Civilinė byla Nr. 2A-460/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1, 35.5, 36.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
n u t a r t i
s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės
Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir
pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Šmitui,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
uždarosios akcinės bendrovės „BST Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.
2-3482-392/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“
ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BST Baltic“ dėl avansinių
mokėjimų ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB
„BST Baltic“ dėl avansinių mokėjimų ir netesybų priteisimo ir prašė priteisti
iš atsakovo 2 527 449,60 Lt pirkimo-pardavimo
sutarčių pagrindu sumokėto avanso, 338 374,40 Lt netesybų, paskaičiuotų už sutarčių nevykdymą, 6
proc. dydžio metines palūkanas ir 19 815 Lt dydžio sumokėtą žyminį mokestį.
Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 9 d. tarp šalių
buvo sudaryta sutartis Nr. PP L2008-060008. Šia sutartimi atsakovas
(pardavėjas) iki 2008 m. birželio 30 d. įsipareigojo perduoti ieškovo (pirkėjo)
nuosavybėn eksploatuotą kraną DEMAG AC50-1, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti
prekės kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atitinkamai 2008 m.
gegužės 28 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP
L2008-050059. Šia sutartimi pardavėjas iki 2008 m. liepos 4 d. įsipareigojo
perduoti pirkėjo nuosavybėn du eksploatuotus automobilinius kranus TADANO FAUN
ATF60-4, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti prekės kainą sutartyje numatytomis
sąlygomis ir tvarka. Vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus UAB „SEB lizingas“ sumokėjo pardavėjui 882 000
eurų (292 500 eurų pagal sutartį Nr. PP L2008-060008 ir 589 500 eurų pagal
pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP L2008-050059). Tačiau atsakovas nepristatė
ieškovui sutartyse nurodyto turto, nors tai turėjo padaryti dar 2008 m.
birželio 30 d. ir 2008 m. liepos 4 d. Ieškovas, remdamasis pirkimo-pardavimo
sutarties Nr. PP L2008-050059 9.1.3 punktu bei sutarties Nr. PP L2008-060008
10.1.3 punktu, nutraukė šias sutartis nuo 2009 m. vasario 13 d. ir pareikalavo
per 2 darbo dienas nuo sutarčių nutraukimo dienos grąžinti sutarčių pagrindu
gautą 882 000 eurų (3 045 369,60 Lt) avansą
ieškovui. Taip pat, remiantis sutarčių 9.2 ir 10.2 punktais, ieškovas
pareikalavo sumokėti netesybas (po 10 proc. nuo prekės kainos be PVM pagal
kiekvieną sutartį) – 338 374,40 Lt (112
216,00 Lt pagal sutartį Nr. PP L2008-060008 ir 226 158,40 Lt pagal
pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP L2008-050059).
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. preliminariu sprendimu priteisė
ieškovui iš atsakovo 2 865 824 litus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo ir 19 815 litų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB „BST Baltic“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė,
kad susidariusio įsiskolinimo UAB „BST Baltic“ neneigia. Patvirtino, jog šalys
2008 m. gegužės 28 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP L2008-050059, o
2008 m. birželio 9 d. - sutartį Nr. PP L2008-060008, kurių pagrindu UAB „SEB lizingas“, vykdydamas savo
įsipareigojimus, sumokėjo atsakovui 882 000 eurų avansą. Dalį įsiskolinimo UAB „BST
Baltic“ grąžino, todėl yra skolinga ieškovui 2 512 551,33 Lt. UAB „BST Baltic“ nesutiko su prašoma priteisti netesybų suma ir prašė teismo ją
sumažinti.
Teismo posėdžio metu ieškovas UAB ,,SEB lizingas“ nurodė, kad ieškinio
reikalavimus jis palaiko iš dalies, nes atsakovas iš dalies atsiskaitė. Todėl
teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 512 551,33 Lt
negrąžinto avanso, 338 374,40 Lt netesybų, įstatymines palūkanas ir žyminį
mokestį proporcingai priteistai sumai. Netesybų sumažinti ieškovas nesutiko,
nes atsakovas ieškovo pinigais naudojasi beveik pusantrų metų.
Vilniaus apygardos tesimas 2009 m.
spalio 15 d. sprendimu 2009 m. gegužės 29 d.
Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė ieškovui iš
atsakovo 2 850 925,73 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą
nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo ir 16 254 Lt. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas
nuo sutarčių nutraukimo dienos grąžino dalį skolos ir yra skolingas ieškovui 2 512 551,33 Lt avanso, o taip
pat 338 374,40 Lt netesybų, paskaičiuotų už sutarčių nevykdymą, iš viso 2 850 925,73
Lt. Teismas pažymėjo, kad dėl įsiskolinimo dydžio ginčo
nėra, tačiau akcentavo, kad atsakovas
nesutinka tik su netesybų suma ir prašo jas sumažinti. Teismo nuomone, toks atsakovo
prašymas laikytinas nepagrįstu, nes ieškovas 882 000 eurų (3 045 369,60 Lt) avansą ieškovui sumokėjo 2008 m. gegužės 28 d. ir
2008 m. birželio 9 d., t. y. daugiau nei prieš metus, o atsakovas iki šiol
negrąžino 2 512 551,33
Lt. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu bankų taikomas palūkanas,
kurios įmonėms viršija 10 procentų metinių palūkanų, sprendė, kad tokio dydžio
netesybos, už naudojimąsi pinigais, nelaikytinos per didelėmis. Ieškinį
patenkinęs iš dalies, teismas ieškovui, proporcingai patenkintai ieškinio
daliai, priteisė 16 254 Lt žyminio mokesčio.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,BST Baltic“ prašo
šį teismo sprendimą pakeisti iš dalies, priteistas netesybas sumažinti iki 91
121,86 Lt, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo,
kad sprendimu ieškovui iš atsakovo priteista suma susideda iš 2 512 551,33 Lt
avanso ir 338 374,40 Lt netesybų. Su avanso suma apeliantas sutinka, tačiau
netesybų suma, jo manymu, yra nepagrįstai per didelė. Tarp šalių sudarytose
sutartyse numatyta, kad pirkėjui nutraukus sutartį, pardavėjas privalo sumokėti
pirkėjui 10 proc. prekės kainos be PVM netesybų. Nagrinėjamu atveju bendra prekių kainos suma
– 3 384 744 Lt, tačiau realiai ieškovo nuostoliai buvo ženkliai mažesni. Be to,
ieškovas dalį avanso – 517 920 Lt grąžino. Atkreiptinas dėmesys, kad,
priešingai nei nurodė teismas, ieškovo galėjimas gauti pelną skolinant šią sumą
už bylos nagrinėjimo metu bankų taikytas vidutines palūkanas eurais nesutampa
su priteistomis netesybomis ir yra mažesnis. Ieškovo negautą pelną,
atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnį, reikėtų skaičiuoti nuo tos dalies, kurią atsakovas
negrąžino ieškovui, t. y. nuo 2 512 551,33 Lt. Pagal Lietuvos banko statistiką,
vidutinės palūkanų normos eurais laikotarpiu nuo 2008 m. birželio iki 2009 m.
rugsėjo sudarė 5,44 proc. Tokiu būdu, ieškovas būtų gavęs 113 902,32 Lt
palūkanų, tačiau iš jų būtų išskaičiuoti mokesčiai ir kitos išlaidos, ko
pasėkoje, ieškovo pelnas būtų buvęs apie 20 proc. mažesnis, t. y. 91 121,86 Lt.
Atsileipimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,SEB
lizingas“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas iki šiol naudojasi didžiąja sumokėto avanso dalimi. Taip
pat atkreipia dėmesį, kad 10 proc. netesybos ir buvo nustatytos atsižvelgiant į
didelę sutarčių objektų kainą. Akivaizdu, kad ieškovo veikloje buvo visiškai
nereikalingi stambiagabaričiai kranai, ir jie buvo perkami siekiant vykdyti
būsimas lizingo sutartis. Atsakovui kranų nepristačius, ieškovas negalėjo gauti
pelno iš būsimų lizingo sutarčių. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo remtis
atsakovo nurodomais bendro pobūdžio skaičiavimais, o 20 proc. mokesčių nuo
atsakovo paskaičiuoto galimo ieškovo pelno – iš viso niekuo nepagrįsti.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byla
nagrinėjama pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų faktinius ir teisinius
pagrindus, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo
negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Apeliantas
skundžia tik sprendimo dalį dėl netesybų.
Teisėjų
kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas neįvertino,
jog 338 374,40 Lt dydžio netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos.
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šalys pačios sutartyje
laisva valia susitarė dėl tokio dydžio netesybų (Sutarčių 9.2 ir 10.2 punktai).
Lietuvos
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos
laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas
asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus,
suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę (Konstitucinio Teismo
2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2
d., 2009 m. kovo 27 d., balandžio 29 d., birželio 8 d., spalio 8 d. nutarimai). Asmens ūkinės veiklos laisvė
ir iniciatyva suteikia teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti
sutartis. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar
daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius
santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims
atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o
pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių bendra nuomonė,
valios sutapimas. Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės
principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių
dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų
sutarties sąlygų (pacta sunt servanda).
Kartu
teisėjų kolegija sutinka, kad tiek sutartis, kaip jos šalių atitinkamų veiksmų
teisinis pagrindas, tiek iš jos tarp šalių kilę sutartiniai civiliniai
teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų reikalavimus. Tai
reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų
sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti
sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar
sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų
reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-8/2008). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad
šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, jog kreditoriui nereikia
įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos
laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali
būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šalių
susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus
praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Ar
konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant
tai, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai
ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra,
sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK
1.5 str.) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-503/2007).
Teisėjų
kolegija, vertindama šalių sutarčių nuostatas (Sutarčių 2, 9.2 p. ir 10.2
punktai) ir priteistą nuostolių dydį (338 374,40 Lt), atsižvelgdama į ieškovo
veiklos pobūdį, į tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos
teismas, ieškovo sumokėto ir atsakovo negrąžinto avanso suma labai didelė (2
512 551,33), kad apeliantas, nors ir sutikdamas su priteistu avansu, jo (arba
bent jo dalies) nesumoka ieškovui, daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti
pirmosios instancijos teismo priteistas sutartyje nustatytas netesybas. Jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės), teismas
turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už
nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos
teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai
didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu
atveju atsakovas maždaug 1/6 dalį avanso grąžino tik pareiškus ieškinį teisme.
Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas
netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir
spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis
teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas
šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių
interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje
individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų
dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas
tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti
vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi
būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-460/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad sutartimis perkamų daiktų kaina
buvo nustatyta sudarant sutartis ir nekito, todėl atsakovas galimą netesybų
dydį (10 proc. nuo sutarčių kainos) žinojo, todėl atsakovas, nevykdydamas
sutartimis prisiimtų prievolių, turėjo įvertinti riziką (abi sutarties šalys
privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys
numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys
sutarties sąlygas). Aukščiau išdėstyti argumentai taip pat sudaro pagrindą
išvadai, jog negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad prašomo
priteisti dydžio netesybos yra aiškiai per didelės CK 6.73, 6.258 straipsnių
prasme, todėl turi būti mažinamos iki 5,44 proc. dydžio. Kaip minėta, tokią
išvadą teisėjų kolegija padarė įvertinusi sutarties kainą, avanso dalies
negrąžinimo trukmę, netesybas nustatančius sutarčių punktus. Pažymėtina, kad iš
priešingu atveju iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už
sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarčių nuostatos pakoreguotos labiau,
nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK
6.228 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, jog
netesybos mažintinos iki galimo grynojo ieškovo pelno (tame tarpe ir atskaičiavus
paskolų administravimo mokesčius), nepagrįsti jokiais įrodymais ir su
nagrinėjamu atveju sąsajų neturi (CPK 178, 185 str.).
Apibendrindama tai,
kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame
skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas
paliktinas nepakeistas.
Apeliacinės
instancijos teismas patyrė 1,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (b. l. 164). Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas
apeliacinės instancijos teisme ir jas patvirtinančius įrodymus. Atmetus
apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96, 98
str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
iš atsakovo UAB ,,BST Baltic“ (į. k. 120873276) ieškovui UAB ,,SEB bankui“ (į.
k. 123051535) 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės
instancijos teisme bei į valstybės biudžetą 1,35 Lt (vieną litą 35 centus)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos
teisme.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Marytė
Mitkuvienė
Nijolė Piškinaitė