Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-126-1035/2023

        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00081-2023-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Z.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintautui Radzevičiui,

nukentėjusiajai G. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas R. Z. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28224-2022.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu R. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 850 Eur bauda.

R. Z. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 4 d. 11.09 val. Vilniuje, Žalgirio g., vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi R. Z. skundas dėl Komisariato 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu R. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Skundžiama nutartis motyvuota tik automobilio „Opel“ vairuotojos G. L. pranešimu policijai apie tariamą eismo įvykį ir paaiškinimu, policijos pareigūnų surašytų protokolu, nubraižyta tariamo eismo įvykio schema, tačiau šiuose dokumentuose net nėra pažymėta, kokia ar kokiomis automobilio „Nissan Almera“ dalimis galėjo būti padaryti nuotraukose užfiksuoti automobilio „Opel“ apgadinimai. Teismas nepagrįstai netenkino R. Z. prašymo prijungti prie bylos viešą informaciją apie Lietuvos keliuose siaučiančius sukčius, siekiančius pasipelnyti iš draudimo kompanijų, ir nutylėjo aplinkybę, kad policijos pareigūnai, turėdami galimybę apklausti R. Z. ir apžiūrėti automobilį „Nissan Almera“, to nepadarė. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad nėra nustatyta jokio ryšio tarp vietos, kurioje tariamai buvo sudaužytas G. L. automobilio posūkio žibintas, ir realaus eismo įvykio toje vietoje, kurioje policijos pareigūnai nėra užfiksavę jokių realaus eismo įvykio įrodymų (pavyzdžiui, žibinto ir jo lemputės duženų), nors Kelių eismo taisyklės įpareigoja eismo įvykio dalyvį imtis priemonių išsaugoti eismo įvykio įrodymus.

1.2.                      Byloje nėra fizinį kontaktą tarp automobilių „Nissan Almera“ ir „Opel“ patvirtinančių įrodymų. Teismas ne tik nepagrįstai atmetė R. Z. prašymus skirti ekspertizę nustatyti automobilio „Opel“ apgadinimų atsiradimo mechanizmą, bet tuo pačiu atsisakė apžiūrėti R. Z. į teismo posėdį pristatytą įrodymą – automobilį „Nissan Almera“. R. Z. vairuojamas automobilis 2021 m. sausio 4 d. apie 11.09 val. važiavo Žalgirio gatve antrąja kelio juosta, t. y. pro vietą, kurią automobilio „Opel“ vairuotoja G. L. pasirinko eismo įvykiui inscenizuoti. R. Z. automobilis buvo ties ta vieta sustojęs, kadangi sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, todėl G. L. galėjo įsidėmėti tokios pat, kaip jos automobilis, raudonos spalvos „Nissan Almera“ automobilio vairuotoją ir jį atpažinti atpažinimo protokole.

1.3.                      Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš Administracinių nusižengimų registro matyti, jog R. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėm, be kita ko, už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 11 d. vairuodamas automobilį „Nissan Almera“ ir darydamas posūkio manevrą nepaliko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą automobilį, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tačiau iš Liteko duomenų matyti, kad dėl šio eismo įvykio Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį R. Z. nutraukta. Apie tai, kad R. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dar ir už tai, kad jis 2019 m. liepos 25 d. pastatė automobilį „Nissan Almera“ tam neskirtoje vietoje, R. Z. sužinojo tik iš skundžiamos nutarties. Tokie nepagrįsti įrašai Administracinių nusižengimų registre apie tariamus eismo įvykius ir tų įvykių kaltininkus yra sąmoningai policijos pareigūnų naudojami nepagrįstiems vairuotojų baudimams, o draudimo įmonių yra naudojami nepagrįstiems draudimo išmokų išmokėjimams ir tų išmokų išieškojimams regreso tvarka iš vairuotojų. Apie tokią Kelių policijos, prokuratūros, teisėjų ir draudėjų veiklą 2022 m. spalio 17 d. 10 val. viešai paskelbta „Delfi“ straipsnyje „Lietuvos keliuose siaučia sukčiai...“.

1.4.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigūnai, siųsdami procesinius dokumentus R. Z. giminaičiams, gyvenantiems kituose miestuose, tinkamai siekė susisiekti su R. Z.. Apeliantas neturi bylos medžiagoje nurodyto elektroninio pašto ir jokie dokumentai jam elektroniniu paštu negalėjo būti siunčiami. Skundžiamoje nutartyje nutylėta aplinkybė, kad tariamu eismo įvykiu „Opel“ vairuotoja G. L. siekė gauti ir neteisėtai gavo net 429,72 Eur draudimo išmoką už nuotraukose užfiksuotus sugadinimus, t. y. už sudaužytą (nors tariamo eismo įvykio vietoje jokių žibinto duženų neužfiksuota) 3 Eur vertės šoninį posūkio žibintą ir galimai kreida perbrauktą 15 Eur vertės kairės pusės priekinių durų apsauginę juostą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo ir pagrįstai netenkino R. Z. skundo. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. Z. prašė apeliacinį skundą patenkinti, o Komisariato atstovas– atmesti.

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama R. Z. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, iš esmės motyvuojant tuo, jog automobilio „Opel“ vairuotoja G. L. inscenizavo eismo įvykį. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Dėl R. Z. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė, be kita ko, už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Byloje nėra ginčo, kad R. Z. 2021 m. sausio 4 d. 11.09 val. vairavo automobilį „Nissan“ ir važiavo Žalgirio gatve. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats R. Z., kuris paaiškino, kad galėjo nurodytu laiku ir vietoje važiuoti minėtu automobiliu, tačiau neigia, kad tuo metu dalyvavo eismo įvykyje. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje paaiškėjo aplinkybė, kad kartu su R. Z. važiavo keleiviai – jo sūnus D. Z. ir sūnaus motina D. P., kurie apygardos teismo iniciatyva apklausti liudytojais. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad nurodytu laiku ir vietoje galėjo važiuoti kartu su R. Z., tačiau parodė, jog eismo įvykio nepastebėjo. Jų teigimu, R. Z. retkarčiais veža juos iš Utenos į Vilnių, tačiau nebuvo atvejų, kad R. Z. vairuodamas sukeltų eismo įvykį. Priešingai, liudytojai R. Z. apibūdino kaip atsargų vairuotoją. Apygardos teismas, visgi, kritiškai vertina šių liudytojų parodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad R. Z. ir liudytojai faktiškai yra šeima, o šeimos nariai paprastai yra linkę nurodyti kitam šeimos nariui palankias aplinkybes. Tokiu atveju šeimos narių parodymai vertintini kartu su kita byloje surinkta medžiaga, kuri, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, patvirtina, jog R. Z. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasitraukė. Pažymėtina, kad, kaip minėta, R. Z. retkarčiais paveža liudytojus, todėl galima spręsti, jog šia prasme liudytojai yra priklausomi nuo R. Z. ir gali būti suinteresuoti, kad jis nebūtų nubaustas. Be abejo, aplinkybė, kad liudytojai yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos nariai, savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti jų parodymais, tačiau jų parodymus būtina patikrinti dėl atitikimo kita byloje surinkta medžiaga nustatytoms bylos aplinkybėms. Be to, minėti liudytojai buvo keleiviai, o iš automobilių „Nissan“ ir „Opel“ susidūrimo aplinkybių, pastarajam automobiliui nustatytų sugadinimų, kurie vertintini kaip nežymūs, nedidelio automobilio „Nissant“ greičio, būtinybės jam sustoti degant raudonam šviesoforo signalui, matyti, kad liudytojai, priešingai nei vairuotojas, galėjo ir nepastebėti eismo įvykio, t. y. automobilių susidūrimo.

Automobilio „Opel“ vairuotoja į eismo įvykį atvykusiems policijos pareigūnams ir savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jai važiuojant tiesiai Žalgirio gatve be posūkio signalo pradėjo rikiuoti automobilis „Nissan“ ir apgadino kairės pusės sparną, vairuotojo dureles, posūkio lemputę, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 29). Nukentėjusiosios G. L. nurodytas aplinkybes dėl susidūrimo mechanizmo ir apgadinimo patvirtina bylos rašytinė medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 27–28), 2021 m. balandžio 1 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nustatyti G. L. nurodyti automobilio apgadinimai, įvykio dieną ir 2021 m. sausio 5 d. padarytos automobilio nuotraukos (b. l. 55–59, 61). Teigti, kad G. L. inscenizavo eismo įvykį, kaip teigia apeliantas, nėra pagrindo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnai neužfiksavo įvykio vietoje automobilio „Opel“ sugadinto posūkio žibinto duženų, nepaneigia eismo įvykio buvimo fakto. Minėta, kad G. L. vairuojamas automobilis po eismo įvykio liko vietoje, byloje yra šio automobilio nuotraukos, kurios padarytos įvykio vietoje ir kuriose akivaizdžiai matyti automobilio apgadinimai. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos ji patvirtino ir apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nėra pagrindo. Jos nurodytas aplinkybes, kad ji įsiminė automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ne tik apelianto bei liudytojų parodymai, bet ir objektyvūs duomenys – vaizdo kamerų įrašas, iš kurio matyti, kad automobilis „Nissan“ (raudonos spalvos) eismo įvykio metu važiavo Žalgirio ir Rinktinės gatvių sankryža. Eismo įvykio tyrimo metu nukentėjusioji iš jai pateiktų nuotraukų atpažino R. Z., kaip asmenį vairavusį minėtą automobilį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. L. paaiškino, kad po automobilių kontakto rodė kito automobilio vairuotojui, kad pastarasis įvažiavo į jos automobilį, bet vairuotojas nekreipė į ją dėmesį, kiek atsisuko ir nuvažiavo, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, bet ji įsidėmėjo tą žmogų, todėl vėliau jį atpažino iš nuotraukų, atpažinimo metu buvo tikra, kad tai R. Z.. Apygardos teismas atmeta kaip neįtikinamą apelianto versiją, kuri grindžiama ir su nagrinėjama byla nesusijusiu visuomenės informavimo priemonėse publikuotu straipsniu apie keliuose siaučiančius sukčius, kad G. L. inscenizavo eismo įvykį. Atkreiptinas dėmesys, kad G. L. eismo įvykio metu važiavo su vaiku, po eismo įvykio skambino savo vyrui, kad šis atvažiuotų, t. y. buvo sujaukti jos šeimos planai. Apelianto teiginius, kad nukentėjusioji tikėjosi turtinės naudos, paneigia jai išmokėtos draudimo išmokos dydis – tik 429,72 Eur, kuris nelaikytinas dideliu, dėl kurio nukentėjusioji, važiuodama su vaiku, ryžtųsi inscenizuoti eismo įvykį.

Apeliantas atkreipia dėmesį į skundžiamoje nutartyje nurodytus jo baustumus administracine tvarka. Tačiau apylinkės teismui šiuos duomenis nurodė tik tame kontekste, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie buvo padaryti vairuojant automobilį „Nissan“, buvo nubaustas būtent R. Z.. Matyti, kad apylinkės teismas šiomis aplinkybėmis grindė savo išvadas, kad minėtu automobiliu naudojasi būtent R. Z., o ne tai, kad jis anksčiau yra padaręs kitus administracinius nusižengimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. Z. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Komiariato 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Apeliantas neginčija jam paskirtos nuobaudos. Apygardos teismo vertinimu, R. Z. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

        Dėl pareigūnų veiksmų atliekant administracinių nusižengimų tyrimą ir nagrinėjant bylą ne teismo tvarka

Apeliantas daug dėmesio skiria pareigūnų, tyrusių ir nagrinėjusių šią bylą ne teismo tvarka, jo nuomone, netinkamiems veiksmams. Iš tiesų, eismo įvykis įvyko 2021 m. sausio 4 d., tačiau nutarimas priimtas tik 2022 m. gruodžio 15 d. Pažymėtina, kad nebuvo apžiūrėtas R. Z. vairuotas automobilis „Nissan“, dėl to nebuvo galimybės laiku atlikti eismo įvykio ekspertizės, kurios skyrimas dėl nuo eismo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio šiuo metu yra netikslingas. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmė nulemta objektyviomis aplinkybėmis, o ne pareigūnų pareigų netinkamu atlikimu.

Pažymėtina, kad, visų pirma, eismo įvykio tyrimą apsunkino tai, kad R. Z. vairuotas automobilis „Nissan“ priklauso kitam asmeniui (D. P.), nes, automobilio vairuotojui pasitraukus iš eismo įvykio, pirmiausia buvo ieškomas šio automobilio savininkas. Antra, automobilio savininkė nepateikė išsamių duomenų apie jo automobilį vairavusį R. Z., todėl užtruko ir paties R. Z. paieška. Iš policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, 2021 m. sausio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad kito automobilio „Opel“ vairuotoja G. L. nurodė į ją atsitrenkusio automobilio markę ir valstybinį numerį (b. l. 26). Kaip matyti, eismo įvykio tyrimą atliekantys pareigūnai, siekdami išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, ėmėsi veiksmų nustatyti automobilį „Nissan“ vairavusį asmenį: 2021 m. sausio 5 d. gauti VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad minėto automobilio savininkė yra D. P., nustatytas jos asmeninis ir darbo telefono numeriai, darbovietė (b. l. 30, 35); 2021 m. sausio 6 d. kreiptasi į UAB „Lidl Lietuva“ ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ su paklausimu, ar vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo eismo įvykį (b. l. 36, 37); be to, 2021 m. sausio 6 d. el. paštu kreiptasi į D. P. su prašymu nurodyti, kas naudojasi jos vardu registruotu automobiliu „Nissan“, pateikiant naudotojo žinomus kontaktus (b. l. 31); 2021 m. sausio 7 d. el. paštu gautas D. P. atsakymas, kad automobiliu naudojasi R. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, kad daugiau kontaktinių duomenų nepateikta) (b. l. 32); tą pačią dieną iš Gyventojų registro gauti duomenys apie R. Z. (deklaruojamą gyvenamąją vietą, giminystės ryšius), iš Užimtumo tarnybos sistemos – telefono numeris (b. l. 33, 34).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, atsižvelgdama į tai, kad automobilio „Nissan“ savininkė nurodė, jog jau priklausančiu automobiliu naudojasi R. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini), su kuriuo tyrimo metu nustatytu telefonu susiekti nepavyko, 2021 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą su nurodymu apklausti R. Z., išsiaiškinant eismo įvykio aplinkybes, tarp jų, apžiūrėti minėtą automobilį ir surašyti transporto priemonės techninės apžiūros aktą, sudaryti fotolentelę (b. l. 25). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto 2021 m. kovo 17 d. tarnybinio pranešimu matyti, kad apžiūrėti automobilio „Nissan“ ir pabendrauti su jo galimu savininku R. Z. nepavyko; namas (duomenys neskelbtini), avarinės būklės, negyvenamas, išlikę užantspaudavę pėdsakai; vietiniai gyventojai nematė, kad jame kas gyventų; R. Z. su žmona išsiskyręs, abi jo dukros gyvena (duomenys neskelbtini), apie jo darbovietes duomenų nėra; jo sūnus D. Z. deklaruotas tuo pačiu adresu, bet šio motina D. P. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės įvykdyti pavedimą (b. l. 40). Kartu su tarnybiniu pranešimu pateiktos namo (duomenys neskelbtini), nuotraukos (b. l. 49–54).

Kaip matyti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai neturint galimybės įvykdyti minėto 2021 m. sausio 8 d. pavedimo, aptariamą eismo įvykį tiriantis pareigūnai ėmėsi papildomų procesinių veiksmų, siekiant susiekti su R. Z.: gauti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro, Eismo įvykių informacinės sistemos, Sodros, Užimtumo tarnybos sistemos, Vairuotojų registro (b. l. 41–45). Pareigūnų reikalavimu draudimo kompanija pateikė automobilio „Opel“ po eismo įvykio padarytas nuotraukas ir remonto sąmatą (b. l. 55–61). 2021 m. balandžio 1 d. atliktas parodymo atpažinti procesinis veiksmas, kurio metu automobilio vairuotoja G. L. iš jai pateiktų keturių nuotraukų atpažino R. Z., kaip asmenį 2021 m. sausio 4 d. vairavusi automobilį „Nissan“ (b. l. 46–47). Be to, tą pačią dieną surašytas automobilio „Opel“ techninės apžiūros aktas (b. l. 48, 61–62).

R. Z. aktyvūs paieškos veiksmai buvo tęsiami. Iš 2021 m. spalio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu nepavyko rasti ir apklausti R. Z.; buvo susisiekta su jo dukra T. S., kuri paaiškino, kad tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), pažadėjo paskambinti ir pasakyti jo telefono numerį, tačiau nepaskambino ir į telefono skambučius neatsako; R. Z. išsiųstas šaukimas buvusios sutuoktinės G. Z. gyvenamosios vietos adresu (b. l. 63). Iš 2021 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, siekiant surasti ir apklausti R. Z., telefonu buvo susisiekta su jo dukra T. S., kuri nurodė jo telefono numerį (stacionarų), negalėjo pasakyti tėvo gyvenamosios vietos, nes nežino; nurodytas telefono numeris yra išjungtas; pateiktas siūlymas nuvykti į buvusios sutuoktinės gyvenamąją vietą ir apklausti kaimynus dėl R. Z. gyvenamosios vietos (b. l. 64). Iš 2021 m. lapkričio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, nuvykus pas buvusią sutuoktinę G. Z., ši nurodė nieko nežinanti apie R. Z., nes seniai išsiskyrę (b. l. 65). Iš 2022 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, siekiant surasti ir apklausti R. Z., buvo nuvykta į automobilio „Nissan“ savininkės D. P. gyvenamąją vietą, kuri buvo nurodžiusi, kad automobiliu naudojasi R. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini), t. y. name, kuris yra avarinės būklės ir negyvenamas; daug kartų pagal gyvenamąją vietą ir telefonu buvo ieškomas R. Z., tačiau žinomais adresais nerastas, susiekti telefonu taip pat nėra galimybės, niekur dirba; Administracinių nusižengimų registre šis automobilis 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. liepos 26 d. užfiksuotas viršijantis greitį ir administracinio nusižengimo protokolai surašyti D. P., kuri sumokėjo baudas, tačiau neigia 2021 m. sausio 4 d. vairavusi automobilį, be to, neigia, kad žino R. Z. gyvenamąją vietą; D. P. kaimynas nurodė, kad pažįsta R. Z., kuris D. P. gyvenamosios vietos adresu negyvena, bet kartais lankosi (b. l. 67). Šiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes dėl šaukimų R. Z. siuntimo patvirtina bylos medžiaga (b. l. 15–19).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjas 2022 m. birželio 20 d. surašė R. Z. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl 2021 m. sausio 4 d. 11.09 val. eismo įvykio (šis išrašas įdėtas į voką, kuris prisegtas prie bylos viršelio). Iš R. Z. apylinkės teismui pateikto šaukimo matyti, kad jis 2022 m. birželio 20 d. buvo atvykęs į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrių (b. l. 108). R. Z. administracinio nurodymo neįvykdė ir 2022 m. liepos 25 d. el. paštu pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą, paskirtą 2022 m. liepos 26 d., nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 89, 90). Kaip matyti, administracinio nusižengimo byla iš tikrųjų buvo nagrinėjama 2022 m. gruodžio 13 d., apie nagrinėjimo laiką ir vietą R. Z. pranešta el. paštu (b. l. 91). R. Z. neatvyko į bylos nagrinėjimą, todėl byla pagrįstai buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant R. Z. (b. l. 4–5).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, tiriant ir nagrinėjant šią bylą ne teismo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį nepakeistą ir R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                Valerij Lauš