos sutartį, neturi teisinės reikšmės konstatuojant taikos sutarties neįvykdymo faktą ir nepaneigia šio fakto. Jau sudarydama taikos sutartį, atsakovė privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti, t. y. sutikusi sudaryti taikos sutartį būtent tokiomis sąlygomis, atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias) turėjo įvertinti jos realaus įgyvendinimo bei įvykdymo galimybes. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatas, bylos šalis, iš kurios įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo priteistos atitinkamos sumos, neturi pasirinkimo laisvės nuspręsti, kokia jai priimtiniausia tvarka bus įvykdyti teismų procesiniai sprendimai, tačiau turi įvykdyti teismų procesinius sprendimus juose nurodyta tvarka. Priverstinio skolos išieškojimo procesas, kuris įgyvendinamas tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo teismo procesinio sprendimo gera valia, nėra skirtas minimizuoti absoliučiai visus skolininko turtinius praradimus, kurie gali atsirasti jo atžvilgiu pritaikius priverstinio skolos išieškojimo priemones. Taigi vien apeliantės papildomų finansinių sunkumų atsiradimo tikimybė, savaime nėra pagrindas modifikuoti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo tvarką apeliantei priimtiniausiu būdu.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nevykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas ieškovei UAB „VL Rental“ išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teigdama, jog deda maksimalias pastangas tinkamai vykdyti taikos sutarties sąlygas, duomenų, kad ginčo nagrinėjimo metu sumokėjo praleistą 3 407,02 Eur (11 000,00 Eur – 7 592,98 Eur) įmokos dalį ar pirmąją 7000 Eur įmoką pagal jos prašomą pakeisti mokėjimo grafiką, nepateikė, kas papildomai patvirtina netinkamą šalių sudarytos taikos sutarties vykdymą.

24.       Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, jo tinkamai net neišnagrinėjęs, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, šalių sudarytos taikos sutarties turinys patvirtina, kad šiuo susitarimu atsakovė pripažino esanti skolinga ieškovei 32 450,14 Eur, šią skolą įsipareigojo grąžinti iki 2025-02-20. Šalys susitarė, kad nesumokėjus šios sumos nustatytu terminu, tai bus laikoma esminiu taikos sutarties pažeidimu (Taikos sutarties 7 punktas). Taip pat taikos sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad atsakovei pažeidus taikos sutartį, ieškovė nedelsiant įgyja teisę reikalauti visos likusios mokėti grąžintinos sumos sumokėjimo ir kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto ieškovei išdavimo, o atsakovė įsipareigoja papildomai sumokėti ieškovei baudą, kurios dydis siekia 1 500,00 Eur ir kuri būtų įtraukta į vykdomąjį raštą. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020). Nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad skolos grąžinimo terminas yra konkreti taikos sutarties sąlyga. Ir priešingai nei teigia, apeliantė, skolos grąžinimo termino pakeitimas prilygtų taikos sutarties esminių sąlygų korekcijai, o ne sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimui pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį. Atidėjus skolos mokėjimo terminus, būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), akivaizdžiai modifikuota esminė taikos sutarties sąlyga. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tenkinus atsakovės prašymą ir pakeičiant mokėjimų datas, būtų keičiama ne numatytų sąlygų vykdymo tvarka, o materialinis turinys ir šalių susitarimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė pagrįstai. Teismui nustačius, kad toks atsakovės prašymas iš esmės negali būti patenkintas, prašyme nurodytų aplinkybių, tariamai turinčių įtakos taikos sutarties įvykdymo galimybėms, vertinimas tampa nereikšmingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų plačiau nepasisakė.

25.       Dėl atsakovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, tenkino ieškovės prašymą dalyje dėl vykdomojo rašto dėl 1 500 Eur baudos iš atsakovės išieškojimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas ginčo šalys taikos sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kas yra laikoma esminiu taikos sutarties pažeidimu bei numatė atsakovės pareigą pažeidus taikos sutartį sumokėti 1 500,00 Eur dydžio baudą, kuri bus įtraukta į vykdomąjį raštą (Taikos sutarties 7 ir 8 punktai), todėl pirmosios instancijos teismui, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, konstatavus, kad atsakovė pažeidė taikos sutarties sąlygas, nes sutartyje nustatytais terminais visos mokėtinos įmokos nėra sumokėjusi ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, esant kuriam atsakovė įsipareigojo sumokėti baudą, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad šioje dalyje ieškovės prašymas negali būti tenkinamas. Kaip jau minėta, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, šalių ginčo iš naujo nesprendžia ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų neturi teisės nei revizuoti, nei pakeisti. Taip pat pažymėtina, kad pasirašydama taikos sutartį, atsakovė laisvai išreiškė savo valią, aiškiai ir nedviprasmiškai taikos sutartyje susitarė dėl papildomų įsipareigojimų ir sutiko su visomis taikos sutartyje esančiomis sąlygomis, įsipareigojo jų laikytis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė ginčydama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 8 punkto vykdymo nepagrįstai siekia, kad ši taikos sutarties sąlyga būtų pakeista, bei teigia, jog šiuo atveju ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą ir dėl 1 500,00 Eur baudos išieškojimo negali būti tenkinamas.

26.       Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

27.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrįstai nusprendė, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo bei pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas apeliantės nurodytu būdu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                   Rasa Bartašienė