Administracinė byla Nr. A-317-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02134-2015-4

                                          Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas G. R. su 2015 m. liepos 30 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus (toliau – ir Tarnybos Kelmės skyrius) vedėjo 2015 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2.) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Tarnybos Kelmės skyrių organizuoti žemės sklypo, esančio prie G. R. priklausančio pastato – veršidės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Veršidė), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo projekto rengimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šis pastatas yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas, esantis po minėtu pastatu, nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. G. R. Tarnybos Kelmės skyriui pateikė prašymą suformuoti žemės sklypą jam nuosavybės teise priklausančiai Veršidei eksploatuoti. Įsakymu atsakovas Tarnybos Kelmės skyrius atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi pareiškėjui priklausantis statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa netinkamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl žemės sklypas, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 2.4 punktu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali būti formuojamas.

G. R. nurodė, kad Veršidę įsigijo 2003 m. Pastatas buvo senas, tačiau paremontavęs, pareiškėjas jį daug metų naudojo. Laikui bėgant, šį pastatą remontuoti tapo neekonomiška, kadangi jam reikėjo kapitalinio remonto arba perstatymo. G. R. ginčo pastatą išardė, kad galėtų panaudoti likusias tinkamas statybines medžiagas, paliko tik jo pamatus ir rengėsi pastatą perstatyti ant senų pamatų. Pažymėjo, kad siekiant gauti statybai reikalingus dokumentus, prie pastato turi būti suformuotas žemės sklypas. Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 ir 93 dalimis, 3 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 7 dalies 6 punktu, pareiškėjas teigė, kad jam įgyvendinant nuosavybės teise valdomo pastato atkūrimą, prie pastato turi būti suformuotas žemės sklypas, tik tokiu atveju G. R. į valstybės nuosavybės teisę į žemę įgyvendinančias institucijas galėtų kreiptis dėl reikiamų sutikimų ar leidimų atstatyti jam priklausantį pastatą.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausanti Veršidė yra registruota Nekilnojamojo turto registre, G. R. neketina keisti pastato paskirties ir, nors iš jo yra likę tik pamatai ir betoninės grindys, pareiškėjas pastatą siekia atstatyti ant esančių pamatų. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis statinį apibrėžia kaip pastatą arba inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Nurodo, kad G. R. priklausančio nekilnojamojo daikto pamatai ir betoninės grindys yra statinio laikančiosios konstrukcijos, todėl prie jų turi būti suformuotas žemės sklypas, rengiant žemės sklypo formavimo projektą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo Tarnybos Kelmės skyriaus surašytame 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.) yra užfiksuota, kad yra išlikę pareiškėjui priklausančios Veršidės pamatai ir betoninės grindys. Teigė, kad nustatyti faktiniai duomenys yra pagrindas suformuoti žemės sklypą, reikalingą pastatui atstatyti ir eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad tik pats pastato savininkas turi teisę nuspręsti, ar pastatą išregistruoti, ar jį atstatyti, nepaisant nusidėvėjimo procento, o pastato sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu pastatui eksploatuoti.

Teismo posėdyje pareiškėjo G. R. atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo statinio baigtumas yra 22 procentai. Pažymėjo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime pripažino, kad G. R. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį Kelmės rajone. Atsakovas atsiliepime civilinėje byloje nurodė, kad jeigu teismas pripažins nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu ir pareiškėjas įregistruos nuosavybės teises į statinį valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje, įstatymo nustatyta tvarka bus galima formuoti žemės sklypą minėtam pastatui eksploatuoti. Įsiteisėjus teismo sprendimui, G. R., įregistravęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į architektus, kad būtų galima vykdyti šito pastato rekonstrukcijos darbus – atkurti statinį, kad būtų galima jį eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tam, kad būtų išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai, kad būtų galima padaryti statinio rekonstrukcijos projektą, reikalinga pateikti nustatytos formos prašymą bei prie jo pridėti tam tikrus dokumentus. Jokie architektūriniai reikalavimai nėra išduodami tol, kol asmuo nepateikia dokumentų apie suformuotą žemės sklypą prie statinio. Nurodė, kad pareiškėjas turi nuosavybės teisę, turi visas galimybes bei sąlygas tam, kad būtų galima atkurti, rekonstruoti statinį, pritaikant jį naudoti pagal paskirtį, tačiau Tarnybos Kelmės skyriui atsisakius suprojektuoti žemės sklypą prie pastato, G. R. atsiduria aklavietėje ir nieko negali daryti.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovai atsiliepime paaiškino, kad G. R. 2015 m. birželio 19 d. kreipėsi į Tarnybos Kelmės skyrių ir prašė suformuoti Žemės sklypą, atliekant pertvarkymo projektą. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad statinio, apie kurį prašoma suformuoti žemės sklypą ir kuriam eksploatuoti jis būtų reikalingas, baigtumas yra 22 procentai ir buvo priimtas sprendimas nuvykti į vietą išsiaiškinti, ar yra statinys, ar jam būtinas žemės sklypas ir ar jis gali būti formuojamas. Visos nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.) ir jo prieduose. Įvertinus nustatytas aplinkybes, G. R. prašymą buvo atsisakyta tenkinti.

Vadovaudamiesi nustatytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, atsakovai pažymėjo, kad pareiškėjui G. R. priklausančio statinio pamatų išlikimas negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad statinys yra išlikęs, kad aiški jo funkcinė paskirtis ir kad jo turimos savybės atitinka visas reikiamas sąlygas Žemės sklypui suformuoti. Pažymėjo, kad ginčo statinys išnyko paties savininko valia. Kadangi Veršidė buvo nugriauta sąmoningai, darytina išvada, kad daikto savininkas tokiu sprendimu išreiškė savo valią dėl turimo nuosavybės likimo. Nugriovus statinį, buvusio statinio savybės tampa nebetinkamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal paskirtį, o tai reiškia, kad ir žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti. Pažymėjo, kad pastato sunykimo laipsnis parodo ir asmens teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu pastatui eksploatuoti, pagrindą.

Teismo posėdyje atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, suformuoti žemės sklypą apie statinį, kurio yra išlikusi labai maža dalis ir neaiški statinio funkcinė paskirtis, nėra galimybių, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi pagrindo formuoti žemės sklypo apie nevisiškai išlikusį statinį. Pažymėjo, kad asmenys, prašydami suformuoti žemės sklypą, motyvuodami tuo, kad jis bus reikalingas esamam statiniui eksploatuoti, siekia vienokiu ar kitokiu būdu įteisinti šį žemės sklypą: jį išsipirkti iš valstybės arba nuomoti. Nurodo, kad valstybinės žemės pardavimo be aukciono tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybiniai žemės sklypai yra parduodami be aukciono. Abiem atvejais žemė be aukciono yra išnuomojama arba parduodama tada, kai žemės sklypai yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui. Teisės aktų nuostatose yra labai aiškiai išskirta aplinkybė, kada negali būti išnuomojamas ar parduodamas žemės sklypas be aukciono, t. y. lengvatine tvarka. Pareiškėjo nurodytas statinys patenka į šią išimtį, nes neturi aiškios funkcinės priklausomybės ir aiškaus naudojimo, nes pagal išlikusias statinio liekanas negalima nustatyti, kokiai veiklai jis gali būti naudojamas.

Atsakovų atstovė akcentavo, kad vertinant teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad valstybinį žemės sklypą nuomoti ar parduoti be aukciono galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytas pagrindas. Turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Nors statinys yra įregistruotas su nurodyta tam tikra paskirtimi, negalima teigti, kad jis yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus, pardavimas arba nuoma be aukciono yra siejami su konkretaus statinio naudojimu tam tikrai veiklai ir eksploatuojant jį pagal tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad yra išlikę tik statinio pamatai, nėra galimybės nustatyti, pagal kokią paskirtį jis naudojamas, todėl Tarnybos Kelmės skyrius priėmė pagrįstą sprendimą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo G. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas pastatas – Veršidė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad šis pastatas yra fiziškai pažeistas, kadastro duomenų nustatymo data – 2014 m. kovo 31 d.; statybos pradžios ir pabaigos metai – 1976 m., baigtumo procentas – 22, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70; dujų, sienų, šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo nėra.

Teismas pažymėjo, kad G. R. su 2015 m. birželio 17 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Kelmės skyrių ir nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas – veršidė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei prašė suformuoti žemės sklypą šiam pastatui eksploatuoti. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir prie jo pridėtą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė faktines aplinkybes patikrinti vietoje ir 2015 m. birželio 25 d. Tarnybos Kelmės skyriaus vyriausiasis specialistas A. K. nuvyko į vietą ir dalyvaujant nekilnojamojo daikto savininkui G. R. patikrino faktines aplinkybes. Nustatyti duomenys buvo užfiksuoti 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.) bei penkiose fotonuotraukose. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Veršidė neturi laikančiųjų konstrukcijų, yra išlikę pamatai ir betoninės grindys, o žemės sklypas, kuris yra po šiuo pastatu, nesuformuotas. Tarnybos Kelmės skyrius 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, vadovaudamasis Taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija), 21 punktu, atsižvelgdamas į Tarnybos Kelmės skyriaus 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.), į G. R. 2015 m. birželio 19 d. prašymą, veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 7 d. įgaliojimą Nr. 1Į-830-(l.9) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, nusprendė atsisakyti organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes ginčo statinys, kurio eksploatacijai prašoma organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa nebenaudojamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl Žemės sklypas, vadovaujantis Taisyklių 2.4 punktu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali būti formuojamas.

Apžvelgęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Taisyklių 2 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punkto nuostatas, teismas sprendė, kad sklypas turi būti reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjo įsigyto nekilnojamojo daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita (fermų), o tai reiškia, kad G. R. sklypas turėtų būti suteikiamas tam, kad jis pats ar tretieji asmenys užsiimtų tam tikra veikla sklype esančiame pastate. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 2 d.) 2 straipsnio 2 bei 7 dalys, 2 straipsnio 72 ir 73 dalys bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (galiojančio nuo 2014 m. spalio 11 d.) 6.1 bei 8 punktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pastatas, o pagrindinis reikalavimas – statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. pastatas turi būti naudojamas tai paskirčiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004 bei 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 pateiktais išaiškinimais bei atsižvelgęs į tai, kad Veršidė yra visiškai sunykusi ir negali būti naudojama konkrečiai veiklai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo formuoti žemės sklypą jai eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išlikusio statinio pamatų ir betoninių grindų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu, o naudoti pamatus ir betonines grindis pagal nurodytą paskirtį nėra galimybių. Nesant pastato, žemės sklypas jam eksploatuoti neformuojamas, o likę pamatai bei betoninės grindys nėra objektai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas. Teismas padarė išvadą, kad realiai pastato, kuriame pareiškėjas ar kiti asmenys galėtų vykdyti veiklą ar statinį (pastatą) naudoti naudotojo poreikiams tenkinti, nėra, todėl jo negalima eksploatuoti pagal registre nurodytą jo tikslinę pagrindinę paskirtį – kita (fermų). Teismas pabrėžė, kad ginčo nekilnojamasis turtas negali būti laikomas ir nebaigtu statiniu, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu, nebaigtas statinys yra statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad Veršidės baigtumas yra 22 procentai, padarė išvadą, jog statinio atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų ir betoninių grindų likučių, kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį, nėra galimybės naudoti. Taigi, pareiškėjui negali būti taikomos nuostatos dėl valstybinės žemės įsigijimo nuosavybėn ar nuomos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. To paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Teismas pažymėjo, kad jeigu G. R. mano, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami dėl to, jog jis negali įgyvendinti savo teisių į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo, dėl nekilnojamojo daikto registravimo teisėtumo arba su kitais reikalavimais.

Nenustatęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje įtvirtintų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, teismas G. R. reikalavimo panaikinti Įsakymą netenkino. Pripažinęs Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, teismas netenkino ir pareiškėjo išvestinio skundo reikalavimo dėl Tarnybos Kelmės skyriaus įpareigojimo organizuoti Žemės sklypo formavimo projekto rengimą.

III.

Pareiškėjas G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje Nr. A492-2110/2012 panašioje situacijoje pažymėjo, kad tik pats pastatų savininkas turi teisę nuspręsti, ar pastatus išregistruoti, ar juos atstatyti, nepaisant jų nusidėvėjimo procento, o pastatų sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės įgyti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, nes jo teisę gina įstatymas. G. R. teigia, kad siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimus, yra svarbu tai, kad jis numato pastatą toliau naudoti pagal paskirtį ir tam yra reikalingas teisiškai suformuotas žemės sklypas pastatui atstatyti bei naudoti. Byloje nėra duomenų, kad Žemės sklypui, reikalingam Veršidei eksploatuoti, pagal teritorijų tvarkymo dokumentus būtų numatyta ar priskirta kitokia paskirtis. Pareiškėjas pažymi, kad Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-660-322/2014 pagal jo pareiškimą dėl Veršidės įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo, byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavęs Tarnybos Kelmės skyrius teismui nurodė, kad pripažinus G. R. nuosavybės teises į pastatą ir jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus galima suformuoti žemės sklypą pastatui eksploatuoti.

Akcentuoja, kad bylą iš esmės išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas buvo pas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorę ir gavo patikinimą, kad atsisakymas suformuoti žemės sklypą jam priklausančiai Veršidei eksploatuoti yra nepagrįstas, todėl daro išvadą, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius, byloje atstovavęs ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, realiai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicijos byloje nagrinėjamu klausimu nežinojo ir ši institucija buvo atstovaujama netinkamai. Po priėmimo pas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorę G. R. gavo Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo pasirašytą 2015 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 28ST-122-(14.28.5) „Sutikimas remontuoti pastatą valstybinėje žemėje“. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas šio dokumento neturėjo. Teigia, kad nurodytas raštas patvirtina G. R. siekį atkurti pastatą.

Pareiškėjo atstovė 2016 m. lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bei Taisyklių 2.4 punkto nuostata, kad projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bet nenumatantys galimybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengti Nekilnojamojo turto registre registruotam statiniui atstatyti ir naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius prašo pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas ir taikydamas teisės aktų nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės ginčo objektą eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, t. y. kaip veršidę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir savo išvadas pagrindė teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose.

Pažymi, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog statinys yra sugriuvęs, likę tik pamatai, o tai įrodo, jog nėra sąlygų vykdyti ūkinę veiklą ir galimybių pamatus naudoti pagal nurodytą paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dėl įvairių priežasčių nunykusio pastato pamatai pirmiausia turi būti vertinami kaip faktiškai išlikusios buvusio statinio liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs, padaryti.

Atkreipia dėmesį, kad G. R. pats priėmė sprendimą nugriauti statinį, kuriam eksploatuoti vėliau ir prašė suformuoti žemės sklypą. Kadangi statinys buvo nugriautas sąmoningai, paties savininko laisva valia, darytina pagrįsta išvada, jog nekilnojamojo daikto savininkas tokiu sprendimu išreiškė savo valią dėl turimos nuosavybės likimo. Nugriovus statinį, buvusio statinio savybės tampa nebetinkamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, kad ir žemės sklypas nebenaudojamas statiniui eksploatuoti.

Pabrėžia, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai ir klaidingai interpretuoja Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje pateiktą atsakovo poziciją dėl G. R. teisės įgyti nuosavybės teisę į minėtą statinį įgyjamosios senaties pagrindu, kadangi atsakovas šioje byloje pasisakė dėl ateityje galimos pareiškėjo teisės į žemės sklypą ne besąlygiškai, o akcentuodamas, kad šis klausimas bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjant pareiškimą dėl G. R. teisės į statinio nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003 m. naudojasi pastatu, jį tvarko, prižiūri ir remontuoja. Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi kompetencijos spręsti, teisėtai ar neteisėtai asmuo naudojasi statiniu, todėl nebuvo suinteresuota bylos baigtimi ir tuo metu neturėjo pagrindo nagrinėti teisinių pagrindų dėl žemės sklypo suformavimo. Tik G. R. Tarnybos Kelmės skyriui pateikus 2015 m. birželio 19 d. prašymą suformuoti Žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančia Veršide, prieš priimant sprendimą, buvo išnagrinėti ir įvertinti visi pateikti dokumentai bei vietoje nustatytos faktinės aplinkybės, ir buvo konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi tuo metu buvo išlikę tik pamatai ir betoninės grindys, neturintys aiškios funkcinės naudojimo paskirties. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos G. R. buvo užtikrinusi galimybę suformuoti žemės sklypą Veršidei eksploatuoti, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad faktinių aplinkybių neatitinka ir apelianto argumentas, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorė jį užtikrino, kad Tarnybos Kelmės skyriaus atsisakymas suformuoti žemės sklypą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, kurio veikla ir kompetencija yra apibrėžta teisės aktais ir visi sprendimai priimami tik vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją teisminiuose procesuose formuoja jos įgalioti asmenys, turintys atitinkamą išsilavinimą ir teisę teismo procesuose atstovauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interesus. Ar tai atliekama tinkamai, sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o ne apeliantas. Akcentuoja, kad G. R. klaidina teismą, sau palankia linkme interpretuodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorės suteiktų konsultacijų turinį. Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Kelmės skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 28ST-122-(14.28.5.) „Sutikimas remontuoti pastatą valstybinėje žemėje“ suteikia teisę pareiškėjui remontuoti statinius, o ne formuoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti. Šis dokumentas buvo išduotas vadovaujantis Sutikimų atnaujinti (modernizuoti) pastatus valstybinėje žemėje išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2015 m. vasario 12. įsakymu Nr. 1P-53-(l.3.) nustatyta tvarka pagal atitinkamą G. R. prašymą, ir savo turiniu bei teisinėmis pasekmėmis visiškai nėra susijęs su keliamu ginču.

Atsakovai teigia, kad bylos šalimi turėtų būti tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai skyriai yra juridinio asmens struktūriniai padaliniai, pagal nuostatus ir suteiktus įgaliojimus atstovaujantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interesams konkrečioje teritorijoje pagal administracinį suskirstymą, ir nėra savarankiški juridiniai asmenys, galintis įgyti teises ir pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl valstybei priklausančio Žemės sklypo formavimo procedūrų: pareiškėjas siekia, kad šis žemės sklypas būtų suformuotas jam nuosavybes teise priklausančiam pastatui – Veršidei – eksploatuoti.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad G. R. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas – pastatas veršidė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas yra fiziškai pažeistas, o jo baigtumo procentas – 22 (b. l. 7). Pareiškėjas su 2016 m. birželio 17 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių ir prašė suformuoti žemės sklypą jam nuosavybės teise priklausančiai Veršidei eksploatuoti (b. l. 22). Tarnybos Kelmės skyrius 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 28VĮ-1052-(14.28.2.) atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio eksploatacijai prašoma organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. statiniui sunykus iki pamatų, buvusio statinio savybės tampa nebetinkamos naudotojo poreikiams tenkinti ir statinys nebegali būti naudojamas pagal jo paskirtį, todėl Žemės sklypas, vadovaujantis Taisyklių 2.4 punktu, nebenaudojamo statinio eksploatacijai negali būti formuojamas (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 26 dalis teritorijų planavimą apibrėžia kaip procesą, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Teritorijų planavimas yra tikslingas procesas ir planuojant teritoriją turi būti žinomas parengto žemės sklypo formavimo tikslai. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį lemia žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikis. Taigi, formuojant žemės sklypą, yra nustatoma žemės sklypo naudojimo paskirtis. Negali būti planuojama teritorija, jei pagal pasirinktą paskirtį žemės sklypas negalės būti naudojamas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkte, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, šio teisinio santykio subjektams negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos. Tai lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 pripažino, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir 2013 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą.

Administracinėje byloje esantis Tarnybos Kelmės skyriaus 2015 m. birželio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 28ŽN-75-(14.28.73.) bei prie jo pridėtos nuotraukos (b. l. 11–12) patvirtina, kad Žemės sklype yra likę tik Veršidės pamatai ir betoninės grindys, o tai reškia, kad teisinėje registracijoje (b. l. 7) nurodyto pastato iš tiesų nėra. Iš esmės neginčydamas šių aplinkybių, G. R. teigia, kad jam turi būti suformuotas žemės sklypas, kadangi jis rengiasi perstatyti pastatą ant senųjų pamatų, tačiau tam, gal būtų galima gauti reikiamus leidimus statybai, prie pastato turi būti suformuotas žemės sklypas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aptartą teismų praktiką, akivaizdu, kad Veršidė negali būti naudojama naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, o aplinkybė, kad pareiškėjas siekia atstatyti pastatą, nekeisdamas jo paskirties, neturi teisinės reikšmės, kadangi ginčo dalyką sudaro sklypo suformavimo galimybė statiniui eksploatuoti, o ne jam statyti. Atsižvelgiant į tai, kad G. R. nuosavybės teise priklausantis pastatas yra nunykęs, jis negali būti eksploatuojamas pagal jo buvusią paskirtį. Nesant statinio, kuris galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, nebelieka sąlygos, lemiančios poreikį formuoti žemės sklypą tokiam statiniui eksploatuoti. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, jog G. R. prašė suformuoti žemės sklypą prie faktiškai nenaudojamo statinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnybos Kelmės skyrius tinkamai nusprendė, jog žemės sklypas tokiam statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas. Įvertinus tai, kad statinio baigtumą sudarė 22 procentai, buvo padaryta pagrįsta išvada, jog statinio atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų ir likusių grindų, kaip atskiro statinio, pagal Nekilnojamojo turto registre numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti, todėl nebuvo teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo minėtam statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį.

Teisėjų kolegija sutinka su G. R. teiginiais, kad tik pastato savininkas turi teisę nuspręsti, ar pastatą išregistruoti, ar jį atstatyti, nepaisant nusidėvėjimo procento, tačiau pažymi, kad atlikdamas tam tikrus veiksmus jis privalo prisiimti ir dėl tokių veiksmų atlikimo kilusias pasekmes. Nugriovęs Veršidę, šį pastatą G. R. pats padarė nebenaudojamu. Kaip jau minėta, žemės sklypas nunykusiam statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pastato sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės naudotis žemės sklypu, reikalingu pastatui eksploatuoti, yra teisingas tik iš dalies, kadangi galimybė jį eksploatuoti priklauso nuo nunykimo procento. Nesant galimybės statinį eksploatuoti pagal jo buvusią paskirtį, žemės sklypas tokiam statiniui eksploatuoti negali būti formuojamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2110/2012 buvo sprendžiami neatlygintinai perduoto atkuriant nuosavybės teises žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sodybos statiniais kaimo vietovėje užimta žemė negali būti pripažinta laisva, ir įvertinusi pateiktus įrodymus, sprendė, kad kartu su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais buvo naudojamas žemės sklypas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija įpareigojo atsakovą Tarnybos Kelmės skyrių suformuoti nurodytiems pastatams eksploatuoti reikalingą namų valdos žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami jokie su namų valdos eksploatavimu susiję ar žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimai. Kadangi nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. A492-2110/2012 aplinkybės nėra tapačios, nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2110/2012.

G. R. nurodytame atsakovo Tarnybos Kelmės skyriaus atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-266-322/2014, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, institucija pažymėjo, kad teismui patenkinus pareiškimą ir pripažinus G. R. nuosavybės teisę į Veršidę įgyjamosios senaties pagrindu bei jam įregistravus nuosavybės teises į šį pastatą valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje, teisės aktų nustatyta tvarka bus galima suformuoti žemės sklypą jam eksploatuoti bei įteisinti naudojimosi pastatu teises. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami jokie su Žemės sklypo formavimu susiję klausimai. Be to, atsiliepime buvo nurodyta, kad atlikus tam tikrus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ateityje bus galima suformuoti žemės sklypą minėtam statiniui eksploatuoti, o tai reiškia, kad Žemės sklypas galės būti formuojamas ne besąlygiškai, o tik atitikus įstatyme nustatytas sąlygas. Gavusi G. R. prašymą suformuoti Žemės sklypą, institucija, įvertinusi pateiktus bei surinktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą jis negali būti tenkinamas. Nesant įstatyme nustatytų sąlygų žemės sklypui formuoti, pareiškėjui negalėjo kilti jokių teisėtų lūkesčių.

Nors G. R. pažymėjo, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorė jį patikino, jog teritorinio skyriaus atsisakymas suformuoti Žemės sklypą Veršidei eksploatuoti yra nepagrįstas, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, jis teiginių, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui nebuvo žinoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija ir ši institucija buvo atstovauja netinkamai, nepagrindė. Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjas 2015 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 28ST-122-(14.28.5.) „Sutikimas remontuoti pastatą valstybinėje žemėje“ pažymėjo, kad neprieštarauja, jog neatliekant pastato rekonstravimo darbų ir nekeičiant pastatu užstatyto valstybinės žemės ploto, pastatų aukščio ir tūrio, išskyrus tuos atvejus, kai šie parametrai didėja dėl pastato išorinių atitvarų šalinimo, išorės apdailos keitimo, esančiame suformuotame valstybinės žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), būtų remontuojamas pastatas – veršidė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiame rašte nėra jokios informacijos apie sutikimą formuoti Žemės sklypą Veršidei eksploatuoti. Taigi, šis Tarnybos Kelmės skyriaus raštas nėra niekaip susijęs su nagrinėjamu ginču.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai pagal įrodymų vertinimo taisykles ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai, o netenkindamas pareiškėjo G. R. skundo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o G. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkto nuostata, kad projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bet nenumatantys galimybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengti Nekilnojamojo turto registre registruoto statinio atstatymui ir naudojimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atitinkama nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pagrindas yra nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra tik vada įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti taikytino teisės akto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina jo pagrįstumą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1261-822/2016, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, G. R. pateikti samprotavimai apie galimą teisės akto nuostatų neatitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui nėra ir negali būti pakankamas pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punkto nuostatų konstitucingumo nekyla. Taigi, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai              

                            Artūras Drigotas

                            Dainius Raižys

                          Virginija Volskienė